Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovės gydytojos akušerės ginekologės profesorės Dianos Ramašauskaitės teigimu, nereikia nė tūkstantmečius siekiančių palyginimų. Užtenka paanalizuoti, kaip gimdymai būdavo priimami prieš 30 metų, ir skirtumai taps akivaizdūs. Žymiai sumažėjęs naujagimių mirtingumas, išaugęs gimdančių vyresnių moterų ir sumažėjęs gimdančių paauglių skaičius, cezario pjūvio operacijų skaičius – pagal šią statistiką Lietuva stipriai nesiskiria nuo kitų ES valstybių.

D. Ramašauskaitė prognozuoja, kad ateinančiais metais, kai Lietuvoje tampa įteisintos cezario pjūvio operacijos moters noru, jų skaičius išaugs. Tačiau viliasi, kad jis nepasieks vadinamosios pandemijos lygio.

– Švenčiame Jėzaus gimimą. Gimdymas prieš 2 tūkst. metų ir dabar: ar tai apskritai palyginami dalykai?

– Gimdymo procesas kažkiek gal ir pasikeitė dėl to, kad pasikeitė moters dubuo ir vaisiaus dydis, tačiau pats gimdymo mechanizmas, eiga išliko tokie patys. Anksčiau vaisiai, naujagimiai būdavo mažesni. Žinoma, prieš 2 tūkst. metų niekas ir įsivaizduoti negalėjo, kad bus atliekamos cezario pjūvio operacijos. Tais laikais daug moterų ir kūdikių mirdavo dėl to, kad moteris kartais ir kelias paras gimdydavo, bet niekaip nepagimdydavo.

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė profesorė D. Ramašauskaitė. / Santaros klinikų nuotr. 

Kiekvienas amžius atneša teigiamų naujovių. Atsiradus antiseptikų, sumažėjo infekcinių komplikacijų. Žymiai išaugo skausmo malšinimo galimybės. Atsiradus cezario pjūviui, gelbstimas tiek vaisius, tiek moteris. Anksčiau svarbiausia būdavo išgelbėti motiną, dabar jau siekiama išgelbėti tiek motiną, tiek vaisių.

Gimdymo aplinka, be abejo, pasikeitė kardinaliai. Nereikia nė 2 tūkst. metų istorijos – užtenka palyginti, kaip buvo prieš 30 metų ir dabar. Kai tik atkūrėme nepriklausomybę, gimdyme dalyvaujantis lydintis asmuo buvo retenybė. Be to, anksčiau kelios gimdyvės gimdydavo vienoje palatoje. Dabar taip nebėra.

Gimdančių moterų amžiaus tendencijos, viena vertus, geros, kita vertus, kelia daugiau rizikų.

– Kaipgi pasikeitė moters dubuo?

– Jis pasidarė siauresnis. Per tuos 2 tūkst. metų keitėsi gyvenimo būdas – kažkiek pasikeitė ir žmogaus griaučiai, ūgis, proporcijos. Moters nešiojami vaisiai taip pat tapo didesni. Dabar didesnė dalis vaisių yra dideli. Tai turi įtakos ir gimdymo patologijoms, ir tam, kad gimdymo metu tenka atlikti cezario pjūvio operaciją.

– Naujagimių mirtingumas turbūt labiausiai sumažėjo XX a., kai moterys ėmė gimdyti ne su pribuvėjomis kaimo trobose, o gimdymo namuose?

– Kaip minėjau, pasikeitimai ryškūs ir per pastaruosius 30 metų. 1995 m. perinatalinis mirtingumas (rodiklis, kurį sudaro negyvi gimę ir per pirmąsias septynias paras mirę naujagimiai skaičiuojant 1 000 gimdymų, – red. past.) Lietuvoje buvo 12,5 proc., o 2020 m. jis buvo mažiausias – 4,7 proc. Pernai jis šiek tiek padidėjo – iki 5,3 proc. Tačiau, palyginti su tuo, kaip buvo 1995 m., t.y. prieš 25 metus, perinatalinis mirtingumas išlieka daugiau nei du kartus sumažėjęs.

