Per posėdį teismas kaltinamajam už nužudymą per neatsargumą skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.  

„Atvėrus teismo salę kameroms, padidės skaidrumas ir pasitikėjimas teisingumo sistema“, – parašė socialiniame tinkle „Twitter“ vicepremjeras, teisingumo ministras Dominicas Raabas (Dominikas Rabas).

„Dabar visuomenė galės matyti, kaip vykdomas teisingumas, o tai padės geriau suprasti teisėjų priimamus sudėtingus sprendimus“, – pridūrė jis.

2020 metais buvo priimtos pataisos, kad teisme būtų galima naudoti kameras, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jų įgyvendinimas buvo atidėtas. 

Transliuotojai palankiai įvertino pataisas, suteikiančias jiems galimybę filmuoti teisėjus, skelbiančius nuosprendžius sunkiems nusikaltėliams.

„Teisingumo vykdymas turi būti matomas, todėl tai labai svarbus momentas teisingumo sistemos skaidrumui“, – sakė BBC naujienų tarnybos laikinasis direktorius Jonathanas Munro (Džonatanas Manrou).

„Sky News“ vadovas Johnas Ryley (Džonas Railis) sakė: „Anglijos ir Velso karūnos teismo teisėjų skelbiamų nuosprendžių filmavimas yra žiūrovo pergalė.“

Londono Old Beilio teismo teisėja Sarah Munro (Sara Manrou) ketvirtadienį ryte paskelbė pirmąjį nuosprendį filmuojant televizijos kameroms. 

S. Munro skyrė 25 metų Benui Oliveriui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už tai, kad peiliu mirtinai subadė savo senelį. Teisėja nurodė, kad B. Oliveris turės kalėti mažiausiai 10 metų ir aštuonis mėnesius. 

Nors kameros teisme yra leidžiamos, filmuojamas tik teisėjas, kad būtų apsaugotas proceso dalyvių privatumas. Siekiant išvengti bet kokių teisinių pažeidimų, transliacija vyksta su 10 sekundžių vėlavimu. 

Interviu laikraščiui „The Sunday Telegraph“ jis pareiškė, kad EŽTT nustato per daugiau „įpareigojimų valstybei“.

Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos į JK nacionalinę teisę buvo perkeltos 1998 metais Jungtinėje Karalystėje priimtu Žmogaus teisių aktu.

Teisinį išsilavinimą turintis ministras sako kuriantis mechanizmą, britų valdžiai leisiantį priimti specialius teisės aktus, kuriais EŽTT sprendimai būtų „pataisomi“, jeigu britų ministrai manytų, kad jie yra „neteisingi“.

Iki rugsėjį įvykdytos ministrų kabineto pertvarkos užsienio reikalų sekretoriaus pareigas britų vyriausybėje ėjęs D. Raabas apie planus keisti JK galiojantį žmogaus teisių aktą užsiminė per anksčiau šį mėnesį įvykusią Konservatorių partijos konferenciją, kurios metu jis šį įstatymą pavadino „absurdišku“.

Jo teigimu, reformoms įgyvendinti Jungtinei Karalystei nėra būtina trauktis iš Europos žmogaus teisių konvencijos.

D. Raabas laikraščiui „The Sunday Telegraph“ minėjo atvejų, kai nusikaltę užsieniečiai išvengė deportacijos dėl minėtame akte numatytos teisės į šeiminį gyvenimą.

Jis taip pat kalbėjo apie EŽTT įpareigojimus užsienyje vykdomų karinių operacijų metu ir skundėsi, kad pagal dabartinį teisių aktą teisėjai turi atsižvelgti į EŽTT sprendimus, kai svarsto bylas, susijusias su tokiomis institucijomis, kaip valstybės finansuojama JK nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba (NHS).

„Nemanau, kad Europos teismo darbas yra ... diktuoti dalykus, ar tai būtu NHS, ar mūsų gerovės užtikrinimas, ar mūsų policijos pajėgos“, – sakė D. Raabas.

