Susitikime dalyvavo LFF vadovai, Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos atstovai, „Garliavos“ klubo vadovai bei treneriai, taip pat – klubo auklėtinių tėvų atstovai.

Susitikimo metu visos pusės išreiškė savo pozicijas apie susidariusią situaciją, kuomet „Garliavos“ klubas priėmė sprendimą pasitraukti iš Elitinės jaunių lygos U18 pirmenybių dėl Garliavos klubo pareikštos pozicijos dėl Ukrainos futbolininkų dalyvavimo pirmenybėse atžvilgiu.

Po diskusijos LFF pasiūlė Garliavos klubui registruoti komandą būsimame, pirmą kartą organizuojamame LFF II lygos B divizione, kur visoms diviziono komandoms bus suteikta galimybė rungtyniauti su neribotu kiekiu Ukrainos piliečių ir palikti jiems teisę varžytis sportiniu principu bei kovoti dėl vietos aukštesniame divizione.

„Toks susitikimas buvo reikalingas norint suprasti vieniems kitų pozicijas, reikia pripažinti, kad iš visų pusių buvo padaryta komunikacinių klaidų, tačiau tikime, kad tam tikrą kompromisą, tenkinantį suinteresuotas puses, pasiekti pavyko.

Dar kartą galime priminti ir akcentuoti, kad pasisakome už Ukrainos laisvę ir toliau šios pozicijos neišsižadame. Suprantame, kad visų mūsų interesas – suteikti Ukrainos vaikams saugią aplinką jiems būnant Lietuvoje, kur jie galėtų save išreikšti ir futbolo aikštėje.

Nuo 2024–2025-ųjų sezono LFF įsipareigojo jaunimo varžybų nuostatuose padaryti pakeitimus, pagal kuriuos nepilnamečiai ukrainiečiai nebus laikomi legionieriais ir galės varžytis čempionatuose vietinių žaidėjų statusu“, – sakė LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

„TOPsport A lygoje“ įtvirtinta nauja viceprezidento pareigybė – šioje pozicijoje darbuosis J. Nevoina, kuris lieka Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto nariu. Po praėjusio visuotinio narių susirinkimo G. Staniulis Vykdomojo komiteto nariu dar netapo.

LFF prezidentas Edgaras Stankevičius pasidžiaugė tuo, kad prie „TOPsport A lygos“ pavyko pritraukti puikiai Lietuvos verslo pasaulyje žinomą žmogų.

„Ne kartą ir ne du spaudoje minėjau, kad šalia federacijos antras produktas, kurį auginame ir į kurį investuojame finansinius ir žmogiškuosius resursus, yra A lygos produkto kūrimas. Visą laiką sakiau, jog norisi turėti šalia savęs stiprų ir energingą žmogų iš verslo. Tas žmogus, kuris buvo išrinktas ir patvirtintas naujuoju „TOPsport A lygos“ prezidentu, yra su patirtimi, išmano sportą ir jam nereikės aiškinti, iš ko susideda futbolas, kaip jis žaidžiamas. Malonu ir smagu, kad Gintaras Staniulis apsisprendė, sudalyvavo rinkimuose ir patikėjo šia idėja.

Turime gerų pavyzdžių, ką iš verslo atėjęs vienas ar kitas žmogus gali padaryti per savo pažinčių sritį, norą, finansinę pusę ir kapitalą. Visus šiuos kriterijus Gintaras atitiko. Džiaugiuosi federacijos ir klubų vardu, kad pavyko jį įtikinti prisijungti prie A lygos gretų ir tapti naujuoju prezidentu“, – apibendrino E. Stankevičius.

Naujasis „TOPsport A lygos“ prezidentas G. Staniulis artimiausiu metu ketina pabendrauti su kiekvieno klubo atstovais ir pasidalinti idėjomis, kaip galima jiems padėti.

„Visada nauji iššūkiai yra tiek įdomūs, tiek ir atsakingi. Pats ilgai galvojau iki kol buvo priimtas sprendimas priimti šį iššūkį, nes futbolo bendruomenė Lietuvoje yra didelė ir stipri. Turbūt trūksta nedaug, kažkokių rezultatų, kad vėl žiūrovai sugrįžtų į stadionus, bet, aišku, reikalingi tokie dalykai kaip infrastruktūriniai sprendimai.