– Gimstamumas Lietuvoje jau daug metų mažėja. Ką rodo naujausi skaičiai? Gal, nuslūgus pandemijai, situacija pasikeitė ir gimdymų padaugėjo?

– Liūdna, tačiau optimistiškai nuteikiančių tendencijų nėra. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, 2019 m. gimdymų buvo 24 396, 2020 m. – maždaug 1 000 mažiau, 23 033, o 2021 m. – 23 053. Taigi, gimdymų skaičius išlieka panašus. Vertinant pirmojo pusmečio Vilniaus krašto statistiką, lyginant 2021 m. ir šių metų pirmą pusmetį, šiemet Vilniaus krašte buvo 170 gimdymų mažiau. Tendencijos visoje Lietuvoje tos pačios, šie metai turbūt nebus kažkokie išskirtiniai – greičiausiai ir vėl stebėsime gimstamumo mažėjimą.

– Šiemet priimtas sprendimas leisti gimdyvėms pasirinkti cezario pjūvio operaciją. Kaip manote, ar dėl to žymiai padaugės tokių operacijų?

– Ši tvarka įsigalios nuo sausio 1 d. Santaros klinikose veikiančiame viename iš dviejų perinatologijos centrų Lietuvoje (kitas veikia Kauno klinikose – red. past.), kur gimdo moterys su sudėtingiausiomis nėštumo patologijomis, sergančios sudėtingomis bendrosiomis ligomis, rekomenduojamas cezario pjūvio operacijos dažnis yra 25 proc. Tai yra ir akušerijos paslaugų kokybės rodiklis. Tačiau reikia pabrėžti, kad pagrindinis tikslas yra ne kažkoks skaičius, bet toks operacijos dažnis, kai yra pasiekiami optimalūs tiek moters, tiek naujagimio sveikatos rodikliai.

Didžiausias skaičius cezario pjūvio operacijų, savotiška šių operacijų pandemija, Lietuvoje buvo 2012 m. Tada net 26,5 proc. visų Lietuvos moterų gimdydavo atliekant cezario pjūvio operacijas. Tai galėjo būti ne tik planinės operacijos, bet ir gimdymo metu atliekamos operacijos. 2020 m. tokiu būdu gimdė 20,2 proc. gimdyvių, 2021 m. – 21,2 proc. Įteisinus šias operacijas pagal moters norą, tokių operacijų skaičius išauga 2–3 proc. Manau, kad ateinančiais metais cezario pjūvio operacijos vėl sieks 23–24 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Vadinamosios pandemijos lygio nepasieksime, bet prie jos artėsime. Tai nelabai gerai. Turbūt reikėtų daugiau aiškinti nėščiosioms cezario pjūvio operacijos naudos ir rizikos santykį, kad jos rinktųsi būdamos gerai informuotos ir labai gerai apgalvotų savo veiksmus.

– Kokia per jūsų praktiką buvo jauniausia ir vyriausia gimdyvė?

– Jauniausia – turbūt 13–14 metų, vyriausia – 56-erių. Gimdančių moterų amžiaus tendencijos, viena vertus, geros, antra vertus, kelia daugiau rizikų. Gimdančių merginų iki 19 metų procentas mažėja. Apie 1995 m. tokio amžiaus gimdyvių buvo apie 9 proc., o šiuo metu jos sudaro tik 2 proc. visų gimdančių moterų skaičiaus. Tai džiugina. Kita tendencija – 35 metų ir vyresnių moterų gimdymai. Anksčiau jos sudarydavo 8 proc., o dabar jau sudaro 20 proc., kitaip tariant, penktadalį visų gimdyvių. Ši kreivė nelaba gera, nes kuo vyresnė moteris laukiasi, gimdo, tuo daugiau nėštumo ir gimdymo komplikacijų kyla.

