Ministrė rašo ir apie tai, jog dėl kai kurių politinių aspektų ją apima gėdos jausmas, nes dalis klausimų tiesiog paliekama diskusijų lygmenyje.

Ketvirtadienį feisbuke politikė paskelbė įrašą „apie iššūkius, su kuriais kovojame, apie pokyčius ir galimybes, apie ateitį, ir apie žmogaus teisių darbotvarkę“.

Pirmąją įrašo dalį A. Armonaitė pavadino „Kur mes esame?“.

„Šiandien Ukrainai kaunantis už visą laisvąjį pasaulį ryškiai, kaip niekad, matome dviejų civilizacijų sandūrą. Vakarietišką demokratišką – kur žmogaus teisės, privati nuosavybė, demokratija – yra pamatinės vertybės. Ir despotišką rusišką – kur žmogui vietos nėra. Ir tą matome visur kasdien – nuo socialinių tinklų ir naujienų apie karą, iki diskusijų Seimo salėje, kur susirinkusiems dėdėms, visur vaidenasi tik „vagys“ ir „narkomanai“ ir kur argumentų nereikia, nes viską sureguliuos baudžiamasis kodeksas“, – rašo ministrė.

Laisvės partijos lyderė pastebėjo, kad Europa nuolatinių krizių sąlygomis gyvena jau keliolika metų, primindama finansų krizę, „Brexitą“, Krymo aneksiją, pabėgėlių krizę, pandemiją, iššūkius energetikos srityje.

„Ko gero, čia ne pabaiga. Vienintelis tikrai stabilus dalykas Europoje yra nuolatiniai iššūkiai. Vienintelis dalykas, kurį tikrai žinome apie ateitį – kad nežinome, ką ji atneš“, – akcentavo A. Armonaitė.

Politikams tai, pasak jos, metas, kai neužtenka tik administruoti ir reikia veikti. „Ryžtingai, per kritiką ir audras. Rinktis iš netobulų alternatyvų, kad suvaldytumei krizes. O mums, Laisvės partijos politikams, buvo ypatingai svarbus papildomas uždavinys – kad žmogaus teisių darbotvarkė – LGBTQ porų partnerystė, Baudžiamojo kodekso pokyčiai, pagalbinis apvaisinimas, dviguba W, nebūtų nustumti į paraštes „dabar ne laikas“, „dabar pandemija“, „dabar karas“ ir panašiai. Manau, bendrai mums pavyko. Tačiau ne viskas“, – mintis dėsto politikė.

Vienintelis tikrai stabilus dalykas Europoje yra nuolatiniai iššūkiai. Vienintelis dalykas, kurį tikrai žinome apie ateitį – kad nežinome, ką ji atneš.

Antrojoje teksto dalyje A. Armonaitė aprašo išmoktas pamokas. Pirmoji jų, – kad krizėje natūrali pirminė reakcija į krizę yra šokas, nežinomybė bei sumaištis.

Prisimindama 2019 metų gruodį prasidėjusios COVID-19 pandemijos pradžią, A. Armonaitė aprašė tuomet vykusias lenktynes dėl pirmųjų vakcinų ir chaosą dėl reikiamų priimti priemonių – šį laikotarpį politikė pavadino „bado žaidynių“ etapu. 

„Visi žino geriau, visiems sunku, visi pikti, visi tarpusavyje konkurentai. Šiandieninėje karo energetikoje ir ekonomikoje panašiai – konkurencija pildant dujų saugyklas Europoje, pilasi vienas už kitą dosnesni ekonomikos gelbėjimo planai – lenktynės „kas daugiau“, visiškai nesikoordinuojant. Gaminančių elektrą valstybių pasidalijimas viršpelniais su importuojančiomis šalimis? Įdomu, kaip pasibaigs praktikoje. Pirmame krizės akivaizdos žingsnyje vieninga Europa neegzistuoja. Kiekvienas už save ir už savo šalį“, – rašo A. Armonaitė.

