Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. 

Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė Pašto įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma išplėsti valstybės paramą prenumeratos pristatymui į 97 miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.  

Taip siekiama sušvelninti periodinių leidinių pristatymo sąnaudų augimą leidėjams. Šešiuose didžiausiuose miestuose ši paslauga ir toliau bus teikiama rinkos sąlygomis. 

Konservatoriaus Edmundo Pupinio teigimu, toks Seimo sprendimas palengvins „gyvenimą kai kurioms regioninėms žiniasklaidos priemonėms“.

2023 metams prenumeratos pristatymui kaime skirta 7,9 mln. eurų valstybės paramos, o valstybės rėmimą įtraukus dalį miestų ir miestelių, būtų skirta dar 2,1 mln. eurų. 

Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad maksimalus įkainis, kurį viršijus paslaugos teikėjams kitąmet būtų mokamos kompensacijos, kaime nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o miesteliuose ir miestuose iki 50 tūkst. gyventojų – septynių centų (be PVM). 

Antradienį parlamentarai atmetė Peticijų komisijos pirmininko Edmundo Pupinio pateiktą Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, siūlančią nustatyti draudimą garsiai triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu.

Už projektą po pateikimo balsavo tik 13 Seimo narių, prieš buvo 44, susilaikė 53 parlamentarai. Už tai, kad projektas būtų tobulinamas, balsavo 19 Seimo narių, už tai, kad jis būtų atmestas, pasisakė 97 parlamentarai.

Seimo opozicija piktinosi svarstomais draudimais. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teiravosi, kaip, pvz., būtų nubaustas operos solistas Vytautas Juozapaitis, jei sutrikdytų rimtį?

„Iš privačios nuosavybės nieko nebelieka, žmonės negalės pagroti gitara, tuo labiau atsivesti draugų. O ką daryti klausos sutrikimų turintiems senjorams, kai norės pasiklausyti radijo“, – svarstė Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė.

Raginu baigti tuos cirkus ir pradėti rimtai dirbti.

Seimo narys Kęstutis Mažeika padarė išvadą, kad valdantieji neturi ką veikti, todėl traukia iš stalčių senus projektus. „Ar tai pirmos svarbos projektas? Raginu baigti tuos cirkus ir pradėti rimtai dirbti“, – pakvietė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas mano, kad šį klausimą liečiančios teisinės normos turėtų būti reglamentuotos Triukšmo valdymo įstatyme.

Projektą pateikęs Seimo Peticijų komisijos pirmininkas gynėsi nuo kritikos, sakydamas, kad tai ne jo inicijuotas projektas, o praėjusioje Seimo kadencijoje Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro įregistruotas dokumentas.

„Tai tikrai ne mano pasirašytas projektas, bet kaip komisijos pirmininkas privalau jį pateikti“, – aiškino jis.

Atmestas projektas numatė, kad „šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, taip pat gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.“

Nors buvo teigta, kad diskusijos dėl susitarimo projekto jau netrukus turėtų būti baigtos, dokumentą rengiantys partijų atstovai pripažįsta, kad diskusinių klausimų dar likę nemažai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Edmundas Pupinis pripažįsta, kad pirminis planas susitarimą parengti iki pavasario sesijos pabaigos – vargiai įmanomas. Jo teigimu, darbo grupėje buvo nuspręsta projekto parengimo neforsuoti ir daugiau laiko skirti diskusiniams klausimams.

Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai Seime priklausanti Vilija Targamadzė teigia darbo grupėje pasigendanti dėmesio jautresniems klausimams. Politikė pripažįsta, kad darbo grupės pozicija „tarkimės dėl ko galime susitarti, o dėl ko negalime susitarti, tai nesitarkime“ jos netenkina. Parlamentarės manymu, susitarimo projekto parengimo nereikia skubinti, jos teigimu, norint, kad susitarimas dėl švietimo būtų pasiektas – reikia siekti konsensuso ir dėl jautrų klausimų.

E. Pupinis: sutarėme neforsuoti

Konservatorių atstovas Edmundas Pupinis pripažįsta, kad susitarimo dėl švietimo projektas dar nėra galutinai parengtas. Politiko teigimu, penktadienį posėdžiavusiai darbo grupei daugiausiai diskusijų kilo dėl „valstiečių“ atstovo Eugenijaus Jovaišos siūlymo pedagogų kvalifikacines kategorijas susieti su moksliniais laipsniais.