– Kokios konkrečiai rizikos susijusios su tuo, kad pastoja ir gimdo vyresnio amžiaus moterys?

– Šios amžiaus grupės moterims dažniau įvyksta persileidimai. Nėštumo metu iškyla didesnė hipertenzinių būklių, nėščiųjų diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos (užsitęsusio, lėtai progresuojančio arba sustojusio gimdymo – red. past.), operacinių gimdymo užbaigimo būdų ir perinatalinio mirtingumo tikimybė.

Priešlaikinio gimdymo atvejų daugiau ne tik dėl savaiminių priežasčių – ir dėl to, kad nėštumą anksčiau laiko reikia užbaigti dėl medicininių indikacijų, tarkim, aukšto kraujospūdžio, blogėjančios vaisiaus būklės. Be to, vyresnės gimdančios moterys neretai būna po kelių cezario pjūvio operacijų, dėl to iškyla didesnė gimdos plyšimo rizika, ir pan. Dalis vyresnių moterų, ypač tų, kurios pirmą kartą gimdo, yra pastojusios po pagalbinio apvaisinimo. Tokiais atvejais didėja daugiavaisio nėštumo tikimybė, su tuo susijusi didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ir kitos komplikacijos. Taigi, kuo vyresnė moteris, tuo daugiau komplikacijų.

– Įteisinus pagalbinį apvaisinimą, išaugo atvejų, kai laukiamasi dvynukų, trynukų ir pan. Ar tokių nėštumų procentas vis dar auga?

– Ilgą laiką augusi daugiavaisių nėštumų kreivė pernai stabilizavosi. Tai susiję su tuo, kad, atliekant pagalbinį apvaisinimą, dabar dažniau taikoma vieno embriono perkėlimo į gimdą politika. Tai džiugina.  2020 m. daugiavaisiai nėštumai sudarė apie 1,9 proc. visų nėštumų, o 2021 m. – 1,4 proc. Tokių nėštumų padaugėjo po 2016 m., kai buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir šios procedūros pradėtos kompensuoti. Mažėjantis daugiavaisių nėštumų procentas džiugina, nes esant tokiam nėštumui daugėja įvairių rizikų.

– Kiek Lietuvoje apskritai priskaičiuojama nevaisingų šeimų?

– Skaičiuojama, kad vaisingumo problemų turi kas penkta Lietuvos pora, nemažai jų sėkmingai pasinaudoja iš PSDF kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Tiesa, nėštumo po pagalbinio apvaisinimo komplikacijos išlieka: daugiavaisis nėštumas, esant vienavaisiam nėštumui du kartus didesnė priešlaikinio gimdymo ir naujagimio mažo gimimo svorio tikimybė, įgimtų anomalijų dažnis – apie 1,3 karto didesnis (bendroje populiacijoje jis siekia 2–4 proc.), taip pat dažniau pasitaiko placentos pirmeiga, placentos atšoka, nėščiųjų diabetas, hipertenzinės būklės. Be to, moteriai pastojus po pagalbinio apvaisinimo perinatalinis mirtingumas yra keturis kartus didesnis nei bendroje populiacijoje.

Atliekant pagalbinį apvaisinimą dabar dažniau taikoma vieno embriono perkėlimo į gimdą politika. Tai džiugina.

– Kokios yra šiandienės medicinos galimybės padėti užauginti net itin mažo svorio gimusius naujagimius?

