Kaip portalą informavo prokuratūra, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas rugsėjo 29-ąją. Sausio pabaigoje atskirtame tyrime įtariamaisiais buvo trys asmenys – buvęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų valdybos trečiojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas, buvęs Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Aurelijus Banys ir verslininkas Šarūnas Prekevičius.

D. Karalukas nuo 2020 metų liepos 21 dienos savo paties prašymu paliko tarnybą ir išėjo į pareigūnų valstybinę pensiją.

Kaip portalui pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu apklausus įtariamuosius, liudytojus, apžiūrėjus kratų metu paimtus daiktus ir dokumentus, atlikus turto tyrimą, išanalizavus kitą reikšmingą ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, konstatuota, kad nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų pagrįsti šių trijų minėtų įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų – kyšininkavimo bei papirkimo.

Iš 2019 metais pradėto ikiteisminio tyrimo buvo atskirti dar du ikiteisminiai tyrimai – dėl neteisėtos prekybos akcizinėmis prekėmis ir kontrabandos – kitų įtariamųjų atžvilgiu. Jie šiuo metu yra nagrinėjami teisme.

Kaip anksčiau skelbė BNS, ikiteisminiame tyrime, kuriame figūravo Kauno policijos pareigūnas D. Karalukas, iš viso minėta apie 20 įtariamųjų.

Dėl skandalo buvo nušalinta visa tuometinė apskrities komisariato vadovybė, taip pat ir viršininkas Darius Žukauskas, tuomet buvęs tėvystės atostogose, tačiau vėliau, kaip skelbta, netekęs galimybės dirbti su slapta informacija nebegalėjo eiti pareigų.

Speciali operacija vykdyta 2019 metų spalio pradžioje. Jos metu buvo pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo: tarptautinio sukčiavimo, pinigų plovimo, veikiant organizuotai grupei kartu su užsienyje veikiančiomis grupėmis, taip pat dėl kontrabandos.

Skelbta, kad užsienyje suklastotų dokumentų pagalba buvo įgyjamos įvairios prekės: alkoholiniai gėrimai, automobilių detalės. Tyrimo metu buvo aptikta tiek vogtų automobilių detalių, tiek alkoholio ir kitų prekių. Taip pat paimta daugiau kaip 50 tūkst. eurų, galimai gautų vykdant nusikalstamas veikas.

Skelbta, kad Kauno policijoje aptikta sisteminė korupcija, o tyrimas buvo tapęs tarptautiniu.

Minint Kriminalinės policijos dieną, „Kauno sekliais 2022“ už demaskuotą beveik pusmilijoninę grynųjų pinigų kontrabandą paskelbtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius, kurio ankstesnis viršininkas Donatas Karalukas vis dar yra tik įtariamuoju vadinamojoje korupcijos Kauno policijoje byloje, kuri per trejus metus taip ir nepasiekė teismo.

Skandalo šešėlyje

Dabartinis šio skyriaus, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – kriminalinė ekonominių nusikaltimų žvalgyba, vadovas – Vitalius Masiliūnas, pakeitęs D.Karaluką šiose pareigose, niekada su juo nedirbo. Tačiau prasitarė turintis apie minėtą bylą savo nuomonę, kurios dėl suprantamų priežasčių neišsakė. Bet neslėpė, kad sutikimas eiti šias pareigas minėto skandalo kontekste buvo jam savotiškas iššūkis, kuriuos jis mėgsta.

Paprašytas sukonkretinti šį teiginį, geriausių šių metų Kauno seklių vadovas leido suprasti, kad sutiko eiti šias pareigas stengdamasis pakelti ir skyriuje tebedirbančių buvusių pirmtako pavaldinių, kuriuos ne mažiau už kitus šokiravo buvusiam jų viršininkui mesti įtarimai, dvasią. Ir pačios valdybos autoritetą, kurį gerokai sumenkino minėto skandalo pagimdyti stereotipai ir klišės. O potencialo tam, apie ką byloja V.Masiliūno darbo kabinetą puošiantys, anot jo šeimininko, tik dalis tarnybinių apdovanojimų, jis turi.

Įdirbis: V.Masiliūno, vadovaujančio kriminaline žvalgyba užsiimančiam Kauno ekonominės policijos skyriui, darbo kabinete – vienas nešiojamasis kompiuteris ir trys monitoriai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Daug šnekesnis šio kabineto šeimininkas buvo pasiteiravus, kuo ypatingas ikiteisminis tyrimas, pelnęs jo vadovaujamam skyriui šiemet tokius laurus. V.Masiliūnas, pats tiesiogiai su pavaldiniais dalyvavęs sulaikant šios bylos įtariamuosius, pradėjo nuo to, kad tokios bylos – itin retos. Susidurta net su tam tikrais sunkumais kvalifikuojant nusikalstamą veiką bei renkant įrodymus. Teko net ieškoti specialios informacijos. O tam, kad būtų galima sulaikyti įtariamuosius su įkalčiais, prireikė kelių mėnesių tyrimo, pasipildant ir analizuojant turimą pirminę informaciją – kad viena Kauno rajono krovinių pervežimo įmonė, sudaranti didelę konkurenciją kitoms iš šio verslo gyvenančioms įmonėms, nes teikia paslaugas praktiškai už savikainą, iš tikrųjų yra įsteigta visai kitais tikslais – dėl grynųjų pinigų kontrabandos. Jos tikrieji savininkai – Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai. Ir tuo minėta įmonė užsiima jau kelerius metus.

