Katalonijos regioninio policijos departamento žiniasklaidos biuras pranešė, kad oro uosto apsaugos kamerų vaizdo įrašai padėjo tyrėjams nustatyti vyrus, kurie, kaip įtariama, trečiadienį pavogė krepšius.

Socialiniame tinkle „X“, anksčiau vadintoje „Twitter“, paskelbtame vaizdo įraše apylinkės policijos inspektorius Francescas Garcia (Franseskas Garsija) teigė, kad vyrai buvo sulaikyti, kai išvažiavo iš Barselonos. Dingęs bagažas ir jo turinys, įskaitant brangų žiedą ir apie 20 000 eurų vertės įvairių valiutų, buvo bagažinėje, sakė F. Garcia.

Ispanijos valstybinė naujienų agentūra EFE pranešė, kad vagystės aukomis tapo rusai, kurie skrido oro linijų bendrovės „Emirates“ lėktuvu. Ji teigė, kad rankiniuose krepšiuose buvo laikrodžiai ir juvelyriniai dirbiniai, įskaitant 47 karatų žiedą, kurio vertė – 5 mln. dolerių (4,57 mln. eurų). 

– Dabar pats kelionių metas. Bent jau prasidės per šventes. Sako, kelionės visos išpirktos. Ar jūs jau gaunate kažkokių pranešimų, skundų dėl  sugadintos kelionės pradžios ar apskritai neįvykusios kelionės?

– Taip. Pastarąją savaitę tokių pranešimų srautas gerokai padidėjo. Pagrindinė priežastis to buvo prastos oro sąlygos, prasidėjusi rūsti žiema. Daug skrydžių įvairiose šalyse, tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, buvo atidėta ar vėlavo. Mūsų regione dėl sutrikdytų skrydžių nusiskundimų irgi smarkiai išaugo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dėl ko labiausiai žmonės skundžiasi: dėl atidėto skrydžio ar dingusio bagažo?

– Pagrindinė problema – atšaukti skrydžiai, nes sutrikus oro uosto veiklai skrydžiai gali vėluoti arba būti atšaukiami. Keleiviai išskrenda vėliau nei planuota. Pastaruoju metu dėl to dažniausiai žmonės ir skundžiasi. Na, o dėl dingusio bagažo didelių problemų buvo kilę praėjusią vasarą. Pastaruoju metu situacija kiek normalizavosi.

– Ar įmanoma pasiruošti tokioms situacijoms, tokiems galimiems netikėtumams?

– Svarbu psichologiškai nusiteikti, kad keliavimas žiemą yra apskritai šiek tiek padidintos rizikos laikotarpis dėl oro sąlygų. Tai aviacijai, oro uostų veiklai daro didelę įtaką. Tad žmonės turėtų iš anksto nusiteikti, kad kelionė gali įvykti ne taip, kaip planuota. Kitas dalykas – esant sutrikimams, oro linijos turėtų suteikti apgyvendinimą laukiant kitos dienos skrydžio, bet jiems ne visada pavyksta tą užtikrinti.

Žmonės turėtų iš anksto nusiteikti, kad kelionė žiemą gali įvykti ne taip, kaip planuota.

 

Kartais būna situacijų, kad žmonėms patiems reikia pasirūpinti, susimokėti už nakvynę viešbutyje. Ir jie tik vėliau iš oro linijų susigrąžina tuos pinigus. Tad reikėtų pasiskaičiuoti ir tokias galimas išlaidas. Dėl bagažo, tai svarbu savęs paklausti, o kas bus, jei aš neturėsiu to bagažo tris ar penkias dienas, kol jį pasiklydusį atgabens. Ar turėsiu pakankamai pinigų, jei tektų įsigyti būtiniausių daiktų, drabužių toje šalyje, į kurią vykstu. Ypač jei žmonės keliauja žiemos pramogoms, tarkim, slidinėti į kalnus. Taigi pačius svarbiausius daiktus reikėtų turėti su savimi, ypač jei vykstama trumpesniam laikui. Būna, žmogus išskrenda pailsėti trims dienoms, o per tą laiką bagažas nespėja pasiekti. Šiuos niuansus reikėtų apgalvoti iš anksto.

– Kaip reikėtų  elgtis tokiais atvejais, kokius dokumentus susirinkti, ką fiksuoti tam, kad vėliau galėtų reikalauti kompensacijos dėl patirtos žalos?

–  Skrydžio atšaukimo ir vėlavimo atveju, jei dėl to patiriamos papildomos išlaidos, tenka mokėti už viešbutį ar transporto paslaugas, kurių prireikia belaukiant kito skrydžio, svarbu susirinkti visas sąskaitas, išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Tam, kad vėliau ar iš draudimo bendrovės, ar iš oro linijų tuos pinigus būtų galima susigrąžinti. Jei dingsta bagažas, reikia nedelsti ir dar būnant oro uoste užpildyti specialias formas, kurios būtinos, kad būtų pradėtas bagažo paieškos procesas.