– Lietuvoje priešlaikinių gimdymų procentas nesikeičia jau apie 20 metų – išlieka apie 5 proc. Tai yra labai gerai – ir kitose Europos šalyse, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose priešlaikinio gimdymo dažnis didesnis nei mūsų šalyje. Naujagimių, gimstančių po 28-os nėštumo savaitės, išgyvenamumas Lietuvoje yra artimas 100 proc. Tik dalies jų gyvenimo kokybė nepatenkinama, medicinos personalui, tėveliams reikia įdėti daug pastangų ją gerinant. Kalbant apie gimimo svorį – būna įvairiai. Kartais jis būna mažesnis, nei turėtų būti tam tiku nėštumo laiku. Tarkim, jei gimsta vėlesnės nėštumo savaitės mažesnio svorio naujagimis, o jis gali sverti mažiau dėl placentos nepakankamumo ar mamos hipertenzijos, jo sveikatos rezultatai bus žymiai geresni nei to, kuris gimė tokio pat svorio, bet ankstesnės nėštumo savaitės. Mažiausias Santaros klinikose išgyvenęs ir toliau gerai besivystantis naujagimis, dabar jau skaičiuojantis ne pirmus metus, gimė sverdamas apie 450 g. Maždaug tiek sveria 23 nėštumo savaičių vaisius.

– Ar diabetu sergančiai moteriai dabar yra visos sąlygos kontroliuoti diabetą taip, kad nėštumo metu jai iššūkių kiltų tik tiek, kiek bet kuriai kitai nėštukei?

– Medicininiu požiūriu, galimybės kontroliuoti diabetą, taip pat ir nėštumo metu, per dešimt metų labai išaugo. Daugelis diabetu sergančių moterų naudojasi insulino pompomis ir turi galimybę dažniau pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Abiejų tipų diabetu sergančių nėščiųjų ir gimdyvių procentas nuolat išlieka toks pats. Nerimą kelia nėščiųjų diabetas, kai nustatomas gliukozės apykaitos sutrikimas nėštumo metu. 2021 m. Respublikoje net 21,6 proc. visų Lietuvos nėščiųjų buvo nustatytas nėščiųjų diabetas. Skaičiai kelia nerimą. Tai gali būti susiję su keletu priežasčių. Pirmiausia, atrankos kriterijai yra labai griežti. Nėštumo metu atliekama dviguba patikra. Įtakos turi ir vyresnis moterų amžius, ir nevisavertė, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka. Netinkama mityba – kai vartojama daug greitai įsisavinamų angliavandenių, mažai daržovių, vaisių. Tiesa, vaisių taip pat negalima padauginti – juk juose irgi daug cukraus.

– Pastaraisiais metais visuomenėje buvo labai daug diskusijų dėl kompensuojamų kontraceptinių spiralių paauglėms. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar jos turėtų būti kompensuojamos?

– Aš – vienareikšmiškai už. Manau, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose valstybėse, kontraceptinės spiralės, kitos kontraceptinės priemonės galėtų būti kompensuojamos ne tik paauglėms, bet ir visoms reprodukcinio amžiaus moterims. Minėta kompensacija pasinaudoja tik pavienės Lietuvos nepilnametės, dažniau – merginos nuo 18 iki 19 metų. Gerai, kad merginos turi pasirinkimą, kaip saugotis nepageidaujamo nėštumo. Tačiau jei tas pasirinkimas būtų dar didesnis, jei būtų kompensuojamos ir kitos priemonės, manau, tai duotų dar daugiau naudos.

– Ko palinkėtumėte porai, kuri iki šiol atidėliojo šeimos pagausėjimą?

– Iš pradžių pandemija, vėliau karas Ukrainoje dalį jaunų šeimų išgąsdino ir atitolino jų planus susilaukti atžalų. Priežasčių atidėti nėštumą visada atsiras. Aš manau, kad nereikia atidėlioti – reikia nuspręsti šiandien, bandyti pastoti ir susilaukti sveiko naujagimio. Kuo moteris jaunesnė, tuo situacija tam palankesnė. Linkiu daug mažos rizikos nėštumų ir daug gražių mažylių, ateinančių į šį pasaulį po vieną – ne daugiavaisio nėštumo metu.

