„Šiai dienai mes aiškiai sakome, kad ateities elektros rinkos reformos dizaine turi atsirasti labai aiški sąlyga, kad dujų kainai pasiekus tam tikrą ribą automatiškai įsijungia „lubos“, kurios yra suderėtos šalių narių prieš Naujus metus“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.

„Be abejo, tas mechanizmas (sutartas gruodį – BNS) veiks tik ribotą laiką. Norime, kad tas mechanizmas nugultų į naują rinkos mechanizmą“, – pridūrė jis.

EK antradienį pateikė pasiūlymus reformuoti Bendrijos elektros rinką. Jais siekiama sparčiau plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakyti dujų, sumažinti vartotojų sąskaitų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų, taip pat juos apsaugoti nuo galimo kainų šuolio bei manipuliacijų rinka.

Vis dėlto pasiūlymuose nenumatytas elektros kainų atsiejimas nuo dujų kainos – pasak Lietuvos deleguoto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, didelę elektros energijos dalį vis dar gaminant iš dujų to padaryti kol kas neįmanoma.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pernai rugsėjį teigė, kad elektros rinkos reforma ES būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. 

Tuo metu už energetiką atsakingi ES ministrai gruodį Briuselyje susitarė dėl 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinės dujų kainos ribos, kuri būtų aktyvuota tuomet, kai būsimo mėnesio Nyderlandų TTF biržoje ši kaina būtų viršyta tris darbo dienas ir per tą patį laiką būtų 35 eurais didesnė už suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainų tarptautinėse rinkose vidurkį.

Vasario viduryje įsigaliojęs mechanizmas galioja vienerius metus.

„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą. Lubos yra užtvirtintos ties 180 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį po Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio žurnalistams sakė D. Kreivys.

„Tai yra pusė viršutinės kainos, kurią buvome pasiekę rugpjūčio mėnesį“, – teigė ministras.

Pasak jo, 180 eurų riba įsigalios, kai būsimo mėnesio Nyderlandų TTF biržoje ši kaina bus viršyta tris darbo dienas ir per tą patį laiką bus 35 eurais didesnė už kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkį. Mechanizmas įsigalios vasario 15 dieną ir galios vienerius metus.

„Tai padaryta tam, kad būtų užtikrinta, kad į Europą bet kuriuo atveju patektų dujų kroviniai ir kad mes niekada nepritrūktume dujų“, – teigė D. Kreivys.

„Saugyklų pildymo pradžia yra kovo pabaiga, tai tikrai turėsime instrumentą tada, kai jo reikia“, – pridūrė jis.

Anot energetikos ministro, prasidėjus naujam dujų saugyklų pildymui viršutinė riba apribos galimą kainų šuolį.

Šitos lubos apribos ne tik galimą kainų šuolį, bet ir automatiškai apmalšins dujų prekiautojų apetitus.

„Pavasarį vėl prasidės dujų saugyklų pildymas ir šitos lubos apribos ne tik galimą kainų šuolį, bet ir automatiškai apmalšins dujų prekiautojų apetitus“, – teigė D. Kreivys. 

Pasak ministro, balsuodamos dėl tokios ribos susilaikė Nyderlandai ir Austrija, o Vengrija balsavo prieš.  

„Iki pietų įtampa buvo pasiekusi aukščiausią piką ir galbūt ne visoms šalims patiko tai, kas vyko. Antroje dienos pusėje pagaliau visos šalys surado kompromisą ir visos šalys tam pritarė, išskyrus tris“, – teigė D. Kreivys.

Pasak Lietuvos ministro, paskutinis jo pateiktas viršutinės dujų kainų ribos siūlymas buvo 160 eurų už MWh.

Nyderlandų dujų biržoje TTF, kuri laikoma pagrindine dujų kainas Europoje formuojančia birža, sausio ateities sandorių kaina pirmadienio pavakarę buvo 106,6 euro už MWh. Tuo metu rugpjūčio pabaigoje vieno mėnesio ateities sandorių kaina viršijo 300 eurų.

Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES. 

Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritarė maždaug pusė Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, tačiau prieštaravo Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija – motyvuota, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus taip pakenkiant jų tiekimo saugumui, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.

Pasak D. Kreivio, kai kurios šalys dujų „luboms“ priešinosi, dėl jose registruotų dujomis prekiaujančios kompanijos arba dėl to, jog dujas išgaudavo pačios.

