Ši programa, remdamasi kokybiškiausiais pavyzdžiais, žiniomis ir idėjomis, kuria naują patogaus miesto ir miestietiškumo sampratą, paremtą dizainerių bei aplinkos specialistų rekomendacijomis. "Dizainas laimei" siekia miestą pritaikyti visiems ir savo renginiais bei kitais projektais ugdo šiuolaikinį miestietį. Juk dar 2015 m. Kaunas tapo pirmuoju regiono miestu, gavusiu UNESCO Dizaino miesto statusą, kuris sykiu yra ir įvertinimas, ir įpareigojimas.

"Jau ruošiant programos paraišką mums buvo aišku, kad norime Kauną matyti ir pristatyti ne tik kaip modernistinės architektūros, bet ir kaip šiuolaikinio dizaino miestą", – sako "Kaunas 2022" vadovė Virginija Vitkienė. Apskritai, nuo auditorijų plėtros iki žalesnio miesto dizainas kaip priemonė svarbi visose Europos kultūros sostinės veiklos sferose. Taigi kuo 2022-aisiais nustebins pats "Dizainas laimei"?

Prieš keletą metų būtent "Kaunas 2022" pakvietė visus miesto ir rajono gyventojus švęsti Tarptautinę laimės dieną – kovo 20-ąją. Tai tapo viena didžiųjų projekto sėkmės istorijų, kuri neabejotinai bus tęsiama ir po 2022-ųjų. Tai didelis simpatiškas edukacinis projektas, mokantis atidumo kitam, dėmesio niuansui, jautrumo smulkmenoms. Iki šiol Laimės diena suvienijo tūkstančius žmonių verslo įmonėse, kultūros organizacijose, namų, mokyklų ir darželių bendruomenes.

Dizainas / M. Plepio nuotr.

Kitų metų kovo 20 d. visi bus kviečiami švęsti laimę būti bendruomenėje, o jau kovo 17-ąją nusiteikimą šventei inicijuos tarptautinis kongresas "Laimės prielaidos 2022. Bendruomenės". Pasitelkdami mokslą ir meną, kongreso dalyviai kvies kritiškai mąstyti ir tikrinti laimės prielaidas.

Lyg vešlus medis išsišakojusiame "Dizaino laimei" veiklų žemėlapyje – ir naujas gidas bei ženklinimo sistema plačiau auditorijoms atsiverti siekiančioms kultūros įstaigoms. Dar 2020 m. "Kaunas 2022" parengė elektroninį kultūros prieinamumo gidą "Kultūra visiems", skirtą kultūros organizacijoms, objektų valdytojams ir renginių organizatoriams, siekiant kultūros objektus ir renginius padaryti prieinamesnius visoms visuomenės grupėms, ypač – specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Gidą lydi nemokama, visiems atvira ženklinimo sistema, sukurta dizaino profesionalų "Critical". Joje naudojami universalūs ženklai, nusakantys, kaip vienas ar kitas objektas ar renginys yra pritaikytas asmenims, turintiems skirtingas – regos, klausos, judėjimo ar proto – negalias, nusakys judėjimo kryptis ir kitas galimybes. Visi jau dabar kviečiami šią sistemą naudoti tinklalapiuose, lankstinukuose, plakatuose, objektų interjere ir eksterjere.

Viena didžiausių 2022-ųjų intrigų – kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemkasė Nemune prie Zapyškio. "Nemuno7" – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas Kauno rajone, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė, vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos, gamtos ir kultūros centras.

Laimės diena. / M. Plepio nuotr.

Objektas, kuris oficialiai bus pristatytas kitų metų gegužės 22-ąją, atsiras dar 1965 m. anuometėje Čekoslovakijoje pastatytoje žemkasėje, kuri dėl pasenusios, upės ekosistemai žalingos technologijos nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Be įvairių atvirų kultūros vyksmų, čia bus įrengta erdvė ir menininkų rezidencijoms. Žinoma, su jų kūrybiniais rezultatais galės susipažinti visi laivo lankytojai.

