Panaudota nedaug lėšų

Visos ES šalys, kaip ir kitos pasaulio valstybės, ėmėsi priemonių kovai su COVID-19 ir jos sukeltiems neigiamiems padariniams šalinti. Išanalizavę Europos Komisijos skelbiamą informaciją apie ES šalyse (be Jungtinės Karalystės) taikytas priemones COVID-19 krizės padariniams suvaldyti, valstybės kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad beveik visos jos skiria papildomų išlaidų sveikatos sektoriui, visos taiko panašias priemones gyventojų pajamoms ir darbo vietoms išsaugoti bei įmonių likvidumui užtikrinti.

Lietuvoje ekonomikos skatinimo ir koronaviruso padarinių mažinimo priemonėms iš viso numatyta 6,2 mlrd. eurų. Valstybės kontrolė vertino tiesioginiam finansavimui skirtų 4,9 mlrd. eurų panaudojimą. Iš jų iki šiol panaudota 40 proc. lėšų, arba 1,96 mlrd. eurų. Mažiausiai jų panaudota sveikatos ir visuomenės apsaugai – 20,9 proc. (104,7 mln. iš 500,3 mln. eurų), verslo likvidumui – 28,9 proc. (411,5 mln. iš 1,4 mlrd. eurų). Iš verslui skirtų lėšų mažiausiai – 21,7 proc. – panaudota žemės ūkio gamybai ir maisto tiekimo grandinei išlaikyti.

Darbo vietoms ir gyventojų pajamoms išsaugoti skirta 1,9 mlrd. eurų, iš jų panaudota 49 proc. (936,6 mln. eurų). Ekonomikai skatinti (investicijų projektams, kelių priežiūros, klimato kaitos programoms ir turizmo sektoriui) skirta 1,1 mlrd. eurų, iš jų panaudota 47,4 proc. (510,6 mln. eurų).

Koronaviruso plitimo trumpajam laikotarpiui suvaldyti ir pasirengti naujoms jo bangoms Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją, tačiau vėluojama įgyvendinti 28 proc. veiksmų. Vėluojama peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus bei veiklos rekomendacijas.

"Pandemijos valdymo ir jos neigiamų padarinių šalinimo apibendrintos patirtys privalo pasitarnauti atsakingoms institucijoms priimant sprendimus, kurie taikliausiai atlieptų kylančius iššūkius ir pandemijos veikiamų sričių poreikius, leistų tinkamai projektuoti būsimus veiksmus", – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Gavo ir nenukentėję

Lietuvos aukščiausioji audito institucija atkreipė dėmesį, kad nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui skirtą valstybės paramą per "Invegą" gavo ir kai kurios įmonės, kurias Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) identifikavo kaip nenukentėjusias. Be to, kai kurios įmonės mažino darbuotojų skaičių, kad gautų subsidijas, skirtas labai mažoms įmonėms.

70 proc. – tokią dalį investicijų sudaro iki Ateities ekonomikos DNR plano tvirtinimo suplanuotos investicijos, skelbia Valstybės kontrolė.

Aikštėn iškilo ir kitų neaiškių aktų pasinaudojant COVID-19 sunkmečiu. 22 tūkst. nuo koronaviruso krizės nukentėjusių šalies įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių. O iš jų – 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad daugiausia mokesčių atidėti prašo kai kurios sėkmingiausios šalies įmonės, pavyzdžiui, didžiausi prekybininkai ir turtingiausi žmonės. VMI neskelbia, kokioms įmonėms ir kiek mokesčių atidėta, tačiau parlamente atsirado siūlymų, kad ši informacija turėtų būti prieinama visuomenei.

Ypač, kai kalbama apie reikšmingas nepriemokų sumas. Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Kai išvengti piktnaudžiavimo?