„Buvo ir lobizmo. Kai kurie ministrai sakė, kad net jiems skambino kai kurios kompanijos. Visko buvo, bet aš džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko pasiekti rezultatą“, – teigė ministras. 

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija pasiūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams, kuri būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites bei per dviejų savaičių laikotarpį dešimt dienų iš eilės 58 eurais viršytų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinę kainą.

Vėliau ES pirmininkaujanti Čekija siūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške, aktyvuojant ją tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas bei būtų 35 eurais didesnė nei SGD referencinė kaina. Vis dėlto praėjusį antradienį ministrams nepavyko dėl to pasiekti bendro sutarimo.

LRT radijas pranešė, jog viršutinė dujų kainos riba sieks 180 eurų už megavatavalandę (MWh), o ji įsigalios vasario viduryje. 

„Mes kalbame apie 180 eurų kainos lubas. Susitarti nebuvo paprasta“, – naujienų agentūra AFP cituoja Maltos energetikos ministrę Miriam Dalli. 

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, susitarimas yra politinis Lietuvos ir visos Europos Sąjungos laimėjimas.

„Nepaisant kilusių nesutarimų derybų metu, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis dar kartą pademonstravome, kad galime išlikti solidarūs iškylančių iššūkių akivaizdoje“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė D. Kreivys.

Susitarti nebuvo paprasta.

Pasak ministerijos, 180 eurų už MWh viršutinė dujų kainos riba įsigalios tada, kai ateinančio mėnesio Nyderlandų TTF biržoje ši kaina bus viršyta tris darbo dienas ir per tą patį laikotarpį bus 35 eurais didesnė už kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkį.

Mechanizmas bus pradėtas taikyti nuo kitų metų vasario 15 dienos atlikus poveikio vertinimus bei siekiant išvengti rizikų, susijusių su tiekimo saugumu ir dujų paklausos augimu.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys lapkričio pabaigoje teigė, kad viršutinė dujų kainos riba turėtų būti žemesnė nei 200 eurų už megavatvalandę (MWh).

Praėjusį antradienį ministrams bendro sutarimo pasiekti nepavyko. ES pirmininkaujanti Čekija siūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške, aktyvuojant ją tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas bei būtų 35 eurais didesnė nei SGD referencinė kaina.

Lietuva laikosi pozicijos, kad šis pasiūlymas nėra pakankamas.

Praėjusį ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams sakė, kad ES lyderiai nurodė energetikos ministrams dėl kainų ribos kitą savaitę.

Jis atsisakė nurodyti, apie kokią viršutinę ribą šiuo metu diskutuojama, tačiau užsiminė, jog vis labiau artėjama prie sumos, kurios siekia Lietuva.

Anot užsienio žiniasklaidos, 12 Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, išplatino dokumentą, kad viršutinė dujų kainos riba būtų mažesnė nei šiuo metu diskutuojamas kompromisinis Čekijos pasiūlymas. Pasak dokumentą mačiusio leidinio „Politico“, šalys reikalauja, kad viršutinė dujų kainos riba būtų sumažinta iki 160 eurų už MWh, o skirtumas tarp dujų kainos TTF prekybos taške ir SGD referencinės kainos – iki 20 eurų.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija pasiūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams, kuri būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites bei per dviejų savaičių laikotarpį dešimt dienų iš eilės 58 eurais viršytų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinę kainą.

Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

Šis klausimas yra labai skubus, nes Europai gresia ribotas energijos tiekimas žiemą, Rusijai sumažinus dujų tiekimą, kaip manoma, keršijant ES už pastarosios sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Susitarimas dėl viršutinės dujų kainos ribos atvertų kitas priemones, kurioms jau yra uždegta žalia šviesa, pavyzdžiui, bendriems dujų pirkimams ir naujam dujų kainų lyginamajam indeksui. Visgi šios priemonės priklausys nuo to, ar bus pasiektas susitarimas dėl dujų kainų viršutinės kainos.

Europos Komisija yra pasiūliusi 275 eurų už megavatvalandę viršutinę ribą, kurią daugelis ES šalių laiko per didele.

Be to buvo nustatytos sąlygos, kurias šalys laiko nepasiekiamomis, įskaitant reikalavimą, kad „lubos“ būtų aktyvuotos tik tuo atveju, jeigu dujų kaina bent dvi savaites viršytų minėtą lygį, o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaina tuo pat dviejų savaičių laikotarpiu 10 dienų viršytų 58 eurus.

