Pirmadienį darbą pradėjo naujasis STT direktorius Linas Pernavas, iki šiol ėjęs Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigas, ir jo pavaduotojai.

Už korupcijos prevencijos ir analitinės antikorupcinės žvalgybos sritis atsakingu pavaduotoju paskirtas E. Jablonskas iki šiol jis ėjo teisingumo viceministro pareigas.

Seimo opozicija kritikuoja šį paskyrimą. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis tai vadino ydinga praktika, kai iš politikos vėl grįžtama į statutinę tarnybą.

STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu, STT direktoriaus pavaduotojus – prezidentas STT direktoriaus teikimu.

Taip ji reagavo į kai kurių kurios bausmių vykdymo sistemos darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų teiginius, jog ministerija neįsiklausė į jų siūlymus, o pertvarka, kurios metu ketinama atskirti Probacijos tarnybą nuo Kalėjimų departamento, centralizuoti laisvės atėmimo įstaigų valdymą, privers pasitraukti daugybę pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų.

„Tokių prielaidų šiandien vertinti mes negalime. Vienintelis dalykas – tikrai raginu pareigūnus suprasti, kad tikrai pokytis yra ne tik dėl to, kad turėtumėme teisingai vadovavimo prasme vieną juridinį asmenį, bet kad kiekvienas pareigūnas būtų motyvuotas, kad turėtumėme prielaidų pakelti atlyginimus ir užtikrinti vienodas darbo sąlygas“, – teigė E. Dobrovolska.

Evelina Dobrovolska/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Ministrė sako, kad ir patys pareigūnai pažymi, jog būtina darbuotojų kaita siekiant sumažinti korupciją, skirtingas sąlygas.

Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas pabrėžė, kad dalis profesinių sąjungų pristatė savo viziją dėl pertvarkos ir į ją buvo atsižvelgta, tuo metu reformą kritikuojanti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, anot jo, pasiūlymų raštu nepateikė.

„Pareigūnai neišeis – išeis tie, kurie nėra pareigūnai. Yra galimybės, žmogiškas faktorius, (žmogus – BNS), kuris galvoja, kad šešių mėnesių išeitinė kompensacija jam atneš šviesų rytojų – keliu klausimą, ką jis darys po šešių mėnesių“, – teigė E. Jablonskas.

Profesinės sąjungos nepateikė nė vienos pastabos į siųstą paketą.

Užuominos apie spaudimą

Ministrė be kita ko užsiminė, kad dėl iniciatyvos keisti bausmių vykdymo sistemą yra sulaukusi ir netiesioginio spaudimo.

„Šiandien tikrai baigėsi tie laikai, kai atskiri kalėjimų pareigūnai ar verslininkai, susiję su kalėjimais, galėjo ateiti į ministro kabinetą, gauti apdovanojimą ir tokiu būdu išvengti reikalingų pokyčių, kurie sumažintų korupcijos rizikas. Per šiuos vienus metus, kol esu ministrė, tikrai teko girdėti  menamus klausimus, kaip aš reaguočiau, jei įvyktų vienos arba kitos riaušės, jei įvyktų vienas ar kitas pabėgimas iš kalėjimo“, – kalbėjo ji.

„Teko girdėti ir menamų istorijų apie pasiplaukiojimus su tam tikrais verslininkais, susijusiais su įkalinimo įstaigų žmonėmis, kurių ne tik kad nepažįstu, bet netgi paniškai bijau vandens ir gyvenime su manimi niekas neplaukiotų. Šiandien tas jau nebeįmanoma“, – tvirtino ministrė.

Jos teigimu, „neretas asmuo bausmių vykdymo sistemoje buvo paaukotas, kad būtų išsaugoti politikų reitingai“.

„Galiu tik pažadėti, kad mano kadencijos metu to nebus ir kriminalinės žvalgybos pareigūnams rankos surištos nebus vardan reitingų“, – sakė E. Dobrovolska.

