– Valdžia aiškina, kad tai bus teisingiau visų dirbančiųjų pagal darbo sutartis atžvilgiu. Tačiau žmonės, kurie dirba pagal individualią veiklą, to teisingumo savo atžvilgiu greičiausiai niekada ir labai neturėjo ir net galbūt nesitikėjo. Pakanka nueiti į banką ir kreiptis dėl paskolos. Visiškai kitaip vertinami tie, kurie dirba pagal darbo sutartį, ir tie, kurie dirba individualiai. Tai tada apie kokį teisingumą mes čia kalbame?

– Jūs labai gerai pastebėjote, kad socialinis teisingumas visada yra kažkieno atžvilgiu. Reikia suprasti, kad savarankiškai dirbantys yra pusiau dirbantys, pusiau verslininkai. Savarankiškai dirbantis žmogus yra ir darbdavys, ir darbuotojas. Paprasčiausią skirtumą galima pamatyti iš to, kad jis yra atsakingas už tai, kad jis gautų darbo. 

– Valdžia taip pat aiškina, kad reikėtų ir didesnių socialinių garantijų žmonėms, kurie dirba individualiai. Kaip pavyktų tai apskaičiuoti? Jūs sakėte, kad vieną mėnesį žmogus gali gauti 300, kitą mėnesį galbūt 100, dar po mėnesio galbūt ir 1000. Jeigu žmogus staiga nebeturi darbo, kaip tada apskaičiuoti ligos išmokas arba nedarbingumo išmokas?

– Tos socialinės garantijos atrodo kaip kažkokia panacėja. Turėkime omenyje, kad socialinės garantijos labai savotiškos. Jeigu žmogus uždirba kelis tūkstančius ir jis keičia darbą arba persidirbo ir ieško naujo darbo, o kuo daugiau uždirba, tuo sunkiau rasti naują darbą, tai ta išmoka yra labai stipriai apribota iš viršaus – yra lubos. Jie tikrai negauna tos išmokos pagal savo įmoką. Čia labai savotiškas draudimas. Tai labiau mokestis negu draudimas. 

– Galbūt tai yra valdžios siekis tiesiog išnaikinti individualią veiklą. Bet, kur tada dėsis 200 tūkst. žmonių? Tiek dirba patys sau.

– Didelė dalis tiesiog nueis į šešėlį. Dalis emigruos. Tam tikra dalis mokės tuos mokesčius. Tam tikra dalis mes savo verslą ir eis dirbti samdomais darbuotojais. 

Plačiau – reportaže.

„Ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų, tačiau galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Taip buvo siekiama palengvinti jų finansinę naštą. Pasibaigus karantinui, įmokas vėl reikia mokėti reguliariai.

Priminimus apie tai išsiuntėme gyventojams į jų asmenines draudėjų ir gyventojų paskyras, o tiems, kurie pasirinko būti informuojami elektroniniais laiškais, taip pat ir el. paštu. Iš viso tokius priminimus gavo apie 307 tūkstančių gyventojų“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Pasibaigus karantinui, įmokas vėl reikia mokėti reguliariai.

PSD įmokos dydis – 6,98 proc. nuo MMA. Šiais metais ši suma siekia 44,81 euro.

Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys žmonės. Individualios įmonės moka PSD už savininkus, ūkinės bendrijos už tikruosius narius, mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius bei už vadovus, kurie nėra nariai ir gauna atlygį.

Tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie dėl kitų sąlygų gali nemokėti PSD įmokų kas mėnesį, ir toliau galės to nedaryti. Jie privalės sumokėti PSD įmokas už 2021 metus, kai kitais metais deklaruos pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

PSD įmokų kas mėnesį gali nemokėti žmonės dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, taip pat tie gyventojai, kurie yra drausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis – gauna senatvės arba netekto darbingumo pensiją, studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatines studijų programas ir kiti.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie iki einamojo mėnesio pabaigos nesumokės PSD įmokų, negalės nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – jiems bus teikiama tik būtinoji pagalba.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad tik PSD apdrausti asmenys, prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, gali jaustis saugūs – tuomet jų gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Neretai tokios išlaidos siekia tūkstančius. Pavyzdžiui, apendicito operacija kainuoja nuo 1 074 iki 1 834 eurų, ūminio miokardo infarkto gydymas – nuo 2 385 iki 4 157 eurų, inkstų transplantacija – 30 351 eurų.

