Piktžaizde tapusi pėsčiųjų perėja yra netoli E. Ožeškienės gatvės viešojo transporto stotelės. „Šviesoforas negerai suprogramuotas. Susidaro tam tikras transporto priemonių vakuumas, nes vairuotojams kurį laiką dega raudonas šviesoforo signalas. Važiuoti jie negali, o žmonės negali pereiti gatvės, kadangi jiems irgi dega raudonas. Visi stovi. Tačiau kai kuriems pėstiesiems neišlaiko kantrybė ir jie bėga per gatvę pažeisdami Kelių eismo taisykles“, – kalbėdamas su portalo kauno.diena.lt žurnalistais plūdosi kaunietis Antanas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis pastebėjo, kad susidarius tokioms aplinkybėms, laikas, kol užsidega žalias šviesoforo signalas, gana ilgas – per jį įmanoma kirsti gatvę, tačiau, jei pasitaikys lėtesnis pėsčiasis, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moteris, pasiramsčiuodama lazdele, gali įvykti ir nelaimė. „Žalias šviesoforo signalas čia galėtų užsidegti dažniau, nebent šis šviesoforas yra susinchronizuotas su kitų gatvių šviesoforais“, – spėliojo vyras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus, ar šviesoforo veikimo problema kuriuo nors konkrečiu metu tampa opesne, pašnekovas sakė, kad visą parą jis veikia vienodu principu.

„Iš pradžių galvojau, kad šviesoforas sugedo arba yra dar nesureguliuotas, tai ėjau degant raudonam signalui, nes ten laukti – tikra beprotybė. Tiek laukiant galima ir megztinį nusimegzti. Visos mašinos stovi, o dega raudona. Pradedi galvoti, kad kažkas negerai technikai“, – savo patirtimi dalijosi kaunietė Erika.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasak jos, jei pėstieji kerta gatvę taip ir nesulaukę žalio šviesoforo signalo, šiam pagaliau užsidegus, automobiliai sustoja, o žmonių – tik vienas kitas arba visai nėra.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Esamą problemą išgirdę Kauno miesto savivaldybės atstovai žada pokyčius. „Minėtos reguliuojamos pėsčiųjų perėjos veikimas koordinuotas su gretimai esančia E. Ožeškienės gatvės ir Savanorių prospekto sankryža. Siekiant sutrumpinti pėsčiųjų laukimo laiką perėjos valdymas bus perdarytas artimiausiu metu“, – portalui kauno.diena.lt sakė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Eismo nelaimė įvyko maždaug 15.45 val. Čia susidūrė BMW ir „Audi“. Vairuotojai užsipildė eismo įvykio deklaraciją.

Tačiau per avariją buvo apgadintas savivaldybės turtas – kelio stulpeliai. Avarijos dalyviai turėjo laukti atvykstant savivaldybės atstovų, kad užsipildytų deklaraciją ir su jais. Dėl šios priežasties E. Ožeškienės gatve strigo troleibusų eismas.

Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo. Vairuotojai – blaivūs.

Iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kaip troleibusas galėjo kliudyti šviesoforą, kuris kabo aukščiau jo kontaktinio tinklo. Teoriškai troleibuso ūsai neturėtų jo pasiekti, nes nuo laidų iki šviesoforo yra paliktas atstumas, tačiau realybė parodė kitą tiesą.

Kalbintas senojo troleibuso „Škoda“ vairuotojas pasakojo, kad po pietų jis važiavo įprastu maršrutu ir artėjant prie minėtos E.Ožeškienės stotelės vadinamieji troleibuso ūsai nukrito nuo tinklo. Paprastai, kai ūsai nukrenta nuo kontaktinio tinklo, troleibusas tiesiog sustoja, tačiau šį kartą kartu buvo padaryta žala miesto turtui. Nuo tinklo atitrūkęs ūsas pašoko į viršų ir kliudė aukštai kabantį šviesoforą bei išdaužė žalios šviesos signalo lempą.