„Ir iš tikrųjų yra šiek tiek nesutarimų, yra problemų. Kadangi sistema buvo visai kitokia, mokytojai yra įgiję savo tam tikras kvalifikacines kategorijas: yra mokytojai, vyr. mokytojai, mokytojai metodininkai, ekspertai. Tai sudėtinga turbūt būtų, mano požiūriu, atsisakyti tų kategorijų ir pereiti grynai į mokslo laipsnius. Tai šioje vietoje ir ginčijamės“ , – pripažino E. Pupinis

Politiko teigimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl susitarimo projekto vis dar yra nemažai diskusijų, kuo greičiau pasirašyti susitarimo dokumentą forsuojama nebus.

„Tikrai forsuojama nebus, nes iš tikrųjų visų frakcijų atstovai prašo tam tikro laiko. Ir akademijas E. Jovaiša sakė, kad reikės pristatyti ne tik frakcijos struktūrai, bet ir politinei struktūrai. Ir bent jau tokia mintis, kad pasirašo partijų pirmininkai ir kažkokiu bendru dokumentu bus pasiremta Seime“, – sakė jis.

Konservatorių atstovo teigimu, greičiausiai susitarimo projektas bus priimtas ir kaip tam tikras nutarimas arba rezoliucija Seime. Vis tik, jo teigimu, susitarimo projektą pabaigti rengti iki pavasario sesijos pabaigos – nedaug.

„Iki pavasario sesijos pabaigos bus sudėtinga baigti. Nebent bus sutarimas, kad per vasarą bus skiriama laiko, kad spėti iki naujų mokslo metų. Nors su naujais mokslo metais čia nelabai kas siejasi, daugiau linkstama neskubėti paruošti dokumentą, nes tai turėtų būti ilgalaikis, ne vienos kadencijos dokumentas“, – sakė jis.

E. Pupinis taip pat pabrėžia, kad į susitarimo projekto tekstą yra įrašomi tik tie punktai, dėl kurių yra pasiekimas bendras sutarimas.

„Aišku, yra tam tikrų savo pozicijų laikomasi tam tikrose vietose, bet vėlgi bent jau pradžioje buvo toks sutarimas, kad dėl ko nesutariame, to neįrašome. Tikiu, kad ambicijos nenugalės, o dokumentas bus pasirašytas“, – vylėsi politikas.

V. Targamadzė: susitarimas bus, jei bus sutarta ir dėl jautrių klausimų

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime atstovė Vilija Targamadzė, dalyvaujanti susitarimo dėl švietimo projekto rengime, taip pat pripažįsta, kad dėl švietimo susitarimo projekto kol kas vis dar vyksta nemažai diskusijų. Jos teigimu, socialdemokratų frakcijai daugiausiai klausimų kyla dėl valstybinių ir nevalstybinių mokyklų santykio.

„Reikia apsibrėžti visgi, kiek yra valstybinių, nevalstybinių mokyklų, koks jų santykis, koks turėtų būti jų finansavimas. Kitaip tariant, koks turėtų būti modelis. Be jokios abejonės turi būti valstybinės ir nevalstybinės mokyklos. Bet tos nevalstybinės mokyklos neturėtų gilinti socialinės atskirties“, – Eltai teigė V. Targamadzė.

Politikės teigimu, šį klausimą į susitarimo projektą labai svarbu įtraukti siekiant užtikrinti, kad nedidėtų vaikų socialinė atskirtis.

„Nes mes puikiai suprantame, kad kuo labiau didės privataus sektoriaus, kuris bus pelno siekiantis, tai didės socialinė atskirtis. Tai valstybinės mokyklos, mūsų nuomone, turėtų būti pelno nesiekiančios organizacijos“, – akcentavo ji.

V. Targamadzė akcentuoja, kad darbo grupėje nuolat buvo valstybinių ir nevalstybinių mokyklų klausimą bandoma apeiti. Vis tik politikė akcentuoja, kad šis klausimas susitarimo projekte – principinis.