Vidutinė COVID-19 liga sergančiojo gydymo kaina ligoninėje siekia 1700-1800 eurų. Daugiausia Lietuvoje kainavęs COVID-19 paciento gydymas atsiėjo 134 000 eurų. 

Jos teigimu, Vyriausybės taikytos pagalbos verslui priemonės padėjo išsaugoti daugiau darbo vietų šalyje, o be priimtų sprendimų nedarbo rodikliai būtų ženklesni.

„Manome, kad Vyriausybės priemonės, kurių ėmėmės valdydami antrą karantino bangą ir pritaikant prastovų mechanizmą, kai buvo kompensuojama 100 proc. darbo užmokesčio iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA), padėjo išsaugoti darbo vietų daugiau, ir manome, kad nedarbo rodikliai nepriėmus šių sprendimų ir neturėjus šių priemonių būtų didesni“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį teigė ji.

„Visomis priemonėmis, kurios buvo taikomos, buvo siekiama išlaikyti kuo daugiau žmonių darbo rinkoje, kad darbdaviai nepriimtų sprendimo žmones atleisti. Matydami, kaip šiandien yra naudojamasi prastovų mechanizmu, manome, kad ši priemonė tikrai padėjo išsaugoti daugiau darbo vietų“, – pridūrė M. Navickienė.

Anot ministrės, įgyvendinti efektyvią paramą padeda bendradarbiavimas tarp ministerijų.

„Tarpusavyje koreliuoja priemonės, ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taikomos, bet ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ir ta pagalba, ta parama, kurią darbdaviai gauna po prastovų, kuriomis gali pasinaudoti, taip pat skatina atsigauti tam tikrus sektorius, kurie labiausiai nukentėję yra“, – tikino ji.

M. Navickienės teigimu, skiriant paramą nukentėjusiems nuo COVID-19 savarankiškai dirbantiems asmenims yra numatyta taikyti individualų vertinimą.

„Kalbant apie trumpalaikes priemones, kurių imamės dabar, norėčiau paminėti individualiems asmenims numatomą individualų vertinimą. Šiandien matome daug problemų su savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie nepapuolė į nukentėjusiųjų sąrašą. Tačiau tiesiogines sąsajas turėdami su tais, kurie nukentėjo, negaudavo paramos. Šiandien priimtas sprendimas, kad savarankiškai dirbantieji, kurių apyvarta krito, taip pat galės gauti paramą“, – teigė ji.

Ministrė išskyrė ir didėsiančias motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.

„Taip pat svarbus aspektas – motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų alternatyvus paskaičiavimas. Iki karantininio laikotarpio palyginama su bendra tvarka apskaičiuota išmoka ir tada skiriama didesnė išmoka naudojantis palankesniu mokestiniu laikotarpiu“, – sakė ji.

Visgi M. Navickienė pabrėžė, kad šiais metais didinti vaiko pinigų neketinama.

„Kalbant apie universalias išmokas, (...) man atrodo, turėtume žiūrėti labai kompleksiškai, ko mes norime pasiekti. Greitų sprendimų čia priiminėti nereikėtų. Vaiko pinigai šiandieną yra tokie, kokie yra, ir jiems yra užtikrintas finansavimas, Seime yra patvirtintas vaiko pinigų dydis, todėl kalbėti apie pokyčius dar šiais metais tikrai nesiimtume. Manome, kad turime galvoti apie kitas priemones, kurios galėtų lemti žmonių didesnę socialinę apsaugą“, – sakė ji.

Pasak ministrės, viena iš priemonių, galinti sumažinti išaugusį jaunimo nedarbą, – stažo reikalavimų mažinimas. Ji taip pat pridūrė, jog „svarbu suprasti, kad jauni žmonės kartu turi ir didžiausią potencialą susirasti darbo vietą.“

„Reikia taip pat turėti omenyje, kad turime nemažai jaunimo, Užimtumo tarnyboje registruoto todėl, kad turėjome pirmojo karantino metu 200 eurų išmoką, kuri motyvavo žmones registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bet kuriuo atveju, reikia matyti problemą, kad jaunimo nedarbo rodiklis yra didelis, ir tai galime spręsti įvairiomis iniciatyvomis, pradedant tuo, kad galime mažinti stažo reikalavimą jaunimui arba apskritai stažo reikalavimus gauti nedarbo išmokos draudimą“, – sakė ji.

Prašymus pateikti galima per „Mano VMI“ sistemą.