Dėl šio incidento teko išlaipinti keleivius bei kviesti policijos ekipažą, kad šis užfiksuotų įvykį ir surašytų, kaip buvo apgadintas miesto turtas.

Praeiviai užfiksavo, jog šiek tiek po 13 val. į šią centrinę miesto vietą atvyko ir „Kauno gatvių apšvietimo“ specialistai, kurie prižiūri miesto šviesoforus. Tad viliamasi, kad išdaužtas šviesoforas artimiausiu metu bus sutaisytas.

Pranešimą apie avariją E. Ožeškienės gatvėje, ties 14 numeriu pažymėtu pastatu, policija gavo 19.46 val.

Pasak policijos budėtojo, eismo įvykyje dalyvavo BMW ir „Audi“ automobiliai. Kuris iš jų kaltas dėl nuversto šviesoforo, dar aiškinamasi.

Tuo tarpu viena įvykio liudininkė teigė, kad šviesoforą nuvertė sidabrinis BMW. Jis pabėgo iš eismo įvykio vietos.

Apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Rugsėjo 13-15 dienomis vyksiantis renginys miestiečius ir miesto svečius stebins tradicinėje erdvėje – nuo E. Ožeškienės gatvės iki pat Kauno rotušės aikštės – vyksiančiais netradiciniais renginiais, pramogomis ir išskirtiniais mugės dalyviais. „Kiekvieną organizuojamą mugę stengiamės atnaujinti, padaryti įvairesnę. Kasmet važiuoju į kalėdines muges Italijoje, seku informaciją apie muges, kurios vyksta aplinkui: Lenkijoje, Ukrainoje ir dalyvius, kurie nustebina, sudomina kviečiu atvykti į Kauną ir į mūsų organizuojamą renginį įnešti kažką naujo, savito, unikalaus“, – sako mugę organizuojančios VšĮ „Sukurta LT“ vadovas Darius Straigis.

Netikėta įžanga ir šiuolaikinis menas

„Kauno mugė – Ruduo 2019“ prasidės tikrai netikėtu renginiu. Šiais metais su muge susivienija tarptautinis ralis „Aplink Lietuvą 2019“ Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laimėti. Ankstyvą penktadienio rytą ralio dalyviai startuos iš Rotušės aikštės. Ir profesionalai, ir mėgėjai, ir negalią turintys sportininkai savo automobiliuose taps akiai malonia ir azartą kurstančia įžanga į tris dienas truksiančią mugę. Dar vienu netikėtumu mugės lankytojams taps šeštadienį Vilniaus gatvėje vyksiantis gatvės meno festivalis, kuris yra tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo projekto „CreArt“ dalis. Scenoje, įrengtoje greta restorano – alaus daryklos „Avilys“ vizualaus, performatyvaus meno pasirodymus surengs jaunieji kūrėjai, o neseniai duris atvėrusioje, tačiau jau kauniečių pamėgtoje erdvėje – Kauno švč. Sakramento bažnyčioje  –performansus surengs tarpsritinio meno atstovas, garso menininkas Hugo'as Paquete'as iš Aveiro (Portugalija). „Mugė taps galimybe jauniems menininkams sulaukti gausaus žmonių dėmesio ir supažindinti juos su šiuolaikiniu menu, jo formomis. O mums jų dalyvavimas svarbus siekiant šiuolaikinti renginį, įsileidžiant į jį naujų pasirodymų formatų. Esame atviri“, – pabrėžia D. Straigis.

Socialinė iniciatyva ir dėmesys senjorams

Tačiau „Kauno mugė – Ruduo 2019“ skirta ne tik pramogauti, pamaloninti akis ar išragauti šimtus rudens gėrybių. Tai – socialiai atsakingas renginys, nes šeštadienį jo akcentu taps masinė Muaythai Tailando bokso treniruotė, vyksianti Kauno rotušės aikštėje, kurios tikslas – susivienyti prieš smurtą. Lietuvos Muaythai federacija su Kauno kovos menų klubais bei treneriais, organizuodami masinį judesį, atskleis tikrąsias šio kovos meno vertybes. Treniruotės iniciatoriai užtikrina, jog jos dalyviai ne tik išjudins kūną, bet ir paaštrins protinę galią bei sustiprins sielą.