„Šiame žingsnyje taip pat atsiranda daug šaukiančių, daug pasyviai agresyvaus tono, ir mažai klausančių ir darančių. Daug konfliktuojančių interesų ir alternatyvių išeičių. Politikai ir sprendimų priėmėjai „vėluoja“, „ne taip“, „ne ten“, „ne tiek“. O jeigu šiaip nelabai patinka – tai sėkmytės tiems politikams . Realiai, jeigu nori sukurti prasmingą išeitį, turi, kaip telefone – įsijungti „skrydžio režimą“, pasitelkti komandą, ir pasilikti erdvės savo mintim, o ne triukšmui. O tada – komunikuoti, nesislėpti, pristatyti tas išeitis ir už jas atstovėti“, – mintį tęsia  ministrė.

Antrąja pamoka A. Armonaitė įvardijo poreikį kuo greičiau pritaikyti laikinus sprendimus, laimėti laiko ir ruoštis trečiam žingsniui.

„Pandemijos metu tam buvo karantinas, kol pasiruoš ligoninės ir atkeliaus vakcinos. Nuolat kovojome dėl laisvesnio karantino, o atsiradus galimybei skiepytis jo pagrįstumas apskritai tapo sunkiai apginamas. Turėjome nuolatinį debatą griežtinti ar laisvinti ir kokia apimtimi. Mūsų pasiūlytas ir įgyvendintas galimybių pasas, tebūnie jis buvo daugybės keiktas, leido valstybės gyvenimui ir ekonomikai funkcionuoti laisviau“, – rašė politikė.

Jos vertinimu, būtent antrame žingsnyje esame dabar.

„Valstybė po valstybės Europoje paskelbė planus, kaip mažins elektros ir dujų vartojimo paklausą. Lietuvoje taip pat mažiname vartojimą laikinomis priemonėmis. Numatėme kompensacijas gyventojams bei pusės metų elektros kainą stabilizuojantį horizontalų mechanizmą už 0,5 mln. eurų verslui. Iš viso pasiūlėme verslui priemonių už 2,5 mlrd. eurų pusei metų. Tai priemonės, kurios yra automatizuotos, staigios, horizontalios, dėl to brangios. Bet leidžiančios laimėti laiko – pusę metų“, – Lietuvai iškilusius energetikos iššūkius aptarė A. Armonaitė.

Trečia pamoka, anot jos, – esminės priemonės iššūkiams įveikti.

„Pandemijos metu – tai masinė gyventojų vakcinacija, kurią skatino galimybių pasas. Mūsų įgyvendinto GP poveikis – Europoje dar galiojus griežtiems karantinams, Lietuvoje tokio nereikėjo, per pandemiją Lietuvos ekonomika augo. Karo energetikoje – elektros generavimo pajėgumų reikšmingas padidinimas. Virsmas iš elektrą importuojančios į elektrą gaminančią šalį. Įmonių persitvarkymas į gaminančius vartotojus, energetinį efektyvumą ir energijos išteklių taupymą užtikrinančių priemonių pritaikymas“, – rašė ministrė.

Galiausiai, paskutinėje ketvirtojoje savo įrašo dalyje A. Armonaitė akcentuoja žmogaus teisių klausimus, politikė tvirtina, kad „iššūkis ir krizė negali būti pasiteisinimas nematyti esminių žmogaus teisių klausimų.“

T. Biliūno / BNS nuotr.

„Nebus nei sėkmingos ekonomikos, nei inovacijų, nei žaliosios transformacijos, jeigu nekursime lygių galimybių savo žmonėms skleistis, kurti, ir būti savimi. Ir žmogaus teisių darbotvarkė mums buvo, yra ir bus ypatingai svarbi, nepaisant globalių iššūkių ir nežinomybės dėl ateities. Sutvarkėme „W“ varduose klausimą ir ištaisėme pačius didžiausius pagalbinio apvaisinimo reguliavimo keistumus. Visų porų lygybės – partnerystės ar civilinės sąjungos – bei kanapių reguliavimo klausimai lieka centrine žmogaus teisių darbotvarkės dalimi“, – pabrėžė politikė.

Man taip pat yra gėda. Gėda prieš žmones, kurie turi išvažiuoti iš Lietuvos, kurie jaučiasi antrarūšiai, man, kaip ministrei, gėda prieš Lietuvos tarptautinius partnerius ir investuotojus.