Remdamasi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, Valstybės kontrolė pripažįsta, kad įmonės gali būti skirtingai pripažįstamos nukentėjusiomis. Atlikę korupcijos rizikos remiant nuo pandemijos nukentėjusį verslą analizę, STT korupcijos prevencijos specialistai pasiūlė užtikrinti bendrą valstybės politiką, įgyvendinant COVID-19 paramos priemones tarp institucijų (pavyzdžiui, nustatant neremtinus sektorius ir veiklas).

Taip pat pasiūlyta aiškiai įvardyti, kurias konkrečiai veiklas siekiama uždrausti ar apriboti, tokiu būdu panaikinant institucinio lygmens interpretacijų riziką, sudarant draudžiamų ar ribojamų ekonominių veiklų rūšių karantino metu sąrašą. Tai sudarytų sąlygas ateityje išvengti situacijų, kai, esant analogiškoms aplinkybėms, dėl to paties subjekto skirtingose institucijose priimami priešingi sprendimai. Taip pat atsirastų galimybės mažinti administracinę naštą. Pavyzdžiui, subjektui turėtų pakakti vienai iš paramos teikime dalyvaujančių institucijų įrodyti, kad konkreti ekonominės veiklos rūšis yra patyrusi neigiamą poveikį dėl COVID-19.

Siekiant mažinti duomenų fragmentiškumą, STT siūlo sukurti tarpinstitucinį duomenų mainų mechanizmą apie subjektus, kurie valstybės paramą siekė gauti arba gavo nepagrįstai. Subjektas, vienos institucijos identifikuotas kaip deklaravęs, tačiau realiai nepatyręs deklaruoto neigiamo poveikio dėl COVID-19 arba pateikęs apgaulingą informaciją, galėtų būti įtrauktas į kitų institucijų subjektų sąrašus, kuriems būtų atliekama detali patikra.

Dalis projektų nepagrįsti

Valstybės kontrolė akcentavo ir tai, kad Ateities ekonomikos DNR plano tikslui transformuoti Lietuvos ekonomiką į inovatyvią ir kuriančią aukštą pridėtinę vertę pasiekti riziką kelia tai, kad projektams svarstyti ir vertinti skiriama nepakankamai laiko bei stinga informacijos apie jų ekonominį pagrįstumą, detalios kaštų ir naudos analizės.

Penkioms prioritetinėms sritims (žmogiškojo kapitalo, skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų, ekonominės infrastruktūros, klimato kaitos bei energetikos) nuo šių metų liepos 1-osios iki kitų metų pabaigos numatyta daugiau nei 5,84 mlrd. eurų valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės paramos bei privačių lėšų. Deja, auditoriai skelbia, kad per 70 proc. investicijų sudaro iki Ateities ekonomikos DNR plano tvirtinimo suplanuotos investicijos.

Daugiausia lėšų numatoma skirti ekonominei infrastruktūrai – 1,9 mlrd. eurų (33 proc.) ir skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1,3 mlrd. eurų (22 proc.) Iki spalio pabaigos projektų vykdytojams išmokėta 790,2 mln. eurų (13,5 proc.), daugiau nei pusė būtent ekonominės infrastruktūros krypčiai.

Ministras su EBPO ekspertais kalbėsis apie Lietuvos ekonominę situaciją, pristatys rengiamą Lietuvos „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pranešė Finansų ministerija.

„Kalbant apie ekonomikos atsigavimą, turime kuo geriau pasinaudoti šia besikeičiančia galimybe ir padėti pamatus ilgalaikiam ekonomikos augimui ateityje“, – pranešime sakė V. Šapoka.

Pasak jo, Lietuva vertina EBPO įžvalgas ir rekomendacijas, kurios ypač svarbios dabar, siekiant ekonomikos atsigavimo.

Kas dvejus metus EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos tikslas – identifikuoti sektorinių politikų poveikį ilgalaikiam šalies augimui ir makroekonominei situacijai.