Ypatingo dėmesio mugėje sulauks energijos nestokojantys ir gyvenimo džiugesiu besidalinantys senjorai, kurie yra kviečiami į poetinę „Senjorų popietę“, kurios metu galės pasidalinti savo kūrybos vaisiais (registracija vyksta el. paštu: info@kaunomuge.lt; tel.: +370 687 91310). Taip pat mugės metu jų lauks ir turininga koncertinė programa.

Gastronominiai Lietuvos ir užsienio šalių turtai

Maisto zona mugėje – tarptautiška. Joje lankytojai sutiks daugybę dalyvių iš svečių šalių. Organizatoriai prasitaria, jog Viduržemio jūros skanėstais lankytojus žavės prekeiviai iš Graikijos, estai stebins prieskonių įvairove, o latviai vilios sūriais. Gastronominiais savo kraštų turtais dalinsis prekeiviai iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Lietuvos kulinarinis paveldas taip pat nebus pamirštas – netrūks tradicinių lietuviškų kepinių, medaus, ekologiškais produktais prekiaus ūkininkai. Nustebinti mugės metu žada ir tradicijas puoselėjantys amatininkai, kurie lankytojus supažindins su kalvyste, drožyba, pynimu. „Nors Lietuvoje rengiamų mugių netrūksta, tačiau „Kauno mugė – Ruduo 2019“ išsiskirs tuo, jog joje nebus jokių masinės gamybos dirbinių, o ne pirmą kartą renginyje apsilankysiantys miestiečiai jau žino, kad čia atras daug rankų darbo gaminių“, – mugės išskirtinumą įvardina D. Straigis.

Norintiems susipažinti su šiuolaikine lietuvių menininkų kūryba – visas tris dienas prie Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos bus atviras Dizaino paviljonas, kuriame originaliausi dizaineriai mugės lankytojams pristatys drabužius, aksesuarus, juvelyrikos dirbinius.

Muzika ir pramogos mažiesiems

Netrūks mugėje ir muzikos. Lankytojus šokdins atlikėjai, tautiniai ansambliai, vaikų muzikinės grupės. Savo pasirodymus jie rengs Rotušės aikštėje įsikūrusioje scenoje, kuri atvira ir visiems menininkams, kūrėjams, norintiems prisistatyti gausiai susirinkusiems „Kauno mugė – Ruduo 2019“ lankytojams. Neįgaliųjų organizacijoms bus taikomos specialios dalyvių nuolaidos bei sukonstruojamos jų poreikius atitinkančios prekybos ir pasirodymų vietos, kad mugės metu jie atskleistų savo talentus. O mažiausiųjų laukia nuotykių kupina Kakės Makės pramogų erdvė prie Kauno pilies ir žadą atimantys atrakcionai Rotušės aikštėje.

Organizatoriai kviečia rugsėjo 13-15 dienomis nepraleisti tradicijas puoselėjančio, tačiau į jas šiuolaikiškai žvelgiančio renginio „Kauno mugė – Ruduo 2019“.

Kasybos darbams persikėlus į važiuojamąją dalį ekskavatorius kaušu užkabino vietą, iš kurios pabiro žmonių kaulai.

E. Ožeškienės gatvė yra dviejų dalių, bet dėl darbų dabar ji susiaurėjo iki vienos. Šioje vietoje galėjo būti katalikų arba totorių kapinės.

"Užkasinėjant iškastas tranšėjas, pasipylė žmonių kaulai. Jie buvo iškasti ekskavatoriumi. Man teko juos surinkti, vėl kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, stabdyti darbus", - pasakojo archeologas Olegas Fediajevas.

Olegas Fediajevas

Prieš kelias savaites rasti dviejų žmonių palaikai išvežti į laboratoriją ištirti. Kiek palaikų gali būti gatvėje, dar neaišku. Istorikai neatmeta galimybės surasti ir burmistro palaikus.

