Tai pirmas kartas, kai šioje Vakarų Afrikos valstybėje nustatyta užsikrėtimo į Ebolos karštligę panašia liga atvejų.

Anksčiau šį mėnesį Gana pranešė apie du įtariamus užsikrėtimo Marburgo virusu atvejus.

Pietiniame Ašanti regione iš dviejų žmonių paimti kraujo mėginiai buvo nusiųsti į Pasteuro (Pastero) institutą Senegale, kuris patvirtino šią diagnozę, skelbia Ganos sveikatos tarnyba (GHS).

„Tai pirmas kartas, kai Ganoje patvirtinta užsikrėtimų Marburgo virusu“, – pareiškime teigė GHS vadovas Patrickas Kuma-Aboagye (Patrikas Kuma-Aboagjė).

Nuo Marburgo viruso, kuris yra beveik toks pat mirtinas kaip Ebolos virusas, nėra nei gydymo, nei vakcinos. Infekcija pasireiškia dideliu karščiavimu ir vidiniu bei išoriniu kraujavimu.

Iš viso šiuo metu karantine laikomi 98 žmonės, su kuriais kontaktavo užsikrėtusieji, sakoma GHS pranešime. Jame pažymima, kad Ganoje iki šiol nenustatyta daugiau Marburgo viruso infekcijos atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad per protrūkį, kuris paskelbtas pasibaigusiu pernai rugsėjį, Gvinėja buvo patvirtinusi vieną užsikrėtimo atvejį.

PSO duomenimis, ankstesni Marburgo ligos protrūkiai ir pavieniai atvejai Afrikoje buvo užregistruoti Angoloje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Kenijoje, Pietų Afrikoje ir Ugandoje.

Marburgo virusą gali platinti užsikrėtę gyvūnai, įskaitant šikšnosparnius.

„Todėl visuomenei patariama vengti urvų, kuriuose gyvena šikšnosparnių kolonijos, ir prieš vartojimą „kruopščiai“ termiškai apdoroti visus mėsos produktus“, – patarė Ganos sveikatos priežiūros institucijos.

Be to, visi, turėję sąlytį su sergančiaisiais, įskaitant medicinos personalą, privalo izoliuotis.

Virusinė liga sergančiuosius užklumpa staiga; jiems pasireiškia karščiavimas ir stiprūs galvos skausmai.

PSO teigimu, ankstesnių protrūkių metu patvirtintų atvejų mirtingumas svyravo nuo 24 iki 88 proc., priklausomai nuo viruso atmainos ir atvejų valdymo.

79 metų virusologas kalbėjo per ceremoniją Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) sostinėje Kinšasoje, skirtą „Ebanga“ gydymo, kurį pernai gruodį patvirtino JAV maisto ir vaistų administracija, atėjimui į rinką.

Kartu su veiksmingesniu klinikiniu gydymu vakcinų prieinamumas reiškia, kad labai užkrečiama hemoraginė karštinė, beveik visada pasibaigdavusi mirtimi, dabar gali būti suvaldyta.

„40 metų buvau liudininkas ir dalyvis kovoje su šia bauginančia ir mirtina liga ir šiandien galiu pasakyti: ji nugalėta, jos galima išvengti ir ją galima išgydyti, – sakė J. J. Muyembe. – Esu laimingiausias iš Kongo žmonių“.

„Ebanga“, žmogaus monokloninis antikūnas, kuris neleidžia virusui patekti į ląstelę ir sumažina mirties riziką, yra „Kongo molekulė“, kaip teigė JAV biologė Nancy Sullivan, atlikusi tyrimus Amerikoje su J. J. Muyembe.

