Klaipėdos apylinkės teismas informuoja, kad byloje buvo pareikšti kaltinimai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, asmenys nusikalstamu būdu įgydavo automobilius, taip pat juos vogdavo, suklastodavo transporto priemonių identifikavimo numerius, dokumentus, automobilius realizuodavo arba rengėsi įvykdyti nusikalstamas veikas – svetimo turto pagrobimą ir suklastoti transporto priemonės identifikavimo numerius, įgydavo ir laikydavo netikrus oficialius žymėjimo ženklus, klastodavo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus realizuodavo, pagamindavo ir realizuodavo netikrus dokumentus, neteisėtai vertėsi komercine veikla, apvogė butą.

M. M. byloje buvo kaltinamas dėl 137 nusikalstamų veikų padarymo, M. R. – dėl 66 veikų, I. P. – dėl 4 veikų, S. V. – dėl 9 veikų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Skirdamas bausmę M. M., teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į nusikalstamų veikų darymo trukmę, apimtį, nusikalstamų veikų įvairiapusiškumą, įrankių ir priemonių, skirtų daryti nusikalstamas veikas, disponavimą. Visa tai liudijo apie tai, kad turtinio pobūdžio nusikaltimų darymas buvo tapęs jo pragyvenimo šaltiniu ir gyvenimo būdu. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu jis vengė duoti parodymus, juos davė tik dėl tos dalies, kuri buvo pagrįsta įrodymais. Parodymai duoti iš esmės tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, siekiant švelnesnės kardomosios priemonės. Toks M. M. elgesys teisiamojo proceso metu, teismo manymu, parodė, kad jis nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio, neparodė noro keisti nusikalstamo mąstymo ir gyvenimo būdo.

M.M. nuteistas už 12 apysunkių nusikaltimų, 22 nesunkius nusikaltimus. Jam skirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Dėl 19 epizodų jis buvo išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nukentėjusiems M. M. turės atlyginti 11 067 eurų žalą. Valstybės naudai iš jo konfiskuotos nepagrįsto praturtėjimo lėšos – 30 595,60 eurų. Prie nepagrįsto praturtėjimo priskirtos nusikalstamu būdu gautos pajamos, įskaitant ir pajamas, gautas iš nusikaltimų, dėl kurių nukentėjusieji nepareiškė ieškinio arba ieškinio atsisakė.

Skirdamas bausmę S. V., teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Jis nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą – automobilio identifikacinių numerių klastojimą. Jam skirta beveik 3 tūkst. eurų bauda. Dėl aštuonių nusikalstamų veikų S. V. išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

I.P. išteisinta dėl visų 4 jai pareikštų epizodų, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Bylos nagrinėjimo metu dėl besislapstančio M. R. byla buvo išskirta, vyras sulaikytas teismui jau išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, taigi dėl jo teismas sprendimą priims vėliau.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Rasa Dargienė nuteista pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant dvejiems metams. Jos buvęs kolega iš to paties skyriaus Andrius Girdžius – trejų metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu tokiam pačiam laikotarpiui.

Taip pat nuteisti du Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai: Michailas Počepovičius, kuriam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė su dvejų metų atidėjimu, ir Alė Šarkauskienė, kuriai skirta metų laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu pusantrų metų.

Jie pripažinti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir siekę turtinės naudos bei neteisėtai įregistravę vogtą techniką.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad neteisėtai buvo įregistruota 119 žemės ūkio technikos ir keturračių motociklų. Dalis registruotos technikos buvo pagrobta Lietuvoje bei užsienio valstybėse.

Šios veiklos organizatorius Gildas Varnagiris nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu trejiems metams.

Jo bendrininkams Jonui Raudeliūnui, Tomui Petkevičiui, Arūnui Bajorinui ir Mindaugui Gaudiešiui skirtos nuo metų ir trijų mėnesių iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės su atidėjimu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos organizatorius G. Varnagiris 2011-2013 metais kartu su J. Raudeliūnu, A. Bajorinu ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis siekė įteisinti savo paties ir kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus keturračius motociklus bei žemės ūkio techniką.

G. Varnagiris gaudavo iš bendrininkų pavogtų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos techninius duomenis bei asmenų, kuriems ši technika bus parduodama arba kurių vardu ji bus fiktyviai registruojama, asmens dokumento kopiją bei gyvenamosios vietos adresą.

Po to šie duomenys būdavo suklastojami, jiems išrašant Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimus, Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimus, taip pat Ispanijos transporto priemonės techninės apžiūros korteles ar Džordžijos valstijos sertifikatus.

Suklastojus technikos dokumentus, ji būdavo apdrausta, sumokėta už jos registravimą.

Tuomet G. Varnagiris kreipdavosi į Kauno ir Vilkaviškio savivaldybes, kad ši technika būtų įregistruota Lietuvos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre konkretaus asmens vardu ir būtų galima gauti technikos registracijos liudijimus, techninės apžiūros talonus, valstybinius numerius.

Nuteisti savivaldybių specialistai registracijos liudijimus išrašydavo neapžiūrėję registruojamos technikos.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar valdininkai gavo už tai atlygį, tačiau neatmetama galimybė, kad jie techniką galėjo registruoti tiesiog siekdami išlaikyti gerus santykius su G. Varnagiriu.

Šioje byloje 19 asmenų buvo pripažinti nukentėjusiaisiais – jie yra iš visos Lietuvos. Dauguma jų nežinodami įsigijo vogtą techniką iš teisiamųjų.

Jiems iš nuteistųjų priteista per 24,4 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.

Ši byla Kauno apygardos teisme nagrinėta nuo 2016-ųjų metų. Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.