„Šiuo metu 2021 metų nukentėjusių nuo pandemijos sąraše yra 98 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, kurie įtraukti į sąrašą be papildomo prašymo. Šiems smulkiesiems verslininkams netrukus išsiųsime asmeninius laiškus per „Mano VMI“ apie jiems galiojančią mokestinę pagalbą“, – pranešime sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, pridurdama, jog jokios veiklos nevykdantiems gyventojams pagalbos priemonės yra taikomos automatiškai ir prašymo teikti nereikia.

VMI nurodo, kad smulkiesiems verslininkams, įtrauktiems į naują sąrašą, bei jokios veiklos nevykdantiems gyventojams nuo sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos ir du mėnesius po to nebus skaičiuojami delspinigiai ar pradėti išieškojimo veiksmai dėl mokestinės nepriemokos, susidariusios nuo sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Norintieji sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų tai gali padaryti iki balandžio 30 dienos.

Šiems asmenims privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas karantino metu leista nemokėti, vėliau jas susimokant per dvejus metus. Tačiau jie gaus sveikatos paslaugas, nors laikinai PSD įmokų nemokės.

Už tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė vienintelė Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Daugeliui savarankiškai dirbančių žmonių PSD įmoka siekia apie 42 eurus per mėnesį.

6,98 proc. PSD įmokas nuo „Sodros“ įmokos moka asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla arba žemės ūkio veikla, tačiau yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, be to, verslo liudijimų turėtojai. 

Taip pat laikinai PSD įmokos mokėjimas atidedamas individualių įmonių savininkams, ūkinių ar mažųjų bendrijų nariams ir mažųjų bendrijų vadovams, kai jie nėra tų įmonių nariai, taip pat asmenims, kurie už jiems atliktus darbus PSD įmokas sumoka gyventojams su specialiais paslaugų kvitais teikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas.

PSD įmokas per dvejus metus galės susimokėti ir ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai. Jie kas mėnesį moka už save 2,33 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas.

Jeigu išimtimi pasinaudoję asmenys per dvejus metus skolos nepadengs, bet jiems bus suteiktos sveikatos paslaugos, už jas turės susimokėti.

Karantino metu savarankiškai dirbantiems žmonėms valstybės ketina mokėti 257 eurų subsidiją dėl prarastų pajamų. 

Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo.

Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, nepriklausomai nuo to, ar už atitinkamą laikotarpį jie yra sumokėję PSD įmokas.

Pasak A. Verygos, įstatymo pataisos teikiamos, atsižvelgiant į tai, kad, paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbančių asmenų veiklos sustojo, ir į tai, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka sudaro dalį savarankiškai dirbančių asmenų išlaidų (nors tuo laikotarpiu savarankiškai dirbantis asmuo pajamų negauna).

Siūloma, kad įstatymo nuostatos galiotų asmenims, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla (išskyrus tuos, kurie vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus) bei individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai (išskyrus asmenis, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai).

Jei Seimas pritartų, įstatymo pataisos galiotų taip pat asmenims, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus; individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ir mažųjų bendrijų nariams; mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai.

A. Veryga suteikti PSD įmokų lengvatas taip pat siūlo nepatenkantiems į kitą draudžiamųjų kategoriją asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai; asmenims, pagal paslaugų kvitą teikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas.

Šiuo metu Sveikatos draudimo įstatyme nėra numatyta jokių PSD įmokų mokėjimo išimčių, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Savarankiškai dirbančių asmenų PSD įsigalioja tik sumokėjus einamojo mėnesio PSD įmokas.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė išeitį: fiksuoto dydžio išmoką, kuri siekia 257 eurus už mėnesį. Jei išmoka bus mokama už nepilną mėnesį, ji bus proporcingai mažesnė.

Kas galės gauti išmokas pagal patikslinimą?

Kaip numatoma Užimtumo įstatymo pataisose, fiksuoto dydžio išmoka bus mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitiks visas šias sąlygas:

– savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną.

– Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių.

– Neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“ (atidėti įsiskolinimai netrukdo).

– Neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka bus mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 257 eurus.

Jeigu ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.

Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų skiriama ir mokama viena išmoka, nepriklausomai nuo to, kiek savarankiškų veiklų vykdo.

Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną (užtenka vieno iš šių režimų atšaukimo) arba asmuo nebeatitinka bent vienos iš sąlygų.

Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba. Ji  paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Kreiptis į Užimtumo tarnybą bus galima nuo balandžio 5 dienos.

Primename, kad savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.