„Darbo grupėje nuolat buvo apeidinėjamas šis klausimas, o tai yra principinis dalykas. Susitarimas dėl vizijos, kad žmonės žinotų, kur link judame, kaip judėsime mes ir pan. Aš manau, kad tikrai yra punktų dėl ko mes galime susitarti, bet manęs asmeniškai kaip mokslininkės ir politikės dabar tokia pozicija, kad „tarkimės dėl ko galime susitarti, o dėl ko negalime susitarti, tai nesitarkime“ netenkina“, – teigė ji.

Parlamentarė akcentuoja, kad diskusinių punktų rengiant susitarimo projektą nereikėtų vengti.

„Nes man tikrai kartais atrodo, kad kai kurie žmonės mano, kad kokios nors grupuotės ar partijos privatus reikalas yra švietimas. Ne, švietimas yra labai svarbus ir mes turime susitarti, turime kuo platesnę diskusiją daryti, kad susitarimas būtų tarp politinių partijų labai aiškus, skaidrus, kad būtų labai aiškiai įvardinti siekiniai“, – pabrėžė politikė.

Kol kas V. Targamadzė teigia į susitarimo projektą žvelgianti realistiškai. Jos manymu, susitarimas bus pasiektas, jeigu bus sutarta ir dėl jautresnių klausimų.

„Nei pozityviai, nei negatyviai, aš esu realistė. Reikia tada žiūrėti, kur link judėsime toliau. Šiandieną labai aiškiai pasakiau, kad negalima ignoruoti tam tikrų nuostatų ir principų nei vienos politinės partijos, turime susitarti, turime diskutuoti, jeigu šioje grupelėje nerandame atsako, reikia išplėsti diskusiją“, – teigė V. Targamadzė.

„Jeigu dėl jautresnių klausimų bus sutarta ir tai tarnaus Lietuvos perspektyvai, nedidins socialinės atskirties ir bus atsižvelgta į lygiateises galimybes, aš manau, kad susitarti galima, yra realu“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Utenos apygardoje po sekmadienį vykusio antrojo Seimo rinkimų turo susiklostė nedažnai pasitaikanti situacija – E. Pupinis ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sulaukė identiško rinkėjų palaikymo.

Pirmadienį balsai apygardoje buvo perskaičiuoti ir paskelbta, kad mandatą laimėjo konservatorius E. Pupinis. Susumavus galutinius rezultatus buvo pranešta, kad Utenos apygardoje už E. Pupinį balsavo 7 076 piliečiai, o už G. Palucką 7 071.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Justas Pankauskas teigia, kad trečiadienį įteikė VRK prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Utenos vienmandatėje apygardoje. LSDP abejonių kelia ir Utenos apygardos komisijos pirmininkės R. Gudynienės dalyvavimas organizuojant balsų perskaičiavimą. Anot LSDP, ji yra Utenoje rinkimus laimėjusio Seimo nario konservatoriaus E. Pupinio padėjėja.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė dar kartą perskaičiuoti balsus Utenos vienmandatėje apygardoje, kurioje Seimo rinkimuose varžėsi socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas ir konservatorių atstovas Edmundas Pupinis.

Tokį sprendimą ketvirtadienį VRK nariai priėmė bendru sutarimu.

Anot jų, nors nekyla abejonių dėl ankstesnio balsų perskaičiavimo ir gauto rezultato, antras perskaičiavimas turėtų išsklaidyti visas abejones ir įtarimus.

Taip pat VRK nutarė, kad penktadienį perskaičiuojant balsus nedalyvaus suinteresuotų partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų – deleguoti rinkimų komisijų nariai.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad bandoma išpūsti burbulą dėl galimų pažeidimų Utenoje, tačiau VRK pareiga – panaikinti visas spekuliacijas.

Pirmąjį balsų perskaičiavimą Utenoje stebėjęs VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas tvirtino, kad procedūra atlikta skaidriai, pagal įstatymus.

„Apygardos komisijos pirmininkė į patį perskaičiavimo procesą nesikišo. Jos veiksmai neturėjo įtakos galutiniam rezultatui. Neturiu abejonių dėl rezultato“, – sakė jis.

Tuo metu kita VRK pirmininkės pavaduotoja Svetlana Misevičienė atkreipė dėmesį, kad buvo aptikti trys netinkamai plombuoti maišai su balsavimo biuleteniais.