Jos teigimu, „klausimai, apie kuriuos partijos ir politikai bijojo kalbėti, nutylėdavo, slėpdavosi, gėdydavosi – tapo nacionalinės politikos temomis.“ „Jiems yra sutelktas istoriškai rekordinis palaikymas Seime. Jie išjudėjo iš mirties taško ir yra svarstomi. Kai dar ką tik reikėjo kovoti ir – kaip dabar populiaru sakyti – „keliais šliaužioti“, kad būtų klausimai pateikti – atsidarytų diskusija parlamente.

Ir taip. Jie liko neišspręsti – gautas ne vienas, ir net ne du smūgiai. Man, kaip Laisvės partijos, kuri šiuos klausimus atnešė į nacionalinės politikos darbotvarkę, pirmininkei yra asmeniškai liūdna. Man taip pat yra gėda. Gėda prieš žmones, kurie turi išvažiuoti iš Lietuvos, kurie jaučiasi antrarūšiai, man, kaip ministrei, gėda prieš Lietuvos tarptautinius partnerius ir investuotojus. Kai didžiuojamės investicine aplinka, inovacijomis, pramone ir startuoliais, suvaldytomis krizėmis, parama Ukrainai, o žmogaus teisių žemėlapiuose esame nupiešti su Baltarusija ir Rusija“, – rašo A. Armonaitė.

Nepaisant to, pasak Laisvės partijos lyderės, šiais klausimais būtina toliau dirbti. „Aš žinau, kad su 11 mandatų iš 141 iki šio momento esame padarę viską, kad Lietuva būtų arčiau šių sprendimų ir arčiau vakarietiško pasaulio. Nešiojome vis naujas geležines klumpes. Ieškojome vis daugiau kompromisų. Kompromiso kompromisui, pritarėme neįtikėtinoms pataisoms ir iš kai kurių vis tiek žadėto palaikymo projektui nesulaukėme. Jeigu ne iš vienų, tai iš kitų . Ir matematika čia paprasta – Seime reikia frakcijų, kurios nekrūpčioja. Reikia didesnės Laisvės partijos frakcijos. O kol mūsų 11 – darome, ką galime ir dirbame su tokiu Seimu, koks yra“, – tvirtina politikė.

„Mes atėjome į politiką tam, kad Lietuvoje būtų įtvirtintos vakarietiškos liberalios demokratijos idėjos, kad Lietuva būtų toliau nuo despotiškos rusiškos ideologijos, kad Lietuva būtų atvira. Taigi mes spręsime šiuos žmogaus teisių klausimus tol, kol išspręsime. O išsprendę – būsime atsparesni naujiems ateities iššūkiams ir krizėms, ir pajėgesni kurti naujas galimybes mūsų nuostabiai šaliai. Įveikėme ne vieną iššūkį, įveiksime ir šiuos, ir priimsime istorinius pokyčius, kurie Lietuvą sustiprins, kaip Vakarų civilizacijos šalį“, – mintį baigė ministrė A. Armonaitė.

„Taip, pasitikiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pripažino, kad situacija yra nesmagi, apgailestavo, jog A. Armonaitė apie nepritarimą Vyriausybės pozicijai nepasakė per Ministrų kabineto posėdį, tačiau tvirtino didelės dramos dėl to nedaranti.

„Tai tikrai nėra smagi situacija todėl, kad, bent jau man atrodė, jog susitarėme dėl kompromiso, bet nesusitarėme iki galo. Atsitiko kaip atsitiko. Kaip sakiau antradienį, toliau diskutuosime dėl tolesnio darbo tiesiog koalicijos formatuose. Nieko čia dramatiško daugiau pasakyti negaliu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Tai tikrai nėra smagi situacija todėl, kad, bent jau man atrodė, jog susitarėme dėl kompromiso, bet nesusitarėme iki galo. Atsitiko kaip atsitiko.

„Jeigu iš vieno atskiro balsavimo darytume dangaus griuvimo ar griovimo išvadas, turbūt apskritai būtų neįmanoma jokiai koalicijai egzistuoti ir dirbti. Man yra nesmagu, tą sakiau jau ir antradienį, todėl, kad Vyriausybėje pastabų iš ministrės dėl siūlymo kompromiso nebuvo. Būtų geriau, jeigu mes būtume vis dėlto apie tai pasikalbėję Vyriausybėje, bet dabar tai jau yra vakarykščiai barščiai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Ji atmetė politologų prognozes, kad jog po balsavimo dėl PVM konservatoriai nebepalaikys kai kurių Laisvės partijos inicijuojamų projektų.

