„Tam asmeniui pradėta administracinė nusižengimo bylos teisena pagal ANK 524 straipsnio pirmą dalį, tai yra nacistinių, komunistinių simbolių demonstravimą, platinimą“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Apie tai pirmas pranešė portalas „Delfi“.

A. Lobovas trečiadienį vykusiame bylos posėdyje išsirengė iki pusės ir viešai demonstravo tatuiruotes – Adolfo Hitlerio atvaizdą, nacistinę simboliką.

Jis šioje byloje kaltinamas nevykdęs policijos reikalavimų ir raginęs nepaklusti policijos ir Viešojo saugumo tarnybos reikalavimams. Baudžiamojoje byloje taip pat yra užfiksuoti A. Lobovo vieši pasisakymai susirinkusiems į mitingą.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Kaltinimui riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims.

Pernai vasarą per Jūros šventę vienas vyriškis, apsirengęs kamufliažine uniforma, ant kurios buvo išsiuvinėtos emblemos su rusiškais žodžiais, sutrikdė šventinę eiseną. Atsisakęs paklusti pareigūnams, jis buvo išvežtas ir uždarytas į areštinę.

2022-aisiais daugiau panašių incidentų beveik nebuvo, nors prasidėjus karui Ukrainoje interneto platybėse mirgėjo ne vienas komentaras, kupinas agresijos ir grasinimų susidoroti su į Lietuvą atvykusiais karo pabėgėliais.

Policijos virtualus patrulis teigia, kad kai kurie „Facebook“ vartotojai ant savo nuotraukų užsideda rėmelius su sovietine ir kita draudžiama atributika.

Tokių rėmelių naudojimas gali užtraukti baudą, siekiančią net 700 eurų.

„Atkreipėme dėmesį, kad kai kurie „Facebook“ vartotojai ant savo profilio nuotraukų vis dar užsidėję rėmelius su draudžiamais simboliais. Šie rėmeliai galbūt buvo priimtini prieš kokius 40 metų ar daugiau (žinoma, jeigu tuo metu būtų egzistavęs „Facebook“), tačiau šiuo metu jie ne tik nepriimtini, bet dar ir draudžiami. Tokių rėmelių naudojimas gali užtraukti baudą, siekiančią net 700 eurų. Tad gerai pagalvokite, ar verta laikyti tokius rėmelius ant savo profilio nuotraukų“, – įspėjo virtualus patrulis.

Policijos virtualus patrulis darbą pradėjo 2021-ųjų pavasarį. Pareigūnų pagrindinė užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje.

Jie įspėja asmenis, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus, o jų nenutraukus surinkta medžiaga registruojama ir perduodama atitinkamam policijos padaliniui tolesniam tyrimui.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį, nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas užtraukia baudą nuo 300 iki 700 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1,2 tūkst. eurų.

Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 500 iki 900 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1 500 šimtų eurų.

Klaipėdos apskr. VPK KP Informacijos analizės skyriaus duomenimis, per 2022 m. visoje Klaipėdos apskrityje dėl nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimo ar demonstravimo buvo surašyti 36 administracinio nusižengimo protokolai.

Pasak Klaipėdos m. PK viršininkės Rasos Bekėžienės, prasidėjus karui Ukrainoje, pranešimų iš gyventojų ir stebint socialinius tinklus dėl galimų pažeidimų, tokių kaip galimai tikrovės neatitinkančios propagandinės informacijos, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, 2022 m. buvo gaunama reguliariai. Į visus tokio pobūdžio pranešimus yra  reaguojama, tikslinamos aplinkybės ir, jas įvertinus, priimami atitinkami sprendimai. Dėl incidento per 2022 m. Jūros šventę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Daugiau panašaus pobūdžio incidentų uostamiestyje, pasak R. Bekėžienės, užfiksuota nebuvo.