Išskirtinę programą rugsėjį pasiūlys trečią kartą vykstantis, Lietuvoje toks vienintelis landšafto dizaino festivalis "Magenta". Viešose erdvėse neįtikėtinas idėjas miesto kontekstui pristatys tarptautinės menininkų, architektų, landšafto specialistų komandos iš Lietuvos, Lenkijos, Čilės, Ispanijos, Vokietijos, Serbijos, Meksikos, Nyderlandų ir kitų šalių.

Festivalis "Magenta" dovanos edukacijos programas miesto gyventojams, viešas diskusijas, ekskursijas, tarpdisciplininius projektus, kitus renginius, skatins taktinį urbanizmą, viešų erdvių ir landšafto dizaino objektų kūrimą.

Pasaulinės dizaino organizacijos – BEDA (Europos dizaino asociacijų biuras), EIDD (Dizainas visai Europai), ICoD (Tarptautinė dizaino taryba), UNESCO – Kauną pasirinko savo svarbiausiems metiniams renginiams organizuoti. Tai unikali galimybė pristatyti Kauną tarptautinėje erdvėje, o patiems pajusti, kad miestas – tai kūryba.

"Dizainas laimei" siekia miestą pritaikyti visiems ir savo renginiais bei kitais projektais ugdo šiuolaikinį miestietį.

Tarptautinių dizaino tinklų asamblėja, Lietuvos dizaino savaitė, "Gero dizaino" apdovanojimai ir, žinoma, Tarptautinis Kauno dizaino festivalis – viskas spalį. Pastarasis renginys, inicijuotas "Kaunas 2022" komandos – ambicingas tarpdisciplininių renginių ciklas, kviesiantis miestiečius ir miesto svečius pažinti autentiško Kauno dizaino šaknis, Lietuvos šiuolaikinio dizaino kūrėjus, dizaino inovacijas, pažangias užsienio kūrėjų praktikas, o ir keliantis klausimus apie miesto patogumą ir prieinamumą visiems, galimybes visiems kurti mieste ir jo apylinkėse meno galeriją viešose miesto erdvėse.

Dar vienas tarptautinis pasiekimas – per programą "Dizainas laimei"  Kaune pirmą kartą įgyvendinama unikali belgų kompanijos "Designregio Kortrijk vzw" sukurta dizaino inovacijų programa "5X5®". Ji suteikia galimybių Kauno įmonėms, veikiančioms įvairiose srityse, pagal licencijuotą dvylikos žingsnių programą vienus metus bendradarbiauti su dizaineriais vystant naujus ir tobulinant jau esamus produktus, paslaugas ar procesus.

Kauno dizaino festivalio metu vyksiančioje parodoje bus pristatyti jungtiniai flandriškųjų ir lietuviškųjų programų rezultatai. Šis projektas yra vienas iš UNESCO Dizaino miestų tinklo narių – Kortreiko ir Kauno – kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdžių.

Laimės diena. / M. Plepio nuotr.

Kortreikas Kaunui turės ir daugiau dovanų – Steigiamojo Seimo aikštėje Europos kultūros sostinės titulo proga bus įkurdinta trimatė K raidės formos skulptūra, arba "K-Totem". Kortreiko gyventojams jau gerai pažįstamas objektas nuolat keis savo išvaizdą, taip suteiks galimybę pasirodyti daugybei puikių kūrėjų. Planuojami intensyvūs kūrybiniai mainai – Flandrijos menininkai apipavidalins Kaune stovintį "K-Totem", o mūsiškiai vyks į Kortreiką.

2022-ųjų spalį Kaune vyks ir tradicinis Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas. Paroda "Porceliano miestas" ikoniniame Kauno centrinio pašto pastate atskleis Kauno porceliano meno ir dizaino tradicijas bei inovacijas. Būtent čia bus eksponuojami unikalūs ir serijiniai dailiosios keramikos gamykloje "Jiesia" gimę kūriniai.

Norintieji daugiau sužinoti apie lietuvišką dizainą (ir, galbūt, pasisemti įkvėpimo naujiems projektams) tam progą turės beveik visus metus. Nuo vasario iki pat lapkričio Laisvės alėjos ir jos prieigų vitrinose veiks paroda "Lietuvos dizainas: from Temporary to Contemporary" (Lietuvos dizainas: nuo laikinosios iki šiuolaikinę). Tai dizaino artefaktų paroda-pasakojimas, sausio 22–spalio 20 d. pristatysiantis Lietuviško dizaino raidą ir skirtingas sritis: baldus, grafinį dizainą, šviestuvus, tekstilę.

