Įtampa ir mobingas

Prasta darbo atmosfera besiskundžiantys „Ekoagros“ specialistai tikina nesulaukiantys vadovų reakcijos ir palieka įstaigą. Anonimais pageidavę likti darbuotojai pasakojo, kad, užuot konstruktyviai diskutavusi ir bandydama normalizuoti santykius, direktorė Virginija Lukšienė esą atvirai deklaruoja, turinti „stogą“ Seime. Ji „Ekoagros“ direktore tapo prieš dvejus metus.

„Kauno dienai“ V.Lukšienė tikino, kad jokių darbuotojų nusiskundimų nesulaukusi, o pernai buvo daromas psichosocialinių veiksmų tyrimas, kuris esą neparodė kažkokių grėsmių.

Virginija Lukšienė/„Ekoagros“ nuotr.

„Šiuo metu jis vėl kartojamas, todėl net negaliu komentuoti tokių teiginių. Esame atviri ir demokratiški, tai prielaidos apie galbūt netinkamus atvejus, gal dėl asmeniškumų ar kitų dalykų, bet mes turime labai stiprią darbo tarybą, kuri atstovauja darbuotojų interesams“, – tikino V.Lukšienė.

Tačiau ŽŪM atstovai neslėpė, kad sulaukė signalų apie ne itin gerą mikroklimatą ir net apie galimą darbuotojų mobingą „Ekoagros“.

„Ministerija buvo gavusi skundų, susijusių su minimomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, planuojama atlikti vidaus auditą“, – „Kauno dienai“ patvirtino ministerijos atstovai.

Neteisėti atleidimai

„Ekoagros“ darbuotojai pasakojo, kad dirbti įtaigoje darosi vis sudėtingiau, nes principingi specialistai persekiojami. Esą kitokią nei direktorės poziciją turintys darbuotojai išgujami. Tam nesibodima eikvoti valstybės lėšų, o darbo santykiai nutraukiami pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus.

Šių metų birželį Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo buvusios „Ekoagros“ darbuotojos ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir paskelbė jai palankų sprendimą. Neteisėtai atleistai darbuotojai valstybei priklausanti įmonė turės sumokėti daugiau nei 40 tūkst. eurų

„Ekoagros“ vyriausiąja finansininke dirbusiai moteriai 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo ji informuota, kad jos atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų, ir jos pareigybė naikinama.

Tačiau moteris teismui nurodė, kad atleidimo dieną, priešingai nei įspėjime buvo nurodyta, vyriausiojo finansininko pareigybė nebuvo panaikinta. Taigi, viešojoje įstaigoje „Ekoagros“ nebuvo įvykusių jokių darbo organizavimo pakeitimų, dėl kurių finansininko funkciją būtų pagrindo laikyti pertekline.

Teismas palygino buvusios darbuotojos vyriausiojo finansininko pareigybės ir po struktūrinių pakeitimų patvirtintos vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą ir nurodė, kad abiejų pareigybių turinys yra beveik identiškas, formaliai skiriasi tik pavadinimas ir šiek tiek lingvistiškai pakeista reikalaujamo išsilavinimo formuluotė, tačiau ji nedaro jokio esminio skirtumo.

„Ekoagros“ darbuotojai tvirtino, kad teismuose atsidūrė ir dar kelių galimai neteisėtai atleistų darbuotojų ieškiniai.

Prarado Ukrainos rinką

„Ekoagros“ vadove V.Lukšienė paskirta, kai žemės ūkio ministru buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Giedrius Surplys.

Redakcijos duomenimis, „Ekoagros“ veiksmus nagrinėja ir Ukrainos prokuratūra dėl šioje šalyje neteisėtai išduotų sertifikatų.

Dabar valstiečių proteguota vadovė sulaukia kritikos ir dėl pelningos Ukrainos rinkos praradimo. Dar 2018 m. tai sudarė reikšmingą įmonės pajamų dalį, tačiau dėl padarytų klaidų Europos Komisija (EK) sustabdė leidimą vykdyti sertifikavimo veiklą Ukrainos teritorijoje.

„Tai didesnės apimties atsakymas. Visa informacija pateikta EK. Ar ten įvyko klaidų, ar tiesiog techninės klaidos“, – V.Lukšienė tikino, kad įstaiga yra pateikusi EK jų pareikalautus dokumentus ir siekiama šią rinką susigrąžinti.

ŽŪM atstovai taip pat tikino, kad sertifikavimas esą sustabdytas laikinai ir laukiama galutinio EK sprendimo.