Vidurdienio akibrokštas

Kaip jau rašyta, savo išpuoliais dar iki minėto daugelį kauniečių papiktinusio incidento pagarsėjęs 27-erių A.Serovas įsivėlė į dar vieną skandalą, šiųmetės gegužės 8-osios vidurdienį purkšdamas ant minėtos sienos raudonais dažais Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį – „Z“ raides. Mažiausiai vienas iš tam pasipriešinusių ir A.Serovą sulaikiusių kauniečių tada nuo jo nukentėjo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiandien Kauno apylinkės teisme, atvertusiame A.Serovo, kuris be jau minėto viešosios tvarkos pažeidimo dar kaltinamas ir sprogstamųjų medžiagų gaminimu bei laikymu ir neteisėtu disponavimu kvaišalais, bylą, minėtas penkeriais metais už teisiamąjį vyresnis nukentėjusysis pasakojo, kad, pastebėjęs tada bjaurojamą Ukrainos vėliavos spalvomis nudažytą minėtą sieną, nepatingėjo apsukti savo automobilio ir grįžti atgal. Ir, prašomas anksčiau į įvykio vietą suskubusio vyro, bandė jam padėti išsišokėlį sulaikyti bei pranešė apie šį akibrokštą policijai. Tačiau minėto skambučio metu agresyviai nusiteikęs sulaikomasis, kurį jis telaikė už parankės, papurškė jam ašarinių dujų. Ir bandė ištrūkti, bet to jam neleido padaryti į įvykio vietą subėgę apie dešimt-penkiolika ne mažiau už jį pasipiktinusių žmonių, tarp kurių buvo ir merginų.

Anot nukentėjusiojo, teigusio „Kauno dienai“, kad nereiškia A.Serovui jokio ieškinio, nes jam tebuvo svarbu tik šiam neleisti toliau taip elgtis, teisiamasis aiškiai buvo pasirengęs kažkam daugiau, nes pasirodė vidurdienį minėtoje vietoje ne tik su kauke, per kurią matėsi tik jo burna bei akys, bet ir su pirštinėmis bei apsiginklavęs dujų balionėliu. Be to, užkluptas nusikaltimo vietoje, bandė bėgti.

A.Serovas, klausydamasis jo parodymų, iškalbingai burbėjo sau po nosimi, vėliau teismui pareiškęs, kad tiesiog buvo priverstas gintis, kai buvo mažiausiai penkių asmenų suriestas ant žemės – po to, kai po smūgio kažkokiu daiktu į sprandą buvo apie porą sekundžių praradęs sąmonę. Tačiau nukentėjusysis teigė, kad pirmą ataką dujomis prieš jį A.Serovas surengė, dar prieš paguldant ištrūkti bandantį išsišokėlį ant žemės.

Antanas Serovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nauja versija

A.Serovas, aiškindamasis teismui dėl jam pareikšto kaltinimo pažeidus tada viešąją tvarką, ko jis nepripažįsta, buvo linkęs teisintis, kad jis „nėra prieš karą Ukrainoje“, bet jam – prosenelio iš biologinio tėvo pusės, kariavusio Antrajame pasauliniame kare ir turinčio ne vieną apdovanojimą, proanūkiui kliūva, kad Ukrainoje, beje, kaip ir Lietuvoje, draudžiamos Georgijaus juostelės, kuriomis neleidžiama pasipuošti net minint pergalę šiame kare. O tai, dėl ko jam vėl teko stoti prieš teismą, įvyko gegužės 8-ąją.

Aiškindamasis teismui, A.Serovas teigė, kad apsisprendęs, jog paliks ir savo įrašus minėtoje Europos prospekto sienoje, kuria gali naudotis visi norintieji, dar eidamas tądien į Aleksoto turgų pirkti kelnių. Šiuo tikslu ten įsigijęs ir minėtą raudonų dažų flakonėlį, nors ikiteisminio tyrimo metu pamelavęs, kad jį radęs prie pakeliui esančios picerijos.

A.Serovas neslėpė, kad „kažkas sugrojo jo viduje“, pamačius ant minėtos sienos užrašą „Šlovė Ukrainai!“ ir karo prieš ją pradžioje plačiai nuskambėjusią frazę apie Rusijos laivą. Be to, būdamas turguje, kuriame tada taip ir nepavyko nusipirkti kelnių, išgėrė alaus.

„Tai buvo mano maištas!“ – sakė A.Serovas, teigdamas teismui, kad jau yra nubaustas už tai 300 eurų bauda, kurios, tiesa, dar nesumokėjęs, nes dėl to, kad po sulaikymo iš jo buvo paimtas dokumentas, niekaip nepavyksta rasti darbo. Kaip jau ne kartą rašyta, Už Rusijos karo prieš Ukrainą simbolių naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Įkliuvus pirmą kartą – bauda nuo 300 iki 700 eurų. O už tokį pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 900 eurų.

Nekaltas avinėlis

A.Serovas tikino ir, kad dujų balionėlį nešiojosi todėl, kad gyvena Aleksote, kuriame galima sutikti įvairaus plauko žmonių.

Turėjo jis pasiteisinimą ir, kodėl buvo įsigijęs sprogstamųjų medžiagų, po kurių panaudojimo vieną pernykščio rugsėjo naktį jo gyvenamosios vietos Seniavos plente ūkiniame pastate mėnesį laiko buvo gydomas Kauno klinikose dėl tada patirtų nudegimų.