Kauno paveikslų galerijoje kitąmet įsikurs interaktyvi paroda "Kauno asorti": grafinio dizaino istorijos ir jų aktualizavimas". Joje – XX a. antrosios pusės plakatai ir jų eskizai, dėžutės, prekių ženklų projektai, kurie dizaino kalba komunikuoja laiką, tapatumą, tvarumą, atliepia šių dienų aktualijas.

Negalią pasimatavo patys

Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys, skirtas objektų valdytojams, kultūros organizacijoms ir renginių organizatoriams, siekiant kultūros taškus ir renginius padaryti prieinamesnius visiems, ypač specialiųjų poreikių turintiems žmonėms: neįgaliesiems, senjorams, šeimoms su mažamečiais vaikais ar kitakalbiams.

Prieinamumo gidas – komandinis darbas, trukęs ne vieną mėnesį ir kainavęs daug pastangų.

"Kurį laiką mes dalyvavome įvairiuose partnerių renginiuose, skaitėme metodinę medžiagą, vaikščiojome užrištomis akimis, išbandėme neįgaliojo vežimėlį. Vėliau konsultavomės su neįgaliųjų bendruomenėmis Lietuvoje, kad jie patikrintų, ar viską gerai surašėme", – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" vadovė Virginija Vitkienė vylėsi, kad 2022-aisiais, kai į Kauną kryps visos Europos akys, neteks raudonuoti. – Į miestą ir rajoną suvažiuos daugybė žurnalistų iš visos Europos. Savi pirštais dar nebado, tačiau svečiai tikrai pastebės, jei būsime neprieinami ir neįtraukūs. Todėl turime tinkamai paruošti namų darbus, kad jie tarnautų ne tik 2022-aisiais, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje."

Prieinamumo didinimo tema, anot V.Vitkienės, buvo ir šiųmetės Laimės dienos akcentas. Prie šventės prisijungė kone pusantro šimto skirtingų iniciatyvų ir organizacijų, kvietusių į ekskursijas, skirtas akliesiems, nemokamas mankštas senjorams ar spektaklius kurtiesiems. Pačios Laimės dienos šūkis – "Duok laimei kelią" atkreipė dėmesį, kad labai dažnai kultūrinis miesto gyvenimas ir viešosios erdvės prieinamos jauniems ir sveikiems, o kiti žmonės neretai pamirštami.

Visiems aktuali tema

"Pirmiausia pakalbėkime apie tai, kas yra prieinamumas? Tai situacija, kai kiekvienas žmogus gali naudotis infrastruktūra, paslaugomis ar įrenginiais, savarankiškai, saugiai ir patogiai įsitraukti į veiklas be trečiųjų asmenų pagalbos", – prieinamumo gidą pristačiusi "Kaunas 2022" programos "Dizainas laimei" kuratorė ir viena iš leidinio autorių dr. Jūratė Tutlytė uždavė dar vieną klausimą: kodėl svarbu prieinamumas?

Todėl, kad jis yra arba gali būti aktualus visiems. Net jei šią akimirką esate sveikas ir darbingas, neapdairiai ant žemės numesta banano žievė ar prie vairo apakinusi saulė laikinai gali apriboti jūsų judėjimo galimybes. Jei vis dar nesutinkate, atsakykite sau į daugelį kitų klausimų. Ar auginate mažamečius vaikus ir naudojate vežimėlį? Ar slaugote vyresnio amžiaus giminaitį? Ar turite augintinių? Ar keliaudami susiduriate su žmonėmis, kurie nemoka jūsų kalbos? Ar pastebite visas nuorodas sveikatos priežiūros įstaigoje, ar jos aiškios?

Jau praėjo tas laikas, kai nebuvo kairiarankių, neįgalių ar kitų specialius poreikius turinčių žmonių.

