-
Edukaciniai muziejai: skaitmenizacija turi potencialą sprendžiant regioninės atskirties problemas
Beje, dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, atstumų tarp miestų ar laiko stokos, ir anksčiau kai kurie moksleiviai neturėdavo galimybės apsilankyti muziejuose ar kitose švietimo įstaigose. Pasak Jolitos Rudgalvienės, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus direktorės, pandemija paaštrino klausimus, susijusius su skaitmenizacija ir paskatino spręsti regioninės atskirties problemą.
„Lietuvoje atskirtis tarp miesto ir kaimo iš tiesų ir didelė ir skausminga. Regionuose yra vaikų, nė karto nebuvusių muziejuje, kai tuo tarpu didmiesčiuose edukacijų pasiūla yra milžiniška“, – sako J. Rudgalvienė.
75 proc. apklaustų muziejų Europoje teigia, kad kartu su skaitmenizacija padidėjo prieinamumas ir susidomėjimas švietimu. J. Rudgalvienė pastebi, kad Europoje jau kuris laikas populiarios iniciatyvos, kai ne lankytojai ateina į muziejų, o muziejus eina pas lankytojus.
Loreta Huber, asmeninio archyvo nuotr.
Skaitmeniniai pokyčiai – neatsiejami nuo mokyklų veiklos kultūros
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Loreta Huber sako, kad mokymosi aplinkos samprata šiandien nesibaigia mokyklų sienomis – skatinamas mokymasis ir gamtoje, muziejuose, ir virtualiai. Vis dėlto, nors švietimo įstaigos ir siekia įsigyti bei pasitelkti įvairiausias priemones, informacinių ir komunikacinių technologijų įrangą, kuri yra skirta mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti, skaitmenizuojant Lietuvos edukaciją dar yra kur tobulėti.
Norint atlikti sisteminius pokyčius, turi vystytis visa mokyklos veiklos kultūra.
„Visi žinome, kad ugdymas sudėtingas procesas ir šiame kontekste mokinių mokymasis, nors ir esminis veiksnys bei galutinis tikslas, yra tik viena didelės dėlionės dalių. Įsigijus brangią įrangą ir pasitelkus technologijas, bet nieko daugiau nekeičiant, mokymasis tikrai nepasikeis. Norint atlikti sisteminius pokyčius, turi vystytis visa mokyklos veiklos kultūra“, – teigia L. Huber.
Pasak jos, skaitmeninis ugdymas yra itin svarbus, tačiau pasigirsta nuomonių, jog technologijos gali trukdyti reikštis kūrybiškumui. Daugelis technologijomis pagrįstų žaidimų ir užsiėmimų yra „iš anksto paruošti“, leidžiantys vaikams atlikti, baigti veiklą. Dingsta problemos sprendimui reikalingas kūrybiškumas ar išradingumas.
„Vis dėlto yra technologinių sprendimų ar žaidimų, kurie skatina vaikų kūrybinį tobulėjimą ir lavina problemų sprendimo įgūdžius, tiek individualiose, tiek grupės veiklose. Pasitelkus technologijas ir jas derinant su kitomis mokymosi priemonėmis, pavyzdžiui, simuliacijos ar meno ištekliais, galime tikėtis itin gerų rezultatų“, – tvirtina L. Huber.
Svarbu atsižvelgti į vartotojų skaitmeninį raštingumą
Skaitmeninių technologijų padedami šiandieną turime galimybę ne tik dirbti iš namų, bet ir virtualiai keliauti po žymiausius Europos miestus, meno parodas ar muziejus, stebėti spektaklius. Tačiau, anot L. Huber, nors technologijų naudojimas vis auga, žmonių galimybės internete skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus, poreikių ar išsilavinimo nulemtų problemų.
„Vis dėlto, nepaisant individualių skirtumų, skaitmeninė erdvė turi milžinišką potencialą palengvinti informacijos ir paslaugų pasiekiamumą. Taigi kuriant virtualius ar audiovizualinius produktus svarbu galvoti apie vartotoją bei paslaugos prieinamumą“, – sako L. Huber.
