Sužavėjo „Atvertas dangus“
Viešosios įmonės „Klaipėdos šventės“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Živilė Putnienė pasakojo, kad vakar bendradarbiai aptarė ką tik pasibaigusį Šviesų festivalį.
Ko gero, labiausiai pasisekė festivalio šviesulių pamatyti išsiruošusiems šeštadienį. Ypač jei šviečiančių objektų apžiūrą jie pradėjo nuo Taikos prospekto pradžios, kur akį traukė šviesomis pasipuošusi skulptūra Neringa bei šviesos nuo „Švyturio“.
Abejingų nepaliko Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje surengtas festivalio renginys, skirtas paminėti skaudžią karo Ukrainoje sukaktį.
Bažnyčioje „Atvertas dangus“ nušvietė visą jos erdvę, o šeštadienį dar labiau kėlė emocijas, kai reiškiant palaikymą Ukrainai čia buvo aukojamos mišios, o po jų vyko dainininko Roko Spalinsko koncertas.
Ne vienas tikino, kad būtent „Atvertas dangus“ tapo viso Šviesų festivalio įspūdingiausiu reginiu.
Radome sprendimą, kuris yra ne toks imlus laikui.
Įžvelgė net kičą
Vieningai klaipėdiečiai pasisakė ir apie projektą „Didikai prie jūros“, nes būtent čia tikėtasi pamatyti ryškiausią įspūdį paliksiantį reginį.
Vis dėlto šįkart didžioji dauguma atsiliepimų buvo neigiami.
„Kičo, beskonybės, baisios muzikos triumfas Klaipėdoje už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus. Kai jauni žmonės sako, reikia kuo greičiau iš čia bėgti, pradedu juos palaikyti“, – socialiniuose tinkluose rašė daugybę apdovanojimų pelniusi choreografė Agnija Šeiko.
Šių metų Šviesų festivalio biudžetas – 120 tūkst. eurų.
Panašių ir dar griežtesnių pasisakymų būta ir daugiau. Žmonės liko nesupratę, kas tai buvo: kodėl animacinio filmuko personažai, pavadinti Lietuvos kunigaikščių ir didikų vardais, judėjo pagal populiariąsias dainas.
Daugelis klausė, kur čia jūra, kur didikai ir kur originalus, prasmę turintis vaizdas.
Ž. Putnienė pasakojo, kad Teatro aikštės erdvei buvo sugalvotas itin įdomus projektas – ant teatro sienų turėjo atsirasti žymiausių pasaulio dailininkų paveikslų vaizdai, o jų personažai turėjo kalbėti su klaipėdiečiais ir perduoti tam tikras žinutes. Jo autorius patikino, kad tam skirta per mažai laiko, todėl pirminės idėjos teko atsisakyti. Iš dalies taip atsitiko ir dėl projekto brangumo.
Muziką parinko patys
„Radome sprendimą, kuris yra ne toks imlus laikui. Prieš kelerius metus teko bendrauti su spalvingų iliustracijų kūrėjais iš Vilniaus – įstaigos „Typoart“. Jie mielai sutiko prisijungti prie festivalio. Jie jau buvo sukūrę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, jų žmonų bei vaikų personažus, kūrėjai sutiko duoti savo personažus šmaikščiai istorijai sukurti. Mes atrinkome muzikinius kūrinius, tai nėra klasika, o šiuolaikiniai kūriniai. Radome latvį Artį Dzervę, jis veikėjus privertė judėti. Nesiekėme edukuoti ar sukurti kažkokios aukštos vertės kūrinį, tai tiesiog buvo pasakojimas šeimoms, kur jos su vaikais galėtų stabtelėti kiek daugiau laiko“, – projekto gimimą atskleidė Ž. Putnienė.
Ji tikino, kad šį darbą vertinanti gerai, tai buvo žaismingas darbas.
„Klaipėdos švenčių“ darbuotojai jau galvoja apie būsimą festivalį. Neseniai jie dalyvavo Olandijoje Eindhovene vykusiame šviesų festivalyje ir mezgė pažintis su kūrėjais, tai galbūt pravers kitų ar dar vėlesnių analogiškų renginių kūrimui Klaipėdoje.
„Esame dėkingi miesto vadovams, jog mumis patikėjo ir leido rengti Šviesų festivalį, nes buvo svarstymų, kad jis gali ir neįvykti. Trumpai sakant, mes festivalį vertiname gerai. Šiemet kai kuriems itin įspūdingiems projektams pritrūko laiko. Susidėlioti finansus ir menininkams pritaikyti projektus mūsų miestui reikia beveik metų“, – tikino Ž. Putnienė.