"Jau praėjo tas laikas, kai nebuvo kairiarankių, neįgalių ar kitų specialius poreikius turinčių žmonių", – dr. J.Tutlytė priminė istorijos tarpsnį, žmones padariusį atšiaurius.

Dabar esą atėjo metas pokyčiams ir didesniam kultūros prieinamumui – parodoms, skirtoms vyresnio amžiaus žmonėms, kurios būtų paprastesnės, tačiau ne prastesnės savo turiniu, ar informaciniams pranešimams koncertų salės prieigose, kad dėl šviesos blyksnių epilepsija sergantiems žmonėms čia geriau nesilankyti.

"Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dabartis yra pritaikyta sveikiems, 25-erių metų žmonėms", – J.Tutlytė nesikartojo, kiek ir kokių žmonių yra šalia mūsų, tik priminė, kad visiems jiems – neturintiems laiko, sveikatos ar galimybių aplinkai ištyrinėti, reikia informacijos. Dažniausiai čia ir dabar, nesunkiai suprantamos ir greitai pamatomos.

Aiškesnė ženklinimo sistema

Prieinamumo gidas sudarytas iš dviejų dalių – praktinės ir metodinės. Su pastarąja plačiau galima susipažinti puslapyje kaunas.pilnas.lt. Praktinė dalis – universali ženklinimo sistema, suteikianti informaciją apie pastatų, renginių, kultūros ir turizmo objektų prieinamumą žmonėms su negalia ar kitais specialiaisiais poreikiais, visuomenės dar nepasiekė. Tačiau tai tik laiko klausimas.

Kol kas tik laikmenoje, bet labai greitai ženklai virs informacinėmis lentelėmis.

"Objekto charakteristikos žymėjimas yra aktualus dviejuose etapuose – kelionei planuoti ir lankantis objekte. Planuodami kelionę įvairių poreikių turintys žmonės ieško informacijos, ar apskritai galės jame apsilankyti, o jei galės – ko tikėtis atvykus. Antrame etape žmonės ieško orientavimosi erdvėje pagalbos, tad ženklai tampa nukreipiamieji", – ženklus, skirtus Kaunui ir kitiems Lietuvos miestams, pristatė dizaino agentūros  "Critical" strategas, dizaino fasilitatorius Jonas Liugaila.

Ženklų sistema, anot jo, nuosekli, universali, lengvai adaptuojama ir realizuojama, pagrįsta universalaus dizaino principais. Joje – apie 40 naujausių tarptautinių ženklų, rodančių kultūros ir turizmo objektų prieinamumą ar jų ribotumą.

"Atrastas ir optimalus ženklų kabinimo aukštis. Tekstas turi būtų gerai matomas ar perskaitomas tiek stovinčiam, tiek sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, tiek aklajam, tiek silpnaregiam ar kitas negalias turinčiam žmogui", – kalbėjo J.Liugaila.

Visiems prieinama aplinka

Programa "Dizainas laimei" siekia užsiauginti Kauno ir Kauno rajono gyventojų kartą, kuri suprastų šios programos koncepciją – trumpai tariant, žinotų, kodėl ir kaip projektuoti visiems prieinamą aplinką.

"Norėjosi pradėti nuo artimų, pažįstamų ir pasiilgtų vietų – iš Čekiškės kilę mano tėvai", – savaitę trukusios stovyklos priešistorę prisiminė programos "Dizainas laimei" kuratorė, architektūros ir kūrybinių industrijų specialistė Jūratė Tutlytė.

Dalyvauti stovykloje kviesti ne tik vietos gyventojai, bet ir tie kauniečiai, kurie atostogauja Čekiškėje ar jos apylinkėse. Taip surinkta itin mišri dvidešimties dalyvių grupė, kurią sudarė 6–12 metų vaikai, buvo ir kiek vyresnių savanorių bei pagalbininkų būrys, sudarytas iš artimųjų, giminaičių ir tėvų. Čekiškės laisvalaikio salė tapo stovyklos štabu.

