Anot programos svečio, pianisto D. Golovanovo, šis koncertas pirmiausia išsiskiria savo formos koncepcija: „Solisto improvizacija čia šiek tiek apribota notacijos – yra forma ir gairės, kuriomis turiu sekti. Tai, ką grosiu ir kaip grosiu, priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo salės, fortepijono, akustikos, orkestro energijos, mano paties energijos, į kurią atvesiu orkestrą, nuo nuotaikos, kuri dominuos būtent tuo momentu, nuo publikos palaikymo ir daugelio kitų aplinkybių. Improvizacija yra tarsi pokalbis, kuriam pašnekovas pasiūlo temą, o kitas ją papildo. Mano manymu, tai be galo įdomu – džiazo tradicijoje įprasta girdėti mažesnių sudėčių ansamblius, o čia dalyvauja didelis orkestras.“

Dana Wilsono kūrinys – savotiškas reveransas Klaipėdai, pelnytai tituluojamai Džiazo miestu dėl čia vykstančio džiazo festivalio ir bendruomenės. Tiesa, koncerte taip pat skambės ir šiuolaikiniai lietuvių autorių kūriniai, savotiškai papildysiantys džiazo muzikos intonacijas. Vienas jų – nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės opusas „4 Forces“ („Keturios jėgos“). Niujorke gyvenančią kompozitorę įkvėpė visatą valdančios jėgos – gravitacija, elektromagnetinė galia bei silpnoji ir stiprioji branduolinės galios: „Kūrinys atskleidžia, kaip didesnės jėgos kontroliuoja ir paveikia savarankiškus balsus didesnės masės viduje, atskleidžia skirtingus sąveikos būdus kontrastuojančiomis faktūromis“, – pasakojo Ž. Martinaitytė.

Koncerte išgirsime dar vieną lietuvių kompozitoriaus kūrinį – Antano Kučinsko opusą „Saulės lietus“, kuriame pasitelkiamos dermės, neretai sutinkamos ir džiazo muzikoje. Tai vientisas, vienos dalies kūrinys su šviesia kulminacija, tarsi saulės blyksnis, pavasariškai nušviečiantis bundantį miestą. Programoje laukia ir premjera – amerikiečių kompozitoriaus Franko Tichelio kompozicija „Blues Shades“ („Mėlyni atspalviai“). Džiazo muzikoje gana įprasta sąvoka „mėlynoji gaida“ (angl. „blue note“), reiškianti, jog garso aukštis specialiai iškreipiamas nuo įprastinio derinimo. Tai – kiekvieno improvizuojančio džiazo atlikėjo vizitinė kortelė, skambanti vis kitaip.

Organizatorių nuotr. 

Programą rengiantis orkestro vyriausiasis dirigentas Karolis Variakojis kalbėjo, jog džiazo sąvoka nebūtinai sietina su vienu konkrečiu laikotarpiu muzikos istorijoje: „Pati džiazo sąvoka yra plati ir priklausomai nuo konteksto, gali sufleruoti skirtingas stilistines prieigas. Šiuo atveju, mūsų programa daugiau atliepia džiazo idėją per tam tikras intonacijas, žinoma, atsispiriant nuo pagrindinio programos kūrinio, Dana Wilsono Koncerto džiazo fortepijonui, kuriame gausu improvizacinių elementų.“

Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro ir pianisto D. Golovanovo programa „Džiazo miestas“ skambės balandžio 17 d., 18.30 val., Klaipėdos koncertų salėje.

Lietuvos džiazo federacijos prezidentas D. Golovanovas Kaune viešėjo kovo pradžioje. Tąkart  draugiją jam palaikė grupė „No Name Jazz Fellas“.

Šį ketvirtadienį vienas ryškiausių ir svariausių džiazo pianistų Lietuvoje „Teatro klubo“ publiką sveikins drauge su  V. ChiChi – šarminga ir ambicinga džiazo vokalo meistre, savo balsu tirpdančią klausytojų širdis. Ryškiai ir drąsiai įžengusi į Lietuvos džiazo sceną, atlikėja subūrė įspūdingą tarptautinį atlikėjų kvartetą su kuriuo įrašė debiutinį albumą „Singer of a 1000 faces“. Pernai pasirodęs jos naujo kvinteto albumas „Namai“ užkariavo klausytojų širdis. Veronika yra aktyvi džiazo scenos ir festivalių dalyvė, nuolat koncertuojanti su savo kvartetu, retro svingo vokaliniu trio „he Ditties“. Neretai ją galima išvysti ir su D. Golovanovu.