Niekada nesivadovauju ta logika, kad dabar ateisiu ir kažką tai iš karto padarysiu. Reikia įsigilinti į situaciją ir žingsnis po žingsnio bendraujant su klubais siekti tikslų. Nepaisant to, ar klubas čempionas, ar yra ant iškritimo ribos, reikia bendrauti, kontaktuoti, išgirsti jų problemas ir kiek įmanoma stengtis padėti. Manau, artimiausioje ateityje, per dvi savaites, yra planas susitikti su klubais, išgirsti jų problemas ir kiek įmanoma mano jėgomis padėti“, – pasakojo naujasis „TOPsport A lygos“ prezidentas.

Kalbėdamas apie artėjantį sezoną, G. Staniulis išskyrė nemenką intrigų skaičių kovoje dėl aukščiausių pozicijų: „Anksčiau čempionas būdavo aiškus prieš sezoną, dabar matome, kad daugelis klubų gali pretenduoti į čempionų titulą, prizininkus ir galimybes žaisti Europos taurėse – tas ir įdomu. Būtent konkurencija ir aršios kovos skatina ir duoda kažkokį postūmį ar progresą. Mano manymu, laukia įdomus čempionatas. Jeigu yra stiprūs klubai, yra stipri rinktinė“.

E. Stankevičius neabejoja, jog glaudus bendradarbiavimas tarp „TOPsport A lygos“ bei LFF ir toliau bus puoselėjamas.

„Federacija irgi prisidėjo nemažai ieškodama naujo generalinio rėmėjo. Yra visos marketingo ir televizijos transliacijų teisės, transliacijos ir t.t., niekas per daug nesikeičia. Sinergija, kurią federacija turėjo kartu su A lyga, tikiu, kad ir su naujuoju prezidentu pavyks išlaikyti. Bendras darbas turės būti tik dar labiau stiprinamas“, – teigė LFF prezidentas.

2024 metų „TOPsport A lygos“ sezonas startuos kovo 1 dieną, penktadienį.

Laukia išlikimo mačas

Lietuvos futbolininkų laukia Tautų lygos mačas su Gibraltaro komanda. Nugalėtojai liks C divizione, pralaimėję iškris į žemiausią – D – divizioną.

Pirmos rungtynės numatytos kovo 21 d. Portugalijoje, Faro mieste, atsakomosios – kovo 26 d. Kaune, Dariaus ir Girėno stadione.

„Su visa pagarba būsimiems varžovams manau, kad Gibraltaras mums – įveikiamas“, – sakė LFF vadovas E. Stankevičius.

„Šiek tiek stebėjau Gibraltaro žaidėjus. Tai komanda, kuri visus savo trūkumus stengiasi kompensuoti kovingumu, netgi šiurkščiu žaidimu. Mums reikės būti tam pasiruošusiems. Vien meistriškumo neužteks, jeigu nusileisime kovingumu“, – kalbėjo E. Jankauskas.

Lietuviai iškritimo dvikovą uždirbo C diviziono pirmoje grupėje užėmę paskutinę – ketvirtą – vietą, Gibraltaro atstovai buvo ketvirtos grupės autsaideriai.

Gėda dėl Vilniaus

Anot E. Stankevičiaus, jau tariamasi su Kauno miesto savivaldybe, kaip būtų galima kuo geriau paruošti Dariaus ir Girėno stadiono aikštės dangą.

Lietuvos futbolininkų rungtynės su Gibraltaro komanda – kovo 21 d. Portugalijoje ir 26 d. Kaune.

„Stebėsime, kaip žolė reaguos į oro sąlygas. Reikia nusiteikti, kad reikės šildyti, atitinkamai prižiūrėti. Vis dėlto manau, kad viskas turėtų būti gerai“, – teigė E. Stankevičius.

Komentuodamas tebestringančią nacionalinio stadiono Vilniuje statybų epopėją, LFF prezidentas sakė, kad ir varžovai teiraujasi, kodėl jiems tenka žaisti ne sostinėje.

„Atsibodo kalbėti apie tai. Gėda ir dar kartą – gėda. Kol kas sostinės futbolo infrastruktūra nedžiugina. Siekiame sėkmingo, rezultatyvaus dialogo su savivaldybe“, – kalbėjo E. Stankevičius.