Patikrinti šią informaciją užtruko ne tik dėl to, kad tyrimas tapo tarptautinis, bet ir dėl ypatingos šio nusikalstamo verslo organizatoriaus konspiracijos. Jis ne tik nefigūravo šios įmonės darbuotojų sąrašuose, nors iš tikrųjų buvo šešėlinis jos vadovas, o oficialus direktorius – tik statytinis. Šio asmens, prisistatydavusio įvairiais vardais, tikrųjų anketinių duomenų nežinojo niekas iš jo nurodymų vykdytojų. O tyrimą pradėję teisėsaugininkai teturėjo tik jo atvaizdo fragmentą.

Kantrybė ir sėkmė – seserys

Nepaisant visų problemų, prieš pusmetį Kauno apygardos prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, kad  minėtas Vilniaus gyventojas, kaip paaiškėjo, ir anksčiau užsiėmęs nusikalstama veikla ir dėl to ne kartą keitęs gyvenamąsias vietas – taip pat ir užsienyje, gegužės 11-ąją buvo sulaikytas. Kaip ir du minėtos įmonės darbuotojai – su įkalčiais: perduodant vilkiko, oficialiai vežusio iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą mangų krovinį, puspriekabėje įrengtose specialiose svirtyse slėptus daugiau kaip 0,4 mln. eurų, kurie, įvežant į ES, nedeklaruoti. Nustatyta, kad ši grynųjų pinigų kontrabanda pakeliui – Lenkijoje buvo iškeista iš svarų.

Rezultatas: įtariamieji, kurių demaskavimas pelnė geriausių šių metų Kauno seklių laurus, buvo sulaikyti su įkalčiais – tarp mangų krovinio slėpta daugiau kaip 0,4 mln. eurų kontrabanda. (Kauno policijos nuotr.)

Anot V.Masiliūno, tai, kad būtent šiuo vilkiku bus vežamas ir toks krovinys, tiesiog buvo išskaičiuota jau po kelių mėnesių įdirbio, analizuojant pirminę informaciją. Kaip ir šios grynųjų pinigų kontrabandos maršrutas. Tiksliai nebuvo žinoma tik, kur vyks pinigų perdavimo procedūra, nes organizatorius pasižymėjo savybe priimti sprendimus spontaniškai.

Tačiau tąkart nusišypsojo sėkmė, nes nuspręsta tai padaryti vakariniame Kauno aplinkkelyje ties Garliava. Nors potencialius įtariamuosius su pavaldiniais stebėjęs V.Masiliūnas, ir, sekamiesiems sustojus, turėjo apsišarvuoti kantrybe, nes teko laukti dar apie valandą palankiausio momento juos sulaikyti. Ir tai šiems asmenims buvo labai netikėta, nes jie nepajėgė nuslėpti savo nuostabos. Nors niekada, anot V.Masiliūno, nežinai, kokia gali būti įtariamojo reakcija tokiais momentais.

Be to, šį kartą niekas įtariamųjų sulaikymui nesutrukdė, nors dabar, kai visi ginkluoti fotografuojančiais ir filmuojančiais mobiliaisiais telefonais, būna visko.

Daugiau problemų buvo patenkant į organizatoriaus namus, kuriuose per kratą rasta dar 60 tūkst. eurų, nes patekti net į šių prieigas nepastebėtiems tiesiog neįmanoma. Teko imtis gudrybių, kurių V.Masiliūnas dėl suprantamų priežasčių atskleisti nenorėjo.

Be to, šis ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, nors jau artėja prie finišo.

Tai bent karjera

V.Masiliūnas prisipažįsta, kad policijoje atsidūrė atsitiktinai. Tai nebuvo jo vaikystės svajonė, o tiesiog atsitiktinis pasirinkimas ieškant savo kelio po vidurinės mokyklos baigimo. Nors galvojo ir apie pedagogo darbą, galiausiai įstojo į Mykolo Romerio universitetą. Nepaisant, kad teisėsaugininkų nebuvo nei tarp giminių, nei tarp pažįstamų.

V.Masiliūno karjera policijoje prasidėjo gimtuosiuose Kėdainiuose – nuo žemiausios jos grandies – jaunesniojo policininko pareigybės. O per jau šešiolika metų trunkančią tarnybą policijoje šiemet jis jau trečią kartą pripažintas geriausiu Kauno sekliu.

