Nevilties apimti artimieji įspėja, kad svarbi kiekviena minutė.

57 metų laisvai samdomas žurnalistas veteranas Domas Phillipsas (Domas Fillipsas) ir 41 metų autoritetingas specialistas Bruno Pereira (Brunas Pereira) paskutinį kartą buvo pastebėti anksti sekmadienį, plaukiantys laiveliu atokiame Žavari slėnyje, indėnų rezervate netoli sienos su Peru, kur D. Phillipsas rinko medžiagą knygai.

Sekmadienį maždaug 9 val. jie turėjo sugrįžti į Atalaja do Nortės miestelį, bet taip ir nepasirodė, todėl pareigūnai pradėjo tyrimą, o kariuomenė – paieškos operaciją.

Brazilijos vyriausybė pareiškime išreiškė „rimtą susirūpinimą“.

„Iškart buvo mobilizuota federalinė policija, ji imasi visų įmanomų priemonių, kad [dingę vyrai] būtų kuo greičiau surasti, – sakoma pareiškime. – Brazilijos vyriausybė ir toliau su šiam atvejui būtina skuba rems paieškos operaciją... Jei dingimas pasirodys esąs nusikalstamos veiklos rezultatas, bus imtasi visų žingsnių, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn.“

Tyrėjai pirmadienį apklausai atsivežė du žmones, kaip manoma, vienus iš tų, kas paskutiniai bendravo su dingusiaisiais, paskelbė policija.

Nė vienas iš šių dviejų žmonių nebuvo sulaikytas.

Minimame rajone dirbančios indėnų teisių gynimo organizacijos sako, kad praėjusią savaitę dingusieji sulaukė grasinimų.

B. Pereira, šiuo metu atostogaujantis Brazilijos indėnų reikalų agentūros FUNAI ekspertas, kuris gerai pažįsta regioną, reguliariai sulaukdavo grasinimų iš brakonierių, miško kirtėjų ir kalnakasių, bandančių įsibrauti į izoliuotų indėnų grupių žemes.

Praėjus 48 valandoms be jokių naujienų, dingusių vyrų šeimos paragino pareigūnus veikti greitai.

„Laikas yra labai svarbus gelbėjimo operacijoms, ypač jei jie yra sužeisti“, – sakoma B. Pereiros šeimos pareiškime.

Jame rašoma, kad B. Pereiros partnerė, trys vaikai ir kiti giminaičiai išgyvena „kančias“.

D. Phillipso sesuo Sian (Šan) internete paskelbė vaizdo pareiškimą. „Mes tikrai sunerimę dėl jo ir raginame pareigūnus Brazilijoje daryti visa, kad būtų apieškotas kelias, kuriuo jis keliavo“, – sunkiai tramdydama ašaras sakė ji.

„Svarbi kiekviena minutė“, – pabrėžė žurnalisto sesuo.

„Mums labai neramu dėl mūsų BBC Mianmaro naujienų tarnybos reporterio Aung Thuros, kurį išsivedė nežinomi vyrai“, – žiniasklaidos bendrovės „Twitter“ paskyroje nurodė BBC spaudos skyrius.

„Man tikrai taip atrodo. Labai liūdna“, – sakė D. Trumpas žurnalistams, uždavusiems klausimą, ar, prezidento manymu, daugiau kaip prieš dvi savaites dingęs J. Khashoggi yra negyvas.

Paklaustas apie galimą JAV atsaką Saudo Arabijai, kuri kaltinama žurnalisto, nevengusio kritikuoti Rijadą ir pastaruoju metu bendradarbiavusio su leidiniu „The Washington Post“, nužudymu, D. Trumpas pareiškė: „Jis turės būti labai griežtas. Tai blogi, blogi dalykai.“

Šįkart D. Trumpo tonas buvo pastebimai griežtesnis, palyginti su ankstesne jo administracijos pozicija, kai buvo akivaizdžiai vengiama kaltinti sąjungininkę Saudo Arabiją, nors jau vis garsiau kalbėta, kad jos agentai nužudė J. Khashoggi ir sukapojo jo kūną karalystės konsulate Stambule. 