„Trys maišai buvo, nuo kurių buvo galima laisvai nuimti plombą ir vėl uždėti. Tie maišai nebuvo tinkamai uždaryti. Nors kelis kartus prašyta, tai nenurodyta protokole. Procedūrinių pažeidimų buvo“, – sakė S. Misevičienė.

VRK narė Aistė Žilinskienė turėjo priekaištų dėl netinkamo protokolų pildymo – nors Utenos apygardos komisija balsavo dėl kiekvieno ginčytino biuletenio, to neužprotokolavo.

VRK narė Olga Kilkinova sakė, kad visi minimi pažeidimai neesminiai. Ji apgailestavo, kad Utenos apygardos komisijos pirmininkė Rolanda Gudynienė prieš balsų perskaičiavimą nenurodė, jog yra Utenoje rinkimus laimėjusio Seimo nario konservatoriaus Edmundo Pupinio padėjėja.

Jos profesionalumu neabejoju, tačiau tai kelia nepasitikėjimą ir galbūt atliktu darbu.

„Jos profesionalumu neabejoju, tačiau tai kelia nepasitikėjimą ir galbūt atliktu darbu“, – sakė O. Kilkinova.

VRK gavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus šioje apygardoje, nes abejonių dėl skaidrumo kelia pirmasis balsų perskaičiavimas, vykęs Utenoje.

LSDP pirmininko pavaduotojas Justas Pankauskas BNS sakė, kad tuomet padaryta pažeidimų.

„Visų pirma, skundžiame netinkamą komisijos narių pareigų atlikimą, kai tinkamai nebuvo užsegti maišai su biuleteniais – nuotraukas, įrodymus turime“, – teigė jis.

Taip pat socialdemokratai pasigedo vieno išankstinio balsavimo voko. Anot J. Pankausko, skelbta, kad buvo pasiklydę septyni išankstinio balsavimo vokai, bet Uteną pasiekė tik šeši.

Socialdemokratams abejonių kelia ir Utenos apygardos komisijos pirmininkės R. Gudynienės dalyvavimas, organizuojant balsų perskaičiavimą.

Per antrąjį Seimo rinkimų turą suskaičiavus balsus Utenos apygardoje paaiškėjo, kad socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas ir konservatorių kandidatas E. Pupinis surinko po 7075 balsus.

Pirmadienį Utenoje organizuotas balsų perskaičiavimas, tuomet už E. Pupinį rasti 7072 balsai, o už G. Palucką – 7070. Antradienį gavus pasiklydusius išankstinio balsavimo vokus iš kitų apygardų nustatyta, kad už E. Pupinį balsavo 7076, o už G. Palucką – 7071 apygardos rinkėjas.

Balsų perskaičiavimą organizavusi R. Gudynienė BNS sakė pati biuletenių neskaičiavusi, nusišalinusi. Procesą stebėjo šeši iš 13 VRK narių.

Galutinius Seimo rinkimų rezultatus planuojama tvirtinti šeštadienį.

„Galime patvirtinti, kad VRK gavo Lietuvos socialdemokratų partijos skundą dėl balsų perskaičiavimo Utenos apygardos rinkimų komisijoje“, – Eltai teigė L. Matjošaitytė, akcentuodama, kad socialdemokratai prašo komisijos Utenos apygardoje nedelsiant perskaičiuoti balsus.

VRK pirmininkė tikina, kad siekiant išsklaidyti visas kilusias abejones ketvirtadienį kviečiamas VRK posėdis, kuriame bus siūloma balsus Utenos vienmandatėje apygardoje dar kartą perskaičiuoti.

„Rytoj, dienos pabaigoje, kviečiu komisijos posėdį, kur bus siūloma, siekiant išsklaidyti absoliučiai visas abejones ir pavesti šios vienmandatės apygardos balsų perskaičiavimą vienai iš Vilniuje esančių rinkimų komisijų. (...) Kviesime stebėtojus, kandidatų atstovus, „Baltųjų pirštinių“ atstovus, kuo daugiau stebėtojų, kad galiausiai įsitikintume visi, ar teisingai Utenos apygarda perskaičiavo rinkėjų balsus“, – sakė L. Matjošaitytė.