„Čia nėra dantis už dantį principas, jeigu pradedi taikyti dantis už dantį principą koalicijoje, tai kokia yra koalicija“, – sakė premjerė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas trečiadienį konstatavo, kad PVM lengvatą inicijavusi Laisvės partija pažeidė koalicijos sutartį.

Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio teigimu, pažeistas koalicinės sutarties 1.2 punktas, kuriuo partneriai yra įsipareigoję remti Vyriausybės politiką.

Seimas antradienį prieš patvirtindamas 2023 metų valstybės biudžetą priėmė Laisvės partijos siūlymą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui pratęsti iki 2023 metų pabaigos, o ne pusmečiui, kaip planavo Vyriausybė.

Už Laisvės partijos siūlymą, kuris, pasak premjerės, biudžete atvėrė apie 60 mln. eurų skylę, balsavo 12 valdančiosios koalicijos narių iš 74: du konservatoriai – Mykolas Majauskas ir Mindaugas Skritulskas, devyni Laisvės frakcijos nariai (nedalyvavo Kasparas Adomaitis ir Ewelina Dobrowolska) bei liberalas Andrius Bagdonas.

Konservatorių vadovas teigė, jog Vyriausybė siekė kompromiso su mažesniaisiais koalicijos partneriais dėl PVM lengvatų ir svarstant klausimą Vyriausybėje prieštaravimų dėl to nebuvo.

„Vyks įprastas darbinis ministrės susitikimas, kuriame aptariamos verslui svarbios aktualijos, su pagrindinių Lietuvos verslo asociacijų vadovais“, – BNS informavo ministerija.

A. Armonaitė taip pat kvies verslą aktyviai naudotis parama investicijoms – tam numatyta 1 mlrd. eurų.

Ministerija rugsėjį skelbė, jog iki 2023 metų pabaigos planuojama per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Finansavimas iš Europos Sąjungos fondų bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse.

Vyks įprastas darbinis ministrės susitikimas, kuriame aptariamos verslui svarbios aktualijos, su pagrindinių Lietuvos verslo asociacijų vadovais.

Vyriausybė yra parengusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketą verslui, kuriame siūlomas elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, paskolos.

Kitų metų biudžete energijos kainų augimo poveikio švelninimui verslui numatyta 446 mln. eurų – būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.

Elektros kainos kompensacijoms įmonėms kitų metų biudžete numatyta 234 mln. eurų, o mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui – 764 mln. eurų.

Be to, 9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, taip pat pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Tam skiriama 66 mln. eurų.

Be to, su potencialiais JAV investuotojais ministrė aptars verslo ir investicijų pritraukimo sąlygas, pristatys Lietuvos inovacijų ekosistemą bei gyvybės mokslo pasiekimus.

A. Armonaitė taip pat pasveikins naująjį Lietuvos garbės konsulą Masačiusetso valstijoje Teodorą Forcht Dagį ir lietuviško kapitalo biotechnologijų bendrovę „Northway Biotech“ pradedant veiklą JAV.

JAV yra prioritetinė Lietuvos biotechnologijų ir farmacijos rinka. Lietuvos biotechnologijų sektorius sukuria apie 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – keliskart daugiau nei ES vidurkis, o iki 2030-ųjų norima pasiekti 5 proc. BVP.

Lietuvai taip pat svarbu išnaudoti konkurencinį pranašumą mokslinių lazerių srityje. Eksporto potencialą JAV turi Lietuvos įmonės, veikiančios medicinos prietaisų gamybos, diagnostikos ir optoelektronikos srityse

A. Armonaitė kvies Bostono įmones dalyvauti Europos industrinės biotechnologijos ir bioekonomikos forume EFIB spalio mėnesį Vilniuje. Taip pat Masačiusetso valstijos įmones kviečiamos dalyvauti gyvybės mokslų konferencijoje „Life Science Baltic 2023“, kuri vyks Vilniuje 2023 metų rugsėjį.