J. Khashoggi, buvęs Saudo Arabijos vyriausybės patarėjas, pastaraisiais metais dažnai kritikuodavo įtakingą sunitiškos karalystės sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną (Mohamedą bin Salmaną), atsakingą už glaudžius karinius ir prekybinius įtakingiausios Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ryšius su D. Trumpo administracija.

Keliomis valandomis anksčiau JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pareiškė, kad pasakė D. Trumpui, jog reikėtų duoti Saudo Arabijai „dar kelias dienas tyrimui užbaigti“.   

Tik tuomet, anot M. Pompeo, „galėsime nuspręsti, kaip ir ar Jungtinės Valstijos turėtų reaguoti“.

Reikalaujama JT tyrimo

Keturios įtakingos žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės gynimo organizacijos ketvirtadienį paragino Turkiją paprašyti Jungtinių Tautų atlikti tyrimą, kad nebūtų nuslėptas galimai įvykdytas nusikaltimas. 

Komiteto žurnalistams ginti (CPJ), „Human Rights Watch“, „Amnesty International“ ir „Reporteriai be sienų“ (RSF) pažymėjo, kad toks tyrimas, kurį atlikti pavestų JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), galiausiai nuplėštų paslapties šydą nuo šios mįslingos istorijos.

Tačiau Amerika, galingiausia Saudo Arabijos globėja, nekart leido suprasti tikinti tuo, ką kalba Rijadas, o D. Trumpas ir virtinė kitų įtakingų pareigūnų pabrėžė, kad nebus rizikuojama gerais JAV ir Saudo Arabijos santykiais.

D. Trumpas ne vieną kartą gyrė Saudo Arabijos vykdomus didžiulės vertės ginklų pirkimus, o M. Pompeo ketvirtadienį savo trumpame pasisakyme nekart priminė apie „senus strateginius santykius su Saudo Arabijos karalyste“. 

Saudo Arabija „toliau išlieka svarbia kovos su terorizmu partnere, joje yra dvi šventos vietos... Turėtume į tai taip pat atsižvelgti“, kalbėjo jis. 

Dėl kilusio triukšmo ant plauko pakibo ateinančią savaitę Rijade numatyta didelė konferencija investicijų klausimais „Future Investment Initiative“ (FII), neoficialiai vadinama „Davosu dykumoje“, turėjusi dar kartą atkreipti pasaulio dėmesį į sosto įpėdinio princo Mohammedo pastangas modernizuoti karalystę.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) paskelbė nevyksiantis į tą renginį. Kiek anksčiau savo dalyvavimą atšaukė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų ministrai, virtinė verslo lyderių, tarp jų britų milijardierius Richardas Bransonas (Ričardas Bransonas) ir „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi (Dara Chosrovšahis), taip pat žiniasklaidos milžinai „Bloomberg“ ir CNN. 

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepraleido progos įgelti Vašingtonui, pareiškęs, kad Jungtinėms Valstijoms tenka „tam tikra atsakomybė“ už tai, kas nutiko J. Khashoggi.

Tačiau jis pridūrė, kad Maskva „nesiims gadinti santykių“ su Saudo Arabija, kol „nežino, kas iš tikrųjų atsitiko“.

Šiurpios detalės

Nei Turkija, nei Jungtinės Valstijos viešai nėra patvirtinusios, kad J. Khashoggi negyvas, taip pat nėra oficialiai pareiškusios, kad dėl jo dingimo atsakomybė tenka Rijadui.

Tačiau neįvardytais šaltiniais besiremianti Turkijos žiniasklaida pateikia vis daugiau šiurpių detalių apie paskutines J. Khashoggi gyvenimo minutes. Teigiama, kad žurnalistą nužudė 15 Saudo Arabijos agentų, laukusių jo konsulate, į kurį  J. Khashoggi atėjo atsiimti santuokai reikalingo oficialaus dokumento.