Nepamiršo neįgaliųjų

Edukacinių dirbtuvių "200M2" atstovai su vaikais projektavo tai, ko, vaikų nuomone, Čekiškei trūksta. Tarp pasiūlytų ir išgvildentų idėjų – teatras, koncertų salė, sušių restoranėlis, rampa riedlentininkams, automobilių stovėjimo aikštelė, suoliukai pasisėdėti, baseinas. "Labai smagu, kad beveik visi vaikai apmąstė savo idėjų pritaikymą neįgaliesiems", – komentavo J.Tutlytė.

Dalyvavimas tokioje stovykloje nebūtinai įkvepia ateityje pasirinkti architekto ar objektų dizainerio profesiją, bet moko atidžiau žvelgti į gyvenamąją aplinką.

Tarp kitų stovyklos užsiėmimų – ekologinio ūkio mieste projektavimas. Kirmėlių ūkis ir robotų prižiūrimos vištos – tik pora iš daugelio idėjų, kurias apmąstė stovyklos dalyviai. Su stovyklos dalyvių idėjomis susipažinęs Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas pripažino, kad kai kuriuos projektus išties galima įgyvendinti.

Pasak J.Tutlytės, dalyvavimas tokioje stovykloje nebūtinai įkvepia ateityje pasirinkti architekto ar objektų dizainerio profesiją, bet moko atidžiau pažvelgti į gyvenamąją aplinką, taip pat padeda lavinti įvairius kūrybinius įgūdžius, dirbti komandoje su labai skirtingais žmonėmis: "Konfliktų buvo, bet mokėmės juos spręsti, atsiprašyti ir toliau leisti laiką kartu."

Toliau dirbs kartu

1617 m. iškilusi, XIX a. po gaisro atstatyta Čekiškės Švč.Trejybės bažnyčia – viena seniausių veikiančių Kauno rajone. Į šį istorinį pastatą stovyklautojus pakvietė klebonas Gintautas Kabašinskas. J.Tutlytė džiaugėsi sutapimu, kai su stovyklos dalyviais atėjus apžiūrėti miestelio sinagogos, į ją parengiamiesiems darbams atvyko darbininkai. "Taigi turėjome galimybę žvilgtelėti į jos vidų, kartu stovyklos dalyvius supažindinti su žydų istorija Lietuvoje", – apie vaikus sujaudinusią patirtį pasakojo programos "Dizainas laimei" kuratorė.

Naujiena daugeliui buvo ir pažintis su bitininkyste Juliaus Tovtkevičiaus sodyboje. Vaikai domėjosi, kaip sukamas medus, ir jo ragavo. Pietauti stovyklautojai vykdavo į medžių apsuptą kaimo turizmo sodybą "Dvarelis" Kilovos kaime. Taip sodyba pavadinta neatsitiktinai – kadaise čia iš tiesų stovėjo dvarelis.

Projekto partneriais tapti "200M2" komanda pakviesta neatsitiktinai – nuolat su socialiniais projektais dirbantys, daug dėmesio mažiesiems skiriantys jos nariai pavasarį dalyvavo Kaune rengtose dirbtuvėse "Dizainas visiems", kurias vedė organizacijos "Design for All Europe" (EIDD) ambasadorius Pete’as Kercheris. "200M2" darbavosi ir su tarptautinės jaunimo stovyklos "100 pirmų kartų", "Kaunas 2022" inciatyva surengtos liepą, dalyviais. "Neabejoju, kad ir toliau dirbsime kartu",– partneryste džiaugėsi J.Tutlytė.

"Garsas apie stovyklą spėjo pasklisti – kasdien ateidavo vis daugiau vaikų", – tai, kad vis dar kuo puikiausiai veikia tradicinė komunikacijos priemonė – iš lūpų į lūpas, pastebėjo pašnekovė. Nemokamos stovyklos vietos idėją numatoma plėtoti ir kitose Kauno rajono gyvenvietėse. "Žinoma, norėtųsi grįžti ir į Čekiškę tęsti jau pradėtų iniciatyvų", – prisipažino "Dizainas laimei" kuratorė ir pridėjo, kad būtų įdomu sulaukti pasiūlymų, idėjų apie tai, kur ateityje galėtų nukeliauti "Dizaino laimei" stovykla. Pasiūlymus galima siųsti adresu: info@kaunas2022.eu.