Atlikėjai koncertavo ne vienoje Europos šalyje. Atsistoję jiems plojo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos klausytojai. 2016-aisiais duetas pristatė meile, šviesa ir šiluma persmelktą albumą „Dedication“, o 2021 metais paruošė dar vieną naują programą „Džiazas iš namų“. Tai muzikinė programa lietuviu kalba, klausytojus apgaubianti ramybe ir šiluma.

Duetas, kuriam kritikai negaili liaupsių dėl profesionalumo, charizmos ir elegancijos derinio, šį ketvirtadienį kartu su programa „Gyvenimas yra gražus“ žengs ir į „Teatro klubo“ sceną. Erdvių šeimininkai jau ruošia baltas staltieses ir vakaro skanėstus, tuo metu Veronika ir Dmirtijus žada daug geros džiazo muzikos ir nepamirštamas emocijas.  

Žinomas perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir klavišininkas Dmitrijus Golovanovas Teatro klube pristato naują projektą, kurio centre – improvizacija.

"Man džiazas yra kalba, kurią mokiausi ir išmokau, kaip anglų ar vokiečių. Man labai patinka jos skambesys, išraiškingumas, ritmingas energijos užtaisas, – trumpame interviu prieš koncertą sakė D.Golovanovas. – Mane žavi improvizacijos laisvė, todėl neakcentuoju to, ar tai yra tradicinis, ar eksperimentinis džiazas."

– Esate klavišinių virtuozas. Kodėl pasirinkote būtent šį instrumentą?

– Greičiau jis mane pasirinko. Kaip ir daugeliui vaikų būna – tiesiog tėvai nuvedė į muzikos mokyklą. Nepasirinkau kito instrumento tikriausiai dėl to, kad neužteko drąsos tiesiog viską mesti ir imtis kito dalyko. Man dar labai patinka ir būgnai, kažkada domino gitara, šiek tiek ir bosinė gitara. Bet dabar džiaugiuosi, kad nepasirinkau būgnų, nes, mano manymu, fortepijonas yra instrumentų karalius ir turi vieną iš plačiausių išraiškos priemonių skalių. Tuo žavi ir klavišiniai, ir fortepijonas, nors tai šiek tiek skirtingi instrumentai, bet, kalbant bendrai, jų išraiškos skalė yra plačiausia iš visų instrumentų.

– Ar kurdamas muziką galvojate apie kažkokias konkrečias temas?

– Vienas mano draugas sakydavo: "Kaip mes gyvename, taip mes ir grojame." Į mano muziką sueina visa mano gyvenimo patirtis ir vertybės. Aš tikiuosi, kad tai atsispindi kūryboje. Žodžiais sunku būtų apibūdinti visas vertybes ir patirtis. Bet kokiu atveju, kažką pasako mano kūrinių pavadinimai. Taip pat per koncertus bandau paaiškinti vieną ar kitą kūrinį, kas buvo galvota, kai jis buvo kuriamas arba ką aš norėjau perteikti. Tai yra gyvenimo patirtis, mano pasaulio, žmonių santykių vizija.

– Jus supanti aplinka labiausiai ir įkvepia?

– Taip, daugiausia įkvėpimo semiuosi iš gyvenimo ir iš kitos muzikos. Klausydamas muzikos girdžiu idėjas, kurioms pritariu, kurios įkvepia kitoms išraiškos priemonėms, kitoms muzikinėms idėjoms, formoms ar spalvoms. Įkvepia ir kiti menai, pavyzdžiui, literatūra, filmai – viskas, kas gali atlikti panašią funkciją, kaip ir muzika: turi poveikį sąmonei, pasąmonei, dvasingumui.

– Kaip susikirto jūsų ir A.Gotesmano keliai?