Aiškindamasis ir dėl šio savo išsišokimo, A.Serovas taip pat minėjo Aleksoto turgų, kuriame esančioje fejerverkų parduotuvėje tada nieko negalėjo nusipirkti. O artėjo jo prosenelio iš mamos pusės, kurio vardu jis ir pavadintas, – buvusio Lietuvos partizano, kuris buvo dėl to išvežtas į Vorkutą, kurioje gimė ir šis jo proanūkis bei kurioje tebegyvena A.Serovo tėvas, šimtmetis. Teisiamasis tikino, kad norėjęs šią progą pažymėti neeiliniu fejerverku, kurį, negalėdamas jo nusipirkti parduotuvėje, patartas turgaus prekeivių, bandė pasigaminti pats, naršydamas internetą.

Po šio nesėkmingo A.Serovo bandymo jo vietoje dirbę policijos pareigūnai aptiko ne tik kanapių, kurias teisiamasis prisipažino įsigijęs rankos skausmo po patirtos traumos sportuojant malšinimui, bet ir jo vardu išduotą jau nebegaliojantį Rusijos pasą.

Minėtas faktas paaiškėjo, A.Serovo advokatui Kristupui Ašmiui, gynusiam ne vienoje byloje ir Henriką Daktarą, o šiuo metu Kamuolinių bylose atstovaujančiam ne vieną šio nusikalstamo susivienijimo narį, paprašius teismo grąžinti jo ginamajam paimtą dokumentą. Prokurorė tam prieštaravo, teigdama, kad A.Serovas yra ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietis, ką įrodė ir jo vardu išduoto šios valstybės paso radimas, todėl yra tikimybė, kad atgavęs dokumentą jis gali išvykti į savo tėvynę.

Kaltinamojo advokatas Kristupas Ašmys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, A.Serovo advokatas prašė teismo sušvelninti ir kitą jo ginamajam po paleidimo iš areštinės skirtą kardomąją priemonę – privalomą registraciją tris kartus per savaitę policijoje. „Juk jis nėra jau toks didelis nusikaltėlis!“ – argumentavo savo prašymą K.Ašmys, nusamdytas A.Serovui šio mamos bei patėvio, beje, kilusio iš Ukrainos, kaip teigė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams teisiamasis. Į kitą teismo posėdį, kuris dėl labai didelio K.Ašmio užimtumo planuojamas tik už poros mėnesių, kartu su kitais asmenimis, kuriuos papiktino jo ginamojo išsišokimas per šiųmetę gegužės 8-ąją, bus kviečiami ir minėti A.Serovo artimieji.

Juk jis nėra jau toks didelis nusikaltėlis!

Iškalbingos uodegos

Už sprogstamųjų medžiagų laikymą, neturint tam leidimo, ir gaminimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą – iki dvejų.

Be to, A.Serovo biografijoje jau yra du teistumai. Pernai kovą Kauno apylinkės teismas už pasipriešinimą policijai jam skyrė viešuosius darbus, kurie vėliau pakeisti į laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, naktimis būti namuose bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo. O pernai gruodį už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu tas pats Kauno apylinkės teismas skyrė A.Serovui 700 eurų baudą, kurios, anot jo advokato K.Ašmio, jo ginamasis taip pat dar nesusimokėjo dėl tos pačios priežasties, kad niekaip neranda darbo.

Tačiau abi minėtos bylos buvo po jau po plačiai nuskambėjusio A.Serovo išpuolio 2020-ųjų vasario 13-osios vakare Seniavos kapinėse. Tada jis, įvažiavęs ten mamos vardu registruotu automobiliu, išvartė paminklus. Ir buvo demaskuotas, pasitelkus vaizdo kameros, įamžinusios, kaip jis prieš tai automobiliu „Audi A3“ „piešė“ aikštelėje prie minėtų kapinių „saules“, įrašus.

Stojęs tada prieš Kauno apylinkės teismą dėl chuliganiško vairavimo, pasišalinimo iš įvykio vietos bei kelio ženklo nepaisymo, A.Serovas teisinosi esą supainiojo automobilio pedalus. Tačiau, nagrinėjant šią administracinę bylą, taip pat paaiškėjo, kad jis ne kartą apsimelavo. Tada A.Serovui, teigusiam, kad dirba kurjeriu, buvo skirta 1100 eurų bauda bei vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Neslėpdama apmaudo būsto savininkė Vaida Dambrauskienė kreipėsi į policiją ir į „Kauno dieną“.

