„Yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, t. y. 217 mln. eurų, bet tikrai labai svarbu, kad matome, jog gali būti taip, kad ledai pajudės. Prezidentas visą mėnesį akcentavo, kad būtų teisinga, jog tai, ką surenkame iš padidėjusio kelių mokesčio, vinječių, apie 40 mln. eurų, ir nukeliautų labai tiksliai tam“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

„Matome, kad siūlymas yra Utenos keliui, tikslingas finansavimas. Labai įdomu, kad buvo rasta daugiau nei 100 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, matome, kad pasistengus galima labiau tuos finansinius srautus susidėlioti tikslingiau į artimesnį etapą, jog efektą galėtume pasiekti“, – pažymėjo ji.

I. Segalovičienė pabrėžė, kad adekvatus finansavimas keliams yra būtinas, nes vėliau juos „gelbėti“ gali kainuoti kelis kartus daugiau. Ji taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra siūlo apsvarstyti galimybę skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) deficito ribose.

„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentas taip pat siūlo apsvarstyti galimybę biudžete numatyti skolinimosi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcijai deficito ribose, su Vyriausybės leidimu. Dabar matome apie 160 mln. eurų papildomų lėšų yra planuojama susisiekimui skirti, tačiau tą trūkstamą dalį galima būtų užprojektuoti per skolinimosi teisę LAKD“, – sakė prezidento patarėja.

Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentas taip pat siūlo apsvarstyti galimybę biudžete numatyti skolinimosi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcijai deficito ribose, su Vyriausybės leidimu.

 

„Erdvės dar gali būti biudžete ir tikimės, kad Vyriausybė labai gerai įvertins erdvės galimybes“, – tvirtino ji.

Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidentūra Eltai tikino, kad Europos Komisijos (EK) skaičiavimuose nurodoma, jog deficitas gali būti apie 2,3 proc. BVP, tad manevro laisvės siūlymams yra ir projekto tobulinimas yra galimas.

Antradienį Seime numatoma pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.

Skola – 39,8 proc.

Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.

Dauguma ugniagesių į protestą atvyko iš Žemaitijos, taip pat iš Joniškio, kitų Lietuvos regionų. Dauguma jų buvo apsivilkę darbiniais juodais su geltonomis juostomis švarkais.

Protestuojantys ugniagesiai laikė plakatus „Važiuoju vienas, kaip gesinti?“, „Vyriausybe, kodėl atimi pagalbos viltį iš kaimo gyventojų“, „Tam davė, tam davė, o ugniagesiams kas beliko?“, fone skambėjo dainos apie ugniagesių darbą.

Protestą rengiančios profsąjungos pabrėžia, kad šiemet savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams buvo numatyta beveik 24,8 mln. eurų, nors finansavimo poreikis buvo 27 mln. eurų.

Anot jų, kitąmet savivaldybių ugniagesiams reikėtų 32 mln. eurų, nors biudžete planuojami 27 mln. eurų.

Savivaldybių ugniagesiai taip pat reikalauja laikytis Vyriausybės patvirtintų taisyklių, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du žmonės, dirbantys keturiomis pamainomis.

Anot jų, pagal dabar suteiktą etatų skaičių yra užprogramuojami ugniagesių viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.

Streikuoti nenori dėl žmonių saugumo

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas BNS teigė, kad paskutinį metų mėnesį savivaldybių ugniagesiai gali negauti algų.

„Mūsų susivienijimas akciją vykdo, nes visiškai nekreipiama dėmesio į savivaldybių ugniagesius. Atlyginimai patys mažiausiai, o šių metų gruodžio mėnesiui neužtenka išmokėti atlyginimus“, – sakė ugniagesių profsąjungos pirmininkas.

Jis pridūrė, kad savivaldybių ugniagesiai streikuoti dėl to nesiruošia, nes neketina rizikuoti žmonių saugumu.

„Streikuoti nenorim, nes žmonių saugumas nukentės“, – teigė A. Lisauskas.

Jis taip pat teigė, kad savivaldybių ugniagesiai, nors ir gauna mažą atlyginimą, dėl to problemų nekelia, tačiau jį nori gauti laiku, taip pat ramybės neduoda ir kitos bėdos.

„Mes nekeliam problemų dėl atlyginimų, tik sakom, kad sumokėtumėt tuos atlyginimus laiku (...) Problemų dar yra kitų: pastatai seni, technika sena. Reikia kardinalių pokyčių“, – sakė ugniagesių profsąjungos vadovas.

Liūdniausia, kad mūsų alga siekia bedarbio pašalpą.

„Alga siekia bedarbio pašalpą“

Į protestą iš Plungės rajono atvykusiam Martynui Šimkui – 29-eri. Jis „į rankas“ negauna nė 500 eurų.

„Patinka, didvyriškas, vyriškas darbas. Atvykau į protestą, nes norim savo uždirbtų pinigų. Liūdniausia, kad mūsų alga siekia bedarbio pašalpą“, – BNS teigė Kulių ugniagesių komandoje dirbantis jaunas vyras.