Po tarnybos gimtuosiuose Kėdainiuose, kur teko padirbėti ir budėtojų dalyje, ir areštinėje, ir patrulių tarnyboje, ir apylinkės inspektoriumi, V.Masiliūnas 2012-aisiais pripažintas geriausiu Kauno apskrities viešosios policijos prevencijos padalinių pareigūnu. Tačiau tai buvo dar derinant tarnybą su mokslu Mykolo Romerio universitete.

Įvertinimas: per šešiolika tarnybos, kurią V.Masiliūnas pradėjo nuo žemiausių pareigų, policijoje metų jis jau tris kartus pripažintas geriausiu Metų sekliu ir apdovanotas keturiais medaliais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Baigus šią aukštąją mokyklą, įvyko tarnybos šuolis, persikeliant į Kauną. Iš pradžių – į ką tik įsikūrusią policijos Imuniteto tarnybą. O iš šios – į Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą. Dirbdamas joje vyriausiuoju skyriaus, kuris tiria nusikalstamų grupuočių veiklą, tyrėju, 2018-aisiais V.Masiliūnas su kolegomis pripažinti geriausiais Kauno apskrities sekliais už sutriuškintą Kėdainių grupuotę, labai dideliais kiekiais platinusią narkotikus. O po metų nuskynė tokius pačius laurus ir už tarptautinį tyrimą, anot V.Masiliūno, turinčio panašumų su byla, už kurią jis su kolegomis įvertintas ir šiemet. Tik tuomet buvo demaskuota lietuvių ilgapirščių gauja, vogdavusi automobilius Vokietijoje. Tada V.Masiliūnas su kolegomis buvo pripažinti ir geriausiais organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnais Lietuvoje.

Šis mūsų komandos laimėjimas, vėl pripažįstant mus geriausiais Kaune, yra ne tik mūsų charakterio demonstravimas, bet ir didelė pergalė.

Pasiteiravus, kodėl po tokios sėkmės vėl pakeitė tarnybą ir pirmosiomis 2022-ųjų dienomis pradėjo vadovauti Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajam skyriui, pakeisdamas po D.Karaluko sulaikymo laikinai šias pareigas ėjusį šio kolegą, V.Masiliūnas atsakė, kad priėmė tokį sprendimą dėl to, kad mėgsta iššūkius.

V.Masiliūnas neslepia, kad nubraukti minėtą šio skyriaus praeitį ir iškelti jo veiklą į naujas aukštumas buvo gana sudėtinga. Vien psichologiškai, nes šiame skyriuje tebedirba ir buvę D.Karaluko pavaldiniai, kuriems taip pat teko susidurti su minėtą skandalą lydėjusiais stereotipais net bendraujant su kolegomis iš kitų valdybų ar skyrių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Todėl šis mūsų komandos laimėjimas, vėl pripažįstant mus geriausiais Kaune, yra ne tik mūsų charakterio demonstravimas, bet ir didelė pergalė. Taip ir turėjo būti, nes mūsų skyriuje dirba savo srities profesionalai. Ir aš labai džiaugiuosi šia naująja savo komanda!“ – linkęs reziumuoti V.Masiliūnas.

Daug triukšmo dėl nieko?

Policijos departamento pranešime apie D.Karaluko (nuotr.) sulaikymą 2019-ųjų spalio 9 d. jo darbo vietoje buvo teigiama, kad šis policijos veteranas įtariamas nelegalaus verslo dengimu. Kartu su D.Karaluku sulaikyti dar aštuoni asmenys, įtariami kelerius metus organizavę nelegalaus alkoholio verslą ir prekybą vogtomis automobilių detalėmis.

Kreipiantis tada į teismą dėl D.Karaluko suėmimo buvo teigiama, kad turima duomenų apie galimą ne vieną jo kyšio paėmimo epizodą, o bendra šių suma – daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Ir ši nusikalstama veika galėjo tęstis daugiau kaip kelerius metus.

Galiausiai savo kaltės nepripažįstantis D.Karalukas iš suėmimo, trukusio daugiau kaip mėnesį, buvo paleistas už 20 tūkst. eurų užstatą, uždedant jam elektroninę apykoję. Vėliau ji nuimta.

Pradėjus rimti visuomenę užvaldžiusioms aistroms, iš pradžių teigta, kad ši byla turėtų būti perduota teismui dar iki 2020-ųjų pabaigos. Tačiau, sulaukus antrųjų šio skandalo metinių, paaiškėjo, kad „siekiant, kuo greičiau baigti tyrimą“, nuo pagrindinės bylos į atskirą išskirta jos dalis dėl galimų policijos pareigūnų veiksmų. Ir ši jau bus perduota teismui artimiausiu metu.

Tiesa, Generalinės prokuratūros prokuroras, pradėjęs vadovauti atskirtam ikiteisminiam tyrimui, baigiantis 2021-iesiems, „Kauno dienai“ jau sakė, kad viliamasi bylą perduoti teismui per pirmąjį 2022-ųjų pusmetį. Tačiau ne per seniausiai sulaukus ir trečiųjų šio skandalo metinių, „Kauno dienos“ žiniomis, situacija iš esmės nepasikeitė – D.Karalukui tėra pareikštas pirminis įtarimas, koks buvo prieš trejus metus, kilus šiam skandalui. Tačiau per tą laiką karjerą padarė ir Policijos departamento Imuniteto valdybos, pradėjusios šį ikiteisminį tyrimą, vadovas, ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kartu su pirmuoju dalyvavęs tada surengtoje spaudos konferencijoje dėl šių Kauno policiją supurčiusių įvykių, ir šį ikiteisminį tyrimą organizavęs bei jam vadovavęs prokuroras.