E. Girdzijauskaitė iki šiol dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“, kur buvo atsakinga už kūrybinių projektų vystymą ir komunikaciją.

Prie A. Armonaitės komandos taip pat prisijungė buvęs žurnalistas Martynas Čerkauskas, kuris ministrei patarinės strateginės komunikacijos klausimais.

Jis anksčiau yra dirbęs dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“ bei lrytas.lt naujienų portale, taip pat vadovavo bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ komunikacijai, dirbo viešųjų ryšių bendrovėje „Publicum“.

S. Barauskienė BNS sakė, kad ji su ministre buvo sutarusi, jog dirbs terminuotą laiką.

„Kaip iš pat pradžių ir buvome sutarę su ministre Aušrine Armonaite – ateinu dirbti terminuotą laikotarpį, kol įsivažiuos visi darbai. Buvo tikrai nepaprastai įdomus laikotarpis, esu dėkinga kolegoms ir visiems, su kuriais teko drauge dirbti“, – BNS sakė S. Barauskienė.

„Nors Lietuvos potencialas inovacijų srityse – milžiniškas, o daugybė Lietuvos įmonių pripažįstamos pasauliniu mastu, tačiau pasauliniame kontekste skaičiai nėra džiuginantys. Todėl visa šios Vyriausybės programa yra orientuota į šalies ekonomikos transformaciją per skaitmeninės ir inovatyvios pramonės kūrimą ir auginimą, verslo ir mokslo partnerystės skatinimą. Kalbėdamiesi su verslu norime atliepti jų poreikius ir paskatinti kurti inovacijas“, - sako A. Armonaitė.

Susitikime su lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo bendrovės „Light Conversion” vadovu Martynu Barkausku ministrė domėjosi, kaip įgyvendinami įmonės plėtros planai – bendrovė plečiasi ir sostinėje šių metų pabaigoje atidarys naują priestatą, kuriame įsikurs laboratorijos, bus gaminamos lazerių sistemos, atliekami moksliniai tyrimai. Pasak A. Armonaitės, lazerių technologijas kuriantis sektorius yra užmezgęs ilgalaikę ir tvarią partnerystę su įvairiais industriniais bei mokslo, biotechnologijų, medicinos tyrimų centrais. Įmonės plėtra suteiks dar vieną impulsą lazerių sektoriaus plėtrai šalyje, o kartu dar labiau sustiprins šalies pozicijas pasaulinėje lazerių rinkoje.

Šiuo metu su lazerinėmis technologijomis šalyje dirba daugiau kaip 40 įmonių, veikia daugiau kaip 10 lazerinių technologijų tyrimo centrų, o apie 10 proc. sektoriaus pajamų kasmet yra investuojama į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šalies lazerių sektorius per metus vidutiniškai auga po 10–15 proc.

Susitikime taip pat aptartos lazerių sektoriaus perspektyvos. Pastaruoju metu lazerių sektorius Lietuvoje yra vienas iš stipriausių ir didžiausią pridėtinę vertę kuriančių ekonomikos sektorių šalyje, o apie 80 proc. lietuviškų lazerių ir jų komponentų yra realizuojami užsienio rinkose. Pasak A. Armonaitės, būtina ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti lyderystės pozicijas, todėl tam reikia svarstyti apie rinkų diversifikavimą

A. Armonaitė taip pat susitiko su daiktų interneto sprendimus kuriančios „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėju ir prezidentu Arvydu Paukščiu. Šios įmonės planuose – taip pat dideli plėtros planai.  Ministrė pasidžiaugė, kad Vilniaus regione sparčiai kuriasi inovatyvius, aukščiausių kompetencijų reikalaujančius produktus kuriančios bendrovės, o verslo ir mokslo partnerystė leidžia ne tik kurti naujus inovatyvius gaminius ir paslaugas įvairioms sritims, bet ir sėkmingai eksportuoti jas į pasaulines rinkas.