Šią savaitę paaiškėjo, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jos manymu, tai vandalizmas galėjo būti konflikto su kaimynais, kai prašė sudrausminti vaikus, pasekmė. Dėl  nepilnamečių kaimynų elgesio netgi kreipėsi į pareigūnus.

Moteris nurodė, kad vaikai – tiesiog nesutramdomi. Kuo jie užkliuvo? Atėję mėto kamuolį į jos namo fasadą, o tai kelia didžiulį triukšmą, gadina apdailą, triukšmauja ir daužydamiesi lazdomis, be to, triukšmauja įėję į privačią teritoriją.

„Daužė ir metalinį sandėliuką. Daužė kaimyno tvorą. Buvo ją medinę nulupę su kamuoliu bedaužydami“, – vardijo pašnekovė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tai nutiko balandžio pabaigoje. Tuo metu jau buvo įteisėjęs draudimas viešai demonstruoti „V“ ir „Z“ simbolius.

Per pusantro mėnesio pagal Baudžiamąją kodeksą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo atliekamo. 

„Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už šių simbolių naudojimą („V“ ir „Z“), ir už tokį nusižengimą yra taikoma tik administracinė nuobauda“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė. Ar pradėta administracinė teise, nei ji, nei policija nepatikslino.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

V.Dambrauskienė dar nėra  pareiškusi civilinio ieškinio, tad oficialiai dar nežinia, kokius nuostolius patyrė dėl vandalų išpuolio. Be to, kaip nurodė T. Merkevičiūtė, byloje kol kas nėra nustatyta įtariamojo tapatybė. Bet kokiu atveju, nukentėjusioji turėtų sulaukti kompensacijos, nes turtas buvo draustas.

Vidurdienio akibrokštas

Kaip jau rašyta, tądien, apie 13.15 val., pilietiški kauniečiai sulaikė 28-erių metų aleksotiškį Antaną Serovą, kuris buvo pagarsėjęs savo išpuoliais dar iki šio įvykio, purškusį ant minėtos sienos raudonais dažais Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį – „Z“ raides. Nukentėjo ir apie šį akibrokštą Bendrajam pagalbos centrui pranešęs asmuo.

Pastebėjęs šį išsišokimą, važiuodamas pro nusikaltimo vietą, minėtas vyras nepatingėjo apsukti savo automobilio ir grįžti atgal. Sulaikyti išsišokėlį jam padėjo dar vienas vyras. Neliko abejinga tam, kas vyksta, ir viena akibrokštą nufilmavusi moteris.

Sulaikius vandalą, šis teigė, kad nieko blogo nedaro, nors slėpė veidą po kauke. O skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, elgėsi agresyviai bei priešinosi, papurkšdamas pranešėjui į akis ašarinių dujų. Šis dėl patirto sužalojimo parašė policijai pareiškimą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau turėtas galvoje tik minėtas išpuolis, panaudojant ašarines dujas. Už Rusijos karo prieš Ukrainą simbolių naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Įkliuvus pirmą kartą – bauda nuo 300 iki 700 eurų. O už tokį pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 900 eurų.

Istorija su kvapu

Anot Kauno policijos atstovės, protokolas už minėtų Lietuvoje draudžiamų simbolių naudojimą A.Serovui dar nesurašytas, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, jis kitą dieną buvo paleistas iš policijos areštinės, kur praleido naktį, skiriant jam tokias kardomąsias priemones, kaip periodinę registraciją policijoje ir dokumentų paėmimą.

Toks sprendimas buvo priimtas po A.Serovo apklausos, pareiškus jam įtarimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Įtariamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir teigė, kad prieš minėtą įvykį ėjo į Aleksoto turgų. Pakeliui nusipirko alaus, kurį čia pat ir išgėrė. Tačiau turgų rado uždarytą ir, grįždamas atgal, prie picerijos aptikęs dažų flakoną. Tada ir įvykę tai, dėl ko neatmetama, kad jam gali tekti skirti tam tikrą ekspertizę. Tai esą lėmė, kodėl jis, eidamas pro minėtą tvorą, panaudojo savo radinį.

Tačiau įtariamasis teigė tik paryškinęs raudonai čia jau buvusias baltas raides. Ir papildomai užrašęs rusų kalba žodį „anūkas“, nes jo senelis tarnavo sovietinėje kariuomenėje, o tądien buvo šventės išvakarės. Be to, A.Serovas teigė palikęs ant šios sienos ir savo slapyvardį. O tyčia panaudoti prieš ką nors turėtą dujų balionėlį tada neketino. Ir pastebėjęs, kad jį filmuoja moteris, prašė šios dar trijų minučių – darbui pabaigti. Bet buvo užpultas kažkokio vaikino. Tada ir išsitraukė dujų balionėlį, kuriuo papurškė, nežiūrėdamas, kur. Be to, tada iš kažko atėmė ir karabiną. Nors į įvykio atskubėję policijos pareigūnai teigia tokio ginklo ten neradę.