Įžvelgė šališkumą

Ne per seniausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria panaikino beveik metus laikinai Kauno apskrities policijai vadovavusio Elano Jablonsko, šiuo metu užimančio teisingumo viceministro krėslą, įsakymą skirti D.Karalukui griežtą papeikimą už jo padarytą tarnybinį nusižengimą, kuris baigėsi jau minėta sunkiai girgždančia byla.

E.Jablonskas, atsiųstas tada į Kauną, pradėjus šį didelį atgarsį sukėlusį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos vietinėje policijoje, jis skyrė tokią nuobaudą D.Karalukui po tarnybinio Kauno apskrities Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų sukelto skandalo kontekste patikrinimo. Šį atliko buvę jo pavaldiniai iš Policijos departamento Imuniteto valdybos.

D.Karalukas, kuris buvo vieno minėtos valdybos skyriaus viršininku, šį E.Jablonsko įsakymą apskundė. Pirmiausia – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

D.Karalukas prašė, kad teismas jam skirtą nuobaudą panaikintų, nes jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visa šio tarnybinio patikrinimo išvada. Motyvuojant, kad ji, kaip ir visa šio patikrinimo medžiaga, yra su slaptumo žyme "Riboto naudojimo". D.Karalukui buvo pateiktas tik išslaptintas šios išvados išrašas su žvalgybinių bylų, kuriose esą nustatyti jo padaryti pažeidimai, numeriais ir pavadinimais. O jis tuo metu neturėjo galimybės prisijungti prie sistemos, kurioje šios bylos matomos, nes buvo nušalintas nuo pareigų. O atsiminti visų šių bylų, – kurių virš dešimt, – neįmanoma. Dėl to jis negalėjo paaiškinti jam inkriminuojamų pažeidimų aplinkybių.

Užkliuvo D.Karalukui ir tai, kad kai kurie analogiški pažeidimai, padaryti kitų pareigūnų, yra traktuojami tik kaip mažareikšmiai, todėl jų atsakomybės klausimas net nebuvo sprendžiamas.

Be to, D.Karalukas buvo įsitikinęs, kad šio patikrinimo išvada yra šališka, nes jį atliko tie patys Imuniteto valdybos pareigūnai, kurie atliko ir kai kuriuos veiksmus jau minėtame ikiteisminiame tyrime, kuriame jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Neteisėtas: teismas panaikino E.Jablonsko įsakymą skirti D.Karalukui griežtą papeikimą. Vilmanto Raupelio nuotr.

Skundas patenkintas

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) buvo linkęs atsikirsti, kad, skiriant nuobaudą D.Karalukui, remtasi Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu sudarytos darbo grupės, tikrinusios minėtos Kauno apskrities policijos valdybos veiklą, ataskaita, kurioje konstatuoti jos pareigūnų padaryti pažeidimai. O D.Karalukas, esą suprasdamas, kad tarnybinio patikrinimo laikas yra ribotas, nebendradarbiavo su jį atliekančiu pareigūnu ir sąmoningai atsisakė teikti paaiškinimus.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai D.Karaluko skundą tenkino. Ir minėtą tuomečio Kauno apskrities policijos viršininko įsakymą skirti jam griežtą papeikimą panaikino.

Pagrindiniu teismo argumentu buvo tai, kad ši nuobauda D.Karalukui skirta vadovaujantis neviešais duomenimis. O administracinėse bylose naudoti kaip įrodymus neišslaptintus duomenis draudžiama. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad taip pažeidžiamas teisingo bylos nagrinėjimo principas.

Be to, teismas akcentavo, kad D.Karalukas tuo metu, kai buvo atliekamas šis tarnybinis patikrinimas, dar turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija, bet jam buvo pateikta tik tokios formos šio patikrinimo išvada.

Administracinėse bylose draudžiama naudoti kaip įrodymus neišslaptintus duomenis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad taip pažeidžiamas teisingo bylos nagrinėjimo principas.

Nutartis įsiteisėjo

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą Kauno apskrities VPK dar skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skunde teigta, kad D.Karaluko teisė į gynybą esą nebuvo pažeista, nes jam visų minėtų žvalgybinių bylų, kurių numeriai buvo nurodyti, turinys tūrėjo būti žinomas, nes jis vadovavo visiems šiems tyrimams.

Be to, Kauno apskrities VPK skunde buvo akcentuojama, kad tokia teismo pozicija, kokią šis užėmė jų ginče su D.Karaluku, apriboja darbdavio teises reaguoti į tarnybinius nusižengimus ir taikyti už tai sankcijas.