Jis pridūrė, kad dėl tinkamų sąlygų Vilniuje stokos Europos merginų (iki 19 metų) futbolo čempionatas vyks Kaune, Jonavoje, Marijampolėje ir Alytuje. Ten bus ir treniruočių bazės.

„Tai iškalbingas faktas sostinės nenaudai“, – reziumavo LFF vadovas.

A lygoje – 10 klubų

Kitas nacionalinės vyrų futbolo rinktinės siekis – laimėti Baltijos taurės turnyrą, kuris numatytas birželį.

„Manau, esame konkurencingi iškovoti šį trofėjų“, – tvirtino E. Stankevičius.

Pastarąjį kartą mūsiškiai Baltijos taure džiaugėsi 2010-aisiais, kai 0:0 sužaidė su latviais ir 2:0 nugalėjo estus.

2024 m. Lietuvos futbolo sezonas startuos tradiciniu maču dėl Supertaurės: vasarį jėgas išmėgins A lygos čempionas „Panevėžys“ ir LFF taurės laimėtoja Vilniaus rajono „TransINVEST“ ekipa.

Kovo mėnesį prasidėsiančiame A lygos čempionate vėl dalyvaus 10 komandų. Vasario 5-ąją klubams bus dalijamos šio diviziono licencijos.

LFF generaliniu rėmėju tapo lažybų bendrovė „TOPsport“, tad yra pokyčių ir šalies futbolo lygų pavadinimuose: „TOPsport A lyga“, „TOPsport Pirma lyga“, „TOPsport futsal A lyga“.

E. Stankevičius kartu su LFF I viceprezidentu Remigijumi Daugėla Filipinuose susitiko su šalies futbolo federacijos vadovu Mariano Araneto, kuris taip pat yra ir FIFA valdybos narys.

Susitikime taip pat dalyvavo Filipinų moterų futbolo atstovai, taip pat – Guamo futbolo asociacijos prezidentas Valentino San Gilas.

Susitikimo metu buvo aptartos galimos bendradarbiavimo galimybės, bendri dvišaliai Lietuvos ir Filipinų futbolo projektai.

„Visada naudinga susitikti su kitų konfederacijų futbolo atstovais, ne išimtis buvo ir šis susitikimas Filipinuose, kurio metu pavyko sužinoti, kuo gyvena kitų žemynų futbolas.

Pavyko aptarti ne vieną aktualią temą – bendrus projektus salės, paplūdimio futbole, taip pat – ir galimas bendradarbiavimas moterų futbole – reikia prisiminti, kad Filipinų moterų rinktinė šiemet pirmą kartą startavo pasaulio čempionate ir ten net iškovojo vieną pergalę.

Suprantame, kokio dydžio rinka yra Filipinuose – šalyje gyvena daugiau nei 100 milijonų gyventojų, šalis yra pakvaišusi dėl sporto (susidomėjimas futbolu čia taip pat yra didžiulis), tad matome čia potencialą (tiek sportinėje, tiek komercinėje pusėje) ilgalaikiam bendravimui.

Anksčiau jau užmezgėme ryšius su Taičiu, kur rungtyniavo mūsų paplūdimio futbolininkai, panašaus bendradarbiavimo norime ir su daugiau šalių, tad džiugu, kad dialogą su tokiomis valstybėmis pavyksta užmegzti vis daugiau.

Svarbus yra ir šios šalies komercinis potencialas, iš kurio ilgalaikėje perspektyvoje galime sustiprinti ir savo komercines pozicijas.

Norisi padėkoti Filipinų atstovams už šiltą priėmimą, pakvietėme juos atvykti į Lietuvą ir tikimės, kad ateityje šis bendradarbiavimas tik stiprės“, – sakė E. Stankevičius.

Visgi įvairūs šventiniai vyko dar iki finalinių rungtynių, o vienas tokių – antrą kartą surengta moterų futbolo Konferencija, vykusi rugpūčio 18-19 dienomis.

Australijoje lankėsi ir LFF vadovai – prezidentas Edgaras Stankevičius, generalinė sekretorė Rita Bagdonienė, taip pat – nacionalinės moterų rinktinės treneris Danielis Wimmeris.