Išvykstančiųjų iš Vilniaus oro uosto nuotaika pakili. Tiesa, ne vis tokios pačios nuotaikos grįžta namo.

„Nesklandumai prasidėjo, kai pradėjo atidėti vienai valandai, paskui dviem. Vėliau pasakė, kad gedimas. Keliavome su „airBaltic“, – kelionės patirtimi dalijosi Helsinkio oro uoste įstrigęs Maksimas Sačkovas.

Europoje vienas po kito atšaukiami arba atidedami skrydžiai. Perkelti gali būti ne tiesiai į Lietuvą, o į artimiausią kaimyninę šalį. „Bloomberg“ skelbia, kad Europoje dėl sumaišties oro uostose prarasto bagažo skaičiai išaugo trečdaliu. Lietuvos draudikai skaičiuoja, kad vien šiemet lietuviai prarado dvigubai daugiau bagažo nei pernai. Kelionėje patiriamų žalų skaičius išaugo keturis kartus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei įmanoma, keliaukite be registruoto bagažo, venkite jungiamųjų skrydžių, o jeigu reikia – pasilikite daug laiko tarp skrydžių“, – patarimais dalijosi aviacijos apžvalgininkas Martynas Jaugelavičius.

Dėl nesklandumų kalti ne tik priešpandeminį lygį pasiekę keliautojų srautai, bet ir uždaryta Ukrainos ir Baltarusijos oro erdvė, per kurią lėktuvai skrisdavo į Graikiją, taip pat nesibaigiantys darbuotojų streikai.

Jei įmanoma, keliaukite be registruoto bagažo, venkite jungiamųjų skrydžių, o jeigu reikia – pasilikite daug laiko tarp skrydžių.

„Tai buvo didžiausia aviacijos istorijoje krizė ir tuo metu aviacijos žaidėjams reikėjo priimti sunkius sprendimus atleisti daug darbuotojų. Ir dabar įdarbinimas tik vos vejasi paklausą“, – apie viena iš priežasčių kalbėjo M.Jaugelavičius.

Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS pranešė, kad su darbuotojais susitarė ir užbaigė dvi savaites trukusį streiką, kuris per dieną kompanijai atsiėjo nuo 9 iki 12 mln. dolerių. Tačiau kol kas tai tik vienas atvejis, prognozuojama, kad situacija oro uostose nepasikeis dar mažiausiai iki rudens.

„Krizė išsisems vėlyvą rudenį arba žiema, kai bus pasamdytas atitinkamas skaičius darbuotojų, jie pereis visus mokymus, gaus oro uostų leidimus. Tai užtrunka“, – pažymėjo M.Jaugelavičius.

Blogiausia situacija Londono, Amsterdamo, Frankfurto oro uostose, kur tranzitinių skrydžių daugiausia. Lietuvos oro uostai dėl suirutės Europoje didelių problemų nepatyrė.

„Matome, kad yra atšauktų skrydžių, bet tai labiau pavieniai skrydžiai, galbūt jie labiau matomi, nes keleiviams tikrai kyla problemų dėl atidėto skrydžio, sugadintų atostogų ir t.t.“, – pastebėjo Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Anot draudikų, pastaruoju metu itin padaugėjo skambinančių pasikonsultuoti, ką jiems daryti dėl jau patirtų nuostolių. Dalis apsidrausti kelionei susirūpina per vėlai.

„Negali įsigyti bet kada, yra tam tikri laikotarpiai – keturiolikos dienų, kitur ir ilgiau, kada turi įsigyti prieš artėjant kelionei“, – akcentavo „Lietuvos draudimo“ Standartizuotos rizikos skyriaus vadovas.

Jei skrydžiai vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra neplanuotai atšaukiami, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.

„Ir piniginės kompensacijos, ir rūpyba keleiviu oro uoste, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų suteikimas ir t.t.“, – vardijo T.Vasiliauskas.

Tačiau kelionių draudimas patirtų nuostolių dėl darbuotojų streiko nekompensuoja. Streiko atveju iš oro linijų kompensacijų taip pat ne visada įmanoma sulaukti. Tiesa, skrydžiai stringa ne tik dėl streikų, bet ir dėl orlaivių dalių tiekimo sutrikimų. Pvz., „airBaltic“ praneša, kad būtent dėl šios priežasties šiuo metu yra priversta nuomotis lėktuvus iš kitų vežėjų.

Pasibaigus parodai "Po išvykimo | Prieš atvykstant", milžiniškos 2 m vazos, kuriuose – Kauno geto kasdienybę atspindintys piešiniai, buvo perkeltos į naują ekspozicijos vietą – Kauno IX forto muziejų.

Menininko, filmų kūrėjo ir kuratoriaus M.Ridnyi darbas "Dingęs bagažas" buvo bene jautriausias šių metų Kauno bienalės kūrinių. Eksponuotas vienoje pagrindinių ir matomiausių miesto erdvių, priešais Kauno geležinkelio stotį, darbas Bienalės lankytojams ir praeiviams siekė aktualizuoti skaudžią istorinę atmintį.