D.Karalukas, prašydamas atmesti šį skundą dėl jam palankaus teismo sprendimo, buvo linkęs remtis ir Kauno apskrities VPK atstovės parodymais teisme, kodėl nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos pažeidimus padariusiems jo pavaldiniams. Anot policijos atstovės, jau buvo suėjusi vienų metų senatis. D.Karaluko nuomone, tokiu atveju ji buvo suėjusi ir dėl jam inkriminuotų pažeidimų. O tokie dvigubi standartai – šiurkštus procedūrinis pažeidimas.

Atmesdama Kauno apskrities VPK skundą jį nagrinėjusi trijų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Šie teismų sprendimai tėra moralinė D.Karaluko pergalė. Palikdamas savo noru tarnybą policijoje, jis jau buvo užsidirbęs valstybinę pareigūno pensiją – turėjo virš 20 metų darbo stažą šioje tarnyboje. Tačiau, anot jo advokato Arnoldo Blaževičiaus, pasirinko sprendimą palikti tarnybą ne dėl to. Tokioje situacijoje, kokioje tuo metu buvo D.Karalukas – paleidus jį iš suėmimo ir tebevykstant nežinia kiek truksiančiam ikiteisminiam tyrimui, iki kurio pabaigos jis buvo nušalintas nuo tarnybos, jis net negalėjo užsiregistruoti  Užimtumo tarnyboje.

Ar D.Karalukas gaus valstybinę policijos pareigūno pensiją ir kada, priklausys nuo jau trečius metus vykstančio ikiteisminio tyrimo baigties. Esant jam nepalankiai baigčiai, vėl laukia teisiniai ginčai.

Užtruko: G.Jasaičio teigimu, jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime šiuo metu atliekami procesiniai veiksmai dėl galutinių duomenų surinkimo prieš pateikiant įtariamiesiems galutinius įtarimus. V. Kopūsto / BNS nuotr.

Pretenzijos nesibaigia

"Kauno diena" rašė, kad pagrindinė šių skandalingų įvykių, 2019-ųjų spalį supurčiusių Kauno apskrities VPK, antrųjų metinių naujiena buvo tai, kad su jais siejamos jau dvi baudžiamosios bylos.

Tiksliau – nuo pagrindinės bylos į atskirą, kaip teigta, siekiant kuo greičiau baigti tyrimą, šią vasarą išskirta jos dalis dėl galimų policijos pareigūnų nusikaltimų. Ir vadovavimą šiam ikiteisminiam tyrimui iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų perėmė jų kolega iš Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento. Nors ikiteisminį tyrimą nuo pagrindinės atskirtoje byloje ir toliau atlieka Policijos departamento Imuniteto valdyba, o likusioje bylos dalyje – Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Prieš porą mėnesių pasiteiravus, kada pareigūnų byla bus perduota teismui, teigta, kad artimiausiu metu. Pernai tikinta, kad šis ikiteisminis tyrimas, kuris dar nebuvo išskirtas į dalis, turėtų būti baigtas iki 2020-ųjų pabaigos. Patikslinant šį teiginį, teisintasi tradiciškai – kad tyrimas toks ilgas dėl didelės jo apimties ir sudėtingumo.

Anot D.Karaluko advokato A.Blaževičiaus, dėl per ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo jau du kartus buvo kreiptasi į teismą. Ne per seniausiai nagrinėjant antrąjį skundą, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Gintaras Jasaitis įsipareigojo kaip galima greičiau jį užbaigti. Tai vienintelė šio skundo pergalė, nes jį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad tyrimas nėra sustojęs. Nors, anot D.Karaluko advokato, iki šiol jo ginamajam yra pareikštas toks pats įtarimas, kaip ir šio ikiteisminio tyrimo pradžioje.

Netikėta mįslė

Beje, minėtas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G.Jasaitis, vadovaujantis į atskirą išskirtos vadinamosios pareigūnų bylos ikiteisminiam tyrimui, buvo Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru tuo metu, kai buvo nužudytas kunigas Ričardas Mikutavičius ir prasidėjo visi su šia byla susiję skandalai.

"Kauno dienai" G.Jasaitis patvirtino, kad iš daugiau kaip 20 įtariamųjų, buvusių pagrindinėje byloje prieš ją padalijant į dvi dalis, jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime liko dvylika įtariamųjų. Tačiau, kiek iš jų – buvę pareigūnai, prokuroras atsakyti negalėjo, nes kai kurie įtariamieji, anksčiau dirbę policijoje, pradėjus šį ikiteisminį tyrimą jau buvo verslo atstovais.

Be to, pagal dažniausiai pareikštus įtarimus – dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo, papirkimo, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimo, aišku, kad šiame sąraše turi būti ir asmenų, galimai papirkinėjusių pareigūnus.

"Kauno dienos" žiniomis, kartu su D.Karaluku, kuris buvo paleistas už 20 tūkst. eurų užstatą, tarp šios bylos įtariamųjų yra ir buvęs jo viršininkas Aurelijus Banys, išėjęs į pensiją dar prieš penkerius metus iki šio skandalo.