Dažniau naudojosi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis

Kasmet vis daugiau žmonių pasinaudoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad prie šių paslaugų priskiriamos ir akušerio ginekologo konsultacijos. 2019 m. devynios Lietuvos gydymo įstaigos suteikė 7 tūkst. pagalbinio apvaisinimo paslaugų 2,5 tūkst. žmonių (1,4 tūkst. moterų ir 1,1 tūkst. vyrų). Pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų išlaidoms padengti prireikė daugiau nei 5 mln. eurų iš PSDF. 2021 m. aštuonios gydymo įstaigos suteikė 7,5 tūkst. pagalbinio apvaisinimo paslaugų beveik 3 tūkst. žmonių (1,6 tūkst. moterų ir 1,3 tūkst. vyrų). Šioms paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta per 6 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad iš viso 2017–2021 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudojo net 9,2 tūkst. žmonių (4,7 tūkst. moterų ir 4,5 tūkst. vyrų). Minėtu laikotarpiu pagalbinio apvaisinimo paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti prireikė 25,6 mln. eurų PSDF lėšų.

Gyventojai, norintys gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, apmokamas PSDF lėšomis, pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo.

„Įvyko taip, kaip įvyko. Tie skaičiai mažėja“, – apie sumažėjusį gimstamumą sakė Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė.

„Tai, kad jie dviese namuose, tai nereiškia, kad jie mylisi“, – prisiminus karantiną teigė seksologas Viktoras Šapurovas.

„Dar iki pandemijos Lietuvoje stebėjome demografinio gimstamumo rodiklio mažėjimą“, – sociologė, VDU sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė.

Pornografijos prigaminta tiek, kad užteks artimiausiam šimtui metų.

„Sako, kad pornografijos prigaminta tiek, kad užteks artimiausiam šimtui metų“, – teigė V. Šapurovas. 

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai baigėsi pirmasis karantinas, 2021 m. kovą. Labai laukta ir daug kalbėta, kas gi dėsis už uždarų durų. Esą likus namie laisvas laikas turėtų būti išnaudotas grąžinant Lietuvą iki Marijaus Mikutavičiaus apdainuotų „trijų milijonų“.

„Ar mes čia matome karantino vaiką?“ – žurnalistė teiraujasi kitos mamos. „Ne, ne karantino vaikas“, – juokiasi mama. „Ne visai karantino, čia praeitų metų lapkričio. Toks pusiau karantino“, – sako kita mama. „O pas mus – šio rugsėjo. Specialiai niekas netaikė. Tikrai ne dėl to, kad neturėjome ką veikti“, – sakė dar viena vežimėlį stumdanti mama.

„Ne, tai nesutapo, mes tiesiog ruošiamės tam. Man atrodo turi ruoštis visi tėvai. O mes pasiruošėme visokeriopai ir dabar džiaugiamės“, – prisipažino pašnekovė.

„Draugų rate gimstamumas tikrai padidėjo karantino metu. Bet nemanau, kad čia ta įtaka“, – juokiasi mažylio mama.

Gandras ar karantinas? Bet jis vaikų atnešė išties nedaug. Gimimų skaičius nuo pirmojo karantino apogėjaus 24-iose Europos šalyse sumažėjo vidutiniškai keturiolika proc. Tačiau Lietuvai pasižymėti čia pavyko labiausiai. Ji užėmė pirmą vietą ir gimstamumas krito net 28 proc. Antroje – Ukraina su 24 proc. Toliau – Ispanija, Italija, Portugalija ir Prancūzija.

„Išties 2021 m. tas suminis gimstamumo rodiklis nukrito į tikrai labai žemą poziciją. Galbūt viena iš priežasčių yra, kad dar iki pandemijos stebėjome demografinio gimstamumo mažėjimą“, – sakė A. Maslauskaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Padaugėjo skyrybų tarp išsilavinusių žmonių.

„Padaugėjo skyrybų tarp išsilavinusių žmonių. Yra toks naujas reiškinys. Nes paprastai tokie žmonės moka gerai sutarti. Netgi jei tarp jų yra skirtumai ir nesutarimai“, – sakė V.Šapurovas.