Kitos ES šalys, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, pernelyg nelanksčias kainų „lubas“ laiko grėsme tiekimui, nes tokia kainų riba tiekėjus gali paskatinti dujas tiekti pelningesnėms Azijos rinkoms, o ne Europai.

Ministrai teigė dabar svarstą daug žemesnę ribą.

„Manau, kad 188 (eurai už megavatvalandę) pasiųstų teisingus signalus rinkoms“, – pažymėjo Graikijos energetikos ministras Kostas Skrekas.

„Spaudimas pasiekti susitarimą šiandien yra didelis, ir aš esu įsitikinęs, kad galime pasiekti kompromisą“, – pridūrė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Riina Sikkut.

Į posėdį vykstantis Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys lapkričio pabaigoje teigė, kad viršutinė dujų kainos riba turėtų būti žemesnė nei 200 eurų už megavatvalandę (MWh).

Praėjusiame posėdyje antradienį bendro sutarimo pasiekti nepavyko. ES pirmininkaujanti Čekija siūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške, aktyvuojant ją tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas bei būtų 35 eurais didesnė nei SGD referencinė kaina.

Lietuva laikosi pozicijos, kad šis pasiūlymas nėra pakankamas, teigia Energetikos ministerija. 

Ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams sakė, kad ES lyderiai nurodė energetikos ministrams dėl kainų ribos kitą savaitę.

Jis atsisakė nurodyti, apie kokią viršutinę ribą šiuo metu diskutuojama, tačiau užsiminė, jog vis labiau artėjama prie sumos, kurios siekia Lietuva.

Anot užsienio žiniasklaidos, 12 Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, išplatino dokumentą, kad viršutinė dujų kainos riba būtų mažesnė nei šiuo metu diskutuojamas kompromisinis Čekijos pasiūlymas. Pasak dokumentą mačiusio leidinio „Politico“, šalys reikalauja, kad viršutinė dujų kainos riba būtų sumažinta iki 160 eurų už MWh, o skirtumas tarp dujų kainos TTF prekybos taške ir SGD referencinės kainos – iki 20 eurų.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija pasiūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams, kuri būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites bei per dviejų savaičių laikotarpį dešimt dienų iš eilės 58 eurais viršytų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinę kainą.

„220 (eurų už MWh – BNS) kaina yra per aukšta, palyginti su kainomis 2020 metais. Tai daugiau nei dešimt kartų aukštesnė kaina, taigi, kai mes kalbame konkurencingumą ir tiekimo saugumą, tai nėra tinkama priemonė“, – „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume ketvirtadienį sakė I. Žilienė.

Remdamasi šaltiniais užsienio žiniasklaida skelbia, kad ES pirmininkaujanti Čekija pirmadienį pasiūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške – ji būtų aktyvuota tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas.

Tuo metu lapkričio pabaigoje Europos Komisija buvo pasiūliusi nustatyti 275 eurų ribą aktyvuojant ją tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites.

Latvijos Ekonomikos ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė Liga Rozentale teigė abejojanti, ar tokia riba būtų aktyvuota.

„Nesu įsitikinusi, kad šis mechanizmas veiktų, jeigu jis būtų įjungtas, kadangi nustatyta kainos riba yra labai aukšta“, – konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos vyriausybės atstovė.

Tuo metu Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos vicekancleris energetikai Timo Tataras skeptiškai įvertino siūlymą nustatyti viršutinę ribą – anot jo, tai pakenktų tiekimo saugumui.

„Jei šį mechanizmą įgyvendinsime per greitai, neturėdami poveikio vertinimo, mes galime susidurti su tiekimo saugumo  problemomis“, – teigė forume nuotoliniu būdu dalyvavęs T. Tataras.

„Paprastai, kainų uždarymas arba kainų lubos yra efektyvios priemonės tuomet, kai tuo pačiu metu galime kontroliuoti savo energijos suvartojimą. (...) Jeigu įvesime dujų kainų lubas neturėdami tinkamos savo vartojimo kontrolės, galime susidurti su situacija, kuomet mums trūks prekės, kurios kainą bandome riboti“, – kalbėjo jis.

Dėl viršutinės dujų kainų ribos kitą antradienį neeiliniame posėdyje tarsis už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai.

Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES. 

Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, tačiau prieštarauja Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus taip pakenkiant jų tiekimo saugumui, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.