„Kauno dienai“ „Ekoagros“ darbuotojų pateiktais duomenimis, Ukrainoje yra daugiau nei 410 tūkst. ha ekologinės žemės ūkio paskirties žemės, 210 ekologinių ūkių ir daugiau nei 540 tūkst. ha ekologinės laukinės augalijos plotų. Apie 80 proc. viso Ukrainos ekologiškos produkcijos eksporto yra skirta Vakarų Europos rinkai, todėl „Ekoagros“ buvo reikšminga Ukrainos ūkininkų partnerė, sertifikuodavo grūdines, ankštines ir aliejines kultūras bei laukinę augaliją – grybus, riešutus, uogas, žoleles. Vien teisės sertifikuoti Ukrainoje praradimas įmonei reiškia iki 20–30 proc. pajamų praradimą.

Panašu, kad dėl Ukrainos rinkos praradimo nei „Ekoagros“, nei ŽŪM per daug neišgyvena. „Akcentuotina, kad įstaiga veikia kaip ne pelno juridinis asmuo. Sustabdžius sertifikavimo darbus Ukrainoje įstaiga žymių pajamų praradimų nepatyrė“, – situacija bandė glaistyti Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Šiuo metu iš trečiųjų šalių „Ekoagros“ paslaugas teikia Baltarusijai, Rusijai, Tadžikistanui ir Kazachstanui. „Tai sudaro nedidelę dalį įmonės veiklos, tai labiau kaip veiklos diversifikacija. Nors tai nepagrindinė, bet reikšminga įmonės veiklos dalis“, – pripažino „Ekoagros“ direktorė V.Lukšienė.

„Ekoagros“ vadovė tikino, kad dėl kitų trečiųjų šalių sertifikavimo įmonė pastabų nesulaukė. „Kol kas neturime jokių pastabų iš EK, jie vis dar nagrinėja mūsų pateiktus dokumentus ir statusas kol kas nepakeistas“, – dėstė ji.

Pasak darbuotojų, už trečiųjų šalių, taip pat Ukrainos, rinką iki tapdama įstaigos vadove buvo atsakinga tuometė plėtros vadovė V.Lukšienė ir II sertifikavimo skyriaus vadovas. „Kauno dienos“ šaltinių teigimu, EK sertifikavimo teisę sustabdė gavusi duomenų, kad „Ekoagros nė netikrinant kai kurioms Ukrainos bendrovėms būdavo suteikti ekologinį ūkininkavimą atitinkantys sertifikatai.

„Ministerijos žiniomis V.Lukšienė iki tol, kol užėmė direktoriaus pareigas, neturėjo suteiktų įgaliojimų ar buvo atsakinga už trečiųjų šalių ūkio subjektų sertifikavimą. Įstaiga šią veiklą vykdė pasitelkdama visus įstaigos žmogiškųjų išteklių resursus iki buvo įsteigtas atsakingas V sertifikavimo skyrius“, – tęsė ŽŪM atstovai.

EK konstatavo, kad keliems klientams Ukrainoje „Ekoagros“ kontrolės priemonės nebuvo taikytos, o tik remtasi buvusios kontrolės įstaigos sprendimu, ir importo sertifikatai tokiems klientams buvo išduoti. Kadangi pagal EK gaires Ukraina yra šalis, kuri priskirta aukštos rizikos grupei, šios šalies klientams turėjo būti atliktos „Ekoagros“ papildomos patikros.

Dėl „Ekoagros“ veiklos aplinkybes narpliojanti STT teigia, kad kol kas „neturinti žiniasklaidai teiktinos informacijos“.

Įtarimai korupcija?

Dar 2019 m. ŽŪM pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, apie korupcijos riziką prabilo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sertifikavimo įstaigai savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodymų objektyvumo ir tinkamumo, be nustatytų kriterijų, sukuriamos sąlygos korupcijos rizikai“, – konstatavo STT atstovai.

Pagal naujas taisykles ūkininkai savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai galėjo pateikti duomenis, kad jų produkcija neužteršta. Faktiškai taip buvo sumažinta kontrolė ir sudaryta galimybė piktnaudžiauti.

Vien teisės sertifikuoti Ukrainoje praradimas įmonei reiškia iki 20–30 proc. pajamų praradimą.

Be to, tuomečio žemės ūkio ministro G.Surplio įsakymo galiojimas atgaline data sudarė išskirtines sąlygas ūkininkams, kuriems jau buvo taikytos sankcijos už pažeidimus naudojant neleistinas chemines trąšas. STT ministerijai pasiūlė tobulinti taisykles ir jų netaikyti atgaline data.