Šalia prasidėjo Laisvės alėjos rekonstrukcija. Jos metu paaiškėjo, kad šioje vietoje yra galimai XVI amžių siekiančios kapinės. Planuojama kelio dangą nukasti ir išsiaiškinti, ar čia dar yra palaikų.

Bus prašoma šią kelio dalį, kur rasti palaikai, priskirti archeologiniam kultūros paveldui. Tikimasi atrasti ir istorinių asmenybių palaikų.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai pasidalijo nuotraukomis, darytomis E.Ožeškienės gatvėje. Kauniečiai užfiksavo, jog minėtoje gatvėje ties kiekvienu įvažiavimu į tarpuvartę, tiesiog šaligatvio viduryje kelią pastojo stulpeliai, tokie patys, kurie saugo, kad į gatvę neišeitų žmonės. Kol kas grandinių ant jų nėra, tačiau ant stulpelių yra kilpelės, tad miestiečiai tikino, jog jei bus užtvertas kelias, vaikščioti šaligatviu bus labai nepatogu.

Nesuprantu, kam reikia užtverti kelią žmonėms.

„Kažkokias keistenybes čia daro. Tik neseniai E.Ožeškienės gatvėje paklojo naują šaligatvio dangą, tapo tikrai maloniau vaikščioti, tačiau vieną dieną vidury kelio pastatė tas tvoras. Atrodo, kad kai palei gatvę dės grandines, užtvers ir čia, tada pėstieji galės praeiti tik pro vieną tarpą ties pastatų sienomis. Nesuprantu, kam reikia užtverti kelią žmonėms. Kur jie čia išbėgs, saugo nuo automobilių, kurie iš kiemų išvažiuoja?“, – stebėjosi kaunietė Justina.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kodėl viduryje šaligatvio įrengti stulpeliai. Kauno miesto savivaldybės atstovai tikino, kad minėti stulpeliai skirti ne pėstiesiems, o siekiant užkirsti kelią vairuotojams, kurie nori ant šaligatvio palikti savo transporto priemones.

„E.Ožeškienės gatvėje retro stiliaus stulpeliai įrengti siekiant riboti transporto priemonių nelegalų statymą tam neskirtose vietose. Šiose vietose grandinės nėra numatytos. Artimiausiu metu planuojame minėtus stulpelius išmontuoti, kadangi susidūrėme su šaligatvių valymo technikos pravažiavimo problemomis. Nelegalią automobilių statymo problemą spręsime kitomis priemonėmis“, – komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Penktadienį stulpelius darbininkai pradėjo išmontuoti, tad greitu metu pėstiesiems neliks jokių kliūčių ir jie galės vėl patogiai vaikščioti šaligatviu.

Kauno policija pranešimą apie įtartinai manevruojantį BMW E. Ožeškienės gatvėje gavo 19.34 val.

Įvykio vietoje buvusi portalo kauno.diena.lt skaitytoja pasakojo, kad policija sulaikė du vyrus. Vienas iš jų dar pabuvojo greitosios pagalbos automobilyje.

Sulaikyti vyrai išvežti kraujo mėginių paėmimui.

Atidavė garbės skolą

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas socialiniame tinkle "Facebook" pasidalijo džiugia žinia. Nuo 2005 m. dėl vieno gyventojo ambicijų, paveldo sergėtojai negalėjo ant E.Ožeškienės g. 20-ojo namo pakabinti atminimo lentos, skirtos įprasminti lietuvių šviesuolį K.Jokantą. Po trylikos metų Kauno paveldosaugininkai tarsi atidavė garbės skolą. Deja, atminimo lentą sukūręs skulptorius Leonas Adomkus nesulaukė iškilmingo K.Jokanto įamžinimo šventės.