Žada suvienodinti sąlygas darbuotojams

E. Dobrovolska pabrėžia, kad pertvarka suvienodins pareigūnų darbo užmokestį ir sąlygas, vienodą vadovavimą, užtikrins kvalifikacijos kėlimą ir „pareigūnui nebereikės važiuoti į kitą įstaigą dėl to, kad ten, galbūt, dažniau primoka arba suranda priedus“.

Ministrė akcentavo, kad per penkerius metus pirmosios grandies pareigūnų, dirbančių tiesiogiai su nuteistaisiais, skaičius sumažėjo 500, jų 2020-aisiais buvo 1319. Tuo metu viduriniosios grandies pareigūnų skaičius išaugo nuo 2015-aisiais buvusio 641 iki 961 pernai. Ji taip pat pabrėžė, kad vieno kalinio išlaikymas tarp kai kurių įstaigų skiriasi šešis kartus, vienam pareigūnui tenkančių kalinių skaičius – triskart, o tas pačias funkcijas vykdantys pareigūnai gauna skirtingus atlyginimus.

Dalyje įstaigų, anot jos, direktoriai turi ir po penkis pavaduotojus, tad to neturėtų likti.

„Tam sprendimas yra paruoštas Teisingumo ministerijos: vienas juridinis asmuo, vienodas apmokėjimas už vienodas sąlygas, vienodas centralizuotas nuteistųjų rizikų vertinimas, vienodas ir centralizuotas elektroninis monitoringas visų perimetrų, centralizuotas metodinis vadovavimas, kurio šiandien mes neturime“, – tikino ministrė.

Jos teigimu, „kai kurie pareigūnai jau mėgino sabotuoti sistemą“, sąmoningai imdami nedarbingumą ir norėdami išvengti jiems nepalankių sprendimų.

Masinio darbuotojų išėjimo nesitiki

Teisingumo ministerijos vadovai tikino, kad uždarant Kybartų pataisos namus taip pat buvo panašių nuogąstavimų, kad sistemą paliks daugybė pareigūnų, tačiau, E. Jablonsko duomenimis, iš daugiau nei 170-ies pareigūnų galimybe pasiimti pusmečio atlyginimo dydžio kompensacijas ir palikti tarnybą pasinaudojo tik du.

Evelina Dobrovolska ir Elanas Jablonskas/Feisbuko nuotr.

Tuomet, pasak ministerijos vadovybės, visas darbo užmokesčio fondas paliktas Kalėjimų departamentui, kad jis būtų perskirstytas patiems darbuotojams. Palikti sutaupytas lėšas žadama ir dabar.

„Ar reformos metu išeis dalis pareigūnų – taip, natūralu, žmonės pasiskaičiuoja. Bet keliame klausimą – dėl ko jie vis dar yra sistemoje? Ar jie laukia tos dienos, kad gautų šešias išeitines? Kodėl jie dabar to nedaro? Įstatymas leidžia ir dabar šalių susitarimu palikti tarnybą ir gauti tam tikrą kompensaciją“, – tvirtino E. Jablonskas.

Savo ruožtu E. Dobrovolska patikino, kad bausmių vykdymo sistemos darbuotojams atlyginimų augimas numatytas bendrame vidaus tarnybos pertvarkos kontekste, tačiau užmokesčio fondas turėtų augti ir dėl reformos.

Galiu tik pažadėti, kad mano kadencijos metu to nebus ir kriminalinės žvalgybos pareigūnams rankos surištos nebus vardan reitingų.

E. Jablonsko įvardytais preliminariais skaičiavimais, atsisakius perteklinių funkcijų ir pareigybių, būtų galima sutaupyti 1,5-3 mln. eurų – šie pinigai keliautų į darbo užmokesčio fondą. Kartu jis neatmeta, kad atlyginimai ne tik augs, bet kai kam ir mažės.