Kai kurie ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai įtarė, kad pakeitimų atsirado neatsitiktinai – esą pagal ministro pasirašytus pakeitimus atgaline data teisę gauti paramą įgyja ūkininkai, kuriems parama buvo atimta už chemikalų naudojimą.

Paklausta dėl įstaigai „Ekoagros“ pradėtų ikiteisminių tyrimų, STT pateikė diplomatišką atsakymą: „Dėl atliekamų tyrimų šiuo klausimu žiniasklaidai teiktinos informacijos neturime.“ Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad kol kas dėl galimos korupcijos įtarimai niekam nepareikšti. Redakcijos duomenimis, „Ekoagros“ veiksmus nagrinėja ir Ukrainos prokuratūra dėl šioje šalyje neteisėtai išduotų sertifikatų.

Būtina deklaruoti ekologinius plotus

Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“.

Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus plotas sudarė 235 570,33 ha (be žuvininkystės), sertifikuotų pirminės gamybos subjektų skaičius (be žuvininkystės) – 2 199 vnt. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2020 m. deklaruotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ plotas sudarė 188 486,35 ha, pateiktos 1 956 paraiškos.

Kodėl ekologiška produkcija yra sertifikuojama?

Pastaraisiais metais pasaulyje žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Vis labiau populiarėja sveikesnė mityba, kokybiški ir ekologiški produktai. Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo problemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems palankesnėmis gamtai technologijomis.

Kaip aiškina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyventojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, tuo, ką reiškia įvairūs standartai ir ženklai ant produktų etikečių.

„Augantį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. Reikia tam tikrų priemonių, garantuojančių vartotojui, kad jis tikrai perka ekologiškus produktus. Ši produkcija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimo, kad produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – sakė V. Lukšienė.

Svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo

Kaip aiškino Mažosios bendrijos (MB) „Sulčių fabrikas“, kurioje gaminamos lietuviškos natūralios sultys ir ekologiški vaisių kokteiliai, rinkodaros vadovas Antanas Rimdžius, ekologišką produktą gaminantys verslininkai sulaukia didesnio vartotojų pasitikėjimo, kai tas produktas yra sertifikuotas. „Mūsų produktai turi kur kas daugiau vertės nei paprasti“, – tvirtino A. Rimdžius. Pasak jo, kiekviena šalis turi savo maisto kokybės ir saugos taisykles, o žmonės, kurie gyvena toli nuo mūsų, nežino visų subtilybių.

„Tačiau, kai pasakome, kad turime pagamintų sulčių ekologijos sertifikatą, – tai jau rimtas pareiškimas, kad mūsų produktas bus pripažintas visame pasaulyje“, – tvirtino „Sulčių fabriko“ atstovas. Jis pridūrė, kad mažiems verslininkams pasaulinėje ar europinėje rinkoje yra didesnės galimybės konkuruoti tik dėl to, kad produktas kokybiškas ir sertifikuotas kaip ekologiškas. „Tik sertifikuoti produktai įgauna kokybės ženklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – pristatydamas svarbų sertifikavimo įstaigos vaidmenį pabrėžė kėdainietis verslininkas A. Rimdžius.

Ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema

Pasak „Ekoagros“ direktorės V. Lukšienės, visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami. „Ekologinė gamyba apima visus etapus: nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui“, – kaip veikia ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema, aiškino V. Lukšienė.

Anot jos, schema veikia taip: pagrindinius reikalavimus ir principus, bendrus visam ES ekologiniam sektoriui, nustato Europos Komisija (EK), įgyvendinimo taisykles Lietuvoje rengia ir tvirtina Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“.

Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja tik „Ekoagros“

„Mums labai svarbu neapvilti vartotojų lūkesčių, kad sertifikavimą atliekame kompetentingai ir kokybiškai. Per 24 veiklos metus sertifikavimo įstaiga augo, plėtėsi ir stiprėjo. Be pagrindinių, išplėtėme ir įvairių papildomų paslaugų, reikalingų pareiškėjams ir padedančių jiems lengviau realizuoti savo produkciją, spektrą. Pavyzdžiui, padedame jiems sertifikuotis pagal daugybę kitų šalių nacionalinių ir privačių standartų, – aiškino vadovė. – Dabar turime apie 3 tūkst. klientų ir apie 70 nuolatinių darbuotojų, kurių nemaža dalis įstaigoje dirba daug metų ir turi sukaupę didelę patirtį, reikalingą sudėtingam sertifikavimo procesui atlikti.“

Vienas svarbiausių „Ekoagros“ veiklos kokybės patvirtinimų – Nacionalinio akreditacijos biuro atliekamas išsamus veiklos vertinimas ir suteikiama akreditacija. Įgaliojimai tikrinti yra išskirtinai suteikiami tik kompetencijas turinčioms kontrolės įstaigoms. Akreditavimo ciklas trunka penkerius metus ir per tiek laiko atliekamas visiškas veiklos perakreditavimas. Per tuos penkerius metus dar kasmet vykdoma ir nuolatinė priežiūra.