„Mėginiai plikomis rankomis“

Pirmą kartą J. J. Muyembe susidūrė su virusu 1976 m. kaip lauko epidemiologas, kai buvo pakviestas į Jambuku kaimą šiaurinėje KDR, tuomet vadintos Zairu, dalyje. Paslaptingoji liga buvo ką tik pasirodžiusi. Jis paėmė mėginį iš sergančios vienuolės, nusiuntė į Belgiją, kur mikrobiologas Peteris Piotas pirmą kartą išskyrė virusą – jis klaidingai laikomas žmogumi, „atradusiu“ ligą. Virusas buvo pavadintas Ebola pagal upę, tekančią netoli Jambuku. „Tuo metu mėginius ėmiau plikomis rankomis“, –  prieš ceremoniją savo laboratorijoje AFP sakė J. J. Muyembe.

Po 1976 m. ši liga pasitraukė iki 1995 m., kai „raudonojo viduriavimo“ epidemija pratrūko 400 tūkst. gyventojų turinčiame Kikvito mieste. J. J. Muyembe bandė gydyti aštuonis pacientus perpildamas kraują iš sveikstančio žmogaus. Septyni išgyveno. Tai jam suteikė „Ebanga“ gydymo idėją, galiausiai šis gydymas pirmą kartą buvo išbandytas 2018 metais.

Kai Ebola pasirodė, nuo šio viruso mirė daugiau nei 15 tūkst.  žmonių. Pagrindiniai simptomai yra temperatūra, vėmimas, kraujavimas ir viduriavimas. Didžiausia epidemija Vakarų Afriką ištiko 2013–2016 m.  ir nusinešė 11 tūkst. gyvybių. Šiemet KDR patyrė 12 -ąją epidemiją, ji truko tris mėnesius.

Ir Vakarų, ir Centrinėje Afrikoje vėl kilo Ebolos protrūkiai. Gvinėjoje iki šiol liga nusinešė penkių žmonių gyvybes. Ši Vakarų Afrikos valstybė 2013-2016 metais buvo vienas tuometinės Ebolos krizės centrų. Virusinė liga tada Gvinėjoje pražudė apie 2 500 žmonių, visame Vakarų Afrikos regione aukų buvo per 11 300.

Ir Kongo Demokratinėje Respublikoje neseniai pranešta apie keturis infekcijos atvejus. Respublikos vyriausybė paskutinę Ebolos epidemiją šalyje lapkričio viduryje paskelbė įveikta. Tačiau jau vasario pradžioje kilo naujas protrūkis.

Ebolos virusas pirmą kartą 1976 metais buvo nustatytas Kongo Demokratinėje Respublikoje. Virusas buvo pavadintas pagal čia tekančią upę. Užsikrėtę asmenys karščiuoja, juos kamuoja raumenų skausmai, viduriavimas, taip pat vidinis kraujavimas – galiausiai nustoja funkcionuoti organai. Liga plinta per tiesioginį kontaktą su infekuoto žmogaus kūno skysčiais. Daugeliu atvejų infekcija baigiasi mirtimi.

Nauji ligos atvejai nustatyti vos trys mėnesiai po ankstesnio Ebolos karštligės protrūkio šioje šalyje.

„Pareigūnai šiandien pradėjo skiepijimo nuo Ebolos (viruso) kampaniją Butembe, praėjus vos savaitei viruso naujo pasirodymo“, – sakoma Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pirmieji turėjo būti paskiepyti Matandos ligoninės, kur buvo gydomas pirmojo Ebolos atvejo (pacientas), darbuotojai“, – sakoma pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija vasario 7 dieną paskelbė, kad keturios moterys Bienoje neramioje Šiaurės Kivu provincijoje susirgo šia hemoragine karštlige. Dvi iš jų jau mirė.

PSO biuras Kongo DR pranešė, kad keturi žmonės Bienoje jau paskiepyti ir kad bus paskiepyti dar 334 kontaktų su užsikrėtusiaisiais turėję asmenys.

Lapkričio 18 dieną Kongo DR paskelbė, jog 11-oji šalyje užfiksuota Ebolos karštligės epidemija baigėsi. Tas protrūkis šalies šiaurės vakaruose esančioje Pusiaujo provincijoje pareikalavo 55 gyvybių.

Sekmadienį Vakarų Afrikoje esanti Gvinėja paskelbė patvirtinusi septynis Ebolos karštligės atvejus.