Jis nurodė besitikįs, kad jo planuojamos reformos konsultacijoms bus pateiktos per ateinančius du mėnesius.

Jis esąs atviras idėjai leisti dirbti asmenims, kurie laukia, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai, sakė D. Raabas žurnalui „The Spectator“.

„Jei jie išmoks kalbą ir galės dirbti, geriau integruosis ir įneš teigiamą indėlį“, - britų žiniasklaida citavo konservatorių politiką. Spragas darbo rinkoje esą galėtų užpildyti ir kaliniai bei buvę nuteistieji.

Šiuo metu prieglobsčio prašytojai Jungtinėje Karalystėje negali dirbti, kol nebaigta jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra. Oficialiai tai turėtų trukti ne ilgiau kaip pusmetį. Tačiau, anot pabėgėlių organizacijų, procedūros neretai užsitęsia iki dvejų metų.

Didžiojoje Britanijoje labai trūksta logistikos ir gastronomijos sektorių darbuotojų, ir tai turi rimtų padarinių. Daugelis darbuotojų iš ES šalių per pandemiją išvyko iš JK. Dėl naujų, griežtų imigracijos taisyklių po „Brexito“ jiems sugrįžti sudėtinga. Personalo stygius sukėlė ir dabartinę degalų krizę.

B. Johnsonas paskyrė D. Raabą vicepremjeru ir teisingumo sekretoriumi.

Posto taip pat neteko švietimo sekretorius Gavinas Williamsonas (Gevinas Viljamsonas). 
 

„Labai nuliūdau sužinojęs, kad du Britanijos piliečiai ir kito Britanijos piliečio vaikas žuvo per vakar įvykdytą teroro ataką, o dar du [piliečiai] buvo sužeisti“, – sakoma D. Raabo pareiškime.

Per ketvirtadienio sprogimą, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), žuvo mažiausiai 85 žmonės, tarp jų 13 JAV karių. Remiantis kai kuriais pranešimais, žuvusiųjų yra daugiau kaip 100.

D. Raabo vienos dienos vizitas rengiamas po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) vizito ir pažado atkurti JAV santykius su palestiniečiais vėl atidarant konsulatą Jeruzalėje ir skiriant pagalbos milijonų nuo karo nukentėjusiam Gazos Ruožui.

D. Raabas turi susitikti su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) Jeruzalėje ir palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu (Mahmudu Abasu) Ramaloje, taip pat su jų vyriausybių aukšto rango pareigūnais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Diplomatinis sujudimas prasidėjo po penktadienio paliaubų, nutraukusių 11 dienų vykusį Izraelio ir palestiniečių kovotojų Gazos Ruože konfliktą, kai Izraelis intensyviai bombardavo Gazos Ruožą, o šį palestiniečių anklavą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ leido raketas į žydų valstybę.

Sveikindamas ugnies nutraukimą D. Raabas pareiškime nurodė: „Labai svarbu visoms šalims dabar pagrindinį dėmesį skirti tam, kad jis galėtų išsilaikyti.“

„Pastarojo mėnesio įvykiai rodo, kad skubiai reikia daryti tikrą pažangą pozityvesnės ateities ir izraeliečiams, ir palestiniečiams link, ir nutraukti labai daug gyvybių pareikalavusį smurto ciklą, – sakė jis. – JK remia dviejų valstybių sprendinį kaip geriausią būdą ilgalaikei taikai užtikrinti.“

Antradienį A. Blinkenas Jeruzalėje sakė, kad „vienintelis kelias“ į priekį yra šalia viena kitos egzistuojančios Izraelio ir palestiniečių valstybės.

Tačiau taikos derybos yra įstrigusios nuo 2014 metų, pirmiausia dėl Rytų Jeruzalės statuso ir izraeliečių nausėdijų Vakarų Krante.

Britanija nuosekliai remia Izraelio teisę į savigyną, bet ragina jį prieš „Hamas“ veikti proporcingai.

Praėjusį ketvirtadienį ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pasmerkė Britanijoje kilusią, su Izraelio ir palestiniečių konfliktu susijusią antisemitinio smurto bangą, kurią pavadino nepakenčiama, ir patikino JK žydų lyderius dėl vyriausybės paramos.