Pirmąkart įstaigos akreditacija gauta 2005 m. Pastarąjį kartą akreditacija pratęsta praėjusiais metais ir galios iki 2025-ųjų.

Vienintelė įstaiga

Kodėl Lietuvoje ekologinę gamybą gali sertifikuoti vienintelė įstaiga, atsakė Žemės ūkio ministerijos atstovai, kurie tvirtino, kad kiekviena ES valstybė narė skiria kompetentingą instituciją, kuri prisiima galutinę atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi ES ekologinės gamybos taisyklių. Ši kompetentinga institucija savo vaidmenį gali deleguoti: A) vienai ar daugiau privačiųjų kontrolės įstaigų; B) vienai ar daugiau viešųjų kontrolės institucijų; C) mišriai privačių kontrolės įstaigų ir viešųjų kontrolės institucijų sistemai.

Beje, skirtingose ES šalyse yra pasirinktos skirtingos sistemos. Vienos šalys turi sistemą B, kai ekologinės gamybos kontrolė yra pavesta viešosioms kontrolės institucijoms, pvz., Danija, Suomija, Nyderlandai, Estija, Lietuva. Kitose šalyse taikoma kontrolės sistema A, kai kontrolė pavesta atlikti privačioms kontrolės įstaigoms. Dvi šalys – Lenkija ir Ispanija – turi sistemą C, kai veikia viešoji kontrolės institucija ir privačios kontrolės įstaigos.

Lietuvoje kompetentinga institucija yra Žemės ūkio ministerija, ji atsakinga už oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ekologinės gamybos ir ženklinimo srityje. O VšĮ „Ekoagros“ yra kontrolės institucija, t. y. valstybės viešoji administracinė ekologinės gamybos sertifikavimo ir ekologiškų produktų ženklinimo klausimams skirta organizacija, kuriai kompetentinga institucija yra suteikusi įgaliojimus šioje srityje.

Taigi Lietuva įgyvendina kontrolės sistemą B, apie kurią yra informuota EK.

– Gal galite papasakoti, kaip reikėtų užauginti, paruošti, laikyti ir parduoti ekologišką produktą?

– Norint gaminti ir tiekti rinkai ekologišką produkciją, reikia ją sertifikuoti. Nes tikru ekologišku laikomas tik sertifikuotas produktas. O norint tai padaryti, reikia išmanyti ekologinio ūkininkavimo principus, laikytis griežtų nustatytų reikalavimų. Taip pat sutikti su faktu, kad veikla bus kontroliuojama ir nuolat tikrinama – ir ne tik dokumentacija, bet ir gamybos vieta. Be to, siekiant įvertinti, ar produktas neužterštas neleistinomis medžiagomis ir, ar pagamintas laikantis ekologinės gamybos reikalavimų, bus imami produkcijos mėginiai laboratoriniams tyrimas. Svarbu pabrėžti, kad nesilaikant reikalavimų sertifikatą galima net ir prarasti.

– Daugelis gali įsivaizduoti, kad ekologiniame ūkininkavime svarbus tik auginimo etapas. Tačiau griežti reikalavimai keliami ir kitoms grandims. Kokie jie?

– Kontroliuojami visi ekologiško produkto etapai – nuo lauko iki stalo. Nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ir patiekimo galutiniam vartotojui. Kiekvienas ekologiško produkto judėjimo etapas ir kiekvienas grandinės dalyvis turi būti kontroliuojamas sertifikavimo įstaigos – tam, kad būtų apginti vartotojo lūkesčiai ir užtikrintas pirkėjo pasitikėjimas ekologinės gamybos kontrolės sistema. Savo ruožtu kiekvienas gamintojas taip pat turi susidaryti vidinę kontrolės sistemą, kuri užtikrintų ir įrodytų, kad produktas pagamintas laikantis visų ekologinės gamybos reikalavimų.

– Ekologinis ūkininkavimas naudingas ne tik žmogui, bet ir gamtai. Kokių cheminių medžiagų išvengiama ūkininkaujant tokiu būdu?

