Andžela – profesionali plaukų kirpimo meistrė. Darbo vietą sau susikūrė pati, tad dirba pagal individualios veiklos pažymą.

„Visiems būtų patogiau tiesiog ateiti, pasirašyti sutartį ir nesukti dėl nieko galvos. Dabar tu prisiimi tą atsakomybę, kad atitiktum kokybę. Prisiimi atsakomybę ir už kitus žmones“, – sakė plaukų kirpimo meistrė Andžela Umbrasė.

Pastaruoju metu esą ir taip teko veržtis diržus dėl COVID-19, paskui – dėl infliacijos, energetinės krizės, o dabar salone dirbančios kirpėjos nerimauja dėl kalbų apie mokesčių reformą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Padidėja mokesčiai, tai labai skausminga. Tam tikra prasme per vieną skuostą jau gavome kirtį, labai nesinorėtų atsukti antro“, – svarstė A. Umbrasė.

Į viešumą nutekėjo dalis mokesčių reformos pasiūlymų, kuriuos finansų ministrė vakar pristatė koalicijos partneriams.

„Mokestinis „frankenšteinas“ gali pasiekti Seimo salę“, – sakė Saulius Skvernelis.  

Tiek laiko vilkino, kelis metus žadėjo, kad bus mokesčių reforma, bet nieko nepadarė, kol negavo  spyrio į užpakalį iš Europos Komisijos.

 

Užuot užkirtusi kelią spekuliacijoms, ministrė mokesčių reformą vis dar laiko po devyniais užraktais.

„Artimiausiu metu visas paketas bus pristatytas visuomenei. Tuomet ir galėsite įvertinti, ar tai, kas buvo pateikta žiniasklaidoje, – korektiška ar ne. Galiu tik pasakyti, kad tikrai – ne visiškai tiksliai“, – komentavo G. Skaistė.

Esą vienas iš pasiūlymų – įvesti dar vieną 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą dirbantiems pagal darbo sutartis. Mažiau uždirbantiems dabar galioja 20 proc., o didžiausias pajamas gaunantiems – 32 proc. tarifas.

„Žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis, situacija jokiais aspektais nepablogės“, – tikino G. Skaistė.

25 proc. tarifas būtų taikomas tiems, kurie per metus uždirba nuo 114 iki 228 tūkst. eurų popieriuje. Kitaip tariant, maždaug 1 proc. dirbančiųjų.

„Trečio tarifo atsiradimas neišskaidrintų mokesčių sistemos, bet, priešingai, padarytų ją dar painesne. Juk tikslas mokesčių reformos ir buvo būtent išgryninti mokesčių sistemą ir padaryti ją skaidresnę“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pagal individualios veiklos (IV) pažymą šiuo metu dirba daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Jiems taikomas 15 proc. GPM tarifas. Kaip jis galėtų keistis, kol kas neaišku. Tačiau, anot ekonomistų, vienodinant tarifus, jų didinti nereikėtų.

„Jie kaip tik turėtų būti mažinami, o ne didinami. Ir mokesčių našta turėtų būti perkeliama į ekologinius mokesčius, taip pat vartojimo bei turto mokesčius“, – teigė Ž. Mauricas.

Ministrė leidžia suprasti, kad mokesčiai dirbantiems pagal IV pažymą padidės.

„Tokių žmonių, kurie dabar naudojasi išskirtinėmis aplinkybėmis ir moka galbūt mažesnius mokesčius, taip, gali būti, kad jiems situacija pasikeis. Stengsimės, kad mokestinė našta būtų paskirstoma sąžiningiau ir kad apmokestinimas būtų panašesnis į darbo santykių apmokestinimą“, – sakė finansų ministrė.

Kalbama, kad dirbantiems pagal IV pažymą, bus didinami „Sodros“ mokesčiai. Dar beveik 60 tūkst. gyventojų Lietuvoje dirba su verslo liudijimu. Pastariesiems siūloma įvesti pajamų lubas – 24 tūkst. eurų per metus. Uždirbus daugiau, tektų išsiimti IV pažymą. Tad mokesčiai didėtų ir jiems. Koalicijos partneriai su tokiais siūlymais supažindinti paskutinę minutę, mat visuomenei reformą planuojama pristatyti antradienį.

„Dabar įstatymo projekto nėra nei vieno, nei vienoje sferoje. Tad mes esame ir toliau tokioje kabančioje situacijoje“, – konstatavo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

„Kiekvienas žmogus skaičiuojasi savo pajamas, kiek jis turės pinigų. Lygiai taip pat įmonės, verslo aplinka turi būti prognozuojama. Taigi raginčiau tą procesą viešinti“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Opozicija apie reformą, sako, apskritai dar neturinti žalio supratimo.

„Kai ponų valia bus kitiems pristatyti, tikimės, kad ir mes gausime konkrečią informaciją, nes dabar – tik iš konteksto ištraukti pamąstymai. O iš tų pamąstymų, pritariu, – „frankenšteinas“, – tokia buvo  S. Skvernelio nuomonė apie būsimą mokesčių reformą.

