Konstruoja naujus gigantus
Šiuo metu didžiausi konteineriniai laivai yra iki 400 metrų ilgio ir 60 m pločio grimzlės iki 16,5 metrų. Jie gali paimti iki 23 tūkst. TEU konteinerių. Jau rengiami iki 460 metrų ilgio ir 68 metrų pločio laivų projektai. Laivuose tilptų apie 30 tūkst. TEU konteinerių.
Didinti laivus labiausiai nori laivybos kompanijos. Pagrindinės pasaulio konteinerinės laivybos pajėgos šiuo metu yra susijungusios į tris atskirus aljansus. Jie gali tarpusavyje susitarti ir koordinuoti laivų plaukimo grafikus, efektyviai naudoti gigantus.
Noras didinti konteinerinius laivus labiausiai kliūva uostų operatoriams. Tai reikalauja šimtamilijoninių investicijų į gilinimą, uostų krantines. Vien Elbės gilinimas Hamburgo uostui ir Vokietijos biudžetui artimiausiais metais kainuos apie 780 mln. eurų.
Kitų metų kovą baigsis didelių laivybos aljansų suderinti veiklos terminai su JAV, Europos ir Kinijos antimonopolinėmis institucijomis. ES uostų operatoriai ketina kreiptis į antimonopolines institucijas, kad būtų užkirstas kelias didinti laivus. Laikomasi nuostatos, kad iš didėjančios laivybos naudą gauna tik laivų savininkai, o valstybių mokesčių mokėtojams tai nuostolinga.
Vokietijos laivų savininkų asociacijos vadovai pareiškė, kad „noras apriboti laivų dydžius nustumtų Europą į ekonomikos užribį“. Manoma, kad laivai vis tiek didės ir jei jie neplauks į Europą, suras kitus maršrutus. Į Amerikos regioną ypatingai didelių laivų laivybą varžo Panamos kanalo plotis. Nuo 2014 m., po Panamos kanalo rekonstrukcijos, juo gali plaukti didžiausi iki 366 metrų ilgio ir 49 metrų pločio laivai, kurių talpa iki 13 tūkst. TEU.
Jei laivai didės, patys didžiausi gigantai iš Azijos į Amerikos rytinę ir vakarinę pakrantes plaukios nesinaudodami Panamos kanalu.
Kruizinių laivų žala
Ne mažesnis pasipriešinimas Europoje kyla ir dėl didelių kruizinių laivų. Dėl turistų antplūdžio labiausiai kenčia Maljorkos sala, Venecija Italijoje ir Dubrovnikas Kroatijoje.
Neseniai per socialinius tinklus nusirito filmuota medžiaga, kaip į Veneciją prastoku oru plaukiantis didžiulis kruizinis laivas vos „nesutrypė“ prie krantinės stovinčio nedidelio laivelio.
Peticiją prieš didelius kruizinius laivus pasirašė Maljorkos Palmos gyventojai. Palmoje kasmet prisišvartuoja apie 500 didžiųjų kruizinių laivų. Iš jų išlipa apie 2 milijonai jūrų turistų. Vienu metu būna iki 6 kruizinių laivų, iš kurių išlipa ir po miestą slankioja iki 15 tūkst. jūrų turistų.
Ne tik turistai, bet ir kruiziniai laivai teršia miestelį. Atplaukiantys laivai prieš pat salą išpila cheminėmis medžiagomis užteršta vandenį, kuris naudojamas laivo baseinuose ir skalbyklose.
Investicijų prioritetas dėl gilinimo
Klaipėdoje dar nėra problemų nei dėl didelių konteinerinių laivų, nei dėl kruizinių lainerių. Džiaugiamės, kai atplaukia didesnis kruizinis laivas, nes jis atrodo įspūdingai, iš turistų gali uždirbti kelionių organizatoriai.
Šiemet į Klaipėdos uostą atplaukia daugiau mažesni laivai. Lėmė tai, kad beveik nebeliko didelių MSC konteinerinių laivų.
Klaipėdos uostas, kaip ir kiti ES uostai, didžiausius pinigus investuoja į infrastruktūrą, kuri susijusi su didesnių laivų priėmimu. Beveik visos šių ir artimiausių metų Klaipėdos uosto investicijos skirtos pasiekti didesnį gylį, pagal jį pritaikyti krantines. Gilinama Malkų įlanka, kurios vienas etapas jau baigtas, o kitas netrukus prasidės. Pagal naują gylį rekonstruojamos krantinės.
Dar didesnės, net iki 470 mln. eurų, investicijos numatytos iki 2022 metų. Vyks ne tik uosto vartų pertvarkymas vėlgi dėl didesnio gylio, bet ir uosto šiaurinės dalies gilinimas iki 17 metrų.
Klaipėdos uostą iš tiesų būtina gilinti, kad jis galėtų priimti pakrautus šiuo metu plaukiojančius didelius laivus. Pagal gylį Klaipėdos uostas atsilieka nuo pagrindinių konkurentų Baltijos jūroje.
Apie 460 metrų ilgio ateities laivus Klaipėdoje kol kas nekalbame ir vargu ar greitu laiku kalbėsime. Jei tie laivai bus didesnės nei 16,5 m grimzlės, jie pakrauti net negalės įplaukti į Baltijos jūrą.
