Tai BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis.

Pasak jo, naują darbą D. Malaškevičius pradės, kai bus paskirtas naujas Pirkimų centro vadovas. Viešas jo konkursas jau paskelbtas ir gali užtrukti kelis mėnesius. Paraiškų jam laukiama iki lapkričio 23 dienos.  

D. Malaškevičius sako, jog VLRD laukia dideli iššūkiai įgyvendinant svarbius plėtros projektus. 

2016 metų pabaigoje Vyriausybei pradėjus vadovauti buvusiam policijos generaliniam komisarui ir vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas D. Malaškevičius 2017 metų pradžioje vos daugiau nei mėnesį dirbo Vyriausybės pirmuoju vicekancleriu.

Laimėjęs konkursą, LG Pirkimų centrui jis vadovauja nuo tų metų kovo.

D.Malaškevičius vidaus tarnybos sistemoje dirbo nuo 1995 metų, yra buvęs Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku, vėliau – policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Milijonai – antrinei įmonei

Valstybės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" (LG) rangos darbų konkursuose tarp kitų pretendentų dalyvauja ir seniai veikianti jos antrinė bendrovė "Geležinkelio tiesimo centras".

Konkurentų teigimu, tai nuolat sukelia įtampą ir įtarimų, konkursai net būna stabdomi dėl nelabai suprantamų priežasčių, o laimėtojų vietų dalybos primena ekstrasensų mūšius.

Įmonės "Lietuvos geležinkeliai" Pirkimų centro direktorius Donatas Malaškevičius, kalbinamas dienraščio "Klaipėda" žurnalistų, tesugebėjo pasakyti, jog žino tik tokį miestą Klaipėda, o kokia padėtis viešųjų pirkimų srityje, LG Pirkimų centro vadovas nepanoro atskleisti.

"Aš negaliu komentuoti tam tikrų dalykų, Komunikacijos skyrius tai daro. Taip, suprantu, kad tai rimti dalykai, bet aš nesu įgaliotas komentuoti viso to", – pareiškė D.Malaškevičius.

O gal logiškai paaiškinama visos tos painiavos priežastis yra ta, kad konkursuose dalyvaujančios antrinės LG įmonės "Geležinkelio tiesimo centras" finansine gerove yra suinteresuoti patys "Lietuvos geležinkeliai"?

Klausimai suglumino

Ši aplinkybė ir kelia daugiausia klausimų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog įmonės "Geležinkelių tiesimo centras" kova milijoninės vertės konkursuose yra visiškai suprantama.

Tačiau kaip vertinti tai, jog vadinamajai dukterinei įmonei tokį užsakymą teiktų "motininė" įmonė, kad ir priklausanti valstybei?

Jei tokiame konkurse dalyvautų privati bendrovė, pasitelkusi dar ir savo antrinę įmonę, iš karto kiltų įtarimų dėl konkurencijos mažinimo.

Vis dėlto LG generalinis direktorius Mantas Bartuška tikino, jog jam nesuprantama, kodėl kam nors gali kilti klausimų dėl tokių viešųjų konkursų aplinkybių.

Dienraščio kalbinti ekspertai pabrėžė, jog LG antrinė įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" viešuosiuose konkursuose iškyla kaip pagrindinis rinkos žaidėjas. Anksčiau ši įmonė didelių projektų įgyvendinime dalyvaudavo kaip subrangovė ir toks jos statusas esą buvęs tarsi nerašytas įstatymas, kurį žinojo visi rangovai.

M.Bartuška patikino, jog "Geležinkelių tiesimo centras" konkursuose dalyvaudavo anksčiau ir dalyvauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

"Įmonė turi savo partnerių. Turi tam tikras kompetencijas, kurias gali panaudoti. Geležinkelių infrastruktūros direkcija skelbia tam tikrus konkursus, kuriuose dalyvauja ši įmonė. Tai yra atskiros organizacijos, turinčios savo tikslus", – argumentavo M.Bartuška.

Sąlyga – bėgių skaičius

Tačiau peržvelgus LG skelbto viešojo konkurso geležinkelio remonto ir priežiūros darbų, kurių preliminari vertė arti 100 mln. eurų, konkurso sąlygas, matyti, jog kova už išskirtinį skaidrumą geležinkeliečių viešuosiuose konkursuose gali būti vertinama kaip deklaratyvus dalykas.

"Konkurso sąlygose galima aptikti įrašą, kuris paaiškins, kodėl Lietuvoje geležinkelių remonto darbai prieinami tik "Geležinkelių tiesimo centrui". Sąlygose nurodyta, jog įmonė privalo pateikti penkerių metų konkrečių darbų sąrašą bei specializuotą geležinkelių remonto technikos sąrašą, kurios Lietuvoje, be minėtos "dukterinės" įmonės, daugiau niekas neturi", – pažymėjo ekspertas.

Tačiau LG generalinis direktorius M.Bartuška mušėsi į krūtinę, pabrėždamas, jog šiai antrinei įmonei nesudarinėjamos išskirtinės sąlygos.

"Sprendžiant iš to, kiek dalyvių mums pavyksta pritraukti į konkursus, matyti, jog išskirtinių sąlygų nėra. Konkurencija mums leidžia pasiekti geriausias kainas. Mūsų tikslas – sąžiningi konkursai ir geriausios kainos. Kadangi įmonė didelė, yra užtikrinama, jog tie patys asmenys nedalyvautų skirtingose organizacijose", – aiškino generalinis direktorius.

Reikia darbo ir pinigų

Pasak M.Bartuškos, antrinės įmonės dalyvavimas konkurse nėra jokia išskirtinė praktika.

"Tai vyksta ir kitose valstybės valdomose įmonėse ir holdinguose. Kai įmonių grupė yra didelė, tokios veiklos gali viena kitą papildyti, nesuteikiant išskirtinių sąlygų. Mano galva, tegul įmonė dalyvauja konkursuose, nei siekia vidinių sandorių. Laimi – valio. Nelaimi – gal kitur laimės, konkursai vyksta ir kitose šalyse", – paaiškino M.Bartuška.

Paklausus, ar įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" veikia pelningai, M.Bartuška kiek sutriko.

"Ji veikia. Kaip ir kiekviena rangovinė įmonė, gali turėti ciklus, bet jos planas – veikti pelningai. Jei ji būtų nuostolinga, apie jos veiklą būtų galima svarstyti ateityje", – patikino M.Bartuška.

O štai ekspertų pastebėjimuose galima atrasti kitokių įžvalgų.

"Įmonė nėra pelninga, kalbame apie itin specializuotą bendrovę. Peržvelgus tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenis, manome, jog sėkmė viešuosiuose konkursuose nusisuko nuo šios įmonės. 2015 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 11 (33 proc.) jų. 2016 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 15 (45 proc.). 2017 m. įmonė dalyvavo 40 viešųjų pirkimų, laimėjo 4 (10 proc.). 2018 m. įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo abiejuose", – duomenų pateikė ekspertas.

Tame pačiame tinklalapyje pažymėtas ir šios įmonės darbuotojų skaičiaus žymus svyravimas.

"Juos visus reikia išlaikyti. Tad aiškėja natūralus atsakymas: jiems visiems verkiant reikia darbų", – replikavo verslininkas.

Sandoriai už 429 mln. eurų

Tad ar iš tiesų naujoji "Lietuvos geležinkelių" vadovybė padarė viską, jog būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl valstybinio konglomerato veiklos skaidrumo?

LG vadovauti 2016-ųjų pabaigoje pradėjęs M.Bartuška karjeros pradžioje itin akcentavo siekį išgyvendinti vidinių sandorių praktiką valstybinėje įmonėje.

Tuomet paaiškėjo: LG su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 m. sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tokių sandorių.

Bausmė už kyšius – baudos?

Dienraštis pasidomėjo dviejų STT pradėtų tyrimų, kuriuose buvo minimi korupciniai susitarimai, baigtimi.

Pernai liepą STT Klaipėdos valdybos pareigūnai ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo ir papirkimo vykdant viešuosius pirkimus įmonėje "Geležinkelio tiesimo centras". Tuomet buvo sulaikyti keturi asmenys, darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Buvo minima, kad "Geležinkelio tiesimo centro" projektų vadovai savo ir kitų naudai reikalavo ir priėmė kyšį iš įmonių vadovų už pagalbą laimint remonto darbų viešąjį pirkimą.

Už kyšį taip pat pažadėta, kad įmonių vadovai ateityje gaus pasiūlymus ir pagalbą dalyvaujant "Geležinkelio tiesimo centro" skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Tačiau paaiškėjo, jog skambiai pradėta byla tyliai nugrimzdo užmarštyje.

"Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio sausio 3-iąją pasirašytu nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nors pripažinta, kad asmenys padarė nusikalstamas veikas, tačiau nuspręsta, kad pavojingumas visuomenei nėra didelis, todėl asmenims paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – sumokėti po 10 MGL dydžio (376,6 euro) įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą", – apie tyrimo baigtį referavo STT atstovė spaudai Renata Endružaitytė.

Puota už svetimus pinigus

Esą teisėsaugininkams skambiai bylą užbaigti nepavyko dėl elementarių dalykų – nors istorijos veikėjai ir gauna algą iš valstybinės įmonės, bet formaliai jie nėra valstybės tarnautojai, o dėl to STT esą nėra ko jiems antrankius rakinėti.

O štai šios istorijos detalės – itin pikantiškos. Operatyvininkai pamena, jog būta ne tik susitarimų ir bendravimų tarp valstybei priklausančios įmonės vadovų ir verslininkų. Būta ir itin triukšmingos puotos.

Veiksmas esą vyko priešais vieną uosto kompaniją įsikūrusiame restorane.

Į restorane vykusią puotą atvyko vienos uostamiesčio statybos įmonės atstovai. Jų sąskaita ir buvo padengti stalai. O prie šių vyrų linksmai laiką leido būtent "Geležinkelių tiesimo centro" vadovai.

Minima net viena pikantiška detalė – ne tik vaišėmis, bet ir brangaus alkoholinio gėrimo buteliais į kelionę buvo apkaišyti garbūs svečiai.

Be puotos, verslininkų sąskaita buvo užsakyta ir nakvynė viešbutyje.

Bet kuriam ši istorija gali atrodyti kaip elementaraus papirkimo faktas.

Tačiau teisėsaugininkams ėmus aiškintis, už kokius būsimus sandorius keltos šampano taurės, verslininkai ir geležinkelių tiesėjai puolė lyg susitarę aiškinti, jog tai normali verslo santykius įtvirtinanti praktika.

Kur dingo mediena, nežinia

STT dėmesio sulaukė ir kita LG grupės bendrovė – "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros". Po tyrimo pareigų neteko šios įmonės vadovas Julius Mikšys.

Buvęs vadovas vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje leido neatlygintinai atlikti darbus. Verslininkams buvo leista iškirsti medžius, o vietoje atlygio pasiimti medieną.

Kokie jos kiekiai iškeliavo privatininkų automobiliais, niekas nesidomėjo.

Visos šios istorijos puikiai iliustruoja, kas iš tiesų dedasi valstybės valdomose įmonėse. Vilčių, jog tokios tradicijos pagaliau baigsis, teikė LG naujos vadovybės deklaruojama pozicija.

"Tačiau kol kas matome kitokius dalykus. Priekaištus "Lietuvos geležinkeliams" žeria ne tik rangovai, bet ir projektuotojai", – pažymėjo dienraščio kalbintas kelių tiesimo ekspertas.

Komentaras

Diana Vilytė

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) laikosi nuostatos, kad vidaus sandoriai nesukuria konkurencingos procedūros ir nepadeda perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad bus nusipirkta geriausia paslauga, aukščiausia darbų kokybė. Vidaus sandoriai galbūt gamtoje galėtų egzistuoti, ir daugelis ES valstybių savo nacionalinėje teisėje pasiliko vidaus sandorius, bet dėl mūsų mentaliteto ir dėl mūsų kultūros valstybėje matome, jog neįmanoma užtikrinti, kad per vidaus sandorius būtų perkama efektyviai. Todėl laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir prieš metus, kai buvo diskutuojama apie būtinybę, jog vidaus sandorius reglamentuotų įstatymas. Nuo 2018 m. pabaigos vidaus sandorių valstybinėse įmonėse neliks. Tokie sandoriai turi būti baigti ir valstybinės įmonės privalės vykdyti konkurencingas procedūras. Kai kurios įmonės tą jau daro, kai kurios dar tik ruošiasi. Savivaldybėms palikta teisė sudaryti vidaus sandorius, tačiau pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį jos privalo atlikti konkurencingą procedūrą. Šiuo atveju VPT balsas reiškia tiek, kiek reiškia įstatymo nuostatos, t. y. kas įteisinta Viešųjų pirkimų įstatyme, kurių priežiūrą mes vykdome, taip pat Koncesijų įstatyme bei Gynybos ir saugumo įstatyme. Vidaus sandorių valstybinėse įmonėse tikrai nebus, jei Seimas nenuspręs kitaip. Ir jau šiuo metu kai kurių valstybinių įmonių antrinės įmonės konkursuose dalyvauja kaip rinkos dalyviai.

Premjero Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad D.Malaškevičius pareigas kanceliarijoje palieka jau šią savaitę.

„Taip, jo paskutinė darbo diena yra šis penktadienis“, - sakė T.Beržinskas.

Jis BNS informavo, kad D.Malaškevičius laimėjo pakartotinį „Lietuvos geležinkelių“ konkursą į šias pareigas, pirmajame neatsiradus kvalifikuotų ir tinkamų kandidatų.

Pasak T.Beržinsko, „Lietuvos geležinkeliai“ kėlė du pagrindinius reikalavimus: darbo su viešaisiais pirkimais patirties bei gebėjimo identifikuoti pažeidimus, korupcijos atvejus, prevencijų priemonių diegimą, taip pat patirtį efektyvinant viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, personalo administravimo ir kitas funkcijas. Šių reikalavimų neatitiko nė vienas pirmajame konkurse dalyvavusių pretendentų.

Anot jo, D.Malaškevičiaus, anksčiau vadovavusio policijos Imuniteto valdybai, kandidatūra susidomėjo pati „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, apie tai informavusi susisiekimo ministrą bei premjerą.

„Premjeras pasikalbėjo su Donatu Malaškevičiumi ir suteikė jam galimybę pasirinkti, apsispręsti pačiam. D.Malaškevičius nutarė sudalyvauti konkurse ir jį laimėjo“, - BNS sakė T.Beržinskas.

„Premjeras teigia apgailestaujantis, kad Vyriausybės kanceliariją palieka patyręs ir kompetentingas specialistas, tačiau kartu supranta, jog valstybės interesai yra svarbiau ir kad šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ reikalingi geriausi specialistai. Premjeras supranta ir gerbia jo pasirinkimą bei linki jam kuo geriausios sėkmės tolimesnėje profesinėje veikloje“, - teigė premjero atstovas.

Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas D.Malaškevičius aukštas pareigas Vyriausybės kanceliarijoje užėmė kiek daugiau nei mėnesį - nuo vasario 17 dienos.

D.Malaškevičius tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1995 metais. Nuo 2011 metų pabaigos jis buvo Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku, nuo 2015-ųjų dirbo policijos generalinio komisaro pavaduotoju. S.Skvernelis yra ėjęs policijos generalinio komisaro pareigas.

Tai rašoma Vyriausybės kanceliarijos interneto puslapyje.

Tai politinio pasitikėjimo pareigybė.

Prieš porą dienų faktą apie D.Malaškevičiaus darbą Vyriausybėje BNS patvirtino premjeras Saulius Skvernelis, tačiau neįvardijo konkrečios pareigybės.

D.Malaškevičius tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1995 metais. Nuo 2011 metų pabaigos jis buvo Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku. Nuo 2015 metų pareigūnas dirbo policijos generalinio komisaro pavaduotoju. S.Skvernelis yra ėjęs policijos generalinio komisaro pareigas.

Tai BNS patvirtino premjeras Saulius Skvernelis, tačiau neįvardijo konkrečios pareigybės, kol nebus nepasirašytas atitinkamas potvarkis.

„Jis dirbs Vyriausybės kanceliarijoje“, – BNS telefonu vėlų ketvirtadienio vakarą grįždamas iš vizito Briuselyje sakė S.Skvernelis.

Tačiau kokias pareigas užims D.Malaškevičius, premjeras dar neatskleidžia: „Jokios paslapties čia nėra, kai bus pasirašytas potvarkis, paskelbsime“.

Žinia, jog trečiadienį atsisveikino su tarnybą paliekančiu Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju D.Malaškevičiumi, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Policijos departamento Imuniteto valdyba.

„Atėjusi nauja policijos vadovybė nesugebėjo įvykdyti susitarimų, kurie buvo pasiekti su profesinėmis sąjungomis per šakos sutartį, kad tikrai būtų siekiama saugios ir sveikos darbo vietos policijos pareigūnui. Buvo sudaryta eilė darbo grupių, įsteigti komitetai, tačiau policijos vadovybė nesugebėjo kontroliuoti ir įpareigoti pareigūnų, kurie buvo darbo grupėse, kad jie imtųsi priemonių, jog saugios darbo vietos būtų sukurtos“, – penktadienį BNS sakė profsąjungos vadovė.

Taip ji komentavo įvykį Telšių rajone, Tryškiuose, kai į iškvietimą atvykęs policijos patrulis buvo nužudytas peilio dūriu į kaklą.

„Taip pat nebuvo pasirūpinta skirti lėšų, kad policijos pareigūnai, ypač tie, kurie patruliuoja, išvyksta į įvykio vietas, turėtų pakankamai geras, patogias liemenes, kurios apsaugotų tokių incidentų metu pareigūnų sveikatą bei gyvybę. Šiems dalykams visiškai nebuvo skiriama nei laiko, nei dėmesio. Visas laikas ir dėmesys buvo skiriamas niekuo nepagrįstoms, nepamatuotoms reformoms, kurios, ko gero, atneš daugiau žalos policijos sistemai nei naudos“, – tvirtino R.Katinienė.

Pasak jos, po pastarųjų reformų policijoje „padarytas chaosas ir makalynė“. Profesinės sąjungos vadovės teigimu, pareigūnai turėtų specializuotis, pagal specializaciją juos reikėtų aprūpinti specialiosiomis priemonėmis, apmokyti.

Anot R.Katinienės, nėra normalu, kad į iškvietimą dėl smurto aplinkoje vyko Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis.

„Mano manymu, tai nėra normalu. Mes šiandien labai daug kalbame apie specializaciją. Turi būti specializacija. Policijos pareigūnas turi būti arba apylinkės inspektorius, vadinasi, tada jo funkcija – prevencija, arba jeigu esi kriminalinės policijos darbuotojas, tavo funkcija yra ikiteisminiai tyrimai, nusikalstamų veikų tyrimas ir užkardymas, jeigu esi patrulis, tu reaguoji, važiuoji į įvykius, esi pasirengęs, turi visas specialiąsias priemones“, – kalbėjo pareigūnė.

„Dabar padarytas chaosas ir makalynė. Visi vos ne kabinetiniai pareigūnai, kurie neatitinka nei sveikatos, nei fizinio pasirengimo turi išvažiuoti į įvykius. Būtent į tokius įvykius. Šiai dienai ir turime rezultatą“, – sakė ji.

Paklausta, ar profesinė sąjunga reikalaus Policijos departamento vadovų atsistatydinimo, R.Katinienė tvirtino, kad pirmiausia turi būti atliktas nešališkas įvykio tyrimas, o atsakomybės klausimas sprendžiamas po to.

Šiuo metu laikinai generalinio policijos komisaro pareigas einantis Donatas Malaškevičius „Info TV“ sakė, kad departamento inicijuotų reformų tikslas yra būtent pagerinti pareigūnų aprūpinimą.

„Ir tas aprūpinimo gerinimas yra yra prasidėjęs. Dabar sunku atsakyti, ar būtent šie pareigūnai turėjo liemenes, šitą klausimą galės atsakyti tyrimas, kas iš tikrųjų įvyko“, – teigė jis.

Paklaustas apie policijos vadovybės atsakomybę, D.Malaškevičius teigė, kad pirmiausia dėl nužudymo yra kaltas tas, kas tai padarė.

„Atsakomybę už pareigūno nužudymo, pirmiausia, turi prisiimti tas, kas jį nužudė. O visi kiti dalykai – kiek tas pareigūnas buvo aprūpintas – kiek mums valstybė skiria biudžeto, tiek mes juos aprūpiname. Turbūt negalime sakyti, kad tai yra pagrindinė mūsų pareigūno netekties priežastis“, – kalbėjo generalinio policijos komisaro pavaduotojas.

Samprotaudamas apie policininkų darbo saugumą, jis sakė, kad šiame darbe paprastų įvykių nebūna.

„Kiekviena situacija yra labai išskirtinė, kiekviena policininko diena, kiekviena akimirka turi rizikos, – tvirtino jis. – Ir negalime visko suvesti tik į papildomą aprūpinimą, papildomą finansavimą.“

Penktadienį Tryškiuose buvo nužudytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis 36-erių Liudas Šimkus. Jis su porininke atvyko tirti pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje. Pirminiais duomenimis, įtariamasis smurtautojas atvykusį pareigūną puolė peiliu, durė jam į kaklą, kai šis norėjo panaudoti elektrošoką. Sužeidimai buvo mirtini.

Įtariamasis 26-erių A.N. sulaikytas, iškvietus pastiprinimą. Smurtautojui nustatytas 0,21 promilės girtumas. Vyras anksčiau teistas.

Kartu su pareigūnu į iškvietimą vykusi policininkė nenukentėjo.

Policijos generalinio komisaro Lino Pernavo pavaduotoju trečiadienį paskirtas Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko pareigas ėjęs vyriausiasis komisaras Donatas Malaškevičius.

Į naujas pareigas D.Malaškevičius paskirtas vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio įsakymu, pranešė Policijos departamentas.

D.Malaškevičius bus atsakingas už administravimą, finansinę ir ūkinę veiklą. Jis paskirtas po to, kai buvęs L.Pernavo pavaduotojas Algirdas Stončaitis laimėjo konkursą į Vidaus reikalų ministerijos kanclerio pareigas.

D. Malaškevičius tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1995 metais. Nuo 2011 metų pabaigos jis buvo Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku.

Policininkai ir kiti valstybės pareigūnai puikiai žino, kad už kyšius nesės už grotų, o įkliuvus skirta bauda bus mažesnė nei iš kyšių susirinkti pinigai, teigia policijos Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius.

„Didelė bėda, kad Lietuvoje korupcija tik teoriškai yra nusikaltimas“ – D. Malaškevičius.

Policijos imuniteto vadovas LRT Televizijos laidai „Dėmesio centre“ pasakojo apie kyšininkus gelbstinčius „stebuklingus žodžius“ Baudžiamajame kodekse ir vis dėlto pasikeičiantį pareigūnų požiūrį į korupciją policijoje.

– Pone Malaškevičiau, Jūsų vadovaujamos valdybos vienas uždavinių – korupcijos prevencija ir tyrimai. O Jums pačiam kas nors yra siūlęs kyšį ar kitaip bandęs paveikti?

– Policijoje dirbu jau 17 metų, anksčiau yra buvę įvairių situacijų. Yra tekę susidurti su buvusių vadovų nesąžiningumu ir spaudimu.

– Ar buvo lengva atsispirti pagundai?

– Kai turi tvirtus moralinius įsitikinimus ir principus, kuriais vadovaujiesi, niekas nesunku.

– Imuniteto valdybai vadovaujate trejus metus. Kaip jautėtės į ją atėjęs pačioje pradžioje ir kaip jaučiatės dabar? Ar nesate kolegų traktuojamas kaip skundikas, vidinis priešas?

– Kai imuniteto valdyba įsikūrė, policijoje buvo kilęs didelis nepasitenkinimas. Prisiminkime, kad tada buvo finansinės krizės metai, policijoje buvo mažinami etatai, atlyginimai ir tokiu laikotarpiu buvo įkurtas naujas padalinys. Turime vidinį tinklalapį, kuriame mūsų darbuotojai bendrauja įvairiomis temomis, taip pat ir korupcijos. Prieš trejus metus tie komentarai buvo vien negatyvūs. O dabar jau yra nemažai pozityvių komentarų, priariančių, kad policijai reikia apsivalyti, būti kitokiai.

– Kovos su korupcija kelių policijoje 2012–2014 metų priemonių plane yra įdomių dalykų. Pavyzdžiui, siekiama didinti moterų, dirbančių kelių policijoje, skaičių. Tai yra viena iš priemonių kovoje su korupcija, nes užsienio tyrimai rodo, kad moterys yra atsparesnės korupcijai. Kaip sekasi įgyvendinti šį siekį?

– Kai kurios užsienio šalys praktikuoja šią priemonę, yra šalių, kur kelių policijoje dirba tik moterys. Mes paisome lygių galimybių ir siekiame, kad kelių policijos ekipažą sudarytų vyras ir moteris. Deja, šio tikslo – pusė patrulių vyrų ir pusė moterų – dar nepasiekėme.

Daugiausia kelių patrulių moterų – 35 proc. – yra Telšių apskrityje. Tad kol kas sunku vertinti, ar aplinkybė, kad kelių patrulėmis dirba moterys, mažina korupciją.

Kalbant apie korupciją kelių policijoje reikia pabrėžti, kad atskiruose padaliniuose yra susidarę subkultūrų dariniai, kurie skirti savisaugai. Tai reiškia, kad į tuos darinius nenorima įsileisti naujų žmonių iš šalies, pareigūnai vieni kitus dangsto, žiūri, kad kolega nepatektų vadovų ar imuniteto valdybos nemalonėn ir už tai reikia „atsidėkoti“ tylėjimu, nematymu pažeidimų, kuriuos kiti kolegos daro.

Taigi, naujų žmonių, nesvarbu – vyrų ar moterų – įliejimas į tas subkultūras bet kokiu atveju duoda rezultatų, nes nauji darbuotojai nenori gyventi ir dirbti pagal jiems primetamas taisykles.

– Kita priemonė yra norinčių dirbti policijoje atsparumo korupcijai tikrinimas. Ar įmanoma kažkokias kriterijai įvertinti, ar žmogus linkęs į korupciją, ar ne?

– Tokio lakmuso popierėlio tikrai nėra, tačiau yra elgesio rizikos vertinimo metodika, tam tikri asmenybės testai.

– Psichologinių žmogaus savybių ištyrimas laidžia spręsti, ar jis linkęs imti kyšį?

– Taip tiesmukai atsakyti negalima, tačiau ar asmuo yra padidintos rizikos grupėje -taip.