"K.Jokantas yra vienas iš tos mažumos, kuri ragino nepriimti TSRS ultimatumo, buvo tarp pirmųjų 1941 m. birželio tremtinių ir pirmųjų aukų. Tokios tragedijos šiaip sau neatsitinka pačios. Tam, kad būtų aukos, reikalingi budeliai. Ir tuomet vieni rinkosi rezistenciją, kiti kolaboravimą.

Gaila, kad šiandien dalis mūsų vis dar save tapatina su tais antraisiais bijodami nusilenkti aukoms ir susitaikyti su praeitimi – paveldiniame K.Jokanto name gyvenantis vienas buvęs aukštas sovietinis veikėjas ir buvęs Seimo narys nuo pat 2005 m. draudė Kauno miesto savivaldybės administracijai kabinti šią lentą, todėl ji stovėjo kaip gyvas priekaištas mano pirmtakų, vėliau – mano kabinete", – rašė S.Rimas.

Gedulo ir vilties dieną savivaldybės atstovai kartu su Maironio gimnazijos, kurios direktoriumi dirbo ir K.Jokantas, mokytojų bei mokinių kolektyvu, iškilmingai atidengė skulptoriaus L.Adomkaus sukurtą atminimo lentą. Tai sukėlė buvusio Seimo nario neigiamą reakciją.

"Kai metų pradžioje pats buvęs seimūnas atėjo pas mus prašyti paramos savo namo fasadui restauruoti, atsakiau, kad mielai prisidėsime, bet parodžiau ant grindų stovinčią atminimo lentą ir paklausiau, ar jam ne gėda. Tas tik numykė kažką apie tai, kad reikia pagalvoti. Kol ponas galvojo, mes veikėme. Surinkome kitų namo gyventojų pritarimus ir Kovo 11-osios išvakarėse lenta jau buvo ant fasado. Teisingai, mus padavė į teismą", – tęsė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Nuo 2005 m. dėl vieno gyventojo ambicijų, paveldo sergėtojai negalėjo pakabinti atminimo lentos.

Teismas atmetė buvusio politiko skundą, todėl paveldosaugininkai džiaugėsi, kad po tiek metų grąžino garbės skolą.

"Žinau, kad dar būsime skundžiami aukščiau, bet teisingumu tikiu ir nė kiek nebijau. Mes turime juridinę teisę ženklinti į Kultūros registrą įtrauktus pastatus. Tai numatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme, todėl teismas atsižvelgė į tai ir skundą atmetė", – tikino S.Rimas.

Nesuprantami motyvai

"Kauno diena" išsiaiškino, kad K.Jokanto atminimo lentai įrengti priešinosi buvęs Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas. Susisiekus su juo, paprašėme pakomentuoti savo motyvus, nukreiptus prieš atminimo lentos atsiradimą ant E.Ožeškienės g. 20 namo fasado, tačiau šiuo klausimu buvęs politikas kalbėtis nepanoro.

"Aš nuomonių nedaliju. Viso gero", – greitai kalbą baigė M.Zasčiurinskas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas tikino, kad K.Jokantui skirtos atminimo lentos įrengimas taip ilgai truko dėl to, jog gyventojai baiminosi, kad bus sugadintas pastato fasadas arba uždėjus tokį ženklą, jie praras į namą turimas nuosavybės teises.

"Motyvai buvo keistoki. Buvęs Seimo narys motyvavo tuo, kad namas yra jo nuosavybė ir mes tvirtindami lentą jį sugadinsime. Bet tikroji priežastis, ko gero, yra ideologinė. Jis turėjo nuogąstavimų, kad neva užkabinus lentą, bus pareikštos palikuonių pretenzijos į nekilnojamą turtą ir iš jo bandys atimti. Tačiau tokių tikslų nebuvo, net paties K.Jokanto palikuonių nėra išlikę ir niekas nepretenduoja į tą turtą", – sakė S.Rimas.

Ar neprieštarauja gyventojai?

"Kauno diena" pasidomėjo, ar nebuvo kitų gyventojų, kurie prieštarautų atminimo lentoms įrengti. Kultūros paveldo skyriaus vedėjas tikino, kad pasitaiko įvairių atvejų, tačiau paprastai kauniečiai linkę įprasminti jų namuose gyvenusių šviesių visuomenės veikėjų atminimą.