Sidnėjaus širdyje vykusios Konferencijos programa buvo vykdoma pagal penkis FIFA moterų futbolo strategijos ramsčius: vystytis ir augti, demonstruoti žaidimą, komunikuoti ir komercializuoti, valdyti ir vadovauti, ugdyti ir įgalinti.

„Antrą kartą surengta tokia Konferencija dar labiau padėjo pamatyti, kuo šiuo metu gyvena pasaulio moterų futbolas. Jo augimas yra akivaizdus – Europos, pasaulio čempionatų rungtynes stebi sausakimši stadionai, milijonai sirgalių prie ekranų, o tai didina susidomėjimą visame pasaulyje.

Tą jaučiame ir Lietuvoje – futbolą žaidžiančių mergaičių skaičius vis didėja, auga ir su jomis dirbančių trenerių skaičius, o tai – svarbūs žingsniai didinant šio sporto populiarumą ir ypač šiuo metu, kai nenumaldomai artėja UEFA merginų U19 čempionatas Lietuvoje.

Apskritai, Australijoje pavyko pabendrauti su FIFA, kitų šalių atstovais, apsikeitėme idėjomis, papasakojome, kaip sekasi mums, sužinojome, kuo gyvena kitos šalys, o šventę vainikavo nuostabus finalas, tad vizitas tikrai buvo naudingas“, – teigė LFF prezidentas E. Stankevičius.

Per daugybę kalbų, diskusijų sesijų ir pranešimų Konferencijoje paminėtos moterų futbolo sėkmės istorijos visame pasaulyje, o FIFA asociacijoms narėms buvo suteikta platforma prisijungti ir dalytis geriausia praktika.

Dar prieš renginį juo pasidžiaugė FIFA prezidentas Gianni Infantino.

„Gyvename nepaprastu moterų futbolo vystymosi momentu. Matydami didžiausią visų laikų FIFA moterų futbolo čempionatą, kurio rekordai mušami kasdien – svarbu, kad išlaikytume šį pagreitį visose mūsų sporto srityse, surengdami antrąją FIFA moterų futbolo Konferenciją.

Nuostabu matyti, kaip greitai moterų futbolas pažengė į priekį. Nekantriai laukiu, kada galėsiu prisijungti prie draugų ir kolegų iš viso moterų futbolo pasaulio, kad užtikrinčiau, jog svarbūs dalykai, kuriuos pasiekėme Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, būtų panaudoti sportui dar labiau paskatinti – ir užtikrinti, kad šis turnyras ne tik įkvėptų naują moterų kartą, futbolininkes, bet ir įgalintų naujos kartos lyderius“, – kalbėjo FIFA vadovas.

Pranešimus Konferencijoje skaitė du kartus FIFA moterų pasaulio taurę laimėjusi trenerė Jill Ellis, geriausia 2021 m. FIFA moterų trenerė Emma Hayes ir FIFA pasaulinės futbolo plėtros vadovas Arsène’as Wengeras.

Taip pat renginyje dalyvavo dukart FIFA moterų pasaulio taurės laimėtoja Carli Lloyd, Anglijos bei Londono „Arsenal“ legenda Ianas Wrightas.

Praėjusio šeštadienio rungtynių tarp Lietuvos ir Bulgarijos pertraukos metu buvo įvertinti per ilgus metus Lietuvos futbolui nusipelnę asmenys.

Tarp jų – ir buvę futbolininkai, treneriai bei kiti ženkliai prie futbolo plėtros Lietuvoje bei jos regionuose prisidėję ir vis dar prisidedantys asmenys.

Ordinus įteikė LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

Pilną sąrašą ordinus šį kartą gavusių asmenų galite pamatyti žemiau.