Finansų ministerijos teigimu, EBPO ekspertų teikiamos rekomendacijos padeda identifikuoti problemas šalyje bei geriausius jų sprendimo būdus. Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaitą numatoma svarstyti EBPO Ekonomikos ir vystymosi peržiūros komitete rugsėjo 24 dieną.

ES padėtis yra sunki: patvirtinta daugiau kaip 110 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų, o Bendrijos ekonomika dėl karantino priemonių tikriausiai susitrauks 7,1 procento.

Nors 27 bloko narės sutinka, kad reikės šimtų milijardų eurų skatinimo paketo, jos nesutaria dėl detalių, ypač iš kokių šaltinių turėtų būti finansuojamos šios priemonės.

Lyderiai bendraus vaizdo ryšiu ir viruso krizę aptarinės jau ketvirtą kartą per septynias savaites. Pasak vieno aukšto rango Briuselio pareigūno, šis faktas atspindi „iššūkio rimtumą ir bendram sprendiniui teikiamą svarbą“.

Tačiau bendro pagrindo labai trūksta. Pandemija vėl atvėrė 2009 metų finansų krizės žaizdas, iš naujo supriešindama šiaurines ir pietines Europos valstybes.

Pietinės šalys, tokios kaip pandemijos smarkiai paveiktos ir įsiskolinusios Ispanija bei Italija, reikalauja „solidarumo“ – turtingų šiaurinių šalių finansinės pagalbos.

Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), kuris siekia ES bendro skolinimosi priemonės, pramintos „koronaobligacijomis“, antradienį laikėsi griežtos pozicijos.

Italijos parlamentui jis pasakė, kad nesutiks su „jokiais kompromisais“ ir nepritars „pigiam susitarimui“.

Tuo tarpu šiaurinės valstybės, kurioms vadovauja Vokietija ir Nyderlandai, atsisako net svarstyti „koronaobligacijų“ idėją ir nedega noru finansuoti Viduržemio jūros regiono vyriausybes, kurias kaltina išlaidavimu.

Nesutarimų mastą rodo ir tai, kad lyderiai po vaizdo konferencijos net nepaskelbs savo įprasto bendro pareiškimo, naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.

„Nereikėtų turėti perdėtų lūkesčių dėl šio susitikimo“, – sakė kitas diplomatas.

Ispanijos pasiūlymas

Ispanija pasiūlė subsidijomis, o ne paskolomis padėti smarkiai paveiktoms šalims ir finansuoti tai iš „nuolatinės ES skolos“, kurią remtų bloko ilgalaikis biudžetas.

Madridas įrodinėja, kad taip būtų išvengta dar didesnės skolų naštos nusilpusioms nacionalinėms ekonomikoms.

Tačiau ši idėja atrodo pasmerkta žlugti. Vienas aukšto rango diplomatas sakė, kad jo šalis „niekada nesutiks“ su tokia mintimi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), kuris pirmininkaus viršūnių pasitarimui, antradienį lyderiams išsiuntinėtame kvietime kartelės aukštai neiškėlė.

Jis ragino lyderius tik dėti pastangas, kad būtų įkurtas ilgalaikis Europos atsigavimo fondas bloko ekonomikai po pandemijos atsitraukimo atstatyti.

Lyderiai turėtų paprašyti Europos Komisijos išanalizuoti tikėtinus poreikius ir pateikti pasiūlymą.

Jie taip pat pasirašys 540 mlrd. eurų skubios pagalbos paketą, dėl kurio anksčiau šį mėnesį sutarė ES finansų ministrai.

Jokio susitarimo iki vasaros

Dėl ilgalaikio fondo dydžio minimi įvairūs skaičiai, bet ketvirtadienį sprendimo nesitikima.

Eurogrupės vadovas  Mario Centeno (Mariju Sentenu) siūlė, kad fondą sudarytų nuo 700 mlrd. iki 1,5 trln. eurų, o Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras) kalbėjo apie trilijono eurų sumą.