– Ekologiškai ūkininkaujant pagrindinis principas – naudoti natūralias medžiagas ir procesus. Ekologiški augalininkystės produktai auginami nenaudojant pesticidų ir cheminių trąšų, tokie patys reikalavimai taikomi ir ekologiškai auginamų gyvulių pašarams. Be to, ekologiški gyvulininkystės produktai neužteršti antibiotikais ir hormonais.

Svarbu akcentuoti, kad tuo ekologiškumo grandinė nesibaigia – griežti reikalavimai taikomi ir perdirbimui. Perdirbant ekologiškus produktus draudžiama naudoti sintetines kvapiąsias medžiagas, dažiklius, labai ribotas fermentų, maisto priedų ir pagalbinių medžiagų sąrašas.

– Kuo sertifikuoti produktai skiriasi nuo nesertifikuotų? Dažnai manome, kad močiutės sode augintas, dar šiek tiek sukirmijęs obuolys – natūralumo požymis.

– Sertifikatas vartotojui garantuoja, kad gamyba yra kontroliuojama, nuolat tikrinama, ar laikomasi reikalavimų. Nėra sertifikato, nėra specialaus ženklinimo – nėra ir garantijų. Iš sukirmijusio obuolio galima daryti išvadą, kad sodas intensyviai nuo kenkėjų nebuvo purkštas, bet tai dar nereiškia, kad jis ekologiškas. Jeigu produkto gamyba atitinka bendruosius maisto reikalavimus, jis yra sertifikuotas pagal ekologinius reikalavimus, tuomet toks produktas laikomas ekologišku, nepaisant jo išvaizdos.

Visa sertifikuota produkcija yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymima produkcija, sertifikuota pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir jų ekologišku asortimentu galite adresu www.rupus.lt.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija apklausė 1009 respondentus iš visos Lietuvos – skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir užsiėmimo. Tyrimas atskleidė jų turimas žinias apie ekologiškus produktus, požiūrį, pasitikėjimą, pirkimo įpročius.

Geriausiai žinomi faktai apie ekologiškus produktus yra susiję su jų sudėtimi: be GMO (50 proc.), neužteršti cheminėmis medžiagomis (48 proc.), be sintetinių maisto priedų (45 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) žinojo ir tai, kad tokie produktai turi būti sertifikuoti. Mažiau žinomi yra su ekologiškų produktų kontrole ir kokybės apsauga susiję procedūriniai veiksmai – kad įtariant pažeidimus atliekami tyrimai (25 proc.) arba kad gamintojai tikrinami bent kartą per metus (24 proc.).

Europos Sąjungos ekologinės gamybos ženklą žino 72 proc., Lietuvoje pagamintų ekologiškų produktų ženklą – 69 proc. apklaustųjų. Šalies gyventojai linkę pasitikėti ekologiškų produktų ženklais: 29 proc. pasitiki visiškai, 57 proc. pasitiki iš dalies.

Kol kas ekologiškų produktų vartojimas Lietuvoje tik įsibėgėja – šių produktų kartą per savaitę ar dažniau  perka 14 proc. apklaustųjų, kartą ar kelis per mėnesį – 34 proc. Dalis apklaustųjų (18 proc.) negalėjo nurodyti, kaip dažnai perka ekologiškus produktus, nes netikrina etikečių. Reguliariai maisto produktų etiketes skaito 29 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis pirkėjų tai daro kartais – kai perka naują produktą (44 proc.) arba kai kyla įtarimų dėl produkto sudėties (13 proc.). Neperkantys ekologiškų produktų (11 proc.) pagrindine to priežastimi nurodė didesnę ekologiškų gaminių kainą.

Taip pat „Ekoagros“ domėjosi, kiek reikšmingas vartotojams būtų faktas, jei viešojo maitinimo įstaiga siūlytų sertifikuotus ekologiškus produktus. 12 proc. tai turėtų didelę teigiamą įtaką, dar 32 proc. į tai atsižvelgtų kartu su kitais maitinimo įstaigos pasirinkimo kriterijais.

„Atlikę ekologiškų produktų vartojimo tyrimą ir žinodami gyventojų nuomonę apie ekologiškus produktus, jų požiūrį, pasitikėjimo laipsnį, vartojimo įpročius ar atvirkščiai – nevartojimo priežastis, galėsime planuoti, kuriose konkrečiose srityse reikia stiprinti savo vykdomą švietėjišką veiklą ir kaip efektyviau prisidėti prie ekologiškų produktų vartojimo Lietuvoje skatinimo“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

V. Lukšienė yra baigusi Kauno technologijos ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetuose verslo administravimo ir vadybos studijas. Ilgą laiką – beveik du dešimtmečius – dirbo bankų sektoriuje. Ėjo pardavimų, svarbių klientų aptarnavimo skyriaus vadovės ir kt. pareigas įvairiuose Lietuvos bankuose, dvejus metus dirbo banke Austrijoje.

