„Užsienio reikalų ministras yra nurodęs ambasadoriui organizuoti laikiną perkėlimą – diplomatų šeimos narių bei nebūtinąsias funkcijas atliekančių darbuotojų. Ministro įsakymas galioja tik diplomatams. Ministras neturi jokių teisinių galimybių „liepti“ šeimos nariams priimti vienus ar kitus sprendimus, šeimų nariai nėra statutiniai pareigūnai“, – BNS pirmadienį informavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Anot jos, Lietuvos ambasada Ukrainoje toliau tęsia savo darbą vykdydama svarbiausias funkcijas.

Ministro atstovė pabrėžė, kad tai nėra evakuacija, nes tam reikėtų papildomų teisinių mechanizmų – anot jos, minėti darbuotojai, diplomatų šeimos išvyksta įprastais komerciniais skrydžiais.

„Niekas nebuvo „išgabentas“ – visi vyko, vyksta įprasta tvarka, reisiniais maršrutais“, – teigė ji.

URM sekmadienį sugriežtino rekomendacijas Lietuvos piliečiams, primygtinai paragindama nevykti į Ukrainą, o šiuo metu esančius šioje šalyje – nedelsiant išvykti iš šalies, taip pat nedelsiant užsiregistruoti ambasadoje.

V. Šmaižytės teigimu, registracija vyksta aktyviai, pirmadienio ryte jau buvo apie 300 užsiregistravusiųjų.

Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos.

Vakarai nuogąstauja, jog Rusija bet kada gali įsiveržti į Ukrainą, Maskva tai neigia.

Prieš tai panašiai pasielgė Jungtinės Valstijos ir Britanija.

„Nusprendėme laikinai atšaukti Kanados ambasados darbuotojų vaikus, jaunesnius nei 18 metų, ir juos lydinčius šeimų narius“, – paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Priežastimi ji nurodė „tęsiamą Rusijos pajėgų telkimą ir destabilizuojamą veiklą Ukrainoje ir aplink ją“.

Jungtinės Valstijos sekmadienį paskelbė išvežančios savo diplomatų Kijeve šeimų narius. Britanija taip pat pasielgė pirmadienį.

Ukraina tai pavadino „per ankstyvais žingsniais“.

Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų. Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.

Dėl šių manevrų Vašingtonas ir Europa paskelbė griežtų perspėjimų Maskvai, bet intensyvios diplomatinės pastangos kol kas neatnešė aiškių rezultatų.

„Neketiname daryti to paties, nes nežinome jokių konkrečių priežasčių“, – J. Borrellis sakė atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame vaizdo ryšiu taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Nemanau, kad turėtume dramatizuoti, kol vyksta derybos [su Rusija] – o jos vyksta, – pridūrė ES diplomatijos vadovas. – Nemanau, kad turime priežasčių palikti Ukrainą.“

Pasak J. Borrellio, A. Blinkenas žadėjo per ES ministrų pasitarimą informuoti sąjungininkus apie sprendimo evakuoti iš Ukrainos amerikiečių diplomatų šeimų narius priežastis.

A. Blinkenas taip pat informuos kolegas Europoje apie penktadienį Ženevoje įvykusias jo derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Per jas abi šalys susitarė tęsti kontaktus, bet nesugebėjo pasiekti proveržio stengiantis užbaigti krizę dėl Ukrainos.

Vakarai kaltina Maskvą, kad ji ketina išplėsti savo agresiją prieš Ukrainą, sutelkusi prieš šios šalies sienų daugiau kaip 100 tūkst. karių. Kremlius savo ruožtu teigia neketinantis įsiveržti.

Įtampai didėjant Vašingtonas nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos „dėl besitęsiančios grėsmės“, sekmadienį pranešė Valstybės departamentas.

Vašingtonas taip pat leido savanoriškai išvykti ne patiems būtiniausiems ambasados darbuotojams ir paragino Ukrainoje esančius JAV piliečius „apsvarstyti galimybę išvykti dabar“, nes Maskvos invazijos atveju neturėtų galimybių juos evakuoti.

Jungtinės Valstijos vadovavo diplomatiniam spaudimui, turinčiam įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nepulti Ukrainos. Vašingtonas ir jo sąjungininkai tariasi dėl didelio masto ekonominių sankcijų, kurių būtų imtasi, jeigu Maskva vis dėlto pasiųstų pajėgas į kaimyninę šalį.

A. Blinkenas pažadėjo šią savaitę pateikti rašytinį atsaką į Maskvos reikalavimus suteikti virtinę saugumo garantijų, kuriomis būtų užkirstas kelias Ukrainai įstoti į NATO, taip pat būtų sumažinta Vašingtono įtaka Rytų Europoje.

Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai aiškinsis, kokie yra JAV planai, Europai nuogąstaujant, kad ji nebus įtraukiama į Maskvos ir Vašingtono diskusijas dėl jos saugumo klausimų.

J. Borrellis nesureikšmino Vokietijai reiškiamos kritikos dėl Berlyno atsisakymo aprūpinti Ukrainą ginkluote ir akivaizdaus nenoro imtis griežtų priemonių prieš Maskvą, jeigu Rusija surengtų invaziją.

„Visos Europos Sąjungos narės yra vieningos. Dėl padėties Ukrainoje rodome beprecedentę vienybę, – tikino jis. – Kol kas toliau rengsime stiprų sankcijų paketą, bet šiandien nebus patvirtinta nieko konkretaus.“