Pasak A. Armonaitės, naują impulsą inovacijų ir technologinių naujovių kūrimui šalyje turėtų duoti kitų metų pradžioje pradėsianti veikti Inovacijų agentūra, kuri bus atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą: nuo idėjos plėtojimo, konsultavimo iki finansavimo ir produktų išleidimo į rinką. Be to, ministerija pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų veiksmų programą planuoja finansines paskatas veikloms, susijusioms su startuolių kūrimu, jų akceleravimu, plėtra, taip pat inovacijų viešajame sektoriuje skatinimu.

Tai bendri kosmoso srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, Žemės stebėjimas, biotechnologijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Taip pat kalbėta, kaip Lietuvos verslas ir mokslas galėtų prisidėti prie „Starlink“ – palydovinio plačiajuosčio ryšio sistemos diegimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 

„Šiandien galime džiaugtis, kad Lietuvą renkasi tokio masto užsienio kompanijos. Kartu su E. Musko technologijų įmonės „SpaceX“ atstovais aptarėme svarbiausiu žingsnius, kad jų atėjimo į Lietuvą procesas vyktų kuo sklandžiau. Tai, kad „SpaceX“ nusprendė steigti „Starlink“ įmonę Lietuvoje, daug reiškia visai mūsų kosmoso technologijų ekosistemai, čia inovacijas kuriančiai bendruomenei, šalies tarptautiniam įvaizdžiui bei kasdieniams interneto vartotojams. Esu įsitikinusi, kad toks abipusis bendradarbiavimas paskatins inovacijas, suteiks stimulą kurti pažangias technologijas ir didelės pridėtinės vertės produktus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Palydovinis interneto ryšys leis Lietuvoje turėti geresnę interneto prieigą atokesnėse vietose, o tai sudarys žmonėms daugiau galimybių kurti verslus visoje šalies teritorijoje. 

Susitikimo metu nuspręsta surengti bendrą Lietuvos kosmoso rinkos dalyvių ir „SpaceX“ komandų susitikimą, kad būtų išsamiau apibrėžtos galimos bendradarbiavimo sritys ir formos. Lietuva turi didelį potencialą vystyti optikos ir optoelektronikos, lazerių, žemės stebėjimo technologijų, palydovų variklių, skirtų manevruoti kosmose, technologijas ir kosminių sistemų programinę įrangą.

Ministrės teigimu, kosmoso sektoriaus augimas ir komercinimas yra viena prioritetinių ministerijos krypčių, o šiuo metu šalyje yra daugiau nei 30 kosmoso tiekimo grandinėse dalyvaujančių įmonių, iš kurių viena vidutiniškai sukuria 0,5 mln. eurų pardavimo pajamų. Realu tikėtis, kad per 5 metus kosmoso kompanijų skaičius Lietuvoje išaugs daugiau nei 2,5 karto ir pasieks apie 80 bendrovių.

Pasaulinė kosmoso sektoriaus vertė pernai siekė 317 mlrd. eurų, ji kasmet paauga apie 6,7 proc. Lietuva šį pavasarį tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, o bendradarbiavimas su EKA sukuria galimybę padidinti valstybės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir suteikia postūmį šalies ateities verslams bei duoda tiesioginės naudos šalies ekonomikai – skaičiuojama, kad EKA programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.

Pasak jo, „Euractiv“, nepriklausomas Europos žiniasklaidos tinklas, kurio specializacija – Europos Sąjungos politika, praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių iki šiol nėra pateikusi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ar bent jo juodraščio ES. Parlamentaro duomenimis, pagal šį planą Lietuva galėtų panaudoti kone 3 mlrd. eurų dotacijų ekonomikai, patiriančiai sunkumų dėl COVID-19, gaivinti, tą jau spėjo padaryti net 19 ES valstybių narių.  

„Valdančiųjų elgesys stebina. Pirmiausiai ekonomikos gaivinimo plano lėšos jų iniciatyva buvo išimtos iš 2021 m. valstybės biudžeto, nors didžioji dalis ES valstybių šias lėšas jau yra susiplanavusios panaudoti su šių metų biudžetu. Dabar iš užsienio žiniasklaidos išgirstame nuogąstavimus, kad Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio valstybių, kuri šio plano Briuseliui iki šiol nepateikė, nors tą jau padarė net 19 ES valstybių. Priežastys, kodėl taip elgiamasi, – nesuvokiamos, nes turime visas galimybes konsultuotis su ES ekspertais ir tobulinti planą, jei tik laiku tą padarytume – artėja balandžio mėnuo, kuris yra galutinis plano pateikimo terminas“, – stebisi LVŽS šešėlinės Vyriausybės ministras D. Labanavičius.