Provyriausybinis laikraštis „Yeni Safak“ trečiadienį pranešė išklausęs keletą garso įrašų, esą patvirtinančių, kad J. Khashoggi žudikai tardymo metu kankino žurnalistą ir prieš nužudydami nupjovė jam pirštus. Anot leidinio, žurnalistui buvo nukirsta galva.

Provyriausybinis dienraštis „Sabah“ ketvirtadienį pranešė, kad operacijai vadovavo Saudo Arabijos saugumo pareigūnas Maheras Abdulazizas Mutrebas (Maheras Abdulazizas Mutrebas), kuris, manoma, yra sosto įpėdinio artimo rato žmogus. 

„Tai smogikų komandos vadovas“, – skelbė „Sabah“ antraštė. 

Laikraštis detaliai aprašė M. A. Mutrebo judėjimą tą dieną, kai dingo žurnalistas. Remdamasis stebėjimo kamerų įrašais, „Sabah“ nurodė, kad šis vyras užėjo į konsulatą likus daugiau nei trims valandoms iki J. Khashoggi atėjimo.

Vaizdo įrašuose M. A. Mutrebas matomas prie konsulo rezidencijos, vėliau – su „didžiuliu lagaminu“ – netoli Saudo Arabijos konsulato esančiame viešbutyje, galiausiai – oro uoste.

Įtariami J. Khashoggi žudikai tardymo metu kankino žurnalistą, nupjaudami jam pirštus, paskelbė leidinys.

„Yeni Safak“ žiniomis, su amerikiečių laikraščiu „The Washington Post“ bendradarbiavusiam Rijado kritikui vėliau buvo nukirsta galva.

Leidimą gyventi Jungtinėse Valstijose turėjęs Saudo Arabijos pilietis J. Khashoggi, nevengęs kritikuoti Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano), dingo spalio 2 dieną, nuvykęs į karalystės konsulatą Stambule atsiimti dokumentų, reikalingų santuokai su jo sužadėtine turke.

Nors Turkijos policija mano, kad žurnalistą nužudė 15 Saudo Arabijos agentų, Rijadas atmetė panašius teiginius kaip „nepagrįstus“.

„The Washington Post“ anksčiau citavo JAV ir Turkijos anonimus pareigūnus, užsiminusius apie garso ir vaizdo įrašus, esą įrodančius, jog J. Khashoggi buvo nužudytas konsulate, ir kad jo kūnas vėliau buvo sukapotas į atskiras dalis. Tačiau tai yra pirmas kartas, kai turkų žiniasklaida praneša, kad išklausė garso įrašų.

Provyriausybinis laikraštis „Sabah“ savaitgalį paskelbė, jog J. Khashoggi išmanusis laikrodis „Apple Watch“ įrašė jo tardymą, kankinimą ir nužudymą, nors kai kurie ekspertai abejoja, kad šis prietaisas galėjo įrašyti įvykius taip, kaip apibūdinama.

Pasak „Yeni Safak“, viename iš įrašų girdėti, kaip Saudo Arabijos konsulas Stambule Mohammedas al Otaibi (Mohamedas Otaibis) žurnalisto kankinimo metu sako: „Darykite tai lauke – dėl jūsų turėsiu problemų.“

Kitame įraše, teigia dienraštis, nežinomas asmuo perspėja konsulą: „Jei nori išlikti gyvas, kai grįši į Saudo Arabiją, tylėk!“

„Jeni Safak“ nepatikslina, iš kur atsirado šie įrašai ar kaip leidinys juos gavo.

M. al Otaibi antradienį išvyko iš Stambulo į Rijadą, J. Khashoggi dingimą tiriantiems Turkijos pareigūnams besiruošiant atlikti kratą jo rezidencijoje.