Tačiau, G.Jasaičio teigimu, buvusio D.Karaluko pavaldinio – to paties skyriaus vyriausiojo tyrėjo Arūno Mockaus tarp jo kuruojamo ikiteisminio tyrimo įtariamųjų nėra. Nors A.Mockus, kuris tada taip pat buvo nušalintas nuo pareigų iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, "Kauno dienos" žiniomis, taip pat, nelaukęs, kol jis baigsis, išėjo iš tarnybos policijoje. G.Jasaitis nelinkęs atmesti, kad A.Mockus gali būti tarp kitos bylos įtariamųjų.

G.Jasaičio teigimu, jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime šiuo metu atliekami procesiniai veiksmai dėl galutinių duomenų surinkimo prieš pateikiant įtariamiesiems galutinius įtarimus. Taip pat vyksta ir įtariamųjų turto tyrimo procesas, t.y. aiškinamasi, ar jų pajamos atitinka išlaidas. Anot G.Jasaičio, kada ši byla bus perduota teismui, priklausys būtent nuo pastarojo proceso. Viliamasi, kad tai įvyks jau per 2022-ųjų pirmąjį pusmetį.

„Ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta, šiuo metu įtarimai pateikti 20-iai asmenų. Tikimasi, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigtas dar šiais metais ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui“, – teigiama Generalinės prokuratūros komentare.

D. Karalukas įtariamas paėmęs kyšių už daugiau nei 10 tūkst. eurų. Pareigūnas dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininku, jis pernai sulaikytas darbo vietoje.

Kaltės buvęs pareigūnas nepripažįsta.

Šiame ikiteisminiame tyrime grupė asmenų taip pat įtariami organizavę nelegalų alkoholio verslą ir prekybą vogtomis automobilių detalėmis.

D. Karalukas taip pat bylinėjasi su Kauno apskrities policija, siekdamas panaikinti Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimo.

Tikimasi, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigtas dar šiais metais.

Kaip BNS informavo bylą nagrinėjantis Regionų apygardos administracinis teismas, pareiškėjas teigia dėl duomenų įslaptinimo neturėjęs galimybės susipažinti su tarnybinio nusižengimo skyrimo pagrindu – nežino dėl kokios veiklos jis skirtas, nes turėjo daug darbo tuo metu ir negali atsiminti, iš kur galėjo kilti tarnybinis nusižengimas.

Pasak D. Karaluko, išvadoje minimi mažareikšmiai pažeidimai, jaučiamas šališkumas ir neobjektyvumas, nes vienų pareigūnų veiksmai traktuojami kaip pažeidimas, o kitų analogiški veiksmai traktuojami kaip mažareikšmiai ir neturėję įtakos atliekamiems ikiteisminiams tyrimams ir šių pareigūnų atsakomybės klausimas net nebuvo sprendžiamas.

Kauno apskrities policija savo ruožtu teigia, kad D. Karalukas, būdamas Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus viršininku, tinkamai neatliko pareigų – netinkamai organizavo ir kontroliavo skyriaus pareigūnų atliekamus veiksmus, nevykdė kontrolės.

Komisariato teigimu, D. Karalukas turėjo organizuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą taip, kad jie nepažeistų teisės aktų reikalavimų. 

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų skaičių ir jų darymo sistemiškumą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vertinimu, galima teigti, kad D. Karalukas savo pareigas atliko aplaidžiai, nesiėmė būtinų priemonių tinkamai kriminalinės žvalgybos tyrimo bylose kontrolei.

Kauno policijos nuotr.

Prie šios bylos administracinis teismas vėl grįš rugsėjo mėnesį.

Kaip BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, D. Karalukas iki baudžiamojo proceso pabaigos yra nušalintas nuo tarnybos.

Taip pat vykdomas patikrinimas dėl jo patikimumo dirbti su slapta informacija. Jeigu paaiškėtų, jog jis tokios teisės nebeturi, jis taip pat galėtų būti atleidžiamas iš pareigų.

„Atėmus leidimą dirbti su įslaptinta informacija, D. Žukauskas nuo šios dienos (trečiadienio – BNS) atleistas iš tarnybos policijoje“, – rašoma Policijos departamento pranešime.

Vidinis patikrinimas dėl įtartinų D. Žukausko ryšių pradėtas gavus informacijos atliekant ikiteisminį tyrimą, kuriame Kauno policininkas Donatas Karalukas įtariamas paėmęs kyšių už daugiau nei 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad jis galėjo dengti nelegalų verslą.

Pasak departamento, D. Žukausko patikrinimo metu surinkta daug informacijos ir medžiagos, apimančios skirtingus laikotarpius, kurią įvertinus ir buvo priimtas sprendimas.

Patikrinimo metu konstatuota, kad D. Žukausko asmeninės savybės, elgesys, ryšiai su tam tikrais asmenimis kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo ir galimybės jam toliau dirbti su įslaptinta informacija.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė negalintis detalizuoti konkrečių atvejų ar asmenų, dėl kurių priimtas toks sprendimas.