„Gimdančių moterų amžius darosi vis didesnis. Vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje – 30 metų. Trisdešimt metų gimdant pirmą kartą susilauksi jau ne trijų-keturių vaikučių, bet turbūt tik dviejų“, – svarstė  D. Ramašauskaitė.

Tarp 24 šalių daugiau naujagimių pasaulio šviesą išvydo tik Suomijoje ir Danijoje. COVID-19 suvaldymo priemonės kiekvienoje šalyje buvo skirtingos. Tačiau beveik visur buvo įvestas karantinas. Tačiau tai tikrai nepadėjo. Nes daugelis jaunų šeimų gyvena butuose, gal net su tėvais, neišgali įsigyti atskiro nekilnojamojo turto.

„Galbūt dėl to, kad visi namuose ir vaikai namuose – tada nelabai kaip išeina. Jau su žmonomis pykosi, tai jei dar vaikas atsirastų, tai vyrų tiesiog nebebūtų namuose“, – svarstė jaunos mamos.

„Socialiniuose tinkluose daug kas skundėsi, kad vaikai namuose daug laiko praleidžia. Tai gal irgi daro įtaką“, – šypsojosi mamytė.

„Pandemija, kai žmonės uždaryti namuose, ten sėdi visi – ir mokiniai. Visai realu, kad gali trūkti progų likti dviese“, – svarstė V. Šapurovas.

„Tie pokyčiai, kurie buvo susiję su būsto rinka – kas sąlygoja jaunesnes šeimas atidėti vaikų gimimą, galėjo paskatinti tą anksčiau keletą metų iki pandemijos prasidėjusį gimstamumo mažėjimą. Bet vaiko „kaina“ šeimai neretai yra aukšta. Ir į tą „kainos“ formulę įeina daug dalykų, susijusių su būstu, su tuo, kaip šeima įsivaizduoja, ar galės patenkinti vaiko išsilavinimo poreikius, kaip tai atsilieps šeimos darbo derinimui namuose – daugybė dalykų“, – sakė A. Maslauskaitė.

 Lytinių sutrikimų klinika per pandemiją kasdien sulaukdavo po dešimt skambučių. Daugiausiai – iš moterų, kurios klausė, ką daryti dėl pasikeitusio vyrų seksualinio elgesio: reto sekso ir padažnėjusio pornografijos žiūrėjimo.

Užsidarius namie netrūko įtampos, trinties, erzelio. Tai, anot pašnekovų, atnešė daugiau nepasitenkinimo nei pasitenkinimo. O čia pastebimas ir kitas rekordas – per pandemiją pornografijos žiūrėjimas išaugo šešis kartus. Lytinių sutrikimų klinika per pandemiją kasdien sulaukdavo po dešimt skambučių. Daugiausiai – iš moterų, kurios klausė, ką daryti dėl pasikeitusio vyrų seksualinio elgesio: reto sekso ir padažnėjusio pornografijos žiūrėjimo.

„Išaugo pornografijos poreikis pirmiausia vyrams, bet ir moterims ne pro šalį ja  naudotis. Pandemija ir karantinas –priežastinis buvimas namuose kėlė daug susierzinimo. Pornografija yra tokia priemonė – pasitenkinimas pornografijos būdu – asmeninis seksas, tam nereikia nieko kalbinti, jokios nuotaikos. O kai bloga nuotaika, tai ji labai padeda. Tuomet žmonės masturbacija naudojasi kaip priemone nusiraminimui, atsipalaidavimui“, – sakė V. Šapurovas.

Liūdina ir tai, kad po pandemijos netrūksta patirčių , kai seksualinis gyvenimas suvokiamas ne kaip meilės ar malonumo išraiška, o pareiga.

„Iš klientės girdėjau: „Jei aš ištekėjusi, tai vyras turi gauti seksą. Ar aš to noriu, ar nenoriu“. Atsiranda taip vadinamas „greitukas“, kai nereikia jokių glamonių. Ateik, padaryk reikalą ir miegok ramiai“, – pasakojo V. Šapurovas. Anot seksologo, lietuviams nėra būdingas gebėjimas džiaugtis. O tai neabejotinai svarbu kalbant ir apie šeimos planavimą.