„Dabar kalbame apie dujų koridorių (dinaminį kainų dujoms koridorių – BNS). Komisija lapkričio 24 dieną neeilinei tarybai yra įsipareigojusi pateikti reglamentą, kuriame tai bus. Tačiau kol kas siūlymuose mes, šalys narės, žadėtų konkrečių teisinių sprendimų dėl šio koridoriaus nematome“, – antradienį Seime sakė D. Kreivys.

„Nuotaikos yra tokios, kad absoliuti dauguma šalių yra nusiteikusios apskritai blokuoti Komisijos reglamentą, jeigu lubų nebus. Nusiteikimas yra pakankamai stiprus ir mes tikimės, kad Komisija dar turi laiko, tai išgirs“, – pridūrė ministras.

Spalį Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai pasiekė kompromisą ir paragino Komisiją bei energetikos ministrus pateikti konkrečius sprendimus dėl dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubų, įskaitant kaštų ir naudos analizę, taip pat dėl laikino dinaminio kainų dujoms koridoriaus.

Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, įvesti dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. 

Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tačiau prieštarauja Vokietija ir Nyderlandai – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.

EK dujų, naudojamų elektrai gaminti, kainų lubų iki šiol nesiūlė. Spalį ji pasiūlė įvesti dinamines dujų kainų lubas, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams ar elektros gamybai.

Komisija spalį taip pat pasiūlė ES šalims narėms bendrai pirkti dujas, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones bei  iki kitų metų kovo sukurti naują suskystintų gamtinių dujų kainų indeksą.

D. Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams. Ekspertai taip pat sutaria, jog viršutinė riba dujoms, deginamoms elektros gamyboje, būtų naudingas Lietuvai modelis bei leistų pasigaminti daugiau elektros už konkurencingą kainą.

Apžvalgoje remiamasi vieša informacija, pranešimais, ekspertų bei stebėtojų komentarais.

Kodėl kilo diskusijos dėl dujų kainų lubų?

Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES. 

Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tačiau prieštarauja Vokietija ir Nyderlandai – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.

Europos Komisija dujų, naudojamų elektrai gaminti, kainų lubų iki šiol nesiūlė. Praėjusią savaitę ji pasiūlė įvesti dinamines dujų kainų lubas, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams ar elektros gamybai.

Vis dėlto praėjusią savaitę Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai pasiekė kompromisą ir paragino Komisiją bei Bendrijos energetikos ministrus pateikti konkrečius sprendimus dėl dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubų, įskaitant kaštų ir naudos analizę, taip pat dėl laikino dinaminio kainų dujoms koridoriaus.

Kai kurie ekspertai sako, jog, Europos Vadovų Tarybos (EVT) raginimas reiškia, kad, nepaisant išsiskiriančių nuomonių, EK pateiks vienokį ar kitokį su dujų kainų lubomis susijusį pasiūlymą.

Kas dar liko neišspręsta?

Kokia bus konkreti dujų kainų lubų taikymo tvarka, paaiškės EK atlikus kaštų ir naudos analizę, o dėl konkrečių detalių ir turinio turės susitarti energetikos ministrai. Neatsakytas kol kas yra ir lubų finansavimo bei jo šaltinių klausimas.

Lietuva siekia, kad kad dujų kaina virš nustatytos ribos būtų finansuojama ES lėšomis. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai būtų galima daryti skolintomis EK lėšomis, o eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tokią galimybę įvertina skeptiškai – pasak jo, tam prieštarautų už griežtesnę finansinę politiką pasisakančios Bendrijos šalys.

Kai kurie ekspertai teigia, jog nesusitarus dėl europinio būtų galima kalbėti apie nacionalinį finansavimą, šalims narėms suteikiant lanksčias skolinimosi galimybes.

Taip pat lieka neaiškus lubų dydis – į šį klausimą taip pat atsakys kaštų ir naudos analizė. Dalies ekspertų nuomone, lubos turi būti susietos su Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyje elektros gamybai deginamos anglies kaina bei su dujų kainomis TTF biržoje. Todėl, jų skaičiavimais, dujų kainos lubos galėtų siekti 100–150 eurų už megavatvalandę. 

Ar dujų kainų lubos bus pritaikytos?

Nyderlandų dujų biržoje TTF, kuri laikoma pagrindine dujų kainas Europoje formuojančia birža, lapkričio ateities sandorių kaina antradienį ryte buvo 94 eurai už megavatvalandę (MWh). Rugpjūčio 24 dieną vieno mėnesio ateities sandorių kaina siekė 300 eurų.