„Detalių nebus, nes dalis informacijos yra su grifu „slaptai“, riboto naudojimo, tad ją nelabai galima atskleisti“, – sakė jis.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu nebuvo sprendžiama dėl D. Žukausko kaltės padarius kažkokį nusikaltimą ar pažeidimą, buvo vertinamos asmens dalykinės savybės, elgesys ir jo patikimumas – ar jis gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.

Šį sprendimą D. Žukauskas žada skųsti teismui.

Policijos departamente tęsiamas pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo ir kito buvusio pareigūno veiksmų Tenerifėje. Patikrinimas bus baigtas, nepaisant to, kad abu pareigūnai jau nebedirba policijoje.

Pasak R. Matonio, be šiuo metu atliekamo patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai pareikšti D. Karalukui, jokių kitų tyrimų po šio D. Žukausko patikrinimo atlikti nėra planuojama.

„Kurie duomenys buvo, tie tyrimai ir vyksta šiuo metu. Kažkokių naujų tyrimų tikrai neplanuojame po šio patikrinimo pradėti“, – sakė jis.

R. Matonis sakė negalintis pasakyti, ar D. Žukauskas galės pretenduoti į pareigūnams skiriamą pensiją ir kitas garantijas, nes šį sprendimą priima „Sodra“, tačiau, pasak jo, kadangi jis atleistas ne dėl nusikaltimo, šios turėtų likti.

Išeitinės kompensacijos, pasak policijos atstovo, atleistas viršininkas negavo.

D. Žukauskas praeityje yra ne kartą apdovanotas už gerą tarnybą, be to, du kartus tapo „Metų sekliu“ už sėkmingą rezonansinių nužudymų tyrimą.

Kauno apskrities policijai šiuo metu laikinai vadovauja Lietuvos policijos Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas.

Elanas Jablonskas. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Policijos departamentas: D. Žukauskas tyrimą poligrafu nutraukė

Policijos departamento atstovas sako, jog atleisto Kauno apskrities policijos viršininko D. Žukausko teiginiai apie esą vienašališką tyrimą nėra teisingi, o tyrimą poligrafu jis atlikti sutiko, bet vėliau nutraukė.

„Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti poligrafu, jis kaip ir sutiko, tačiau pradėjus apklausą jis ją nutraukė ir ji nebuvo baigta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas R. Matonis.

„Uždavus pirmus klausimus, jis pasakė, kad jis į tuos klausimus neatsakinės. Tai dar kartą įrodo, kad žmogus nenorėjo bendradarbiauti“, – teigė jis.

Tačiau policijos atstovas pabrėžė, jog tai nebuvo pagrindinė Kauno apskrities policijos viršininko atleidimo priežastis.

D. Žukauskas trečiadienį teigė, jog atleidimas grindžiamas jam atimta teise dirbti su įslaptinta informacija, nes jis esą nesutiko tikrintis poligrafu.

D. Žukauskas taip pat teigė, kad patikimumo tyrimo metu prašęs rinkti ir remtis informacija dėl jo profesinės veiklos iš Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybų, muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau į šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta ir tyrimas atliktas vienašališkai.

Tačiau R. Matonis teigia, kad tai nėra tiesa.

„Čia yra neteisybė. Buvo kreiptasi į visas jo išvardytas institucijas ir iš jų buvo gauta medžiaga irgi, kuria buvo remtasi“, – BNS sakė jis.

Komentaras

Darius Žukauskas

Policijos departamento vadovo sprendimu esu atleidžiamas iš tarnybos policijoje, nes buvo panaikintas mano leidimas dirbti su įslaptinta informacija (neva dėl mano pasinaudojimo teise atsisakyti tęsti tyrimą poligrafu). Mano pozicija vienareikšmė – atleidimas neteisėtas. Užtikrinu, kad sutikau atlikti tyrimą poligrafu, bendradarbiavau su jį atliekančiu specialistu. Patikimumo tyrimo metu teikiau prašymus rinkti ir remtis informacija dėl mano profesinės veiklos iš VSD, STT, FNTT, VSAT, Muitinės departamento, Mokesčių inspekcijos, tačiau į mano prašymus nebuvo atsižvelgta, tyrimas atliktas vienašališkai. Jokiose neteisėtose veiklose nedalyvavau, įstatymų nepažeidžiau. Tikiu teisingumu ir ginsiu savo teises teisme. 29 metai tarnybos žmonėms – geriausi mano gyvenimo metai.

Nenormalu, kad PD atstovų informaciją dėl tarnybinio tyrimo sužinodavau ne iš PD, o žiniasklaidos. Ir po atleidimo jų pozicija išliko ta pati – teikti savo interpretacijas.

Galiu pasakyti, kad ne žiniasklaidoje, o teisme aiškinsimės visas atleidimo aplinkybes, taip pat ir dėl tyrimo poligrafu, ir dėl kitų teisėsaugos institucijų užklausų turinio.