Iškalbingos uodegos

Kaip jau rašyta, A.Serovas – jau du kartus teistas. Pernai kovą Kauno apylinkės teismo – už pasipriešinimą policijai viešaisiais darbais. O pernai gruodį už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu tas pats teismas jam skyrė 700 eurų baudą.

Tačiau tai buvo jau po plačiai nuskambėjusio A.Serovo išpuolio 2020-ųjų vasario 13-osios vakare Seniavos kapinėse. Kaip jau rašyta, tada jis, įvažiavęs ten mamos vardu registruotu automobiliu, išvartė kapinių paminklus. Ir buvo demaskuotas, pasitelkus vaizdo kameros, įamžinusios, kaip jis prieš tai automobiliu „Audi A3“ „piešė“ aikštelėje prie minėtų kapinių „saules“, įrašus.

Stojęs tada prieš Kauno apylinkės teismą dėl chuliganiško vairavimo, pasišalinimo iš įvykio vietos bei kelio ženklo nepaisymą, A.Serovas teisinosi esą supainiojo automobilio pedalus. Tačiau, nagrinėjant šią administracinę bylą, paaiškėjo, kad jis ne kartą apsimelavo. Tada A.Serovui, teigusiam, kad dirba kurjeriu, buvo skirta 1100 eurų bauda bei vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Dar iškalbingesnis akibrokštas, susijęs su A.Serovu, kuris po incidento Europos prospekte jau prisistatė bedarbiu, buvo užregistruotas vieną pernykščio rugsėjo naktį. Jį vainikavo sprogimas viename Seniavos plento ūkiniame pastate, kuriame A.Serovas įtariamas gaminęs sprogmenis. Iš įvykio vietos jis tada buvo pristatytas į Kauno klinikas, kuriose gana ilgai gydytas. O dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis bei sprogmenimis ir narkotinėmis medžiagomis, nes per kratą buvo rastas ir maišelis su kanapėmis. Šis ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, nes tebelaukiama ekspertų išvadų, kokios A.Serovo naudotos medžiagos sukėlė sprogimą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, draudžiamas naudoti simbolis rastas vakare, apie 21.54 val., Zizėnų kaime.

Jis buvo nupieštas ant važiuojamosios kelio dalies, raudonais dažais.

Policija surinko medžiagą aplinkybių patikslinimui.

Lietuvoje uždrausta viešai demonstruoti Georgijaus juostą ir kitus Rusijos karo prieš Ukrainą simbolius, už tai gresia bauda.

Pagal priimtas pataisas, Lietuvoje draudžiama naudoti „totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti“.

Minėtas draudimas apima ir šiuo metu Rusijos kare su Ukraina naudojamus simbolius – raides „Z“, „V“ ir kitas.

Numatyta, kad už tokių simbolių demonstravimą grės 300–700 eurų bauda, o juridiniams asmenims ji sieks iki 1,2 tūkst. eurų. Pakartotinai nusižengus bus skiriama 500–900 eurų bauda fiziniams asmenims arba 800–1,5 tūkst. eurų bauda juridiniams asmenims.

67,3 proc. apklaustųjų nurodė tikrai pritariantys arba greičiau pritariantys tokiam draudimui.

Draudimo nepalaiko 20 proc. Lietuvos gyventojų, į klausimą neatsakė 12,6 procento.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius sakė, kad toks pritariančiųjų draudimui skaičius yra aukštas, rodantis visuomenės informacinį raštingumą.

Georgijaus juostelių ir minėtų raidžių viešas demonstravimas Lietuvoje uždraustas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį Rusijai ir jos bendruomenėms užsienyje minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, Lietuvos pareigūnai baiminasi dėl provokacijų šalyje, susijusių ir su šių simbolių viešu naudojimu.

Apklausa taip pat rodo Lietuvos gyventojų palaikymą draudimui į šalį atvykti menininkams iš Rusijos bei uždrausti jų koncertus, parodas bei kitus pasirodymus.

Su tokiu draudimu sutiktų 58,3 proc. gyventojų, nesutiktų – 25,3 procento. Į klausimą neatsakė 16,4 proc. respondentų.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa vyko šių metų balandžio 13–28 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 pilnamečiai Lietuvos gyventojai, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procento.