Sertifikavimo įstaigoje „Ekoagros“ dirba nuo 2016-ųjų metų. Buvo atsakinga už įstaigos teikiamų paslaugų plėtrą Lietuvoje bei užsienyje, ėjo plėtros vadovės pareigas. Nuo 2018-ųjų yra IFOAM EU (Europos Sąjungos tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimo federacijos) tarybos ir valdybos narė. Taip pat ji yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje bei Baltijos šalyse Ekologinės lyderystės programos absolventė.

Savo veiklos programoje, parengtoje įvertinus ekologinio judėjimo aktualijas ir tendencijas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniame kontekste, svarbiausiais uždaviniais įvardija įstaigos teikiamų paslaugų kokybės išlaikymą ir didinimą, įstaigos veiklos skaidrumo didinimą, paslaugų spektro atsižvelgiant į gamintojų poreikius plėtrą, klientų rato didinimą, ekologiškų produktų vartojimo skatinimą.

„Nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje bus pradėtas taikyti naujas ekologinės gamybos reglamentas, pakeisiantis visus dabar galiojančius teisės aktus. Įstaigos laukia didelis iššūkis – naujojo reglamento adaptavimo darbai. Reikės kurti darbo grupes, keisti informacinių technologijų sistemas, dabar galiojančias procedūras, tvarkas, instrukcijas. Tam prireiks papildomų vidinių žmogiškųjų išteklių, laiko ir kompetencijų. Taip pat kitų institucijų, socialinių partnerių pagalbos, įsitraukimo ir bendradarbiavimo, kurį sieksiu dar labiau stiprinti“, – sako V. Lukšienė.

Kaip Eltai patvirtino ŽŪM, naujasis vadovas po visų vertinimų ir patikrų turėtų paaiškėti po mėnesio.

ELTA primena, kad buvęs „Ekoagros" vadovas Gintautas Labanauskas su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu buvo įsivėlę į konfliktą. G. Labanauskas teigė, esą turi duomenų dėl galimos korupcijos žemės ūkio srityje. Ministerijos teigimu, sprendimas nutraukti darbo sutartį su G. Labanausku buvo susijęs su darbais, kurie nebuvo atlikti.

G. Labanausko ilgą laiką ministerija negalėjo atleisti, nes jis turėjo laikiną nedarbingumą. Galutinai atleisti jį iš pareigų pavyko kovo 29 dieną.

Net po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktų rekomendacijų, ministerija neskuba ir tik žada keisti ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles.

"Turiu surinkęs ir toliau renku nemažai svarbios informacijos, galinčios padėti atskleisti esamos sistemos ydas ir negeroves, galimus korupcijos ir protegavimo atvejus", – dar prieš atleidžiamas iš "Ekoagros" direktoriaus pareigų viešai aiškino G.Labanauskas.

Jo teigimu, Ekologinio žemės ūkio taisyklėse palikta spragų, leidžiančių nesąžiningiems ūkininkams naudoti chemiją. Jis akcentavo, kad turi būti pašalintos perteklinės taisyklės, priimtos pernai gruodį.

Po viešų G.Labanausko pasisakymų, STT atliko Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro įsakymu, antikorupcinį vertinimą ir pateikė pasiūlymus dėl jų tobulinimo. Atliekant vertinimą nustatyta, kad ūkio subjektams suteikiama teisė savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai įrodyti, kad jų užauginta produkcija neužteršta.

Darbo netekęs G.Labanauskas laikosi savo išsakytos kritikos ŽŪM atžvilgiu.

Tačiau STT pastebėjo silpnas Ekologinio žemės ūkio taisyklių vietas ir pateikė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pastabas. G.Labanausko kritikuotame įsakyme nėra nustatytų kriterijų, kuriais vadovaudamasi sertifikavimo įstaiga, šiuo atveju "Ekoagros", gali pripažinti, kad įrodymai yra objektyvūs, o nesant nustatytų objektyvių įrodymų pateikimo terminų, galimi netikslūs tyrimų rezultatai.