Tai pirmas šios ligos pasirodymas regione nuo 2013–2016 metų epidemijos, per kurią mirė daugiau kaip 11,3 tūkst. žmonių.

Apžvelgiame didžiausias praėjusių amžių epidemijas, pradedant nuo naujausios:

Ebola: 2013–2016 m. ir 2018 m.

Mirtingiausia Ebolos hemoraginės karštinės epidemija Vakarų Afrikoje kilo 2013 metų gruodį ir truko ilgiau nei dvejus metus. Tuomet žuvo daugiau nei 11,3 tūkst. žmonių, daugiausia Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje.

Pirmą kartą 1976 metais nustatyta karštinė yra mažiau užkrečiama nei kitos virusinės ligos, tačiau yra itin mirtina, nes miršta maždaug 50 proc. užsikrėtusiųjų.

Naujas Ebolos protrūkis 2018 metų rugpjūtį buvo užfiksuotas Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur iki šiol mirė daugiau nei 2,2 tūkst. žmonių. Balandžio 10 dieną buvo užfiksuotas naujas karštinės atvejis. Apie jį buvo pranešta likus vos trims dienoms iki termino, kuomet būtų buvusi paskelbta oficiali epidemijos pabaiga.

Kiaulių gripas: 2009–2010 m.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad nuo vadinamojo kiaulių gripo, arba H1N1, mirė 18,5 tūkst. žmonių. Pirmiausia šis virusas 2009 metais buvo aptiktas Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose.

Tačiau medicinos leidinys „The Lancet“ skelbia, kad aukų skaičius svyruoja nuo 151,7 tūkst. iki 575,4 tūkstančio.

Perspėjimas dėl pandemijos buvo paskelbtas 2009 metų birželio 11 dieną ir panaikintas 2010 metų rugpjūčio 10-ąją. Tačiau virusas pasirodė esąs ne toks mirtinas, kaip buvo baimintasi iš pradžių.

Tuomet pulta kurti vakcinas, tačiau Vakarai, ypač Europos šalys, ir PSO sulaukė kritikos, jog perdeda, nes nuo kasmetinio gripo kiekvienais metais miršta 250–500 tūkst. žmonių.

Paukščių gripas: 2003–2004 m.

Mirtina paukščių gripo atmaina H5N1, nusinešusi daugiau nei 400 gyvybių, daugiausia Pietryčių Azijoje, atsirado 2003 metais. Pirmiausia virusas plito paukštininkystės ūkiuose Honkonge, o vėliau juo užsikrėtė žmonės. PSO vėliau paskelbė apie pasaulinę nepaprastąją padėtį sveikatos srityje, tačiau mirtingumas buvo nedidelis.

SARS/SŪRS: 2002–2003 m.

Staigus ūmus respiracinis sindromas pirmiausia kilo 2002 metų lapkritį Pietų Kinijoje, o 2003 metų vidury virto tikra sveikatos krize, nuo kurios ypač nukentėjo Azija.

Virusas pražudė 774 žmones, kurių keturi penktadaliai buvo Kinijoje ir Honkonge. Žmonės virusu užsikrėtė nuo pasagnosinių šikšnosparnių. Galiausiai virusas išplito į maždaug 30 šalių. Jo mirtingumo rodiklis siekė 9,5 procento.

AIDS: nuo 1981 m.

AIDA yra laikoma mirtingiausia visų laikų epidemija. Jungtinių Tautų kovos su AIDS programos duomenimis, nuo šios ligos visame pasaulyje mirė apie 32 mln. žmonių. AIDS paveikia imuninę sistemą ir dėl to žmonės tampa neatsparūs infekcijomis.

Šiuo metu maždaug 24,5 mln. žmonų turi galimybę gauti antivirusinių vaistų, kurie, vartojant reguliariai, efektyviai stabdo ligą ir gerokai sumažina užsikrėtimo riziką.

Honkongo gripas: 1968–1970 m.