Paleistas už užstatą

Vilniaus apygardos teismas penktadienį patenkino D.Karaluko advokato skundą dėl jo ginamajam antrą kartą pratęsto suėmimo.

Tačiau, anot D.Karaluko advokato Arnoldo Blaževičiaus, jam bendrauti su žiniasklaida yra uždrausta. Jis atsisakė net patikslinti, kada jo ginamajam skirta švelnesnė kardomoji priemonė už suėmimą.

"Kauno diena" vakar šią informaciją gavo Vilniaus apylinkės teisme, iš pradžių leidusiam suimti D.Karaluką penkiolikai parų, vėliau – 20-iai, galiausiai – mėnesiui – iki gruodžio 13-osios.

Tačiau D.Karaluko advokatas praėjusią savaitę šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Ir šis A.Blaževičiaus skundą patenkino, paleisdamas V.Karaluką į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą ir skirdamas jam intensyvią pusės metų priežiūrą, nuolat dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą.

Pasak Vilniaus apygardos teismo atstovės Linos Nemeikaitės, tokį sprendimą priėmusios trijų jų teismo teisėjų kolegijos nuomone, D.Karaluko suėmimas buvo aktualus ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai buvo renkami ir fiksuojami įrodymai. Dabartiniame ikiteisminio tyrimo etape jo galimybė trukdyti procesui yra maksimaliai sumažinta. Todėl nėra tikslinga toliau taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, nes D.Karaluko dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas bei nuosprendžio įvykdymas gali būti pasiektas paskyrus jam ir kitas kardomąsias priemones.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Tarptautiniu mastu

Prisiskambinti ikiteisminiam tyrimui, kuriame D.Karalukas – vienas iš daugiau kaip dešimt įtariamųjų, vadovaujančiam Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui Vytautui Kukaičiui, vakar nepavyko.

Tačiau, kaip jau rašyta, prašydamas antrą kartą pratęsti D.Karaluko suėmimą, jis žiniasklaidai teigė, kad turimi duomenys apie galimą ne vieną šio įtariamojo kyšio priėmimo epizodą, o bendra jų suma didesnė negu 10 tūkst. eurų, – nusikalstama veika galėjo tęstis daugiau kaip kelis metus.

Dar po savaitės Policijos departamente surengtoje konferencijoje V.Kukaitis teigė, kad tyrimas dėl galimos korupcijos Kauno policijoje jau yra pasistūmėjęs į priekį ir atliekamas tarptautiniu mastu.

"Pradėti trys nauji ikiteisminiai tyrimai dėl padarytų sunkių nusikaltimų: tarptautinio sukčiavimo, pinigų plovimo, veikiant organizuotai grupei kartu su užsienyje veikiančiomis grupėmis. Taip pat dėl kontrabandos. Daugiausiai duomenų buvo gauta iš užsienio valstybių. Kriminalinės policijos biuras tiesiogiai palaiko kontaktą su Prancūzijos žandarmerija, Ispanijos vidaus reikalų atašė, Belgijos, Danijos ir Vokietijos teisėsauga", – kalbėjo tada prokuroras.

Nušalintas ir Kauno policijos vadovas

Kaip tada teigė V.Kukaitis, paaiškėjo ir nusikalstamos veikos darymo būdas – užsienyje suklastotų dokumentų pagalba buvo įgyjamos įvairios prekės, kurių bendra vertė – daugiau nei 300 tūkst. eurų: alkoholiniai gėrimai, automobilių detalės.

"Turint ryšį su Kaune identifikuota grupe, šios prekės buvo atgabenamos į Kauną ir realizuojamos Lietuvoje", – sakė V.Kukaitis.

Minėtoje spalio 30-osios spaudos konferencijoje jis teigė, kad įtarimai jau pareikšti daugiau nei dešimčiai asmenų. Tarp jų yra ir užsienio valstybės piliečių.

Turint ryšį su Kaune identifikuota grupe, šios prekės buvo atgabenamos į Kauną ir realizuojamos Lietuvoje.

"Ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai gauna papildomos informacijos apie automobilių detalių vagystes bei plataus masto jų grobimą užsienyje", – sakė tada V.Kukaitis.

Nelegalaus verslo dengimu bei kyšininkavimu įtariamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas D.Karalukas buvo sulaikytas savo darbo vietoje spalio 9-ąją. Kitą dieną į Kauno AVPK laikinai komandiruoti Policijos departamento Imuniteto valdybos bei Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kurie čia užsibuvo iki šiol. Galiausiai nuo pareigų nušalintas ir lapkričio pradžioje iš tėvystės atostogų turėjęs grįžti Kauno AVPK viršininkas Darius Žukauskas.

„D. Karalukui kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstas dar mėnesiui iki gruodžio 13 dienos“, – BNS ketvirtadienį sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Pasak jos, Vilniaus apylinkės teismas suėmimą pratęsė pirmadienį.

D. Karalukas yra įtariamas dengęs nelegalų verslą ir paėmęs kyšių už daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Įtariamasis dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininku, jis buvo sulaikytas spalio 9 d.