LB turės atsakyti į penkis klausimus: du suformulavo komitetas, o tris – ekspertų vertinimo siekianti parlamentinė opozicija. 

Išvadą Seimui dėl mokesčių reformos LB turėtų pateikti iki rugpjūčio 1-osios. Rugpjūčio 3-ąją BFK vyks pirmoji diskusija dėl mokesčių reformos, joje dalyvautų finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekspertų prašoma nurodyti, kokį poveikį reforma turės mokesčių mokėtojų veiklos formos pasirinkimui, mokestinio arbitražo mažėjimui bei pajamų nelygybės mažinimui. 

Opozicija siekia, kad ekspertai nurodytų, kokį poveikį ar įtaką mokestiniai pakeitimai turės smulkiam ir vidutiniam verslui, viduriniajai klasei, Lietuvos konkurencingumui pasaulyje, taip pat regionų plėtrai ir užsienio investicijoms.

Ekspertų taip pat prašoma išsklaidyti arba įtvirtinti abejones, kad mokesčių pertvarka skatins atsisakyti individualios veiklos, verslas kelsis į aplinkines valstybes arba mokesčių vengimo zonas, bei pateikti prognozes, kokia galima dėl to žala ekonomikai.

Ekspertų išvados prašo 47 opozicijai priklausantys parlamentarai. Tokios išvados gali pareikalauti penktadalis Seimo narių.

BFK yra paprašęs, kad Seimo komitetai ir komisijos mokesčių reformą apsvarstytų iki rugpjūčio vidurio, o tada projekto imsis BFK.   

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Apie tokią padėtį trečiadienį Seimo valdybą informavo laikinai einantis Seimo kanclerio pareigas  Marius Žiūkas. Pasak jo, vasaros laikotarpiu susikaupė 6 įstatymų pataisų projektai, kuriems buvo pareikalauta ekspertinio vertinimo, tačiau perkant paslaugą neskelbiamos apklausos būdu nei vienas tiekėjas nepateikė pasiūlymo. Anot jo, iš šešių du pirkimai buvo skelbiami  pakartotinai, tačiau pasiūlymų negauta.

Seimo valdybos nariai svarstė, ar mažinti reikalavimus, ar didinti atlygį už teisės aktų ekspertinį vertinimą, kuris šiuo metu siekia 100 eurų.

Seimo vicepirmininkas Jonas Liesys siūlė kreiptis į Seimą ir komitetus, kad būtų svarstoma galimybė atsisakyti ekspertinio vertinimo, nes tai „stabdo įstatymų leidybą“.

Manau, kad  advokatų kontorai ar 100 ar 1000 eurų –  tai nėra ta suma, dėl kurios jie dirbtų. Manau, kad turi būti ambicija tiems žmonėms, kurie teikia konsultacijas Seimui.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė apgailestavo, kad „praktika nedžiugina, nes tiek opozicija, tiek pozicija kartais tai naudoja politiniams tikslams stabdyti įstatymų projektų eigą“.  

„Tačiau Statutas, kuriame reglamentuotas ekspertinis vertinimas, nepakeistas, ir mes privalome laikytis Statuto“, – sakė ji.

Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė nesutiko su pasakymu, kad „opozicija politikuoja“.

„Siūlau grąžinti komitetams, kad jie šiek tiek nuleistų reikalavimus, bet dėl nustatytos apmokėjimo kartelės padidinimo abejočiau“, – sakė I. Degutienė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis irgi mano, kad ne piniguose yra problema, nes teikti konsultacijas Seimui turėtų būti ambicija.

„Manau, kad  advokatų kontorai ar 100 ar 1000 eurų –  tai nėra ta suma, dėl kurios jie dirbtų. Manau, kad turi būti ambicija tiems žmonėms, kurie teikia konsultacijas Seimui“, – mano V. Pranckietis.

Todėl Seimo valdyba nutarė paprašyti Seimo komitetų, kad jie sumažintų reikalavimus nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos pirkimui.

Tarp įstatymų pataisų, kurioms kol kas nepavyko gauti ekspertų išvadų, yra Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo ir kt. teisės aktų projektai.

Savo sprendime KT pareiškė, kad ekspertinis vertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, o Seimas kreipdamasis nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jų abejones dėl Seimo statuto konstitucingumo.

Valdantieji kvestionavo Seimo statuto nuostatą, kad ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių gali pareikalauti ekspertinio vertinimo, kai įstatymo projektu iš esmės siūloma keisti teisinį reglamentavimą.

Anot parlamentarų, tokia tvarka „yra ribojama kiekvieno Seimo nario ir Seimo teisė nepritarti nepriklausomam ekspertiniam įvertinimui“, ir pažeidžiamas „pagrindinis demokratinėje valstybėje sprendimų priėmimo principas – konstitucinis daugumos principas“.

KT atsakė, kad išvada, pateikta atlikus užsakytą nepriklausomą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, turi būti tik pristatyta svarstant tą projektą komitetuose ir Seimo posėdyje, bet ji nesaisto Seimo narių šiems balsuojant dėl įstatymo priėmimo.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, be kita ko, atliekant išsamų, objektyvų, nešališką Seime svarstomų įstatymų projektų vertinimą ir sudarant sąlygas Seimo nariams gauti ekspertų, kaip specialių žinių turinčių asmenų, nuomonę.

Konstitucinis Teismas taip pat primena jau konstatavęs, kad „Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, kurios būtinas elementas yra parlamentinės opozicijos pripažinimas“, ir Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, minimalius Seimo opozicijos apsaugos reikalavimus.

Anot KT, iš Seimo prašymo nėra aišku, kaip grupės parlamentarų užsakytu ekspertiniu vertinimu „yra varžoma iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą“.

KT teigimu, savo prašyme Seimas taip pat nepaaiškino, kodėl „mokamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, skirtas teisėkūros kokybei užtikrinti, laikytinas neracionaliu, viešojo intereso ir visuomenės poreikių neatitinkančiu valstybės turto (be kita ko, valstybės biudžeto lėšų) naudojimu“.

Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų: 14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų.

„Tarptautinis ekspertinis mokslo vertinimas sudarys sąlygas objektyviai pamatyti, kokią vietą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atliekami moksliniai tyrimai užima tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Tai leis daugiau lėšų skirti aukšto lygio mokslui ir skatins Lietuvos mokslininkus orientuotis į tarptautinio lygio rezultatus ir kokybę.“

Pasak viceministro, atliekant šį vertinimą bus akcentuojamas ne tiek mokslo darbų skaičius, kiek jų indėlis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, ekonominis ir socialinis poveikis, perspektyvumas.

Anot ŠMM, remiantis jo rezultatais, bus skatinami efektyviau dirbantys aukštųjų mokyklų padaliniai, plėtojamos studijų kryptys, grįstos stipriu mokslo potencialu. 

Mokslo ir studijų institucijos tarptautiniams ekspertams pateiks savo geriausius penkerių metų mokslo rezultatus. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pasiekimai konkrečioje mokslo srityje bus palyginti tarpusavyje ir sureitinguoti penkių balų skalėje.

Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje.