Grožis ir dinamika
Iš augmenijos varpiniai augalai išsiskiria tankiais, vešliais kerais, smailiais, ilgais ir siaurais lapais, varpas ar šluoteles primenančiais žiedynais. Šios augalų veislės stebina ne tik savo forma: žiema ar vasara, papūtus lengvam vėjeliui jų paviršiumi nuvilnija, nubėga bangos – gėlynas pabunda, atgyja, tampa dinamiškas, pasklinda užburiantis, ausiai malonus šiugždesys.
"Nors varpiniai augalai nėra itin spalvingi, visgi daro įspūdį. Jų yra labai daug rūšių ir dar daugiau veislių. Nors varpinius augalus įprasta sodinti kartu su daugiamečiais, jie puikiai dera ir prie loveliuose ar vazonuose vešinčių vienmečių žydinčių ar dekoratyvią lapiją turinčių augalų. Daugelio jo monochrominė, neįkyri, itin trapi faktūra – puikus fonas ne tik ryškių spalvų, įspūdingų žiedų gėlėms, bet ir kuklesniems augalėliams", – giria varpinius augalus medelyno vadovas.
Varpiniai augalai atgaivina visžalius spygliuočius: savo trapumu ir spalva pabrėžia pastarųjų masyvumą ir žalumą, ypač šaltuoju metų laiku, kai kiti augalai jau nužydėję. Pasak specialisto, originalų alpinariumą ar vešlų gėlyną galima suformuoti ir vien tik iš minėtų augalų – jame derės skirtingos formos, aukščio, spalvos ir atspalvių, o vasarą stebins žiedų įvairove.
"Pievą primenantis gėlynas nebus nuobodus. Išradingai sukomponuoti, dideli varpinių augalų plotai palieka nepamirštamą įspūdį", – įsitikinęs pašnekovas.
Tinka net ir tvoroms
Susidomėjimas varpiniais augalais akivaizdžiai išaugo per pastaruosius 2–3 metus. Jį paskatino kartu su kraštovaizdžio erdvių formavimo madomis atėjęs susidomėjimas ekologija, natūralios gamtos grožiu, minimalistiniu stiliumi.
Pastaruoju metu madinga prie namų kurti improvizuotus laukinės gamtos kampelius. Stilingame gėlyne rasime daugiamečių augalų iš natūralios aplinkos: pievų, miško, paupio ar pajūrio.
Būtent varpiniai augalai želdynuose padeda sukurti natūralumo viziją, bangos efektą.
"Būtent varpiniai augalai želdynuose padeda sukurti natūralumo viziją, bangos efektą. Jie nuostabiai dera prie vandens telkinių, dirbtinių krioklių, fontanėlių, dekoratyvių tiltelių, nepamainomi kompozicijose su akmenimis, medžiu, – vardija augalų derinimo galimybes D.Venckevičius. – Suaugę varpiniai augalai tankūs, kai kurių veislių – itin aukšti, siekia 2–3,5 m, todėl išmonės nestokojantys žmonės juos net naudoja tvoroms formuoti."
Formuojant minimalistinį aplinkos stilių, neįkyrūs vilnijančių augalų plotai dažniausia įrėminami skalda, žvyru, tarp jų taip pat gražiai atrodo pjuvenų, medžio žievės ar smulkių šakelių mulčio danga.
Stebina įvairovė
Varpinių augalų pasirinkimas itin platus, todėl atsižvelgiant į sklypo plotą, apželdinimo projektą, alpinariumo ar gėlyno dydį, nesunku rasti tinkamiausius želdinius.
Tarp populiariausių – kininis miskantas. Šis augalas turi begalę veislių: stebina lapų, stiebų spalvomis, margumu, o rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį džiugina sidabro, balkšvos, švelniai rausvos ir net sodrios vyno spalvos šluotelių formos žiedais. Kero ūgis gali svyruoti nuo 0,8 iki 2 m.
