Abu lyderiai taip pat ruošiasi aptarti ginčijamo Kipro energijos išteklių telkinių žvalgymą, Egėjo jūros klausimus, vieną migracijos susitarimą ir bendradarbiavimą ekonomikos srityje, nors analitikai abejoja, ar bus pasiekta konkrečios pažangos.
„Mūsų santykiai su Turkija išgyvena sunkius laikus, todėl turime tęsti diskusijas“, – televizijai „KritTV“ sakė graikų vyriausybės atstovas Dimitris Canakopulas (Dimitris Tzanakopoulos).
„Šis vizitas gali padėti sumažinti įtampą“, – pridūrė jis.
2017 metų gruodį R. T. Erdoganas tapo pirmuoju Turkijos prezidentu, apsilankiusiu Graikijoje per pastaruosius 65 metus. Vis dėlto jis pribloškė graikus, paprašęs peržiūrėti 1923 metais pasirašytą Lozanos sutartį, kuria po Osmanų imperijos žlugimo buvo nustatytos šiuolaikinės Turkijos sienos.
Manau, kad per mano vizitą turėsime galimybę pratęsti sunkų, bet atvirą dialogą.
Turkų lyderis taip pat pasmerkė Graikijos musulmonų mažumos „diskriminaciją“ tokiuose šiauriniuose miesteliuose kaip pasienyje esanti Komotinė. Tuomet jis pareiškė, kad „negerbiamos“ šių mažumų narių teisės, numatytos Lozanos sutartyje.
„Manau, kad per mano vizitą turėsime galimybę pratęsti sunkų, bet atvirą dialogą, prasidėjusį 2017 metų gruodį“, – duodamas interviu prieš vizitą valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai pareiškė A. Cipras.
Tuo metu Ozguras Unluhisarcikli (Ezgiuras Inliuchisardžiklis) iš Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo įsitikinęs, jog abiejų šalių „pozicijos yra pernelyg skirtingos“, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų. Pasak eksperto, pagrindinis vizito tikslas yra išsiaiškinti, „ar ateityje bus vietos dialogui“.
Daugybė ginčų
A. Cipro vizitas surengtas vos kelios dienos po 1996 metų Graikijos ir Turkijos santykių krizės 23-ųjų metinių. Per tą teritorinį ginčą abi šalys atsidūrė prie karo slenksčio, paaštrėjus nesutarimams dėl uolėtų salelių, kurias Ankara vadina Kardaku, o Atėnai – Imija.
Be to, A. Cipro kelionė prasideda praėjus lygiai 20 metų nuo dvišalių santykių atšilimo 1999 metais, kai graikai padėjo turkams atsigauti nuo pražūtingo žemės drebėjimo, smogusio Stambului.
„Net jei šios derybos niekur nenuves, svarbu, kad tai bus pagrindas dialogui“, – pareiškė Stambule įsikūrusio Kadiro Haso (Kadiro Chaso) universiteto Tarptautinių ir Europos studijų centro direktorius Dimitrijas Triantafilus (Dimitrios Triantaphyllou).
„Konkretus dalykas būtų besišypsančių prezidento ir ministro pirmininko, pasiryžusių palaikyti gerus kaimyniškus santykius, nuotrauka“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad šį vizitą reikėjo organizuoti „gerokai anksčiau“.
Viena pagrindinių nesutarimų priežasčių yra naftos ir gamtinių dujų žvalgymas Kipre, kuris jau daugiau kaip keturis dešimtmečius padalytas perpus: į tarptautinės bendruomenės pripažintą graikiškąją pietinę dalį ir atsiskyrusį šiaurinį regioną, į kurį pretenduoja Turkija.
Viduržemio jūros rytinėse akvatorijose neseniai aptikus stambių dujų telkinių sustiprėjo Kipro viltys ateityje tapti svarbiu energijos išteklių tiekėju.
Tačiau Ankara teigia, kad dėl tokio žvalgymo Kipre gyvenantys turkai netektų jūroje esančių išteklių ir ragina jo nepradėti, kol bus rastas ilgalaikis Kipro problemos sprendinys.
R. T. Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) pirmadienį pareiškė, kad Turkija neleis vykdyti Viduržemio jūros rytinėje dalyje fait accompli (įvykusio fakto) politikos, ir paragino ištekliais dalytis „po lygiai ir sąžiningai“.
„Graikų kipriečių mėginimai sukurti de facto situaciją yra bergždžias mėginimas. Turkija to nepriims“, – pareiškė jis žurnalistams.
Laukiama, kad abu lyderiai taip pat aptars 2016 metų susitarimą, kuriuo Ankara įsipareigojo pažaboti migrantų srautus į Europos Sąjungą.
Pagal šią sutartį, Turkija sutiko priimti Graikijos salose išsilaipinančius atvykėlius mainais į finansinę paramą ir kitas paskatas.
Kaip Anatolijos naujienų agentūrai sakė A. Cipras, dėl šio susitarimo „Egėjo jūroje gerokai susilpnėjo neteisėti (migrantų) srautai ir ypač sumažėjo mirčių“.
Nepaisant susitarimo, šimtai migrantų ir toliau kasdien išsilaipina Graikijos salose: nuo rugsėjo iki gruodžio jų atvyko apie 5 000. Tokie atvykėlių skaičiai daro didelį spaudimą sausakimšoms Graikijos pabėgėlių stovykloms.
Pasak graikų migracijos ministro Dimitrio Vico (Dimitris Vitsas), abiejų šalių sausumos sieną kertančių žmonių taip pat smarkiai padaugėjo: nuo 5,4 tūkst. 2017 metais iki 14 tūkst. pernai.
Turkija taip pat griežtai kritikuoja Atėnus už tai, kad suteikė prieglobstį keliems turkų kariams, pabėgusiems iš šalies po 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo.
Po vizito Ankaroje A. Cipras trečiadienį apsilankys Stambule, kur susitiks su graikų ortodoksų ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I.
