„Su Japonijos kolegomis pastaraisiais metais glaudžiai bendradarbiaujame tiek afrikinio kiaulių maro, kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, tiek eksporto plėtros klausimais. Minėtas sertifikatas buvo pradėtas derinti 2018 m. ir greičiau nei per metus mus pasiekė teigiamas sprendimas. Šis atvejis išskirtinis tuo, kad eksporto leidimas gautas tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, be Japonijos ekspertų audito atlikimo Lietuvoje. Tai sėkmingai užmegztų abipusių kontaktų ir efektyvaus darbo rezultatas. Džiugina tai, kad šis bendradarbiavimas duoda vaisių – lietuviškų žemės ūkio produktų eksportas į šią tolimąją šalį nuolat auga“, – pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika.
Pagal Japonijos reikalavimus, į šią šalį eksportuojamiems arkliams turi būti atlikti įvairūs klinikiniai, mikrobiologiniai ir serologiniai tyrimai. Likus 60 dienų iki gyvūnų vežimo, juos privaloma laikyti VMVT patvirtintose karantino patalpose.
Bendradarbiavimas su Japonija intensyvėja, teigia VMVT. Praėjusiais metais Japonijos specialistų delegacija lankėsi Lietuvoje, mūsų šalies atstovai – Japonijoje. Pernai taip pat suderintas sertifikatas gyvūnų augintinių eksportui ir keliavimui su jais, atsirado galimybė ne tik keliauti su augintinais, bet ir prekiauti jais. Be to, Japonijos Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija į akredituotų laboratorijų sąrašą dėl pasiutligės antikūnų tyrimo įtraukė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją.
Auga ir eksportuojamų lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų rodikliai. 2018 m. šiai rytų šalies rinkai išsiųsta beveik 1,8 tūkst. t pieno produktų (maistinių pieno miltų, sūrių, pieno cukraus, varškės desertų, varškės, pieno konservų, grietinėlės), 440 t žuvų ir jų gaminių, apie 140 t mėsos gaminių, 41,5 t kiaušinių produktų, per 172 t šunų ir kačių ėdalo.