M.Ridnyi įkvėpė Esther Lurie – žydų kilmės menininkė iš Kauno ir jos piešinių serija, kurioje vaizduojami geto herojai, gatvės ir gyvenimo sąlygos. 1941–1944 m. Kauno gete kalėjusi menininkė savo piešinius slėpė keraminiuose puoduose, kuriuos, gelbėdama nuo nacių, užkasė žemėje. Tačiau šie piešiniai niekada nebuvo rasti, o istorija palaipsniui tapo legenda.

Savo instaliacijoje M.Ridnyi paslepia E.Lurie piešinius, kuriuos lankytojai gali matyti tik pro mažas vazų paviršiuje esančias skylutes. Niurnbergo teismo metu gyvaisiais liudytojais pripažinti piešiniai, vaizduojantys tamsiąją Kauno ir žydų mažumos jame istoriją, nepalieka abejingų.

"Tai yra bene pirmas kartas, kai Kauno bienalės inicijuotas, specialiai Kauno miestui sukurtas naujas meno kūrinys sulaukia tiek daug susidomėjimo iš potencialių pirkėjų. Kol nežinome tolimesnio kūrinio likimo, "Prarastas bagažas" bus eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje. Manau, kad unikali šio muziejaus aplinka ir specifinė tematika tik sustiprins kūrinio paveikumą. Kita vertus, jaučiu, kad E.Lurie kūryba jau seniai turėjo būti IX forto muziejaus ekspozicijos dalimi, ir labai džiaugiuosi, kad glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas bent jau laikinai padėjo praturtinti muziejaus ekspoziciją", – aplankyti kūrinį naujoje vietoje kviečia Kauno bienalės vadovė Kotryna Žemaitytė.

Tačiau kruopščiai ruošiantis išvykai galima sumažinti šių nemalonumų pasekmes arba visai jų išvengti.

Penkios priežastys, dažniausiai sujaukiančios tautiečių atostogas užsienyje yra šios: skrandžio ir žarnyno negalavimai, pasikeitusio klimato sukelti negalavimai (gerklės skausmas, kosulys, temperatūra), vabzdžių įgėlimai, nulemiantys alergines reakcijas, sportuojant ar maudantis patiriamos traumos (raiščių patempimai, plyšimai, minkštųjų audinių sužalojimai, kaulų lūžiai) ir pasimetęs kelionės bagažas, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupta statistika.

Kaip apsaugoti sveikatą

Kaip pastebi bendrovės žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas, užsienio šalyje patiriami negalavimai ne tik pakoreguoja iš anksto kruopščiai sudėliotus planus, bet ir gali nemenka suma patuštinti poilsiautojų kišenes: „Didžiausias medicinines išlaidas turistai patiria Turkijoje. Pavyzdžiui, sutrikus žarnyno veiklai pirmosios pagalbos kaina svyruoja nuo 500 iki 1000 eurų, priklausomai nuo pasirinktos gydymo įstaigos bei suteiktų paslaugų“.

Todėl poilsiautojams prieš tolimas keliones rekomenduojama pasitikrinti sveikatą, pasidomėti, ar vykstant į pasirinktą šalį nereikia pasiskiepyti. Taip pat patariama su savimi turėti būtinais vaistais papildytą vaistinėlę, o aktyvių laisvalaikio pramogų ar sporto užsiėmimų metu atidžiai įvertinti savo galimybes.

Kaip pasirūpinti bagažu

Ruošiantis kelionei lagaminą verta susikrauti iš anksto ir pažymėti jį tiek iš išorės, tiek viduje. Kiekvieną paprastą lagaminą galite padaryti lengvai atpažįstamą ant jo užrišę spalvotą diržą ar skarelę. Taip galėsite jį lengviau apibūdinti, jei dingtų tarp jungiamųjų skrydžių.

„Lagamino išorėje taip pat rekomenduojama pritvirtinti identifikacijos kortelę, ant kurios būtų užrašyti jūsų kontaktiniai duomenys. Papildomą lapą su kontaktiniais duomenimis galite įdėti į lagamino vidų. Taip sumažinsite jo dingimo riziką, o jei taip vis dėlto nutiktų, kontaktiniai duomenys padės lagaminui greičiau grįžti pas savininką. Be to, būtinai saugokite registruoto bagažo taloną, nes tik taip galėsite įrodyti, kad jį turėjote“, – primena M. Balinskas.

Ką reikia žinoti draudžiantis

Prieš atostogas renkantis draudimą ekspertas pataria įsigilinti į nurodytas sąlygas – kiekviena draudimo bendrovė savo klientams gali pasiūlyti net keletą skirtingų kelionių draudimo variantų, tad ieškant tinkamiausio visuomet verta pasikonsultuoti su specialistu.

„Į užsienį vykstantys Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi būtinosios pagalbos, medicininių išlaidų bei repatriacijos draudimą. Dažniausiai kelionių draudimo galimybėmis domisi aktyvų sportą atostogų metu besirenkantys poilsiautojai“, – sako M. Balinskas.