Puikus to pavyzdys – teatrai ir muziejai, kurie siūlo audiogidus įvairiomis kalbomis, parodas su garsiniu vaizdavimu, pritaikytu silpnaregiams ir akliesiems, ar spektaklius su surtitrais ir filmus su specialiai pritaikytais subtitrais klausos sutrikimą turintiems žmonėms. Kaip pastebi KTU profesorė, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis labiau populiarėja virtualūs 360 turai ir 3D parodos.
Technologijos ir jų taikymas atveria kelius išplėstajai tikrovei (angl. extended reality, XR). Virtuali realybė tampa vis populiaresnė kultūros ir meno srityje. Tai atveria ne tik virtualaus turo galimybes, bet ir kelius kūrybiškumo ugdymui.
„Akivaizdu, jog be jau esančio muziejaus virtualaus nebus, bet virtuali realybė suteikia naujas galimybes pergalvoti ir iš naujo kurti muziejų, kuris atskleidžia Lietuvos švietimo istorijos aspektus“, – teigia KTU profesorė.
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus direktorė J. Rudgalvienė pritaria ir pabrėžia, kad itin svarbus yra bendravimas, šiuo atveju tarp muziejaus atstovų ir jaunimo: „Dažnai norisi jauniems žmonėms pasiūlyti patiems papasakoti, ką jaučia vartydami tarpukario vadovėlį, arba paklausti, kokias emocijas jiems kelia sovietmečio uniforma. Aktualumo paieškos – tai kasdieninis muziejininkų darbas.“
Trys iš keturių naujų produktų patiria nesėkmę
Skaitmeninius iššūkius Lietuvos švietimo istorijos muziejui padės spręsti KTU produkto vystymo projekto (PVP) modulio studentai. Tačiau tyrimai rodo , kad tik vienas iš keturių naujai sukurtų produktų rinkoje patiria sėkmę, o maždaug 40-50 proc. išteklių, investuotų į kuriamus produktus, yra švaistomi nesėkmingiems projektams.
Kaip teigia L. Huber, viena iš nesėkmės priežasčių gali būti tradicinių tyrimų ir produkto kūrimo metodų taikymas. Pasaulis šiandien keičiasi greitai, atsiranda nauji iššūkiai, o su jais ir kitokios galimybės, todėl studentams reikia išmokti kurti ir įvesti į rinką naujus produktus ar paslaugas dar universitete.
„Universitetų partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslo sektoriumi yra ypač aktuali, nes prisideda prie naujų žinių, gerosios patirties ir pilietinio aktyvumo skatinimo. Mane žavi jaunoji karta. Studentai yra kūrybingi, žingeidūs ir iniciatyvūs. Tuo tarpu verslo, viešojo sektoriaus ar nevyriausybinių organizacijų atstovai gali studentams perduoti vertingą patirtį“, – sako ji.
KTU Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studijų programos studentai ieškos sprendimų susijusių su istorinės edukacinės klasės filmuotos medžiagos rengimu bei artefaktų pristatymu moksleiviams, virtualiu muziejaus turu bei Lietuvos švietimo istorijos muziejaus šimtmečiui skirtų renginių „Liudijant praeitį daryti poveikį ateičiai“ organizavimu.
„Visgi skaitmeninės atskirties mažinimo apimtys vis dar nepakankamos, tad studentų įsitraukimas yra itin reikšmingas. Įvairios iniciatyvos ir projektai jau davė puikių rezultatų. Toks mokymasis leidžia studentams pažinti profesinę tikrovę ir susieti teorinę medžiagą su praktikoje reikalingais įgūdžiais“, – sako L. Huber.
-
Kad atostogos būtų turiningos: pasiūlymai grįžtančių emigrantų vaikams
„Ne kartą užsienyje gyvenantys lietuviai mūsų klausė, ką jų vaikai gali veikti sugrįžę vasarai į Lietuvą. Tų veiklų yra išties nemažai. Jie turi galimybę dalyvauti edukacinėse programose, stovyklose, susirasti bendraamžių draugų, sužinoti daugiau apie Lietuvą, susipažinti su jos gamta, vietovėmis, pasitobulinti lietuvių kalbą. Kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar jis gyvena Lietuvoje, ar užsienyje, yra svarbus. Mums rūpi, kad sėkminga, aktyvi, naujomis žiniomis besidominti vaiko asmenybė turėtų visas galimybes augti ir tobulėti ištisus metus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Viena iš galimybių – lituanistinių mokyklų, esančių užsienyje, organizuojamos stovyklos Lietuvoje. Užsienio lituanistinės mokyklos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kasmet gali teikti projektus savo veiklai finansuoti, taip pat – ir vasaros stovykloms Lietuvoje. Ministerija užsienio lituanistinių mokyklų projektams šiemet paskirstė beveik 300 tūkst. eurų.