Dabar – tik iš konteksto ištraukti pamąstymai. O iš tų pamąstymų, pritariu, – frankenšteinas.

 

„Pakartosiu premjerės patarėjo žodžius, kad Finansų ministerijai laikas išlįsti iš bunkerio“, – sakė Seimo narė Rasa Budbergytė.

S. Svernelis sako netikintis, kad apskritai mokesčių reforma įvyks.

„Tiek laiko vilkino, kelis metus žadėjo, kad bus mokesčių reforma, bet nieko nepadarė, kol negavo  spyrio į užpakalį iš Europos Komisijos“, – rėžė S. Skvernelis.

Anot prezidento, mokesčių reforma – svarbiausias šios Seimo sesijos darbas, tačiau nuo vertinimų kol kas susilaiko.

„Detalių, fragmentų, nuotrupų nenoriu vertinti. Tai yra ne mano prerogatyva. Kai bus pateiktas kompleksas mokesčių reformos priemonių, tada tikrai įvertinsiu ir tai darysiu aktyviai“, – komentavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Finansų ministrė yra sakiusi, jog siūlys įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, numatoma įvesti nekilnojamojo turto mokestį. 

Siūlomi pokyčiai didžiausią teigiamą poveikį turėtų daugiau įmokų per darbingą laikotarpį sumokėjusiems asmenims ir mažiausias pensijas gaunantiems pensijų gavėjams.

„Nauja pensijų indeksavimo sistema didžiausią poveikį darys daugiau įmokų sumokėjusiems pensininkams ir tiems, kurie šiuo metu gauna pačias mažiausias pensijas. Sunkiausiai gyvenančių senjorų negalime palikti likimo valiai, turime spręsti jų skurdo ir atskirties problemą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, ateityje vis didesnį svorį pensijoje įgis ir asmens sumokėtos įmokos, o pati pensijų sistema taps teisingesnė.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 eurų iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Didės mažiausios pensijos

„Sodros“ duomenimis, yra apie 70 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų – du trečdaliai moterys, kuriems pensija paskirta įgijus minimalųjį stažą senatvės pensijai (15 metų), neturi būtinojo stažo ir dėl to gauna mažesnes pensijas. Būtinąjį pensijų draudimo stažą turi apie 540 tūkst. pensijų gavėjų.

Norėdama labiau padidinti mažiausias pensijas, ministerija taip pat siūlo keisti bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarką. Šiuo metu viso dydžio bendrąją pensijos dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą.

Turintys minimalų stažą, bet neturintys būtinojo stažo, pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį. Siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją. Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.

Toks senatvės pensijos „grindų“ atsiradimas padės spręsti pagyvenusių žmonių – tų, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo mažiausias pensijas – skurdą ir atskirtį. Palaipsniui išnyktų ir mažų pensijų priemokos.

Minimalią valstybės garantuojamą socialinio draudimo pensiją turi nemažai valstybių: Austrija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija ir kitos.

Bendroji pensijos dalis  – universali apsaugos nuo skurdo dalis  – finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Skaičiuojama, kad šiam siūlymui įgyvendinti reikėtų papildomai šalia bazinės pensijos didinimo skirti apie 68 mln. eurų.

Neliks nuskriausti ir mokėję didesnes įmokas

Ministerija primena, kad individualioji pensijos dalis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek per gyvenimą žmogus sumoka įmokų. Keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, vis didesnį svorį pensijoje įgis ir asmens sumokėtos įmokos.

Papildomam pensijų didinimui siūloma skirti perteklines „Sodros“ biudžeto lėšas. Pagal ministerijos parengtą siūlymą, nuo 2022 m. siūloma papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę.

Papildomai padidinus apskaitos vieneto vertę, individualioji pensijos dalis 2022 m. vietoj 8,47 proc. galėtų didėti iki 12,71 proc. Tai reiškia, kad nekaupiame didesnio „Sodros“ rezervo, bet lėšas nukreipiame pensininkų gyvenimui gerinti (apie 70 mln. 2022 m., o 2024 m. – jau maždaug 140 mln. eurų).

Kada tikėtis didesnių pensijų?

Pritarus Seimui, pensijos bus sparčiau indeksuojamos nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Bendroji pensijos dalis gavėjams, turintiems stažą, mažesnį už būtinąjį, bus perskaičiuota iki 2022 metų birželio 30 dienos. Kitaip tariant, pensijų gavėjai, kuriems naujo dydžio pensija priklauso jau nuo 2022 m. sausio, perskaičiuotą pensiją ir susidariusią nepriemoką už kelis mėnesius gaus ne vėliau kaip iki birželio mėnesio pabaigos.

Vienišo asmens išmokos – visiems vienišiems pensininkams ir neįgaliesiems

Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Siūloma, kad vienišo asmens išmokos dydis 2023 m. ir vėliau būtų lygus socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui, kuris būtų kasmet indeksuojamas Pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensija neturės įtakos kitoms asmeniui priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.