Darbas policijoje yra labai skirtingas ir korupcijos rizikos yra skirtingos. Šiuo metu mes norime išskirti korupcijai labiausiai rizikingas darbo vietas ir pasakyti, kad į jas einantys dirbti žmonės turės praeiti papildomai dar kelis filtrus. Kol kas pradedame nuo kelių policijos. Suprantame, kad korupcijai jautrioms pareigybėms reikia rinkti specifinius žmones. Visuomenė dažnai piktinasi korupcija kelių policijoje, bet yra daugybė pavyzdžių, kai pareigūnams bandoma įbrukti pinigus ar kitaip išsisukti. Noras papirkti pareigūną yra didelis.

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra ne kartą sakiusi, kad kova su korupcija yra pagrindinis prioritetas, bet visuomenė vis tiek nepatenkinta, nes netgi tie pareigūnai, kurie būna sučiupti, labai lengvai išsisuka. Ar korupciją galima traktuoti kaip sunkų nusikaltimą, už kurį adekvačiai baudžiama?

– Situacija dviprasmiška. Teoriškai korupciniai nusikaltimai yra sunkūs, tačiau praktiškai jie nėra sunkūs. Pasakysiu daugiau – praktiškai korupcija Lietuvoje nėra nusikaltimas, o tik baudžiamasis nusižengimas.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už kyšininkavimą tam tikru mastu ar piktnaudžiavimą yra baudžiama laisvės atėmimu iki 6–7 metų. Tačiau ten pat yra stebuklingi žodžiai: „arba bauda“. Ir teismai dažniausiai taiko baudą, kadangi žmogus paprastai įkliūna pirmą kartą. Tačiau antrą kartą pareigūnas paprastai už korupciją nebūna teisiamas, mat jau po pirmos veikos jis išeina iš policijos, jam iškeliama byla ir durys į policiją jam būna užtrenktos. Sunku prisiminti atvejį, kai policijos pareigūnas ar kitas valdinininkas už korupciją būtų nuteistas laisvės atėmimu.

Tie, kurie ima kyšius, puikiai žino, kad laisvės atėmimu niekada nebus nubausti. Ir paskaičiuoja, ar paėmus kyšį, jiems apsimokės sumokėti baudas.

– Dar viena problema – girti policijos pareigūnai, dėl to yra įvykęs ne vienas eismo įvykis, kitos negerovės. Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis užsiminė, kad norintiems tapti policijos pareigūnais galbūt bus taikomas testavimas bet kuriuo paros metu. Ką Jūs manote apie šią problemą ir jos sprendimo būdus?

– Problema gili. Nesakau, kad policijoje masiškai girtaujama, tačiau kiekviena avarija ar kitas įvykis, kurį padarė girtas policijos pareigūnas, smarkiai vožia per policijos autoritetą. Mes atlikome studiją, kas darosi kitose valstybėse. Įdomu tai, kad tiek alkoholio, tiek narkotikų vartojimui policininkų profesija yra padidintos rizikos.

– Dėl streso ar kitų priežasčių?

– Atliktuose tyrimuose nesigilinama, kodėl, tačiau tiek gydytojai, tiek mokytojai, tiek menininkai, tiek policininkai yra mažiau atsparūs kvaišalams.

Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis, kuris neblaivus įkliuvo prie vairo ir buvo atleistas iš pareigų, socialinių garantijų ir pensijos neteks trejiems metams, teigia Policijos departamento Imuniteto valdybos vadovas Donatas Malaškevičius.

„Žinių radijui“ D.Malaškevičius pirmadienį teigė, kad tai numato nuo 2014 metų sausio 1 dienos įsigaliojusios pataisos.

„Pasikeitęs naujas įstatymas numato, kad po trejų metų, kuomet jis buvo atleistas už tokį elgesį, vėl gaus savo pensiją ir kitas socialines garantijas“, - laidoje „Aktualioji valanda“ pirmadienį sakė D.Malaškevičius.

Generalinis komisaras Saulius Skvernelis pirmadienį pasirašė tarnybinio patikrinimo išvadą ir Kriminalinės policijos biuro vadovą A.Matonį atleido iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.

A.Matonis neblaivus tarnybinį automobilį vairavo šių metų kovo 22 dieną.

A.Matonis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininku buvo paskirtas 2005 metais.