„Natūralu – kiekvienas pareigūnas tą pajus (...). Mes dabar jau matome, kad skirtingose įstaigose yra skirtingi atlyginimai – to neturėtų būti, nes iš principo jie daro tą patį darbą. Tad natūralu, kad atlyginimai, kurie netgi dabar yra mokami pakankamai didesni, bus standartizuoti – jie dirbs tą darbą ir gaus už tą patį darbą. O kitiems, natūralu, kad pakils“, – tikino viceministras.

Profesinių sąjungų atstovų teigimu, tarnybą bausmių vykdymo sistemoje pradedantys pareigūnai „į rankas“ šiuo metu gauna apie 750 eurų, turintieji daugiau nei 20 metų stažą – apie 1000 eurų.

Pertvarkos tikisi 2023-iaisiais

Teisingumo ministerija jau pradėjo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, pirmasis pataisų paketas pateiktas Seimui. Juo siūloma Probacijos tarnybą iš Kalėjimų departamento perduoti Teisingumo ministerijai.

Ministerija tikisi, kad Probacijos tarnybai suteikus daugiau įgaliojimų tarnyba galės efektyviau vykdyti probaciją, mažiau žmonių nusikals pakartotinai.

Be kita ko, bus siūloma keisti nuteistųjų motyvacinę sistemą, aiškiau nustatant, kada nuteistieji gali atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, pusiaukelės namuose, kada būtinos griežtesnės įkalinimo sąlygos. E. Dobrovolskos teigimu, tai numatantys Baudžiamojo kodekso pakeitimai tarp institucijų dar derinami.

Taip pat ministerija siūlys keisti Kalėjimų departamento pavadinimą, kad vietoje dešimties atskirų juridinių vienetų būtų įkurta viena. Teisingumo ministrės teigimu, atsisakyta siūlymo naująją įstaigą pavadinti Lietuvos penitencine tarnyba, tad ji turėtų vadintis Kalėjimų tarnyba.

Ministerija teigia, kad taip bus atsisakyta perteklinių funkcijų ir pareigybių. Projektas dėl šio pertvarkos etapo Vyriausybėje dar nesvarstytas.

Sujungti laisvės atėmimo įstaigas į vieną Kalėjimų tarnybą ketinama nuo 2023-iųjų sausio. Teisingumo ministerijos vadovybės teigimu, tam rengiantis, jau nuo 2022-ųjų sausio svarstoma vykdyti bandomąjį valdymo pertvarkos projektą Pravieniškių pataisos namuose, kuris leis įvertinti „rizikas ir gerąsias praktikas“.

E. Dobrovolska žada, kad artimiausiu metu darbo grupė parengs siūlymus dėl būsimos Kalėjimų tarnybos struktūros ir tai leis įvertinti, kiek lėšų bus sutaupyta. 

Pagrindinė šių skandalingų įvykių, 2019-ųjų spalį supurčiusių Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK), antrųjų metinių naujiena, anot Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, kad šiuo metu su jais siejamos jau dvi baudžiamosios bylos.

Tiksliau – nuo pagrindinės bylos į atskirą šią vasarą išskirta jos dalis dėl galimų policijos pareigūnų nusikaltimų. Ir vadovavimą šiam ikiteisminiam tyrimui iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų perėmė jų kolega iš Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento. nors ikiteisminį tyrimą nuo pagrindinės atskirtoje byloje ir toliau atlieka Policijos departamento Imuniteto valdyba, o likusioje bylos dalyje – Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Tačiau šios permainos, kuriomis, kaip teigiama, siekiama korupcija įtariamus pareigūnus kuo greičiau pasodinti į teisiamųjų suolą, susijusios ir su buvusio šios bylos prokuroro Vytauto Kukaičio karjeros šuoliu. Šios vasaros pradžioje jis tapo Europos deleguotuoju prokuroru nuo birželio 1-osios darbą pradėjusioje pirmojoje viršvalstybinėje prokuratūroje, kuriai suteiktas Europos prokuratūros vardas.

