Lietuvos banko (LB) apklausos duomenimis, kone kas antras respondentas – 42 proc. – patyrė kibernetines atakas – pustrečio karto daugiau nei prieš pusmetį.

„Karo metu vis daugiau finansų įstaigų patiria kibernetines atakas, todėl raginame skirti deramą dėmesį kibernetiniam ir IT sistemų saugumui“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Dovydas Poderys.

Anot apklausos, beveik dukart iki19 proc. padaugėjo respondentų, nurodžiusių, kad dėl karo kibernetinių atakų padaugėjo. Kartu finansų įstaigos teigė, kad jų galimybės valdyti šių atakų keliamą riziką yra geriausios, palyginti su kitomis rizikomis.

Finansų įstaigų vertinimu, šiemet antrąjį pusmetį, kaip ir pirmąjį, svarbiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo geopolitinė įtampa ir galimas Lietuvos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas. Toliau rikiuojasi aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų normų veikiamos ne finansų įmonių ir namų ūkių finansinės būklės pablogėjimo rizikos.

Bankai nuo kitų finansų įstaigų skiriasi tuo, kad kaip svarbiausią riziką vertino galimą Lietuvos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimą. Be to, bankai kibernetinių atakų ir galimo Lietuvos eksporto sumažėjimo rizikas vertino kaip istoriškai didelės svarbos.

Finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis šiek tiek sumažėjo ir grįžo į lygį, buvusį 2021 metų antrojoje pusėje. Didžiausią rizikos lygį nori prisiimti kredito unijos ir draudimo įmonės, mažiausią – bankai. Dauguma (60 proc.) finansų įstaigų teigė, kad jų pačių polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis, o 30 proc. – kad mažės.

Padidėsiančių nuostolių dėl padidėjusio įmonių nemokumo per ateinančius 12 mėnesių tikisi 42 proc. įstaigų – beveik tiek pat, kaip ir prieš pusmetį. 37 proc. nemano, kad įmonių nemokumo tikimybė yra padidėjusi – prieš pusmetį taip situaciją vertino 33 proc. įstaigų.