„Mediciniškai jeigu jauti įtampą, kokios yra prognozės pastoti?“ – klausė žurnalistė.

„Tas kažkiek daro įtaką, ne lemiamą, aišku. Turbūt yra sąmoningai vengiama pastoti“, – sakė D. Ramašauskaitė.

„Geriau, kai mylisi žmonės, kurie myli vienas kitą ir stengiasi suteikti vienas kitam džiaugsmą. Iš tikrųjų, matyt, tokių, kurie laimingi poroje, nemanau, kad yra daugiau  nei 30 proc.“, – liūdną tiesą atskleidė V. Šapurovas. 

2021 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 23 tūkst. vaikų. Palyginti: prieš penkerius metus gimė penkiais tūkstančiais vaikų daugiau. Pagerėjimo ateityje nematyti. Jau fiksuojama, kad šiemet gims vaikų bent keliais šimtais mažiau.

„Manau, kad ženklesnių pokyčių nebus. Gimdymų skaičius dar mažėja. Vilniaus krašte per pirmą pusmetį lyginant su praėjusiais metais 170 gimdymų dar mažiau. Nieko gero“, –  sakė D. Ramašauskaitė.

„Matyt, tas neapibrėžtumas, susijęs su pandemija, nebuvo sumažintas per tam tikras gerovės politikos priemones. Tai galbūt nutiko kitose šalyse“, – sakė A. Maslauskaitė.

Tinstančios kojos

Sunkumo, tinimo pojūtis dieną ir pėdų, blauzdų dilgčiojimas ar net skausmas naktį vargina kas trečią nėščią moterį. Nėštumo metu moters organizme gaminasi tam tikrų hormonų, dėl kurių venos „atsipalaiduoja“, tampa mažiau standžios, taip pat didėja spaudimas klubų venų srityje (kraujas taip greitai neprateka ir užsistovi). Dėl tinstančių kojų ne tik nebepavyksta įsispirti į anksčiau avėtus batelius, bet ir išauga venų varikozės bei jos komplikacijų rizika.

Norėdamos kojoms palengvinti gyvenimą venkite sėdėti sukryžiavusios kojas – tai dar labiau trukdo normaliam kraujo tekėjimui kraujagyslėmis. Venkite ilgo sėdėjimo vienoje vietoje ar ilgų pasivaikščiojimų. Jei jaučiate nemalonų pulsavimą kojų srityje, pagulėkite jas iškėlusi į viršų. Taip pat puikus pagalbininkas – kompresinė terapija. O vakare prieš miegą galima išbandyti kontrastinį dušą ar voneles kojoms. Nepamirškite ir mankštos: pasukinėkite pėdas ratukais, taip suaktyvinsite kraujotaką.

Nugaros skausmai

Augant vaikeliui natūraliai didėja kaulams, sąnariams, raumenims tenkanti apkrova, apskritai keičiasi moters laikysena. Vasarą daugiau judėdamos, keliaudamos dauguma besilaukiančių moterų skundžiasi nugaros skausmais.

Norėdamos jų išvengti ar bent sumažinti įvertinkite fizinį krūvį: jei seniau lengvai įveikdavote didesnius atstumus lipdama į kalną ar važiuodama dviračiu, dabar tempą reikės sumažinti. Situaciją palengvins masažai (tinkantys nėščiosioms) ir šilumos terapija. Tam galite naudoti ir įvairias šildykles. Taip pat būtina patogi avalynė, kad stuburui būtų mažesnė apkrova.

Pigmentinės dėmės

Apie saulės vonias besilaukiančios moterys gali pamiršti: nėščiųjų oda itin greitai nudega, apgamai yra jautresni, o neretai atsiranda ir pigmentinių dėmių. Be to, ilgiau pabuvus saulėje gali kilti silpnumas, imti pykinti, todėl vidurdienio metu būnant lauke patariama slėptis pavėsyje.