„Mūsų noras yra, kad nebeliktų absoliučiai jokių abejonių ir visiems būtų įneštas absoliučiai maksimalus aiškumas šioje vietoje, kas gi buvo rinkimų nugalėtojas ir kokia ten situacija“, – pridūrė ji.

L. Matjošaitytė taip pat teigė siūlysianti, kad Utenos apygardos balsai būtų perskaičiuojami jau penktadienį.

„Iš mano pusės yra noras, kad jau penktadienį atskira komisija, dalyvaujant stebėtojams, perskaičiuotų visus rinkėjų balsus šioje vienmandatėje Utenos apygardoje ir šeštadienį komisijos posėdyje, kad jau tvirtinant visus rezultatus žinotume aiškią situaciją, ar galime pasitikėti balsų perskaičiavimu, kuris buvo pirmadienį, ar kažkas pasikeitė“, – sakė ji.

VRK pirmininkė taip pat informavo, kad posėdyje bus aptartas ir komisijos pirmininkės, kuri yra konservatorių kandidato Utenos apygardoje patarėja, klausimas.

„Posėdyje aptarsime ir kaip buvo su komisijos pirmininke, kadangi gavome informacijos, kad komisijos pirmininkė yra vieno iš kandidatų padėjėja, koks jos vaidmuo buvo balsų skaičiavimo procese. Komisijos nariai turės pristatyti, ką matė, ką pastebėjo, ką užfiksavo, neatmetame galimybės, kad suteiksime žodį pasisakyti ir komisijos pirmininkei“ , – patikino L. Matjošaitytė.

Socialdemokratai trečiadienį VRK įteikė kreipimąsi dėl balsų perskaičiavimo

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Justas Pankauskas informuoja, kad kreipimasis perskaičiuoti basus Utenos vienmandatėje apygardoje VRK buvo įteiktas trečiadienį.

„Įteikėme kreipimąsi VRK, prašydami perskaičiuoti balsus objektyviai ir sąžiningai dėl visų tų aplinkybių, kurios susidariusios Utenos rinkimų apygardoje: dėl to, kad komisijos pirmininkė yra tiesioginių interesų atvirame konflikte, nes vadovavo komisijai savo darbdavio balsus perskaičiuojant, dėl nepilnai užsegtų maišų, kuriuos matė ir VRK atstovai, atvykę į balsų perskaičiavimą“, – sakė J. Pankauskas.

„Taip pat dėl tų balsų, kurie atkeliavo vėliau, ne iki balsavimo pabaigos ir dėl 286 biuletenių, kurie yra tariamai pripažinti negaliojančiais, juos taip pat, manome, kad turėtų nešališkai peržiūrėti VRK ir įvertinti, ar iš tikrųjų tarp tų biuletenių, kurie nepagrįstai pripažinti negaliojančiais, nėra galiojančių“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Utenos apygardoje po sekmadienį vykusio antrojo Seimo rinkimų turo susiklostė nedažnai pasitaikanti situacija – E. Pupinis ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sulaukė identiško rinkėjų palaikymo.

Pirmadienį balsai apygardoje buvo perskaičiuoti ir paskelbta, kad mandatą laimėjo konservatorius Edmundas Pupinis. Susumavus galutinius rezultatus buvo pranešta, kad Utenos apygardoje už E. Pupinį balsavo 7 076 piliečiai, o už G. Palucką 7 071.

Šioje apygardoje po sekmadienį vykusio antrojo Seimo rinkimų turo susiklostė nedažnai pasitaikanti situacija – E. Pupinis ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sulaukė identiško rinkėjų palaikymo. Tačiau konservatoriaus pergalę nulėmė apygardą tik antradienį pasiekę keli pasiklydę išankstinio balsavimo vokai.

Kaip Eltą informavo socialdemokratas Justas Pankauskas, apygardą pasiekė ne 7, kaip buvo skelbta anksčiau, bet 6 vokai. 4 iš jų buvo balsas atiduotas už konservatorių, 1 už G. Palucką, o vienas biuletenis buvo sugadintas.

Susumavus galutinius rezultatus paaiškėjo, kad Utenos apygardoje už E. Pupinį balsavo 7 076 piliečiai, o už G. Palucką 7 071.

Yra 5 balsų skirtumas todėl konstatuojame faktą, kad ponas Edmundas Pupinis Utenos vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas Seimo nariu.