Ingrida Siliūnienė (III laipsnio ordinas);

Edmundas Vencius (III laipsnio ordinas);

Gintautas Žemaitis (II laipsnio ordinas);

Vytautas Gedgaudas (II laipsnio ordinas);

Vygantas Macevičius (III laipsnio ordinas);

Algimantas Mitigaila (II laipsnio ordinas). A. Mitigailos neseniai netekome, tad ordiną už jį atsiėmė buvusio nusipelniusio trenerio anūkė;

Algirdas Vaitkus (II laipsnio ordinas);

Vitalijus Stankevičius (II laipsnio ordinas);

Kauno rajonas sparčiai auga, tad palaipsniui didėja ir vaikų susidomėjimas futbolu. „Siekdami sujungti visas futbolo komandas rajone („Hegelmann“ rungtyniauja A lygoje, FK „Garliava“ žaidžia LFF pirmojoje lygoje, Vilkija turi stiprią moterų komandą), sportuojančius vaikus, jaunimą, svarstome galimybes sukurti bendrą futbolo struktūrą pakaunėje“, – mintimis dalijosi LFF prezidentas.

„Aiški sporto struktūra gali padėti užauginti ateities čempionus. Jūsų idėja labai gera ir, jeigu futbolo bendruomenė pritars jai, mes ją palaikysime“, – teigė V. Makūnas.

E. Stankevičius užsiminė, kad federacija planuoja pakaunėje kurti salės futbolo komandą. „Norime populiarinti salės futbolą ir didinti komandų, žaidžiančių A lygoje, skaičių. Kauno rajonas turi viską, ko reikėtų tokiai komandai įkurti. Galbūt komanda galėtų būti kuriama su „Hegelmann“ vėliava ir nuo kito sezono jau rungtyniautų“, – planus atskleidė LFF prezidentas.

Raudondvaryje jau prasidėjo naujo, vieno didžiausių Kauno rajone stadiono statybos. Darbai vyksta pagal planą, prognozuojama, kad stadionas bus įrengtas 2024 m. rudenį. Jis turės 1 500 sėdimų vietų: 1 000 atvirų ir 500 dengtose tribūnose. Teisėjams, žaidėjams ir žurnalistams suplanuotos atskiros zonos. Visa infrastruktūra atitiks reikalavimus, keliamus aukščiausio lygio Lietuvos ir tarptautinėms futbolo varžyboms vykdyti. Be to, jame treniruosis Lietuvos futbolo čempionate Kauno rajonui atstovaujantis „Hegelmann“ futbolo klubas.

LFF prezidentas užsiminė, kad rajone yra didelis poreikis turėti pripučiamą futbolo maniežą, nes sparčiai auga sportuojančių vaikų skaičius ir esamos infrastruktūros trūksta, ypač šaltuoju metų laiku, kai lauke žaisti futbolo jau neįmanoma. Meras pažadėjo, kad savivaldybė panagrinės, ar yra gal

Nors ši idėja buvo prislopinta, tačiau pastaraisiais mėnesiais apie ją vėl buvo pradėta kalbėti vis garsiau.

Lietuvos futbolo federacija sutinka su UEFA pozicija, jog tokie kelių klubų ketinimai kelia grėsmę Europos futbolo tvarumo išlaikymui ir teigia, jog tokiam projektui kelias turi būti užkirstas.

Žemiau – LFF prezidento Edgaro Stankevičiaus komentaras dėl Europos superlygos idėjos.

Nemažą dalį futbolo magijos sudaro tai, kad pagal šiuo metu egzistuojančią sistemą, būdamas kukliu klubu, nuosekliu darbu gali iš žemiausių lygų kilti aukštyn ir, galų gale, pasirodyti aukščiausiame lygyje, tarptautinėse rungtynėse.

Ne vienas žinomas mūsų futbolininkas, kaip Paulius Golubickas, Edvinas Gertmonas ar Liucija Vaitukaitytė savo futbolo keliones pradėjo savo miestelių komandose, varžėsi „Golo“ turnyruose, o vėliau nuosekliai kilo į viršų ir dabar ne tik atstovauja savo šalies nacionalinei rinktinei, bet yra prikaupę ir patirties tarptautinių turnyrų rungtynėse ir toliau sėkmingai įgyvendina savo svajonę. Tai – tik keletas pavyzdžių, kaip jauni futbolininkai, pradėję savo kelią masiniame futbole, sugeba pasiekti ir elitinį lygį.

Prie šių žaidėjų svajonių įgyvendinimo prisidėjo ir tvari masinio futbolo sistema Europoje, kur masiškumui yra skiriami nemaži ištekliai. Tai yra pozityvaus sporto modelio, šiuo metu taikomo Europoje, atspindys – futbolo piramidė, kurioje yra visos dalys – nuo masinio futbolo iki elitinio lygo, kur viskas paremta atvira konkurencija ir finansinio perskirstymo modeliu.