Nuo Honkongo gripo mirė maždaug vienas milijonas žmonių, rodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys.

Nuo 1968 metų vidurio iki 1970 metų pradžios visame pasaulyje plitęs virusas pasiglemžė ypač daug vaikų gyvybių. Virusas atsirado Honkonge, o vėliau išplito Azijoje ir 1968 metų pabaigoje pasiekė Jungtines Valstijas. Vėliau jo plitimas kelis mėnesius buvo aprimęs, tačiau 1969 metų pabaigoje virusas smogė Europai.

Azijos gripas: 1957–1958 m.

Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, nuo šio viruso mirė apie 1,1 mln. žmonių. Pandemija smogė dviem agresyviomis bangomis. Pirmiausia 1957 metų vasarį virusas smogė Pietų Kinijoje. O po kelių mėnesių virusas ėmė plisti Amerikoje ir Europoje.

Sunkių plaučių veiklos komplikacijų sukeldavęs virusas itin plito tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Ispaniškasis gripas: 1918–1919 m.

Ispaniškasis gripas Pirmojo pasaulinio karo metais smogė didžiajai daliai pasaulio gyventojų ir pasiglemžė iki 50 mln. gyvybių, rodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys.

Nuo 1918 metų rugsėjo iki 1919 metų balandžio plitęs virusas yra laikomas mirtingiausia tokį trumpą laikotarpį siautusia epidemija pasaulio istorijoje.

Virusas pasiglemžė penkis kartus daugiau žmonių, nei žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmosios aukos buvo užfiksuotos Jungtinėse Valstijose, o vėliau virusas išplito Europoje ir tuomet visame pasaulyje.

Mirtingumas nuo šio viruso viršijo 2,5 proc., rodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys.

PSO pavadino tai „dideliu laimėjimu“, tačiau įspėjo pernelyg nedžiūgauti. „Proveržis išlieka, ir rizika, kad bus naujų atvejų, yra didelė“, – sakoma pranešime.

Ebolos epidemija nuo 2018-ųjų vidurio siautėja Rytų Konge. Užsikrėtė daugiau kaip 3 300 žmonių, daugiau kaip 2 200 mirė.

PSO duomenimis, pastarąjį kartą susirgimas Ebola užregistruotas Šiaurės Kivu provincijoje vasario 17-ąją.

Kova su Ebola yra ypač sunki, nes regione dėl ginkluotų susirėmimų medicinos personalui sudėtinga dirbti.

„Kol tokiame nesaugiame ir nestabiliame regione kaip rytų Kongo DR yra bent vienas Ebolos atvejis, išlieka daug didesnės epidemijos potencialas“, – Ženevoje žurnalistams sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrajesusas).

„Turimais duomenimis, atakas naktį į ketvirtadienį surengė „Mai Mai“ būriai, – pareiškė nacionalinės kovos su Ebolos virusu tarnybos vadovas Jeanas Jacquesas Muyembė. – Tai skaudus smūgis mūsų pastangoms kovoti su Ebolos viruso sukeliama liga“.

Be žuvusių ir sunkiai sužeistų žmonių, yra ir dingusiųjų. Pasaulio sveikatos organizacija jau pasmerkė šiuos išpuolius.

Savo ruožtu televizijos kanalas „Al Jazeera“, remdamasis medikais, pranešė, kad viena iš „Mai Mai“ atakų buvo surengta prieš medicinos centrą Biakate (Iturio provincija) trečiadienio vakarą. Užpuolikai padegė pastatą ir šalia jo stovėjusius automobilius.

Praėjusių metų spalį KDR ginkluotosios pajėgos šalies rytuose pradėjo didžiausią pastaraisiais metais operaciją prieš smogikus. Pagrindinių veiksmų jos imasi Šiaurės Kivu provincijoje, kuri ribojasi su Uganda ir Ruanda, prieš vadinamojo Demokratinių jėgų aljanso ir vietos milicijos „Mai Mai“ būrius. Priverstos traukti teroristinės grupuotės mėgina sukelti suirutę KDR rytuose, kad sustabdytų reguliarių šalies armijos dalių puolimą.