Dar iki pasiekiant išankstinio balsavimo vokams, Utenos rinkimų apygardos rinkimų komisija pirmadienį perskaičiavusi visus vienmandatės rinkėjų balsus, nustatė, kad G. Paluckas surinko 7 070 rinkėjų balsų, o E. Pupinis – 7 072 balsus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, pirmadienį skelbta informacija, esą į Uteną keliauja 7 pasiklydę vokai buvo klaida.

„Mes patikslinome ir, kaip sakė apygarda, buvo gauti 6 vokai. Matyt kai rinkimų naktį mums perdavė informaciją apie pasiklydusius balsus, pačios apygardos kažką ne taip surašė. Galbūt, priskaičiavo prie Utenos apygardos dar vieną voką“, – Eltai aiškino VRK vadovė, pažymėdama, kad nepaisant visko dabar jau galima konstatuoti konservatoriaus pergalę.

„Yra 5 balsų skirtumas todėl konstatuojame faktą, kad ponas Edmundas Pupinis Utenos vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas Seimo nariu“, – teigė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, VRK šeštadienį rinksis į posėdį, kuriame, išnagrinėjus visus gautus skundus dėl rinkimų rezultatų, bus patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai. O lapkričio 3 dieną išrinktiems parlamentarams turėtų būti įteikti Seimo nario pažymėjimai.

ELTA primena, kad sekmadienio vakarą VRK skelbė, kad tiek už G. Palucką, tiek už E. Pupinį antrajame rinkimų ture balsavo po 7 075 rinkėjus.

Pirmajame Seimo rinkimų ture konservatorių atstovas E. Pupinis surinko 29,46 proc. balsų, o LSDP lyderis G. Paluckas liko antroje vietoje su 19,99 proc. balsų.

Utenos vienmandatėje perskaičiavus balsus, partijų pasidalintų mandatų skaičiai nesikeičia. Naujajame Seime daugiausia mandatų – 50 – turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.

Kaip Eltą informavo socialdemokratas Justas Pankauskas, po balsų perskaičiavimo Utenos apygardoje G. Paluckui palaikymą pareiškė 7070 piliečių, o E. Pupiniui – 7072.

Tiesa, tai dar nereiškia, kad šioje apygardoje rinkimus laimėjo konservatorius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, yra septyni pasiklydę išankstinio balsavimo vokai, kurie turėtų atkeliauti į šią apygardą ir būti suskaičiuoti antradienį.

Sekmadienio vakarą VRK skelbė, kad tiek už G. Palucką, tiek už E. Pupinį antrajame rinkimų ture balsavo po 7 075 rinkėjus.

Pirmajame rinkimų ture daugiau balsų Utenos rinkimų apygardoje surinko ir ten pirmavo E. Pupinis.

Tai spaudos konferencijoje Seime pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

„Šiandien 16 val. apygardos rinkimų komisija renkasi į balsų perskaičiavimą, perskaičiuos visų apylinkių  balsus. Tikimės, kad po kelių valandų perskaičiavimo aiškumas bus, ar rinkimų rezultatai yra tokie patys, ar pasikeitė  kažkas“, – sakė L. Matjošaitytė.

Jos duomenimis, dar yra 7 pasiklydę išankstinio balsavimo vokai, kurie turėtų  atkeliauti į šitą apygardą ir būti priskaičiuoti.

Tiek už G. Palucką, tiek už E. Pupinį antrajame rinkimų ture  balsavo po 7 075 rinkėjus. Tačiau pirmajame rinkimų ture daugiau balsų Utenos rinkimų apygardoje surinko ir ten pirmavo E. Pupinis.

Jeigu abu kandidatai pirmą kartą balsuojant buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.

VRK preliminariai yra paskelbusi, kad Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėtojas yra dabartinis Seimo narys konservatorius E. Pupinis.

„Vienaip ar kitaip rinkimų rezultatas gali pasikeisti, o kaip jis pasikeis – pamatysime po skaičiavimo“, – sakė VRK pirmininkė.

Beje, Seimo rinkimų įstatyme įstatymų leidėjas yra numatęs, kaip spręsti šią beprecedentę situaciją.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų.

Jeigu abu kandidatai pirmą kartą balsuojant buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.

Rezultatai