Pagal šį modelį, klubinių ir rinktinių turnyrų generuojamos pajamos pavirsta tiesiogine parama masiniam ir jaunimo futbolui Europoje, taip pat – ir Lietuvoje, kur klubai skatinami integruoti jaunus futbolininkus, o už tai jie gauna solidarumo išmokas, kurias suteikti mums padeda UEFA. Panaši praktika ir visoje Europoje – jei ne toks perskirstymas, kas žino – galbūt aukščiausio lygio nebūtų pasiekęs ir ne vienas aukščiausio lygio pasaulio futbolininkas.

Lietuva – viena iš valstybių, kur per artimiausius porą metų bus surengti įvairūs Europos jaunimo čempionatai, kartu su Kipru, Estija, Malta ir Rumunija. UEFA ne sykį deklaravo, jog nori įsimintinų akimirkų kiekvienai savo narei asociacijai, kai būtent jų stadionuose karūnuojami Europos čempionai bei būsimos pasaulinio lygio žvaigždės.

Europinis sporto modelis padeda tokias magiškas akimirkas sukurti. Akimirkas, kuriomis vėliau gali mėgautis tiek jaunas, tiek ir vyresnis.

Imdamasi jai prideramos lyderystės, UEFA turi vieną svarbų tikslą – išlaikyti šį modelį, kuris visus vienijo dešimtmečius. Pagrindinė UEFA, o taip – ir mūsų – vertybė yra ta, kad futbolas turėtų egzistuoti vardan bendrojo gėrio ir būtent dėl šio principo tarptautinė futbolo bendruomenė ne sykį jau buvo susivienijusi. Čia svarbiausia turi būti sportinis principas.

Visgi pastaraisiais metais mūsų žemyne buvo bandymų paminti visus pamatinius principus, kuriais ilgą laiką buvo paremtas visas futbolas. Pokyčiai ir inovacijos gali būti pozityvūs, ir visi sutinkame, kad žaidimas turi augti, bet tik tokiu keliu, kuris išlaiko atvirumą ir sąžiningumą.

Kai pokyčiai yra paremiami netinkamais motyvais, iškyla grėsmė sunaikinti tai, ką labai ilgai ir labai stipriai vertinome – sistemą, kuri atnešė sėkmę, lygybę ir tvarumą Europos futbolo šeimoje.

Negalime leisti sukurti sistemos, kurioje keli galingi klubai, kuriems aktualus tik jų pačių pelnas, sukuria turnyrą be atvirumo bei sportinio principo. Pusiau uždari turnyrai, kaip anksčiau siūlyta ir vis dar siūloma Europos Superlyga, tik padidintų atskirtį tarp mūsų žemyno klubų.

Europos futbolui pavyko sukurti tinkamą balansą tarp bendruomenių, socialinių vertybių, ekonominių išteklių bei struktūros. Norint šį balansą išlaikyti, yra būtina nuolat skirti jam dėmesį, o UEFA, kartu su savo narėmis asociacijomis, nuolat dirba tam, kad pokyčiai būtų daromi tinkama kryptimi.

Taip pat puikiai suprantame, ko Europos futbolui nereikia – judėjimo atgal, jaučiant spaudimą iš mažos grupės klubų, kurie yra į priekį stumiami godumo.

Europos sporto modelį, kilnią idėją, įtvirtintą ir ES sutartyje, apibrėžti kartais gali būti sunku, nes tai apima daug skirtingų lygio sporto – nuo žaidimo pievose iki elitinio lygio renginių, tuo pačiu nuolat išlaikant bei tobulinant pusiausvyrą.

Visgi, nesunku pastebėti, kad keletas klubų, kuriuos į priekį stumia pinigai ir ego, kelia grėsmę sunaikinti sistemą, kurioje patys ir iškilo ir visa Europos futbolo šeima sutinka, kad tai turi būti sustabdyta. Džiugu, kad Europos teisinė sistema padeda tai daryti.