Prancūzų pareigūnai mano, kad nėra didelės tikimybės iki birželio ar liepos susitarti dėl ilgalaikio atsigavimo fondo.

„Mums reikia fizinio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo, mažiausiai vieno, o šiuo metu tai neįmanoma“, – sakė šaltinis Prancūzijos prezidentūroje.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas pripažino, kad susitarimo iki vasaros tikriausiai nebus, bet sakė, kad ketvirtadienio pasitarime gali būti pasiekta pažangos dėl bloko naujo septynerių metų biudžeto adaptavimo pandemijos pasekmėms spręsti.

Atsigavimo fondo įtraukimas į 2021–2027 metų biudžetą suteikia tam tikrų garantijų šiaurinėms šalims, bet dar labiau komplikuoja ir taip sunkius debatus dėl ES išlaidų prioritetų ateinančiais metais.

Tai taip pat reiškia tikimybę, kad neturtingų rytinių Europos šalių bus paprašyta atsisakyti plėtros pinigų siekiant sumokėti už atsigavimą turtingesnėse valstybėse, tokiose kaip Ispanija ir Italija.

„Turime imtis ekonominio failo ir galutinai identifikuoti sritis, kuriose būtų galima atnaujinti kai kurių verslų veiklą. Savaime suprantama, laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų. Be to, turime spartinti ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimą“, – feisbuke antradienį rašė S. Skvernelis.

Jis taip pat pranešė, kad nuo šeštadienio į „Invegą“ gali kreiptis įmonės tiekėjos, iš pirkėjų negavusios pinigų už prekes ir paslaugas.

„Šią savaitę paleidžiamos svarbios ir laukiamos pagalbos priemonės verslui bei ekonomikai gaivinti, kurios leis įmonėms padengti būtinąsias išlaidas, spręsti laikinas apyvartinių lėšų ir likvidumo problemas“, – rašė S. Skvernelis.

Anot premjero, jau 300 įmonių kreipėsi į „Invegą“ dėl palūkanų kompensavimo.

Tuo metu iš dirbantieji individualiai Užimtumo tarnybai jau pateikė beveik 38 tūks. prašymų dėl 257 eurų išmokos netekus pajamų.

„Maždaug trečdalį šie pinigai jau turėjo pasiekti, likę žmonės išmokas gaus artimiausiu metu“, – sakė premjeras.

Nuo antradienio turėjo pradėti veikti ir kita „Invegos“ priemonė – paskolų suteikimas nuo karantino nukentėjusių įmonių likvidumui palaikyti. Tačiau „Invega“ BNS informavo, kad programa turėtų pradėti veikti ketvirtadienį.

Vyriausybė kovą patvirtino beprecedentį ekonomikos skatinimo paketą. Jame ekonomikos skatinimui buvo numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Prieš kelias savaites pranešta, kad parama verslo likvidumui didinama dukart – iki 1 mlrd. eurų.

Savo ekonominius pasiūlymus turtuolis pristatė sunkiai gyvenančiame Detroite. D. Trumpas siekia koreguoti savo rinkiminę kampaniją ir sutelkti dėmesį į klausimus, dėl kurių jo ir Demokratų partijos kandidatės Hillay Clinton (Hilari Klinton) smarkiai skiriasi.

„Mes konkuruojame su pasauliu, ir aš noriu, kad Amerika laimėtų“, - kalbėdamas Detroito ekonominiame klube sakė D. Trumpas. Ligšiol buvusią politiką jis pavadino „siaubinga“ ir pabrėžė, kad per aštuonerius Baracko Obamos (Barack Obama) prezidentavimo metus Amerika neteko darbo vietų.

„Noriu vėl užvesti Ameriką. Galime tai padaryti ir tai nebus taip sunku“, - pažymėjo respublikonas.

Jeigu bus išrinktas JAV prezidentu, D. Trumpas žada sumažinti pelno mokestį nuo 35 iki 15 proc. Dar pernai rugsėjį jis sakė, kad tai padės iš užsienio namo prisivilioti JAV korporacijas.