Blogėjant situacijai Pasaulio sveikatos organizacija ir JT Vaikų fondas (UNISEF) lapkričio 26 d. nusprendė evakuoti dalį savo darbuotojų iš pavojingiausių rajonų KDR rytuose. Tad šios šalies dalies gyventojų vakcinacijos nuo Ebolos viruso programos mastas sumažės.

Lapkričio 27 d. smogikai Benio rajone KDR rytuose nužudė mažiausiai 13 civilių. Šiaurės Kivu provincijos valdžios duomenimis, nuo lapkričio 5 d. Benio rajone teroristinio Demokratinių jėgų aljanso narių aukomis tapo daugiau kaip 90 žmonių.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje vakariniuose Ugandos rajonuose islamistų įkurta grupuotė „Mai Mai“ turi stovyklų ir KDR miesto Benio rajone. KDR ginkluotųjų pajėgų operaciją prieš teroristines struktūras šalies rytuose remia JT misija. Pastarosiomis dienomis teroristų šalininkų taikiniais tapo ir „žydrieji šalmai“, kuriems jau teko panaudoti šaunamuosius ginklus, kad apsigintų nuo įtūžusios minios.

Nuo 2018 metų rugpjūčio, kai buvo paskelbta dabartinio protrūkio pradžia, daugiau kaip 200 tūkst. žmonių buvo paskiepyti „Merck“ gamybos vakcinomis, kurios ir toliau Konge bus naudojamos.

Jungtinių Tautų sveikatos organizacijos pareiškime sakoma, kad antroji vakcina, kurią gamina „Johnson & Johnson“, bus nuo spalio naudojama tuose rajonuose, kur Ebolos karštligės virusas aktyviai neplinta.

Atskirai MSF siekia, kad skiepijimą nuo Ebolos karštligės prižiūrėtų nepriklausomas komitetas. Ši labdaros organizacija teigia, kad taip padidėtų skaidrumas ir daugiau žmonių galėtų gauti skiepus.

Pasak MSF, Jungtinių Tautų PSO „riboja galimybes gauti skiepus“ bendruomenėse ir taiko atrankos kriterijus.

Du iš keturių vaistų, kurie buvo bandomi su sergančiaisiais Kongo Demokratinėje Respublikoje, pasirodė esantys veiksmingesni, gydant šią ligą.

JAV Nacionalinis alergijų ir infekcinių ligų institutas (NIAID), kuris bendrai finansavo vaistų bandymus, teigė, kad šie rezultatai yra „labai geros žinios“ kovojant su Ebola.

Vaistai, kurie itin padidino Ebola sergančių žmonių išgyvenimo rodiklį, įvardijami kaip „REGN-EB3“ ir „mAb114“.

„Tai pirmieji vaistai, kurie, atliekant moksliškai pagrįstą tyrimą, akivaizdžiai parodė gerokai sumažėjusį mirtingumą“, – teigė NIAID.

Kaip teigiama, „REGN-EB3“ ir „mAb114“ sukurti naudojant antikūnus, paimtus iš žmonių, kurie užsikrėtė Ebolos virusu, bet liko gyvi.

Kiti du vaistai „ZMapp“ ir „Remdesivir“ nebuvo tokie veiksmingi, dėl to visi Ebola sergantys pacientai Konge nuo šiol bus gydomi „REGN-EB3“ ir „mAb114“ vaistais.

Konge nuo Ebolos per praėjusius metus mirė daugiau kaip 1 800 žmonių. Dabartinis Ebolos viruso protrūkis Konge prasidėjo pernai rugpjūtį ir yra didžiausias iki šiol šioje šalyje.

Vaistų bandymai pradėti pernai lapkritį. Nuo to laiko eksperimentiniai vaistai išbandyti su 700 pacientų. Šiuo metu žinomi preliminarūs pirmų 499 pacientų rezultatai.