STT pabrėžė, kad sertifikavimo įstaigai pačiai savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodymų objektyvumo ir tinkamumo, be nustatytų kriterijų, sukuriamos sąlygos korupcijos rizikai. Tarnybos vertinimas patvirtino ir labiausiai buvusio "Ekoagros" vadovo kritikuotą grįžtamąją įsakymo galią, kuri sudaro išskirtines sąlygas tiems ūkio subjektams, kuriems jau taikytos sankcijos už pažeidimus, naudojant neleistinas sintetines chemines medžiagas.

Neprieštaraus STT siūlymams

"Kauno diena" paprašė ŽŪM įvertinti STT išdėstytas pastabas. Atsiųstuose atsakymuose maža graužaties dėl neaiškaus įsakymo, sukuriančio sąlygas korupcijai. "Nepaisant to, kad ministerijos pasiūlyta praktika lanksčiai taikoma kitose ES šalyse, neprieštarausime STT siūlymams. Siūlomus pokyčius susiderinę su ekologinius ūkius sertifikuojančia įstaiga, artimiausiu metu papildysime taisykles.

Žemės ūkio ministerija gavo iš STT pasiūlymus dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių tobulinimo. Esame dėkingi už šios institucijos įžvalgas ir suformuotas gaires, kaip taisyklės galėtų būti tobulintinos, kad jas įgyvendinant nesusidarytų prielaidos galbūt neskaidriai veikai", – biurokratiškai atsakė.

Aistros nenurimo

ŽŪM neatsakė į "Kauno dienos" klausimą, kiek jiems žinoma apie tai, kad "Ekoagros" darbuotojai kreipėsi į STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), tačiau mielai atsakė apie skandalingai pašalinto "Ekoagros" direktoriaus G.Labanausko vadovavimo laikotarpio tyrimą.

"2019 m. Žemės ūkio ministerija atliko VšĮ "Ekoagros" auditą. Jo metu nustatyti trūkumai darbuotojams mokant priedus ir priemokas, priimant ir atleidžiant darbuotojus bei apiforminant direktoriaus komandiruotes", – ŽŪM pažymėjo, kad iš dalies pasitvirtinto pateiktame skunde nurodyti faktai.

G.Labanauskas dabar tikina neturintis jokio poreikio daugiau viešinti ministerijos užkulisius, tačiau buvęs "Ekoagros" vadovas tiki, kad galbūt nešvarūs darbeliai bus atskleisti.

"Ekologinio žemės ūkio taisyklės neatitinka sveiko proto kriterijų. Nesuprantu, kodėl iki šiol įmonėje neatliekami tyrimai. Galbūt korupcinis įsakymas tėra ledkalnio viršūnė. Kol nepradėjau daryti tvarkos, siaubingi dalykai vyko trečiose šalyse. Manau, tik laiko klausimas, kada ikiteisminio tyrimo institucijos tai nustatys", – "Kauno dienai" dėstė G.Labanauskas.

Jis įsitikinęs, kad ekologiniame sektoriuje Lietuva turi didžiulių galimybių. Pasaulinės tendencijos rodo didžiulį ekologinės produkcijos poreikį. Buvęs "Ekoagros" vadovas ragina nesugadinti savo sertifikavimo ženklo.

"Būtų labai liūdna, jei šią nišą dėl nekompetencijos ar kitų dalykų ministras su savo komanda užlenktų. Tas taisykles reikėjo skubiai atšaukti, atsiprašyti žmonių, kurie ekologiškai ūkininkauja, ir pasakyti, kad daugiau tokių nesąmonių nedarys. Ministras turėjo pripažinti, kad suklydo ar yra kvailas, bet ne korumpuotas", – kritikos negailėjo G.Labanauskas.

Ministras turėjo pripažinti, kad suklydo ar yra kvailas, bet ne korumpuotas.

Nekompetencija ar kita?

G.Labanausko žiniomis, buvę sertifikavimo įmonės kolegos patys išsiuntė užklausą į STT ir FNTT, todėl atskiro pareiškimo buvęs vadovas jau nesirengia daryti. "Sudarytos sąlygos nesąžiningiems ūkininkams, kurių, tikiu, yra nedaug. Problemos esmė – chemizuotą produkciją pateikti kaip ekologišką ir gauti už tai išmokas", – paprastais žodžiais užčiuoptą bėdą sertifikavimo sektoriuje dar kartą pabrėžė G.Labanauskas.

Jau nujausdamas, kad gali būti atšauktas iš "Ekoagros" direktoriaus pareigų, G.Labanauskas dėstė, kad Lietuvos ūkininkai turi turėti galimybes konkuruoti, kaip, pvz., lenkai. Abejotinais Ekologinių ūkių taisyklių pakeitimais esą mažinamas pasitikėjimas lietuviškų ūkių produkcija. Sąžiningi ūkininkai praranda norą dirbti. Esą, jei naudodamas chemiją gali gauti pigiau tą patį produktą, kam apsisunkinti.