Dabar iš užsienio žiniasklaidos išgirstame nuogąstavimus, kad Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio valstybių, kuri šio plano Briuseliui iki šiol nepateikė, nors tą jau padarė net 19 ES valstybių.

D. Labanavičiaus teigimu, ES teisės aktai ragina valstybes nares konsultuotis su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitomis susijusiomis šalimis rengiant ir įgyvendinant atsigavimo ir atsparumo planus. Tokių konsultacijų dėl ekonomikos gaivinimo plano, kaip viešai jau kalba Nacionalinės NVO koalicijos vadovai, taip pat šiuo metu nėra.

„I. Šimonytės Vyriausybė, pradėdama savo veiklą, deklaravo išskirtinį skaidrumą ir norą konsultuotis su visuomene, klausytis žmonių. Panašu, kad viskas vyksta priešingai – ateities ekonomikos DNR planas buvo peržiūrimas ir paskui naikinamas konsultuojantis su vieninteliu verslo atstovu, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu M. Dubnikovu, patariamojoje ekspertų taryboje, kurios rekomendacijomis buvo suvaržyti smulkieji verslai, matėme tų pačių stambiųjų verslų atstovus iš Lietuvos verslo konfederacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos. Smulkieji verslai ekspertų taryboje nedalyvauja, nes iki šiol nepakviesti. Dabar iš Nacionalinės NVO koalicijos girdime, kad NVO nieko nežino apie konsultacijas dėl plano rengimo, kuriame bus planuojama panaudoti apie 3 mlrd. eurų dotacijų. Kyla labai daug klausimų, kokiems interesams atstovauja ši Vyriausybė, staiga nusprendusi užsidaryti nuo nevyriausybinio sektoriaus ir smulkiųjų verslų ten, kur priimami ateities ekonomikai reikšmingi sprendimai. Dėl to paprašiau ministrės atsakyti į klausimą, su kokiais socialiniais partneriais konkrečiai yra diskutuojama dėl ekonomikos gaivinimo plano ir kodėl nėra įtrauktas NVO sektorius“, – teigia D. Labanavičius.

Pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF) Lietuvai yra numatyta 2,6 mlrd. eurų dotacijų. „Toks precedento neturinčių ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymas vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu gali reikšmingai paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą ir nulemti artimiausių dešimtmečių Lietuvos ekonominę ateitį. Į šių metų biudžetus RRF lėšas jau yra įtraukusios tokios valstybės kaip Austrija, Italija, Prancūzija, Vokietija. Nuo šių ES senbuvių neatsilieka ir naujosios ES valstybės narės, netgi Lietuvos kaimynė prie Baltijos jūros Estija“, – sako D. Labanavičius.

Pasak A. Armonaitės, duomenų atvėrimas sukurtų dar palankesnes sąlygas verslams įsikurti ir augti.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Valstybės kontrolė skaičiuoja, jog Lietuvos ekonomika galėtų paaugti beveik 1 mlrd. eurų, jei institucijos įgyvendintų Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas bei atvertų daugiau duomenų verslui ir visuomenei.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo duomenimis, Lietuva 2019 metais įvertinta kaip mažiausiai pažengusi EBPO valstybė atveriant duomenis, esanti paskutinėje, 32-oje, vietoje, surinkusi 0,35 balo iš vieno galimo.

Itin lėtą duomenų atvėrimą Lietuvoje kritikuoja ir nevyriausybinės organizacijos, savo ruožtu Registrų centras pernai tvirtino, kad daugiau savo tvarkomų duomenų atverti jis galės išsprendus teisės aktų pakeitimo klausimus

Susitikime bus kalbama, kaip užtikrinti patikimesnę Registrų centre kaupiamų duomenų apsaugą, A. Armonaitė ir S. Urbanavičius taip pat aptars skaitmeninės Lietuvos ambasados kūrimo galimybes.