Pirmadienį amerikiečių televizija CNN citavo du šaltinius, tikinančius, jog Rijadas rengia ataskaitą, kurioje teigiama, kad J. Khashoggi mirė įvykus incidentui tardymo metu.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) trečiadienį atvyko iš Rijado į Ankarą pasitarimo su Turkijos vadovais. Pasak jo, Saudo Arabija pažadėjo atlikti išsamų tyrimą.

Turkijos pareigūnai įtaria, kad žurnalistas, nevengęs kritikuoti Rijado vyriausybės, buvo nužudytas, kai užėjo į Saudo Arabijos konsulatą Stambule.

D. Trumpo administracija smarkiai padidino spaudimą Rijadui, nors iš pradžių gana santūriai reagavo į pastaruoju metu straipsnius JAV dienraščiui „The Washington Post“ rašiusio J. Khashoggi dingimą Stambule spalio 2 dieną.

D. Trumpas sakė „daugiau nei vieną kartą“ kalbėjęs „aukščiausiu lygiu“ su partneriais Saudo Arabijoje, kuri yra viena artimiausių JAV sąjungininkių ir labai svarbi rinka Amerikos ginklų pramonei. 

„Reikalaujame visko, – sakė prezidentas žurnalistams. – Negalime leisti, kad tai nutiktų – nei žurnalistams, nei kam nors kitiems.“ 

„Esame labai nusivylę matydami tai, kas vyksta. Mums tai nepatinka ir ketiname viską iki galo išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

22 Amerikos senatoriai parašė D. Trumpui, reikalaudami pasitelkti Pasaulinį Magnitskio žmogaus teisių atskaitomybės aktą, įpareigojantį prezidentą pradėti tyrimą ir nustatyti, ar turi būti skelbiamos sankcijos.   

Šis aktas pasitelkiamas tais atvejais, kai esama įtarimų dėl „neteisminės egzekucijos, kankinimo ar kitokio pobūdžio rimto tarptautiniu mastu pripažįstamų žmogaus teisių pažeidimo asmens, besinaudojančio saviraiškos laisve, atžvilgiu“, rašo senatoriai. 

D. Trumpo atstovė spaudai Sarah Sanders (Sara Sanders) žurnalistams sakė, kad per dvi pastarąsias dienas prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas), valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) bei valstybės vadovo patarėjas ir jo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) kalbėjosi su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu).

Jungtinės Valstijos nepatvirtino Turkijos pareiškimo, kad J. Khashoggi, vienas iš karaliaus Salmano ir jo sūnaus princo Mohammedo režimo kritikų, buvo įviliotas į konsulatą Stambule ir nužudytas. Anot Ankaros, žurnalistą nužudė 15 vyriausybės smogikų grupė, kurią į Stambulą pasiuntė Rijadas.

„The Washington Post“ trečiadienį pranešė, kad sosto įpėdinis princas Mohammedas asmeniškai nurodė surengti operaciją prieš J. Khashoggi.

Dienraštis, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, susipažinusiais su slapta žvalgybine informacija, rašo, kad viename iš pasiklausytų pokalbių girdėti, kaip Saudo Arabijos pareigūnai aptaria planą, kaip išvilioti J. Khashoggi iš JAV Virdžinijos valstijos, kurioje jis gyveno, ir jį sulaikyti. 

Ši byla sukėlė didžiulį žmogaus teisių ir žurnalistų organizacijų pasipiktinimą.

Pasak S. Sanders, per pokalbius telefonu su princu Mohammedu J. Boltonas, J. Kushneris ir M. Pompeo „paprašė pateikti daugiau detalių  ir paragino Saudo Arabijos vyriausybę užtikrinti tyrimo proceso skaidrumą“.

D. Trumpas taip pat pranešė ketinantis Baltuosiuose rūmuose susitikti su J. Khashoggi sužadėtine Hatice Cengiz (Chatidže Džengiz).