„Priešiški valstybiniai subjektai ir nusikalstamos grupuotės nori pakirsti mūsų visuomenės ir demokratijos pamatus. Pasakykime aiškiai: kai tokiose valstybėse kaip Rusija yra nusikaltėlių, veikiančių iš jų teritorijų, valdžia privalo juos persekioti, o ne dangstyti“, – sakoma JK užsienio reikalų ministerijos paskelbtame D. Raabo būsimos trečiadienio kalbos tekste.

Kalba turi būti pasakyta Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre.

D. Raabas pristatys iniciatyvą sukurti „laisvą, atvirą, taikią ir saugią kibernetinę erdvę“, pasiūlys sudaryti platesnio masto susitarimą dėl reakcijos į kai kurių valstybių „piktybines kibernetines atakas“.

Užsienio reikalų sekretorius turi pasakyti, kad „vertybių susidūrimas“ šiuo metu virsta konfliktais tarp šalių, kurių vienos nori apginti atviromis visuomenėmis pagrįstą sistemą, o kitos „stumia autoritarinę tarptautinę sistemą“.

„Matome, kaip šis autoritarinių ir demokratinių valstybių susidūrimas kaip tik šiuo metu vyksta kibernetinėje erdvėje“, – pasakys D. Raabas.

„Mes nesiekiame eskalacijos. Priešingai, norėtume stabilesnių ir labiau nuspėjamų santykių. Ir jei Rusija pradės judėti šia kryptimi, tai ir mes pasielgsime taip pat“, – kalbėjo jis per bendrą spaudos konferenciją su britų užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu (Dominiku Rabu).

Pasak A. Blinkeno, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) turės galimybę „tiesiogiai pasikalbėti apie tai, kai susitiks su [Rusijos] prezidentu [Vladimiru] Putinu“.

Tarp Rusijos ir Vakarų smarkiai išaugus įtampai dėl Ukrainos konflikto, naujų sankcijų Maskvai ir Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sveikatos būklės, JAV prezidentas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui susitikti neutralioje šalyje. Vienas iš V. Putino patarėjų vėliau sakė, jog viršūnių susitikimas gali įvykti birželį.

Amerikiečių diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Londone pirmadienį sakė, kad Vašingtonas Rusijos atžvilgiu sprendimus priima būtent priklausomai nuo to, kaip elgiasi Maskva.

„Viskas priklausys nuo to, ką Maskva nutars daryti arba nedaryti“, – pareiškė A. Blinkenas.

Jis taip pat priminė, kad J. Bidenas nekart yra sakęs, jog yra pasirengęs griežtai pasipriešinti Rusijai, jei tai bus būtina.

Tuo metu britų diplomatijos vadovas D. Raabas pareiškė, kad Londonas pasirengęs gerinti santykius su Maskva, jei ši pakeis savo elgesį tarptautinėje arenoje.

„Durys pozityviems santykiams ir diplomatijai visuomet atviros. Tačiau tam reikia, kad pasikeistų Rusijos elgesys“, – per spaudos konferenciją po susitikimo su A. Blinkenu sakė D. Raabas.

Britų diplomatijos vadovas sakė, kad Londonas Maskvą kritikuoja dėl kibernetinių atakų, dezinformacijos platinimo ir situacijos su kalinamu opozicionieriumi A. Navalnu.

„Taigi, esama galimybės geresniems santykiams. Tačiau Rusijos elgesys ir veiksmai privalo tapti kitokie“, – pridūrė D. Raabas.

Pokalbio metu aptartas dvišalis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos (ES) ir JK santykiai, situacija Baltarusijoje, sankcijų politika bei santykiai su Rusija ir Kinija.

„JK buvo, yra ir toliau išliks viena svarbiausių Lietuvos parnerių. Esame bendraminčiai daugeliu klausimų", - pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą regioniniuose formatuose: Baltijos šalių - JK bei Šiaurės ir Baltijos (NB8) - JK. Kalbantis apie ES - JK santykius, pažymėta, kad abi pusės yra pasirengusios išlaikyti kuo glaudesnį bendradarbiavimą.