Galiausiai savo kaltės nepripažįstantis D.Karalukas iš suėmimo, trukusio daugiau kaip mėnesį, buvo paleistas už 20 tūkst. eurų užstatą, uždedant jam elektroninę apykoję.

Kaip jau rašyta, panašų karjeros šuolį padarė ir buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, atvykęs prasidėjus skandalingiems šios bylos sulaikymams, į Kauną komentuoti, kas čia vyksta. E.Šileris, nepraėjus nė metams – 2020-ųjų liepą pradėjo vadovauti Europolo kibernetinių nusikaltimų centrui.

Ir E.Šileris, ir V.Kukaitis oficialiai laimėjo atrankas į minėtas aukštas pareigas.

Kontrastas – iškalbingas

Kitoje svarstyklių pusėje – buvę Kauno apskrities policijos vadovai, po skandalingųjų 2019-ųjų spalio įvykių turėję palikti savo pareigas.

Kaip jau rašyta, tuometis Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas, kilus minėtam skandalui buvęs vaiko auginimo atostogose, 2020-ųjų vasarį po 29-erių metų tarnybos policijoje buvo iš jos atleistas, konstatavus, kad jis negali dirbti su įslaptinta informacija. Toks sprendimas buvo priimtas, atlikus vidaus patikrinimą, kaip tada skelbta, dėl įtartinų D.Žukausko, beje, vienintelio šalies policijos pareigūno net du kartus pripažinto Metų sekliu dėl rezonansinių žmogžudysčių tyrimo,  ryšių. Tiesa, iki šiol nežinia, kokių, nes jam jokie įtarimai net nebuvo pareikšti.

Po skandalo D.Žukauskas 2020-ųjų vasarį buvo atleistas iš tarnybos policijoje, tačiau jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, o pati korupcijos byla įstrigo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šio vidaus patikrinimo buvo imtasi po to, kai buvo pradėtas jau minėtas ir daugiau buvusių Kauno apskrities policijos vadovų iš pareigų išvertęs ikiteisminis tyrimas, kuris trunka jau daugiau kaip dvejus metus.

Kaip jau rašyta, tada buvo pažeminta pareigose, po ko galiausiai paliko tarnybą policijoje ir buvusi Kauno apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vadovė Rima Zieniuvienė, kurią, beje, už įspūdingus darbo rezultatus buvo įvertinęs tas pats Europolas.

Kada pagaliau bus baigti tirti galimi R.Zieniuvienės pavaldinių ar buvusių kolegų nusikaltimai, anot jau minėtos Generalinės prokuratūros atstovės R.Stundienės, neaišku. Tiksliau, galimai pasimokius iš pernykščio fiasko, kai buvo teigta, kad ši byla dar iki 2020-ųjų pabaigos turėtų būti perduota teismui, dabar jau kalbama gerokai abstrakčiau – to tikimasi greičiausiu metu. Toks ilgas jos tyrimas aiškinamas tradiciškai – didele bylos apimtimi ir sudėtingumu.

Pareigūnų skaičius – po devyniais užraktais

Patikslintais duomenimis, iš 20-ies šios skandalingos bylos įtariamųjų, buvusių pernai vasarą, į atskirą išskirtoje jos dalyje dėl vadinamųjų pareigūnų nusikaltimų liko dvylika. Kiek iš šių asmenų bylon sugulusių įvykių metu buvo policijos pareigūnai, neatsakyta, nurašant tai ikiteisminio tyrimo paslaptims. Nors pagal dažniausiai, kaip teigta, jiems pareikštus įtarimus – dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo, aišku, kad šiame sąraše turi būti ir asmenų, galimai papirkinėjusių pareigūnus.

„Kauno dienos“ žiniomis, kartu su pagrindiniu, kaip leido suprasti ir spaudos konferenciją tada surengę Policijos departamento atstovai, šio skandalo herojumi – buvusiu Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininku Donatu Karaluku minėtame korupciniais nusikaltimais įtariamų pareigūnų sąraše turėtų būti ir du jo kolegos.