"Retas atvejis, kad žmonės prieštarautų atminimo lentoms įrengti. Dėl skirtingų priežasčių pasitaiko nepatenkintų gyventojų, bet paprastai gyventojai gerbia žmonių atminimą ir sutinka. K.Jokanto atminimo lentos įrengimo atveju, mes surinkome gyventojų parašus ir daugiau kaip 50 proc. gyventojų leido tai įrengti", – kalbėjo S.Rimas.

Anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, dažniau kauniečiai nesutinka ant pastatų įsirengti Europos paveldo ženklų. Gyventojai dažniausiai nepritaria dėl to, kad pastato fasadas neatrodo reprezentatyviai.

"Europos paveldo ženklas pažymėtas ant skaidrios lentelės. Yra ne vienas pastatas, kur gyventojai nesutiko įrengti šio ženklo, bet jų motyvas kitoks. Jiems šiek tiek gėda dėl blogos pastato būklės ir nenori prie purvinų batų vilktis smokingo. Žmonės tikina, kad kai bus tvarkingesnis namas, tada leis uždėti ir Europos paveldo ženklą", – tikino S.Rimas.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtą susitarimo projektą, tikintiesiems formaliai būtų grąžinta E. Ožeškienės gatvėje esanti bažnyčia, nacionalizuota sovietmečiu. Tačiau susitarime numatyta sąlyga, kad daugiau kaip 500 kvadratinių metrų patalpų (iš 833 kvadratinių metrų) penkeriems metams bažnyčia perduos valdyti ir naudoti Mykolo Romerio universitetui.

Universitetas dabar valstybei priklausančiomis patalpomis naudojasi panaudos sutarties pagrindu: čia veikia Viešojo saugumo fakulteto sporto salė ir valgykla. Religinė bendruomenė taip pat glaudžiasi dalyje patalpų – universitetas yra leidęs jai plėtoti veiklą pastato antrajame aukšte.

Lietuvos evangelikų reformatų kunigas Tomas Šernas BNS sakė, kad tikintieji sutiktų su pereinamuoju laikotarpiu, jei pagaliau būtų apsispręsta dėl patalpų grąžinimo.

„Mes mylime savo valstybę, jeigu valstybei dar reikia penkerių metų, tiek to, tegu duoda bent tiek. Kol kas mes nieko neturime, išskyrus pažadus (...) Mes norėtume (susigrąžinti – BNS) iš karto, bet tiek to“, – teigė Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius T. Šernas.

Jis nenorėjo detalizuoti, kiek tikinčiųjų priklauso Kauno evangelikų reformatų parapijai.

„Tai mūsų reikalas, kokio dydžio parapija. Yra parapija, yra juridinis vienetas, yra mūsų bažnyčia ir tai yra mūsų reikalas, valstybei visiškai neturėtų rūpėti, kokio dydžio yra parapija. Mes tiesiog norime savo teisių“, – dėstė T. Šernas.

Universiteto atstovai savo ruožtu teigia sutinkantys, kad bažnyčia turi grįžti religinei bendruomenei.

„Norime pabrėžti, kad universitetas supranta ir palaiko Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Sinodo ir šios religinės bendruomenės siekį atgauti istoriškai ir teisiškai jiems iki sovietų valdžios okupacijos priklausiusį nekilnojamąjį turtą“, – sakoma universiteto komentare BNS.

Anksčiau universitetas teigė, kad tikisi iš valstybės gauti kompensaciją, už kurią pasitraukęs iš maldos namų galėtų kitur naudotis sporto sale ir valgykla.

ŠMM teigia, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą numatoma perkelti į Vilnių, Valakupių g. 5. Pažymima, kad tam prireiks papildomų lėšų. Dabar šiuo adresu kartu su Mykolo Romerio universitetu veikia Europos humanitarinis universitetas, bet pastarajam jau skirtos kitos patalpos Vilniaus centre.