Siūloma, kad nei iš našlių pensijos, nei iš vienišo asmens išmokos nebūtų vykdomi išskaitymai pagal Civilinio proceso kodeksą.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų.

Bankrutavusių neįtraukė

Miesto tarybai bus teikiami tvirtinti du apleistų žemės sklypų sąrašai. Į pirmąjį įtraukti keturi nenaudojami privatūs, į antrąjį – trys išnuomoti.

Šį klausimą jau svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė pasakojo, kad iš pradžių kalba ėjo apie 20 nenaudojamų žemės sklypų.

Tačiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad trys – Liepų g. 41A, 71, Žalgirio g.13A – yra sutvarkyti.

Dar šešių – Joniškės g. 3, Kretingos g. 100, 179A, Liepų g. 36A, Pievų Tako g. 36A, Vilniaus pl. 8 – nuomininkų teisinis statusas yra bankrutavęs, o Tilžės g. 28A yra areštuotas.

„Pagal nustatytą tvarką į sąrašus negali būti įtrauktos teritorijos, kurių savininkai ar nuomininkai yra bankrutavę, vyksta bankroto ar restruktūrizacijos procedūros. Matyt, būtent dėl šios priežasties tie sklypai ir yra nenaudojami“, – aiškino vedėja.

Pasak R.Gružienės, dar vienas sklypas – Skerdėjų g. 8 – yra išnuomotas aukciono būdu. Nuomos mokestis yra maksimalus ir viršija 4 proc. sklypo vertės.

Nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkams, nuomininkams ir naudotojams buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose prašyta iki birželio 1 d. susitvarkyti ir apie tai informuoti savivaldybę.

Sureagavo ne visi

Į prašymus sureagavo Baltijos pr. 111 ir Didžiosios Vandens g. 28 sklypų naudotojai. Jie iš dalies sutvarkė teritorijas. Pirmieji uždengė inžinerinių tinklų šulinius, iškirto sumedėjusius augalus, nupjovė žolę, sutvarkė tvorą. Panašius darbus atliko ir Didžiosios Vandens g. 28 nuomininkai ir naudotojai. Jie nupjovė žolę, surinko šiukšles, išlygino žvyro krūvą, sudėjo išmėtytas plytas.

Tad po pakartotinio patikrino šių sklypų taip pat nuspręsta netraukti į apsileidėlių sąrašus.

Teritorijų Nemuno g. 47, Skautų g. 33, Šilutės pl. 48A, Turistų g. 8A savininkai, Uosių g. 25 naudotojas ir Skerdėjų g. 2 ir 6 nuomininkas į pranešimus nereagavo.

Dalyje jų ir toliau stūkso apleisti pastatai ar jų griuvėsiai, teritorijos neaptvertos, apaugusios žole ar piktžolėmis, krūmokšniais, sumedėjusiais augalais.

Kai kuriuose sklypuose yra išvirtusių medžių, pilna šiukšlių, statybinių atliekų. Uosių g. 25 sklype užfiksuota, kad laikomi ir seni, nenaudojami, sulūžę lengvieji automobiliai

Skerdėjų g. 6 sklypas yra iškasinėtas. Duobėse kaupiasi vanduo. Teritorijoje yra ir atviras inžinerinių tinklų šulinys. Atkreiptas dėmesys, kad šis sklypas yra aptvertas kartu su šios gatvės 2 ir 8 sklypais.

„Situacijos yra užfiksuotos. Turime nuotraukas“, – teigė vedėja.

Mokestis išaugs 

Į apsileidėlių sąrašą įtrauktų sklypų savininkams, nuomininkams ar naudotojams bus taikomas maksimalus žemės ar jos nuomos mokesčių tarifai. Jis siekia 4 proc. nuo sklypo vertės.

Pasak R.Gružienės, jei taryba pritars, tada apsileidėliams minėti mokesčiai išaugs nuo 10 iki 40 kartų. Pavyzdžiui, jei iki šiol mokėjo 189 eurus, tai padidės iki 3,78 tūkst.

„Šis sprendimas papildytų miesto biudžetą, tačiau pagrindinis tikslas nėra tas. Siekiame priversti apleistų sklypų šeimininkus tvarkytis. Gaila, kad ne maža dalis yra bankrutavę ir jiems negalima taikyti maksimalaus tarifo“, – tvirtino vedėja.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad savininkai gali būtų bankrutavę kelis dešimtmečius. Politikai domėjosi, ką daryti, kad tie apleisti pastatai ir sklypai nebadytų akių. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad užsienio šalyse esant tokioms situacijoms turtas yra nacionalizuojamas.

R.Gružienė tvirtino, kad už apleistus sklypus, pastatus yra skiriamos nuobaudos, surašomi reikalavimai susitvarkyti. Norint nacionalizuoti netvarkomą turtą, reikėtų keisti įstatymus.

Anksčiau miesto taryba tvirtindavo tik apleistų statinių sąrašą. Jų savininkams maksimalus nekilnojamo turto mokesčio tarifas.