Nauji viceprezidentai

Kaune surengtoje LFF konferencijoje buvo pristatytos 2022 m. veiklos ir biudžeto vykdymo, metinės finansinės ataskaitos, patvirtinti LFF įstatų pakeitimai, nauji organizacijos viceprezidentai.

LFF viceprezidentais tapo Remigijus Daugėla, Gintautas Mirauskas ir Diana Jonaitienė. Generalinės sekretorės pareigos patikėtos Ritai Bagdonienei.

„Noriu dirbti su kolegomis, kuriuos puikiai pažįstu ir visiškai pasitikiu“, – sakė E. Stankevičius.

R. Daugėla – Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos viceprezidentas, G. Mirauskas – Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas, D. Jonaitienė – LFF licencijavimo departamento vadybininkė, sporto kriterijų ekspertė. R. Bagdonienė vadovavo LFF futbolo vystymo departamentui.

Nuostolių nepatyrė

LFF vadovas informavo, kad 2022-uosius pavyko užbaigti pozityvios nuotaikos.

„Bendra sutaupyta suma – apie 1,2 mln. eurų. 500 tūkst. eurų – iš administracinių reikmių, 700 tūkst. – nepanaudotos projektinei veiklai skirtos lėšos, kurias perkeliame į šiuos metus“, – reziumavo E. Stankevičius.

Bendra sutaupyta suma – apie 1,2 mln. eurų. 500 tūkst. eurų – iš administracinių reikmių.

 

Pernai LFF planavo surinkti 13,2 mln. eurų biudžetą, rezultatas – 13,32 mln. eurų.

Iš jų beveik 11 mln. eurų sudarė Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų sąjungos (UEFA) lėšos, daugiau kaip 581 tūkst. – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, beveik 80 tūkst. – iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), 278,2 tūkst. – iš Kauno miesto savivaldybės, per 121 tūkst. – iš pasaulio futbolo čempionato bilietų ir TV transliacijų.

Kitos LFF pajamos (bilietai, parama, nuoma, baudos, mokesčiai už legionierius ir kt.) – 1 258 412 eurų.

Ar išgirs valstybė?

LFF prioritetinių siekių sąraše – toliau gerinti ir plėsti šalies futbolo infrastruktūrą, didinti sertifikuotų futbolo akademijų, kurių yra 30, finansavimą. Tikimasi svaresnės paramos iš valstybės.

E. Stankevičiaus teigimu, reikšmingą poveikį turėtų solidesnis NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) krepšelis – jeigu jis būtų bent 60 eurų (dabar yra 20 eurų) ir didėtų pagal sportuojančių vaikų amžiaus grupes.

„Futbolo akademijoms tai būtų didelė paspirtis, leistų finansiškai labiau motyvuoti savo specialistus, investuoti į bazes“, – svarstė LFF vadovas.

Tam pagal LFF skaičiavimą reikėtų apie 12–13 mln. eurų per metus.

Naujasis LFTA prezidentas bus renkamas neeilinio LFTA narių susirinkimo metu šių metų gegužės pabaigoje.

Sergejus Sliva LFTA vadovavo nuo 2012-ųjų, dabartinė kadencija prezidento pareigose turėjo trukti iki 2024 metų gruodžio. Po atsistatydinimo S. Sliva lieka teisėjų asociacijos nariu.

„Visų pirma, noriu padėkoti Sergejui Slivai už atliktą darbą bei pasiektus rezultatus vadovaujant Lietuvos futbolo teisėjų asociacijai.

Šios labai svarbios futbolo sudedamosios dalies vystymas, kompetencijų didinimas yra vienas iš LFF prioritetų, todėl aktyviai dirbame siekdami į šią futbolo sritį pritraukti jaunus specialistus, šiais metais planuojama pasitelkti ir pažangiausius technologinius sprendimus – pradėta diegti VAR sistema, kurią planuojame pradėti naudoti šių metų antroje pusėje Optibet A lygoje.

Šie pokyčiai Lietuvos futbolo teisėjavimą pakels į naują kokybinį lygmenį“, – kalbėjo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

Pasak E. Stankevičiaus, naujojo LFTA prezidento laukia įtemptas darbas gerinant teisėjavimo kokybę, organizuojant teisėjų kvalifikacijos kėlimą ir mokymąsi dirbti su VAR sistema.