Taip pat susitikimo metu aptarta parama Ukrainai vykdant būtinąsias reformas, bendra Europos ekonomikos situacija, pranešė Vyriausybė.

Premjerė padėkojo EBPO sekretoriui už iniciatyvas koordinuoti pagalbą nuo Rusijos besiginantiems ukrainiečiams, pažymėjo EBPO vaidmens svarbą perteikiant Ukrainai politikos rekomendacijas, gerąsias praktikas ir institucinius standartus.

I. Šimonytė taip pat padėkojo už paramą Lietuvos ir Lenkijos iniciatyvai įsteigti EBPO biurą Ukrainai, kuris imsis Ukrainos atstatymo veiklų koordinavimo, teigiama pranešime.

Planuojama, kad darbą Paryžiuje pradėsiantis biuras, aplinkybėms leidus, bus perkeltas į Kijevą.

„Po konsultacijų su daugeliu EBPO valstybių narių supratome, kad jei užimčiau šį postą tik pasibaigus... prezidento įgaliojimų terminui, tai nebūtų geriausias sprendimas daugeliui šalių šiuo įtemptu metu, todėl aš atsisakau balotiruotis“, – sakė K. Kaljulaid.

Ji padėkojo Užsienio reikalų ministerijos darbuotojams ir ankstesnės Juri Ratas (Jūrio Rato) vyriausybės nariams už jų indėlį palaikant Estijos kandidatūrą.

K. Kaljulaid pažymėjo, jog „tai buvo pirmas kartas, kai Estija taip aktyviai pretendavo į tokį svarbų tarptautinį postą, ir mes, be abejo, kaip šalis dėl šio proceso daug įgijome“.

„Mano nuomone, po visų šių konsultacijų mums pavyko šiek tiek pakoreguoti EBPO darbotvarkę ir geriau suprasti skaitmenizavimo iššūkius pasaulio ekonomikai ir šalims“, – sakė prezidentė.

K. Kaljulaid taip pat padėkojo valstybėms, palaikiusioms jos kandidatūrą, ir sakė, kad silpnų kandidatų nebuvo.

Dabartinio EBPO generalinio sekretoriaus Jose Angelio Gurrios (Chosė Anchelio Gurijos) įgaliojimai baigsis šių metų birželį. Savo kandidatus į EBPO generalinio sekretoriaus postą, be Estijos, taip pat iškėlė Čekija, Lenkija, Švedija, Danija, Šveicarija, Kanada, Australija, JAV ir Graikija.

Estijos prezidentės K. Kaljulaid kadencija baigiasi 2021 metų spalį. Jeigu jos kandidatūra į EBPO vadovo postą būtų buvusi patvirtinta, ji būtų galėjusi jį užimti pasibaigus prezidento kadencijai. Anksčiau ji sakė, kad atsisakys antros kadencijos ir kels savo kandidatūrą į EBPO generalinius sekretorius.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai neatmetė galimybės, jog ji ketino trauktis iš prezidento posto todėl, kad dirbant ankstesnei koalicinei vyriausybei jos galimybės laimėti rinkimus buvo nedidelės.

Dėl įtarimų korupcija atsistatydinus premjerui J. Ratas ir jo vyriausybei, o antradienį pradėjus dirbti naujam ministrų kabinetui, palankiau vertinančiam prezidentę, jos galimybės laimėti antrą kadenciją valstybės vadovo poste išaugo.

EBPO vienija atviros ekonomikos demokratijas, gerbiančias žmogaus teises. Estija prie šios organizacijos prisijungė 2010 metais. EBPO būstinė yra Paryžiuje. Organizacijos narės glaudžiai bendradarbiauja dalindamosi patirtimi ir spręsdamos bendras problemas.