Saugokite odą kokybiškomis kosmetikos priemonėmis, skirtomis apsaugai nuo saulės su SPF 50 filtru. Jomis kūną įtrinkite bent kas dvi valandas. Nesideginkite tiesioginiuose saulės spinduliuose, geriau gulėkite po skėčiu. Taip pat nepamirškite gerti daug vandens.

Odos jautrumas

Nemažai moterų pastebi, kad nėštumo metu odą ima dažniau berti, atsiranda visokių paraudimų ar išsausėjimų. Vasarą, kai odą veikia saulė, prakaitas, jautrumas sustiprėja. Todėl specialistai pataria stengtis naudoti tik ekologiškas, švelnias kosmetikos priemones

Taip pat nėščiosios dažnai pastebi, kad nemalonūs pojūčiai atsiranda dėl netinkamo apatinio trikotažo. Todėl vilkėti reikėtų tik kokybiškus, iš natūralios medvilnės pasiūtus apatinius drabužius. Galima pasirinkti specialias diržą-kelnaites, kurios prilaiko pilvą, saugo nuo odos išsitempimo, sumažina krūvį mažojo dubens organuose ir apatinėje nugaros dalyje bei nedirgina jautrios odos.

Apribotas judėjimas

Dėl augančio pilvo vasarą moterims judėti darosi dar sunkiau, ypač varginant karščiui. Pilvo tempimui sumažinti galima naudoti medicininius elastinius palaikomuosius diržus, apsaugančius nuo priešlaikinio pilvo nusileidimo, pašalinančius krūvį pilvo apačioje ir nugaros srityje. Jie taip pat mažina riziką, kad jūsų pilvo srities oda išsitampys ar atsiras strijų.

Maudynės vandens telkiniuose

Jei vanduo nestovintis (upė, jūra), galite maudytis, o ežerų ir baseinų vandens kokybę reikėtų patikrinti, nes galite „pasigauti" įvairias infekcijas, kurios pavojingos tiek jums, tiek įsčiose augančiam vaikui.

Specialistės komentaras

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyriausioji specialistė akušerijai, gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. Diana Ramašauskaitė:

– Daugiausiai diskomforto vasarą nėščiosioms sukelia dėl šilto oro dar labiau ištinstančios kojos. Nemalonius pojūčius gali padėti sumažinti kompresinės kojinės, tačiau, aišku, kai šilta, daugeliui moterų norisi išlaisvinti kojas iš bet kokių kojinių. Siekiant išvengti ne tik dėl šilumos, bet vien jau nėštumo padidėjančios venų trombozės rizikos, svarbu ne tik pailsinti kojas, bet ir nepamiršti vartoti pakankamai skysčių. Per parą – ne mažiau 1,5–2 litrus. Jei itin karšta, ir daugiau.

Taip pat nėščiosioms dėl padidėjusio odos jautrumo ir pigmentacijos nerekomenduojama degintis saulėje. Atidesnės būsimos mamos turėtų būti ir maudydamosi. Po maudynių reikėtų persirengti, nes drėgmė didina lytinių takų uždegimo riziką. Juolab kad nėštumo metu pagausėja išskyrų, taigi atsiranda palankios sąlygos mikroorganizmams išvešėti.

Ne tik vasarą, bet viso nėštumo metu moterims patariama mažiau keliauti į egzotines šalis, nes nuo tam tikrų ligų (maliarijos, geltonojo drugio) skiepytis nėščiosioms nerekomenduojama.

Tačiau šiaip meteorologinės sąlygos pačiai nėštumo eigai paprastai įtakos neturi ir tapti priešlaikinio gimdymo ar persileidimo priežastimi neturėtų. Nebent dėl karščio netekus skysčių stipriai pablogėtų bendra moters būklė, bet tai – pavieniai atvejai.