"Pusę metų neleido įsteigti papildomo skyriaus. Spalio mėnesį turėjo būti patvirtintas įmonės "Ekoagros" strateginis planas, bet jo nepatvirtino. Tada ir kyla klausimas – ar tai tik nekompetencija, ar dar ir kiti dalykai. Tai jau turėtų būti ne mano vertinimas. Vertinti turėtų kitos institucijos", – aiškino G.Labanauskas.

G.Labanauskas pritaria STT siūlymams tobulinti taisykles ir sukurti tinkamas procedūras, užtikrinančias ūkio subjektų teisę ginčyti sertifikavimo įstaigos išvadas ir objektyvius bei nesuinteresuotų subjektų atliekamus sertifikuojamų objektų tyrimus.

Kad G. Labanauskas yra galutinai atleistas iš pareigų, Eltai penktadienį patvirtino Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ministerija taip pat sakė, kad greitai bus ieškoma naujo „Ekoagros“ vadovo.

„Planuojama, kad artimiausiu metu bus skelbiamas naujas konkursas“, - teigiama Eltai ministerijos atsiųstame komentare.

Pats G. Labanauskas sako, kad planuoja skirti daugiau laiko šeimai bei neskubės priimti naujų darbo pasiūlymų.

„Dabar dėstau Kauno technologijos universitete (KTU), atlieku profesoriaus praktiką. Su studentais dirbu. Galvoju, kad su naujais darbo pasiūlymais kol kas neskubėsiu, nes turiu nemažai planų, liečiančių mano asmeninį gyvenimą. Šiek tiek darbiniais klausimais buvo atribotas laikas nuo šeimos, tad daugiau laiko skirsiu jai“, - Eltai teigė G. Labanauskas.

Vis dėlto jis neneigė, kad ateityje svarstytų kitų VVĮ pasiūlymus.

„Manau, kad šiandien nesvarstyčiau (darbo pasiūlymų iš VVĮ. - ELTA), bet ateities perspektyvoje visus pasiūlymus svarstysiu - ar papildomo verslo, ar valstybiniame sektoriuje. Niekas gyvenime nesikeičia, jei nesutampa požiūris su vienu ar kitu valdininku“, - sakė G. Labanauskas.

ELTA primena, kad G. Labanauskas su ŽŪM buvo įsivėlęs į tam tikrą konfliktą. G. Labanauskas teigė, esą turi duomenų dėl galimos korupcijos žemės ūkio srityje. Ministerijos teigimu, sprendimas nutraukti darbo sutartį su G. Labanausku buvo susijęs su darbais, kurie nebuvo atlikti.

G. Labanausko ilgą laiką ministerija negalėjo atleisti, nes pastarasis turėjo laikiną nedarbingumą.

„Ekoagros“ laikinojo direktoriaus funkcijas šiuo metu atlikti yra pavesta įstaigos kokybės vadovui Tomui Demikiui.

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ekologinei gamybai skiriamos žemės plotai ES šalyse nuolat didėja. Lietuvoje, nors pačių ūkių šiuo metu nedaugėja, ekologiškai dirbamos žemės plotai taip pat auga ir šiuo metu užima apie 8 proc. Neseniai Žemės ūkio ministerijos su socialiniais partneriais pasirašytoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltojoje knygoje, nubrėžiančioje Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją, planuojama iki 2030 m. pasiekti 15 proc.

Plečiantis pirminei ekologinei gamybai, kartu didėja tvarkybos, vadinamosios antrinės gamybos, poreikis - auga sertifikuotų perdirbimo, transportavimo, prekybos įmonių skaičius.

„Pastaruosius kelerius metus daugėjo sertifikuotų subjektų, užsiimančių didmenine prekyba fasuotais ir paženklintais produktais, prekyba grūdais, nuotoline prekyba internetu. Ir ypač padaugėjo besiverčiančiųjų ekologiškų produktų importu iš trečiųjų šalių“, - pranešime spaudai cituojama „Ekoagros“ 3-iojo skyriaus, atsakingo už tvarkybos sertifikavimą, vadovė Reda Butkevičiūtė.

Vis dėlto, jos teigimu, nėra pagyvėjimo ekologiško visuomeninio maitinimo veikloje, Lietuvoje tėra penki sertifikuoti ūkio subjektai. Nedaugėja ir užsiimančiųjų perdirbimu savo ūkyje.