Jis taip pat pažadėjo dešimties procentų mokesčiu apmokestinti „užsienyje esančius Amerikos verslo trilijonus dolerių“.

Taip pat mažėtų ir gyventojų pajamų mokestis - nuo dabar esamų 39,6 proc. iki 33 proc.

D. Trumpas pareiškė norįs „gerokai sumažinti reguliavimą“ ir pašalinti tai, ką jis pavadino „inkaru“, stabdančiu smulkųjį verslą. Esą respublikonai to siekė per visą B. Obamos kadenciją.

Septyniasdešimtmetis nekilnojamojo turto magnatas taip pat pasiūlė panaikinti nekilnojamojo turto mokestį ir prieštaringai vertinamą mokestį, kuris taikomas mirusiųjų turtui virš 5,45 mln. JAV dolerių.

„Amerikiečiai darbuotojai moka mokesčius visą savo gyvenimą ir jie neturėtų mokėti mokesčių po mirties. Tai tiesiog negerai“, - sakė jis.

Verta paminėti, kad D. Trumpui teko ne kartą sustabdyti savo kalbą dėl protestuotojų, kuriuos išvedė apsauga.

Vakarykštė kandidatė

Net ir kalbėdamas apie ekonomiką D. Trumpas nepraleido progos įgelti savo varžovei, kurią pavadino „vakarykščia kandidate“.

„H. Clinton neatneš jokių pokyčių. Tai tiesiog bus dar ketveri B. Obamos metai, - sakė jis. - O mes ketiname ryžtingai žvelgti į ateitį.“

Pasak D. Trumpo, H. Clinton siūlo „daugiau mokesčių, daugiau reguliavimo, daugiau biurokratų, daugiau apribojimų Amerikos energetikai“.

Savo ruožtu Seint Peterburge, Floridoje, kalbėjusi H. Clinton sukritikavo D. Trumpo ekonominį planą.

„Jo planas suteiks itin didelių mokestinių nuolaidų didelėms korporacijos, kurios jau yra turtingos, - sakė ji. - Neketinu kelti mokesčių viduriniajai klasei, tačiau jūsų padedami mes ketiname padidinti mokesčius turtingiems, nes būtent ten ir yra pinigai!“

Buvusi JAV valstybės sekretorė taip pat rėmėsi respublikonų senatoriaus Johno McCaino (Džono Makeino) buvusio patarėjo ekonomikos klausimais Marko Zandi (Marko Zandžio) tyrimu, jog įvykdžius D. Trumpo ekonominį planą, Amerika prarastų 3,4 mln. darbo vietų ir ją ištiktų recesija.

„Ekonomistai iš kairės, dešinės, vidurio - visi sako tą patį. Kad D. Trumpo politika sukels recesiją“, - pažymėjo H. Clinton.

Nedarbo lygis JAV liepą siekė 4,9 proc. ir gerokai sumažėjo nuo 2009 metų spalį po didžiulės recesijos buvusių beveik 10 proc. Tačiau D. Trumpas teigia, kad ekonomika smarkiai stringa ir pabrėžė, kad leidus H. Clinton valdyti ekonomikos laivą tik pablogins situaciją.

„Mes negalime sutvarkyti sugadintos sistemos pasitikėdami žmonėmis, kuri ją ir sugadino“, - perspėjo D. Trumpas.

„D. Trumpo administracija nutrauks tą karą prieš Amerikos darbuotojus“, - sakė jis ir pridūrė, kad B Obamos „prieš energetikos sektorių nukreiptas reguliavimas“ sunaikino milijonus darbo vietų.

D. Trumpas pažadėjo atgaivinti šalies energetikos pramonę, įskaitant ir angliakasybos sektorių, ir atverti „naują Amerikos klestėjimo skyrių“.

„Amerikanizmas, o ne globalizmas, bus mūsų naujas credo“, - pažymėjo jis.