Kiek žemesnės gražiais kupsteliais auga viksvos, šluotsmilgės. Tiek vienos, tiek kitos ne mažiau puošnios – lengvi lapeliai ir stiebai, smulkūs žiedynai gėlyne primena vėduoklę ar purų debesį.
Į smilgas panašios melvenės jau nuo vasaros vidurio skleidžia ažūro šluoteles primenančius žiedus. Priklausomai nuo veislės, jos gali išaugti iki 0,5–1,8 m aukščio. Nors auga gana aukšti, šie augalai atsparūs net itin stipriam vėjui.
Tie, kurie nori spalvų, šaltuoju metų laiku turėtų rinktis soras – rudenį jos nusidažo geltona aukso spalva. Didelę paklausą turi kur kas žemesnės jų giminaitės soruolės: jos keri skirtingų spalvų ir dydžio neįprastais žiedais – jie primena pūkuotas kiškio uodegėles, jas floristai naudoja puokštėms gaminti.
Kam reikia neaukštos, dekoratyvios pievos ar įspūdingų akcentų spalvingame gėlyne, turėtų pasidomėti eraičinais. Šie varpiniai augalai itin spalvingi: gelsvi, skirtingų atspalvių žali ir mėlyni, net intensyvios žydros spalvos, rausvi. Eraičinų išskirtinumas – kereliai, primenantys spygliukus pastačiusius ežiukus.
"Bene įspūdingiausi varpiniai augalai – drambliažolės. Jų intensyvios žalios spalvos lapai kuria kontrastą su violetiniais kotais, žiedai – nuo sodriai rožinės iki šviesiai violetinės, krūmo plotis – iki 2 m, o aukštis – 3–3,5 m", – pasakoja augalų žinovas.
Neįnoringi augalai
Specialistas įsitikinęs, kad varpiniai augalai aktualia želdynų tendencija tapo ne tik dėl savo dekoratyvumo, bet ir dėl nereiklumo bei paprastos priežiūros – visa tai pastaruoju metu itin vertina skubantys ir užsiėmę, tačiau siekiantys gražiai gyventi žmonės.
"Varpiniai augalai nėra itin pretenzingi dirvai, šviesai ir drėgmei. Aišku, kuo sąlygos bus palankesnės, tuo jie greičiau suvešės ir džiugins šeimininkus", – sako D.Venckevičius.
Šiems augalams geriausia tinka lengvas ir drėgmei laidus dirvožemis, todėl prieš sodinant į molingą žemę rekomenduojama įmaišyti priesmėlio, smėlio ar durpių. Sodinti tinka bet kokia vieta – užuovėja ir atvira erdvė, visiškas ar dalinis pavėsis, bet dauguma varpinių augalų labai džiaugiasi atvirais saulės spinduliais.
Kadangi parduodami specialiuose konteineriuose, augalai jau būna paauginti, juos galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Jei tai darysite vasarą, pravartu augalus gausiai palieti, patręšti, net jei žemė derlinga. Trešti tinkamos kompleksinės trąšos. Jomis varpiniai augalai paprastai tręšiami du kartus per metus: būtinai vegetacijos pradžioje pavasarį, antrą kartą – rugpjūtį ar rugsėjį, tačiau nebūtinai. Jei žemė gera, augalas puikiai auga, gali pakakti ir vieno karto. Sveikas, stiprus sodinukas savo įstabiais žiedais šeimininkus nustebins jau pirmais metais.
"Varpinių augalų pievų šienauti nereikia, – juokiasi D.Venckevičius. – Lai šiurena sau per žiemą. Juos nupjauti reikia ankstyvą pavasarį – kovo mėnesį ar kai dienos akivaizdžiai atšyla, palikti 7–15 cm nuo šaknų."
Šiuos augalus rekomenduojama dauginti ne sėklomis, o dalijant kerą. Priklausomai nuo dydžio, jį galima padalyti į 10 ir daugiau dalių, svarbu, kad būtų sveika širdelė su šaknimis. Dauginti ir sodinti galima iki rugpjūčio vidurio – pasak pašnekovo, 90 proc. daigelių iki šalnų turėtų prigyti.