Turkijos prezidento spaudimas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį griežtai paragino Saudo Arabiją paskelbti filmuotą medžiagą, kuri patvirtintų Rijado žodžius, kad žurnalistas Jamalas Khashoggi (Džamalas Chašogis) išėjo iš Saudo Arabijos konsulato Stambule.  

Prezidentas pabrėžė, kad Turkija „nebus nebyli stebėtoja“ aiškinantis paslaptingą jo dingimą.

Saudo Arabijos konsulatas nurodė, kad žurnalisto dingimo dieną vaizdo stebėjimo kameros neveikė. Kalbas apie jo nužudymą konsulato atstovai pavadino „neturinčiomis jokio pagrindo“. 

Tačiau Turkijos prezidentas leido suprasti, kad jo netenkina Saudo Arabijos pateikti paaiškinimai.

„Ar gali būti, kad konsulate ar ambasadoje nebūtų stebėjimo kamerų sistemos? Ar gali būti, kad ten, kur įvyko šis incidentas, nebuvo Saudo Arabijos vaizdo stebėjimo kamerų sistemos?“ – klausė R. T. Erdoganas, kurį cituoja dienraštis „Hurriyet“.  

„Jei praskristų paukštis, musė ar uodas – sistemos tai užfiksuotų; jie (Saudo Arabija) turi pačias pažangiausias sistemas“, – sakė prezidentas. 

Neįvardytais pareigūnais besiremiančiai Turkijos žiniasklaidai pateikiant vis daugiau neretai makabriškų tariamo nužudymo detalių, R. T. Erdoganas kol kas linkęs laikytis atsargesnės pozicijos.

Prezidentas sakė, kad Saudo Arabija turi įrodyti savo įvykių versiją, tačiau tiesiogiai neapkaltino karalystės ar jos įtakingo sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano).

„Tai incidentas, įvykęs mūsų šalyje. Negalime tylėti, kai nutinka tokie incidentai“, – sakė R. T. Erdoganas. 

„Būtų negerai man dabar kažką komentuoti. Tačiau turime klausimų, kurie mums kelia susirūpinimą“, – pridūrė jis.

Turkijos policija renka informaciją apie 15 asmenų grupę iš Saudo Arabijos. Šie žmonės buvo konsulate tuo pat metu, kaip ir J. Khashoggi. Jie atskrido į  Stambulą spalio 2 dieną dviem privačiais lėktuvais. 

Turkijos žiniasklaida šiuos asmenis įvardijo kaip „smogikų būrį“.

Jau kelios dienos yra dingęs baltarusių žurnalistas, kuris specializuojasi gynybos srityje, ketvirtadienį paskelbė jo kolegos, sukeldami nuogąstavimus, kad jį sulaikė saugumo pajėgos.

Žurnalistas Aleksandras Alesinas „į darbą neatėjo jau kelias dienas“, sakė Minske leidžiamo nepriklausomo laikraščio „Belorusy i rynok“ , kuriame dirba A.Alesinas, redaktoriaus pavaduotoja Irina Krylovič.

Kolegos sakė, kad A.Alesinas, kuris yra gerai žinomas gynybos klausimų komentatorius ir prekybos ginklais ekspertas, į darbą neatėjo trečiadienį ar ketvirtadienį ir kad jo mobilusis telefonas buvo išjungtas.

Opozicijos politikas Jurijus Čausovas „Facebook“ parašė: „Aleksandras Alesinas yra KGB kalėjime“.

J.Čausovas pridūrė, kad A.Alesinas „bus į ką nors iškeistas“, tikriausiai turėdamas omenyje apsikeitimą kaliniais.

Opozicinė naujienų svetainė „Chartija'97“ spėjo, kad A.Alesinas buvo areštuotas įtarus jį šnipinėjimu, ir citavo kolegas, kurie norėjo likti anonimai.

Lietuva trečiadienį apkaltino vieną kariuomenės mediką šnipinėjimu Baltarusijos naudai.