Finansuota ir keletas 1–2 savaičių trukmės vasaros stovyklų, ekspedicijų po Lietuvą. Tokiu būdu Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisijos projektas „Stovykla – Pasaulio Lietuva“ vasarą į stovyklą Dauguose (Alytaus r.) sukvies apie 50 vaikų iš pasaulio lituanistinių mokyklų. Dar viena stovykla vyks Trakuose, į kurią suvažiuos apie 40 jaunuolių iš užsienio lietuviškų bendrojo lavinimo mokyklų Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje.
Ministerija taip pat skatina lituanistinių mokyklų ir Lietuvos mokyklų bendradarbiavimą. Lituanistinės mokyklos „Bitė“ iš Londono, „Trys spalvos“ iš Islandijos, Kovo 11-osios mokykla iš Airijos, Škotijos lietuviška mokykla, Ispanijos LT mokyklėlė, „Jūros arkliukai“ iš Egipto kartu su Senamiesčio mokykla iš Ukmergės ir Šiaulių V. Kudirkos mokykla parengė turiningą vasaros stovyklos programą Lietuvoje, programoje dalyvaus apie 90 užsienio lietuvių vaikų ir vaikų iš Lietuvos.
Kasmet Lietuvoje rengiama Kaliningrado lietuvių vaikų kultūrinė programa: ir šiemet vyks kūrybinė stovykla Šventojoje, į kurią atvyks 30 vaikų iš Kaliningrado srities, besimokančių lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvuose Kaliningrado srityje, ir Vilniaus lietuvių namų mokiniai.
Kasmet vyksta vasaros stovykla Alantoje, į kurią susirenka Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikai ir jaunimas. Ne pirmus metus Rumšiškėse vyks kūrybinė stovykla ir bus pastatytas muzikinis spektaklis, kuriame dalyvaus lietuviškų mokyklų užsienyje mokiniai. Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai kartu su Vilniaus Gabijos gimnazijos mokiniais dalyvaus 10 dienų ekspedicijoje „Pasaulio lietuvių pėdsakais“.
Vyks ir daugiau užsienio lietuviškų mokyklų ir Lietuvos mokyklų vasaros bendradarbiavimo projektų Lietuvoje. Šios stovyklos yra iš dalies finansuojamos Lietuvos, prie vaikų atvykimo į Lietuvą finansiškai prisideda ir jų tėvai, mokyklų bendruomenės.
Užsienio lietuvių vaikai taip pat gali dalyvauti bet kurioje vasaros stovykloje. Stacionarios stovyklos projekto TAPK 2 lėšomis iš Europos socialinio fondo finansuojamos 30 proc. stovyklos kainos. Socialiai remiamų šeimų vaikams ir vaikams, turintiems negalią, kompensuojama 95 proc. stovyklos kainos. Stovyklų sąrašas skelbiamas Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje www.tapk.lt. Norintieji registruoti vaikus, turėtų tiesiogiai kreiptis į stovyklų organizatorius nurodytais kontaktais.
Vaikai taip pat gali įsitraukti į iniciatyvos „Atverk duris vasarai“ nemokamus projektus. Tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ketvirtus metus rengiama iniciatyva. Beveik visose savivaldybėse mokiniams vasarą parengta daugiau kaip 300 edukacinių erdvių ir siūloma šimtai nemokamų veiklų – nuo susitikimų su rašytojais, meninio fotografavimo šokio judesyje, dailės užsiėmimų iki žygių nacionalinių parkų takais, sklandymo, išvykų į pasienio užkardas. Išsirinkti artimiausią vietą ir patraukliausią renginį galima atsivertus iniciatyvos žemėlapį.
Vaikų vasaros stovyklas rengia bei skiria finansavimą ir savivaldybės. Dažniausiai tai būna dienos stovyklos, kurios yra nemokamos. Kultūros ministerijos iniciatyva kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį Lietuvos muziejus galima lankyti nemokamai.