Tačiau nepaisant smukusių kainų, tai gali būti tik laikinas atokvėpis – žiemą dujų trūkumo problema gali vėl paaštrėti, ypač jei ji bus šalta. Pasak analitikų, ateities sandoriai rodo, kad netrukus dujų kainos gali pakilti iki 150 eurų ir tokios išsilaikyti iki 2023 metų pabaigos, todėl situacija energetikoje išliks įtempta ir kitų metų žiemą.

Kiti ekspertai sako, kad pati rinka padėjo pasiekti tokių rezultatų, kokių buvo tikimasi iš dujų kainų lubų, todėl toliau krentant dujų kainoms naujo mechanizmo gali tiesiog neprireikti.

Kada galėtų būti priimti sprendimai?

Manoma, kad už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai sprendimų dėl dujų kainų lubų antradienį nepriims, nes EK dar nebus parengusi konkrečių pasiūlymų.

Lietuva nori, kad su dujų kainų lubomis susiję sprendimai būtų priimti iki žiemos pradžios, tačiau tikėtina, kad tai bus padaryta tik kitais metais.

Kas naudinga Lietuvai?

Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams. Jis teigiamai įvertino praėjusią savaitę EK pasiūlymą riboti dujų kainas sandoriams TTF biržoje, tačiau nepritarė dinaminės kainų ribos idėjai. Pasak ministro, būtina, kad lubos būtų nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia EK.

Ekspertai sutaria, jog viršutinė riba dujoms, deginamoms elektros gamyboje, būtų naudingas Lietuvai modelis bei leistų pasigaminti daugiau elektros už konkurencingą kainą. Elektrėnų elektrinę valdančios bendrovės „Ignitis gamyba“ atstovai taip pat patvirtino, kad lubos leistų elektrą gaminti konkurencingesne kaina šios elektrinės 9-am blokui. 

„Mes priėmėme sprendimus dėl dujų kainų ribojimo didmeninėje prekyboje, taip pat dėl kainų lubų nustatymo elektros generavimui naudojamoms dujoms. Tai turbūt yra didžiausias žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais Europos Komisijos pasiūlymais“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje po posėdžio sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, jog tai yra „politinis signalas“ kitą savaitę posėdžiausiantiems Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams, kurie „pamėgins rasti labai konkrečiu turiniu užpildančius sprendimus“.

Iki išnaktų posėdžiavę Bendrijos lyderiai energetikos ministrams ir Komisijai pavedė detalizuoti sprendimą dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, įskaitant kaštų ir naudos analizę.

Jie taip pat nurodė parengti konkrečius sprendimus dėl „laikino dinaminio kainų gamtinėms dujoms koridoriaus“.

Po ilgų savaičių išsiskiriančių pozicijų mes pagaliau tą sutarimą pasiekėme. Tai yra sprendimai, kurie Lietuvai yra naudingi, nes tai buvo sprendimai, kuriuos rėmėme mes ir dar keliolika valstybių.

Siekdama suvaldyti energetikos krizę, Europos Komisija šią savaitę siūlė įvesti dinamines dujų kainų lubas, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams.

Paklaustas, ar būtent apie tai kalbama Europos Vadovų Tarybos išvadose, G. Nausėda teigė, jog „tekste to nerasite, nes palikome turinį užpildyti energetikos ministrams“.

Jis pabrėžė kol kas į detalius klausimus atsakyti negalintis.

„Esu patenkintas“

Dujų kainų luboms daugiausiai priešinosi Vokietija, besilaikiusi pozicijos, jog tokie sprendimai kelia riziką Europai likti be dujų.

„Po ilgų savaičių išsiskiriančių pozicijų mes pagaliau tą sutarimą pasiekėme. Tai yra sprendimai, kurie Lietuvai yra naudingi, nes tai buvo sprendimai, kuriuos rėmėme mes ir dar keliolika valstybių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, jog rastas kompromisas „nėra kažkieno nusileidimas kažkam“.

„Tai yra sprendimai, kurie vienodai naudingi, reikalingi mums“, – sakė šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, dujų kainų lubos „yra toks ne per daugiausia su rinkos ekonomika suderinamas principas“, tačiau „tai yra laikina priemonė, kurią pateisina situacijos unikalumas“.

Sutarusi dėl dujų kainų lubų elektros gamybai, ES dar turės įvesti europinio lygio mechanizmą kompensuoti skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytos viršutinės ribos. Pasak G. Nausėdos, priešingu atveju sutartos priemonės neveiks.

„Aš esu patenkintas“, – susitikimą apibendrino prezidentas.