Įtarimai pavijo krovinį
Balandžio 14 d. į Klaipėdą atkeliavo muitininkams įtarimų sukėlęs krovinys – šešios liejimo formos. Jos skirtos plastmasiniams dangteliams ir gaubteliams gaminti.
Įtarimas kilo sužinojus, kad išsiųstos iš Ekvadoro, pakeliui pabuvojo Kolumbijoje ir Vokietijos Hamburgo uoste.
Būta ir kitų požymių, vertusių atidžiau pasidomėti šiuo kroviniu.
Vakar žurnalistus sukvietę uostamiesčio muitininkai negalėjo atskleisti visų savo darbo subtilybių, jie prasitarė, kad demaskuojant milžinišką kokaino kiekį jiems talkino Vokietijos bei Prancūzijos pareigūnai.
Kuo labiau muitininkai domėjosi liejimo formomis, tuo daugiau klausimų jiems kilo, o ir siuntos gavėjų elgesys leido įtarti klastą.
Pirmiausiai paaiškėjo, kad krovinį sudarė vien liejimo formos, liejimo staklių, būtinų gamybos procesui, nebuvo.
Bendrauti su muitininkais atvyko ne įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kaip tai paprastai būna, o advokatas, kurį nuo suėmimo ar kitų teisėsaugos sankcijų saugo imunitetas.
Pats įmonės vadovas yra Rusijos Federacijos pilietis, jau seniai turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir čia įsteigęs įmonę. Šis vyras iš Lietuvos išvyko dar iki įtartiną krovinį laivu atgabenant į Klaipėdą.
Pateikti teisininkui klausimai atrodė visiškai paprasti ir logiški: ką maža bendrija – siuntos gavėja – ketina su šiomis formomis veikti; neturėjo jų brėžinių.
Pradžioje teigęs, jog įmonė pati ketina vykdyti gamybą, vėliau advokatas aiškino, kad įrenginį ketinta perparduoti. Beje, būtent pirkimu ir pardavimu ši įmonė ir vertėsi. Per Klaipėdos uostą ji anksčiau buvo siuntusi metalo konstrukcijų.
Dirbtinai sendino krovinį
Kadangi muitininkai įtarė, kad sandariai sumontuotose liejimo formose gali būti slepiami narkotikai, prasidėjo detalaus patikrinimo procedūros.
Krovinio savininkas privalo ne tik deklaruoti atgabentą daiktą, bet ir teikti muitininkams pagalbą jį apžiūrint. Sunkios geros kokybės metalo formos buvo gamykloje užlydytos, padengtos raudonais dažais, taip jas apsaugant nuo rūdijimo.
Specialistai pastebėjo ir dirbtinių gaminio sendinimo požymių: subraižymų, įrenginiai buvo apipilti rūdijimą skatinančiu skysčiu.
Dalį įrengimų gavėjo atstovas padėjo atidaryti, bet vėliau jis pareiškė, kad toliau ardyti formų neleidžia jo klientas, o, jei muitininkai tai darys, jų laukia skundai ir kitokie nemalonumai. Detalus patikrinimas, anot jo, gali nepataisomai sugadinti įrengimus.
Išmėginus visą įmanomą muitinės techniką, nepavyko pamatyti, kas yra po užvirintu formų dangčiu. Rentgeno spinduliai neįveikė tokio storo metalo sluoksnio.
Dirbo ir mokslininkai
Muitininkai pasitelkė į pagalbą specialistus ir net mokslininkus, kurie neužtruko įsitikinti, kad turi reikalų ne su liejimo formomis, o tik meistriškai pagamintomis jų kopijomis. Pastebėtos ir konstrukcijos klaidos.
Liejant plastmasės gaminius, būtina juos aušinti, tam būna įrengtos ventiliacinės angos, pro kurias pilamas vanduo.
Specialistai išsiaiškino, kad šios nagos buvo nukreiptos ne į ertmes, kur turėtų būti liejami gaminiai, o į metalo pertvaras. Taip siekta sudaryti vaizdą, kad gaminys tikras, tačiau tuo pačiu angos nepasiekė ertmių, kur vėliau rasti narkotikai. Ne iki galo buvo pragręžti ir karštos plastmasės kanalai.
Sunkių metalo konstrukcijų detalus tyrimas užtruko kelis mėnesius, teko skelbti viešąjį konkursą, kad specialią įrangą turinčioje įmonėje būtų galima pragręžti skylę centimetro storio liejimo formos sienoje.
Jau pirmasis bandymas liepos 24 dieną parodė, kad stengtasi ne be reikalo. Grąžto galas buvo suteptas milteliais. Muitininkų aparatūra parodė, kad tai kokainas, o dar detalesni tyrimai konstatavo, kad šiuose milteliuose esama 75 proc. gryno kokaino.
Antrasis, kur kas didesnės skylės, gręžimas parodė, kaip supakuoti kvaišalai. Muitininkams teko pasistengti nesugadinti juos dominančio formų turinio. Įmonėje buvo nefrezuota dalis metalinio gaminio paviršiaus, taip įsitikinta, kad formos dangtis privirintas prie pagrindo per visą perimetrą.
Adresatas – neaiškus
Muitinei tirti buvo pateiktos šešios liejimo formos. Viršutinėje ir apatinėje narkotikų nebuvo.
Keturiose kitose aptikti sandariai supakuoti ir silikonu užsandarinti paketai. Kiekviename – po 1 060 gramų kokaino. Tokių paketų rasta 576. Bendras narkotikų kiekis yra kiek daugiau nei 610 kilogramų.
Muitininkai paskaičiavo, kad atskiedus iki įprastos pardavimui sudėties ir pardavus gatvėje šis kvaišalų kiekis būtų vertas beveik 49 mln. eurų.
Šis kokaino kontrabandos atvejis ypatingas ne tik savo mastu, bet ir gabenimo būdu. Tikėtina, kad panaudotos metalo formos buvo nurašytos iš kurios nors gamyklos ir išradingai parengtos kvaišalų gabenimui.
Liepos 24 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kol kas didžiausi įtarimai krito įmonės, kuri yra liejimo plokščių gavėja, vadovui.
Nors Rusijos Federacija paprastai nėra linkusi bendradarbiauti su Lietuvos teisėsauga, tačiau šis tyrimas – išskirtinis.
Kadangi tyrimas yra priskiriamas tarptautinės teisės nusikaltimams, tad tikėtina, kad ir Rusija prisidės prie įtariamojo paieškos bei apklausų. Šis vyras gali būti ne tik apklausiamas, bet ir teisiamas Rusijoje.
Pareigūnai nesutaria, kurių šalių rinkai galėjo būti skirta ši milžiniška kokaino siunta.
Vieni tikina, kad šiuos kvaišalus būtų šnioję Rusijos gyventojai, kiti įsitikinę, kad kokainas būtų iškeliavęs į Vakarų Europos valstybes. Esama net įtarimų, kuriose valstybėse šių narkotikų laukta.
Prokurorai jau dabar teigia, kad jų laukia didelis ir sunkus darbas, tuo tarpu Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė ir Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Telesforas Šimkus džiaugėsi, kad daug darbo ir nervų kainavęs darbas jau baigėsi.
Faktai ir skaičiai
Lietuvoje prieš kelerius metus 500 tonų narkotikų buvo rasta šaldytų žuvų siuntoje. Iš Afganistano atsiųstas hašišas slėptas razinose. Didelis kiekis kvaišalų buvo paslėptas tarp bananų. 116 kilogramų kvaišalų iš Panamos atkeliavo trijose kuprinėse, paslėptose jūriniuose konteineriuose.