„Atmetus keliones, rizikuot gyvybe, finansiškai lieka kokie 200 eurų“, – pridūrė jis.

Ugniagesys teigė laisvalaikiu prie ugniagesio algos prisiduriantis ūkininkavimu, auginantis bulves.

Jauno ugniagesio netenkina ir darbo sąlygos – seni automobiliai, darbui nepritaikytos patalpos.

„Mūsų mašinai yra 50 metų. Aišku, ir patalpos nekokios – patys viską tvarkom, nes nėra pinigų. Buvo taip, kad ir tualetas lauke. Buvo liūdniausia, kad valstybė uždraudė laukinius tualetus, o mes turėjom ten eit, bet patys įsirengėm tualetą“, – teigė M. Šimkus.

Jam pritaria ir 25-erius metus ugniagesius dirbantis Saulius Lukošius, atvykęs iš Kelmės rajono, jis taip pat sako, kad gruodžio mėnesiui jo komandoje dirbantiems ugniagesiams gali būti nesumokėtos algos.

„Mums trūksta pinigų atlyginimams. Paskutinį mėnesį jau praktiškai dirbsime be pinigų“, – BNS sakė 51-erių ugniagesys.

Budėjimai – po vieną

Į protestą susirinkę savivaldybių ugniagesiai taip pat skundžiasi ir tuo, kad jiems tenka budėti po vieną, jie teigia, kad tokiu atveju gaisro gesinti neįmanoma.

„Trečdalį pamainų dirba po vieną ugniagesį. Kaip nori, taip gesini gaisrą. Atvažiuoji, palieki automobilį, puoli pasijungti siurblį, įsitempti liniją ir viską vienas pats darai“, – BNS teigė 51-erių ugniagesys Arūnas Žymantas.

Ugniagesiai taip pat skundžiasi ir įsisenėjusiomis problemomis, tokiomis kaip pasenusi technika, prastos darbo sąlygos.

„Netenkina budėjimo sąlygos. Be to, mes dar einam 200 metrų į lauko tualetą, fekalijos bėga tiesiai į užtvanką, neturim vandentiekio, geriamojo vandens turim net maldauti“, – teigė ugniagesys iš Akmenės rajono.

„Esam ir pečkuriai, ir šaltkalviai, ir automobilių remontininkai, dažytojai, špakliuotojai, automobilis niekada nebuvo remontuojamas jokiame servise“, – pridūrė jis.

Iš Klaipėdos rajono atvykęs 56-erių ugniagesys Vytautas Ašmontas BNS teigė, kad darbo sąlygos dar pakenčiamos, tačiau su vienu iš automobilių į gaisrą važiuoti baisu.

„Darbo sąlygos dar pakenčiamos. Vienas mūsų automobilis naujas, kitas – tarybinis, baisu net kur nors su juo išvažiuot“, – sakė jis.

Kitų metų biudžeto projekte teigiama, kad didžioji dalis papildomų lėšų bus skirta specialiajai įrangai įsigyti, siekiant technologinio proveržio. Tam numatoma 1 mln. 200 tūkst. eurų.

STT taip pat numato steigti 10 naujų pareigybių. Tarnybos atstovė spaudai Renata Endružytė BNS sakė, kad nauji pareigūnai stiprins analitinę ir tiriamąją veiklą.

Jei pritars Seimas, STT biudžetas kitąmet sieks 11 mln. 887 tūkst. eurų. 

Europos Komisija padidins finansavimą Lietuvai dėl afrikinio kiaulių maro. Lietuva už išlaidas, patirtas vykdant AKM priemones, gaus 1 937 840 mln. EUR paramos. Šios lėšos kompensuos išlaidas, kurias patyrė valstybė, skirdama finansavimą priemonėms, padėsiančioms apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro.

„Ši parama - tai beprecedentis įvykis paramos skirstyme, Lietuvai yra padaryta išimtis, kuri buvo pasiekta ilgų ir atkaklių derybų metu. Afrikinis kiaulių maras palietė ne tik Lietuvą, mes esame buferinė zona, sauganti visą Europą", - sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Europos Komisija ketina Lietuvai kompensuoti 75 proc. išlaidų, patirtų kompensacijoms kiaulių laikytojams už dėl afrikinio kiaulių maro ligos sunaikintas arba, taikant ligos prevencijos priemones, priverstinai paskerstas kiaules, kompensacijoms už patalpų ir įrangos dezinfekcijos, taip pat dezinsekcijos išlaidas, informacijos kampanijoms, mėginiams imti ir laboratoriniams tyrimams, įrangai, skirtai gyvūnų gaišenoms sunaikinti, įsigyti.

Lietuvoje nuo šių metų sausio mėnesio patvirtinti 27 AKM atvejai laukinėje faunoje ir 6 - kiaulių ūkiuose.

Lietuva, susivienijusi su kaimyninėmis valstybėmis Estija, Latvija, Lenkija, dar vasarą kreipėsi į Europos Komisiją dėl nuostolių kompensavimo. Padidintas finansavimas - tai vienas iš ministerijos derybų su Europos Komisija rezultatų.