– Kartu grojame jau dešimtmetį skirtinguose projektuose. Tiksliai nepamenu, kaip ir kur pirmą kartą susitikome, kur ir su kuo grojome, bet tai buvo projektas, kuriame jis buvo pakviestas kaip būgnininkas, o aš – kaip pianistas. Nuo to laiko mes vis dažniau ir dažniau grojame kartu. Ypač pastaruoju metu pradėjome aktyviai bendradarbiauti su Rolandu Rastausku, skaitančiu savo eiles arba kitų rašytojų tekstus. Taip pat turime projektą su Janu Maksimovičiumi, kur grojame laisvąjį ir aktyvų džiazą. Žodžiu, vis labiau mes susieiname, vis daugiau randame bendrų požiūrio taškų. Sutampa mūsų skoniai, muzikos vizija, tad galime sėkmingai bendradarbiauti.

– Kuo išsiskirs koncertas Teatro klube?

– Nepamenu, kad Lietuvoje būčiau girdėjęs klavišinių instrumentų ir būgnų duetą. Jau vien dėl tokios netradicinės sudėties mūsų koncertai yra išskirtiniai. Be to, šis koncertas mums patiems yra išskirtinis tuo, kad tai yra toks antras, nes esame surengę tik vieną Vilniuje. Tai buvo sėkmingas koncertas, todėl nutarėme toliau eksperimentuoti. Viskas mums nauja, šviežia, tad įdomu ir patiems. Išskirtinis koncertas ir tuo, kad tai yra vienas iš nedaugelio projektų, kur naudoju gyvą elektroniką, kai nieko nėra paruošto iš anksto, jokių garsų, o visi elektroniniai garsai atsiranda dėl to, kad aš į kompiuterį įrašau (sempluoju) savo klavišinio instrumento garsą, kompiuteris jį perdirba ir mes gauname trečią žaidėją – kompiuterį, duodantį mums muzikinės informacijos, kuri mums yra netikėta ir įkvepia improvizacijoms. Na, ko gero, išskirtinis aspektas ir tas, kad niekas nežino, kaip viskas nuskambės, ypač jei kalba eina apie džiazą ir improvizaciją.

Kas? A. Gotesmano ir D. Golovanovo koncertas 
Kur? Teatro klube (Vilniaus g. 22, Architektų namai, II a.).
Kada? Vasario 5 d. 19 val.

Vienas garsiausių ir įtakingiausių pianistų, nacionalinis lenkų pasididžiavimas, romantizmo atstovas Frederikas Šopenas dar ir šiandien išlieka vienu populiariausių visų laikų kompozitorių. Jo grakščios mazurkos, iškilmingi polonezai bei svajingi noktiurnai užburia net ir tuos, kurie klasikine muzika nesidomi. Nepaisant to, jog pats muzikos genijus tokio žanro kaip džiazas pažinti nespėjo ir nenutuokė, kad jo kompozicijos gali svinguoti tokiu ritmu, šiuolaikiniai muzikantai tvirtina, jog F. Šopeno kūryba puikiai tinka improvizacijai.

Keturi Lietuvos atlikėjai ryžosi garsiojo kompozitoriaus kūrinius įvilkti į džiazo rūbą. Dainininkė Evelina Sašenko, pianistas Dmitrijus Golovanovas, kontrabosininkas Donatas Bagurskas ir būgnininkas Jonas Lengvinas lapkričio pabaigoje kviečia į koncertą „Chopin Jazz In“,  kuris yra sėkmingas džiazo ir klasikos sintezės pavyzdys.

„Šis projektas atskleidžia mūsų savitą požiūrį į Šopeno muziką. Suteikus legendinio kompozitoriaus kūriniams džiazo bruožų, jie tarsi pradeda naują gyvenimą, kviečia pasinerti į žavų idėjų vandenyną, išsidriekusį tarp klasikos ir džiazo. „Chopin Jazz In“ projektas man itin artimas, išgyventas, į jį įdėta daug energijos ir jėgų,“ – atvirauja E. Sašenko.

Pasak charizmatiškosios atlikėjos, ir pats lenkų genijus nevengė mėgautis spontaniška kūryba, perfrazuodamas savo bei kitų kūrėjų melodijas įmantriausiais būdais, tad jo kūrybos išpildymas džiazo kalba yra tarsi didžiulės improvizacijos tradicijos tęsinys.

Lapkričio 27 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje puikių atlikėjų kompanija kviečia pasinerti į džiazo spalvomis spindinčias legendinio Lenkijos kompozitoriaus melodijas. Koncerte „Chopin Jazz In“ dalyvauja E. Sašenko (vokalas), D. Bagurskas (kontrabosas), J. Lengvinas (mušamieji) ir D. Golovanovas (fortepijonas).