„Situacija Baltarusijoje išlieka sudėtinga. Turime tęsti spaudimą Baltarusijos režimui, taip pat ir sankcijų forma, siųsdami vieningą žinutę, kad represijos prieš taikius protestuotojus yra netoleruotinos", - pažymėjo G. Landsbergis. Sutarta, kad svarbu tęsti paramą Baltarusijos opozicijai ir pilietinei visuomenei.

G. Landsbergis ir D. Raabas laikėsi vieningos pozicijos, kad Rusijos veiksmai Aleksėjaus Navalno atžvilgiu privalo sulaukti pasekmių, ir šiuo atveju reikalingas koordinuotas tarptautinės bendrijos atsakas. Abiejų šalių diplomatijos vadovai sutarė glaudžiau koordinuoti veiksmus tarptautinių sankcijų politikos klausimais.

Kalbant apie santykius su Kinija, didelis dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių padėčiai šioje šalyje. „Žmogaus teisės yra universalus dalykas, todėl mes šiam klausimui turime skirti vienodai didelį dėmesį, nepaisant to, ar tai vyksta Rusijoje, Baltarusijoje ar Honkonge", - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

JK užsienio reikalų ir vystomosios pagalbos sekretorius D. Raabas pasveikino Lietuvą valstybės atkūrimo dienos proga.

Šalies užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė, kad JK inicijuoja savo pačios sankcijas, kurios bus koordinuojamos su Jungtinėmis Valstijomis ir Kanada, Europos Sąjungos (ES) priemonėms įstrigus dėl Kipro veto.

„Atsižvelgus į šį vėlavimą ir į A. Lukašenkos neteisėtą inauguraciją, nurodžiau FCDO (valstybės URM) sankcijų komandai parengti Magnickio akto tipo sankcijų prieš asmenis, atsakingus už rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, – parlamentui sakė jis.

D. Raabas taip pat pridūrė, kad Londonas bendradarbiauja su Vašingtonu ir Otava „rengiant skubius sąrašus“, į kuriuos įtraukiami Baltarusijos valdžios pareigūnai.

Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves po rugpjūčio 9 dienos rinkimų, kuriuose pergalę, kaip manoma, iškovojo opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, tačiau nugalėtoju pasiskelbė ilgametis šalies vadovas A. Lukašenka.

Prieštaringai vertinamo lyderio nurodymu pradėtas susidorojimas su taikiais protestuotojais – Vakarai tokius veiksmus smerkia, tačiau juos palaiko Maskva.

Šią savaitę paslapčiomis surengus A. Lukašenkos inauguraciją, šalyje vėl kilo naujų demonstracijų ir sulaukta dar daugiau Vakarų kritikos.

Pareikšdamas, kad A. Lukašenka „stokoja teisėtumo“, D. Raabas šalies parlamentui sakė: „Nepriimame šių suklastotų rinkimų rezultatų.“

A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu taip pat nepripažįsta ES valstybės, įskaitant Vokietiją, ir Jungtinės Valstijos. Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė netrukus įvesiantis naujų sankcijų Baltarusijos veikėjams.

Šalis taip pat daro spaudimą Kiprui, kad šis atsiimtų savo veto dėl ES siūlomų sankcijų, sudarysiančių galimybę pateikti „vieningą“ bloko atsaką į Baltarusijos krizę, antradienį sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

D. Raabas pažymėjo, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (OSCE) – pasaulinei saugumo institucijai, vienijančiai 57 valstybes – buvo nurodyta pradėti „išsamų ir nepriklausomą tyrimą“ dėl įvykių Baltarusijoje.

„Jei Baltarusijos valdžios institucijos nepateiks jokio atsako į mūsų iniciatyva rengiamo OSCE tyrimo rezultatus, svarstysime tolimesnes sankcijas su mūsų tarptautinėmis partnerėmis“, – pridūrė jis.