Kaukėtiems „Aro“ pareigūnams atvežus 2019-ųjų spalį D.Karaluką į Vilniaus miesto apylinkės teismą, šis ironizavo dėl kolegų surengto šou. (Butauto Barausko nuotr.)

Vienas iš jų buvęs D.Karaluko pavaldinys – to paties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Mockus. Kitas – buvęs D.Karaluko viršininkas Aurelijus Banys, vadovavęs Kauno ekonominei policijai dar prieš R.Zieniuvienę. Jis išėjo į pensiją dar prieš penkerius metus iki šio skandalo.

„Kauno dienos“ žiniomis, nelaukę, kol baigsis šis plačiai išreklamuotas ikiteisminis tyrimas, iš tarnybos policijoje išėjo ir iki jo pabaigos nuo pareigų nušalinti A.Mockus bei D.Karalukas. Anot šio advokato Arnoldo Blaževičiaus, dėl per ilgai trunkančio šio ikiteisminio tyrimo jau buvo kreiptasi ir į teismą. Tačiau norėto rezultato po šio skundo nesulaukta. Nors, anot A.Blaževičiaus, iki šiol jo ginamajam D.Karalukui yra pareikštas toks pats įtarimas, kaip ir šio ikiteisminio tyrimo pradžioje, t.y. joks veikimas bendrininkų grupėje jam iki šiol neinkriminuojamas.

Paleistas už užstatą

Kaip jau rašyta, Policijos departamento pranešime apie D.Karaluko sulaikymą 2019-ųjų spalio 9-ąją jo darbo vietoje Kauno apskrities VPK buvo teigiama, kad jis įtariamas nelegalaus verslo dengimu. Kartu su D.Karaluku sulaikyti dar aštuoni asmenys, įtariami kelerius metus organizavę nelegalaus alkoholio verslą ir prekybą vogtomis automobilių detalėmis. Ir jie yra susiję su keliais Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamais ikiteisminiais tyrimais dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusikalstamu būdu įgyto turto ir jo realizavimo, neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, kyšininkavimo bei piktnaudžiavimo tarnyba. Įžvelgus galimos pareigūnų korupcijos apraiškų, surinkta informacija buvo pasidalyta ir su Policijos departamento Imuniteto valdyba.

Kaip tada teigta, tarp pirmųjų sulaikytųjų buvo ir vienos Kauno įmonės, kuri užsiima policijos konfiskuoto turto saugojimu, vadovas. Labai greitai iššifruota, kad tai – bendrovės „Aleksoto prekyba“ direktorius Rimtautas Petronis.

Kauno policijos nuotr.

Tuometis Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas per spaudos konferenciją, surengtą po šių skandalingų įvykių, teigė, kad dalis su D.Karaluku sulaikytų civilių asmenų – anksčiau teisti už panašius nusikaltimus. Kai kurie iš jų, kuriuos teismas leido suimti, gali turėti tam tikrų sąsajų su organizuotu nusikalstamumu.

D.Karaluką tada taip pat leista suimti. Kreipiantis dėl to į teismą, buvo teigiama, kad turima duomenų apie galimą ne vieną jo kyšio paėmimo epizodą, o bendra šių suma – daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Ir ši nusikalstama veika galėjo tęstis daugiau kaip kelerius metus.

Galiausiai savo kaltės nepripažįstantis D.Karalukas buvo iš suėmimo, trukusio daugiau kaip mėnesį, paleistas už 20 tūkst. eurų užstatą, uždedant jam elektroninę apykoję.

2 metus – tiek jau trunka ikiteisminiai tyrimai dėl galimos korupcijos Kauno policijoje, tačiau nė viena bylų teismui iki šiol neperduota.

Užsienio šešėlis

Kaip teigta jau minėtoje spaudos konferencijoje, po kurios E.Jablonskas liko laikinai vadovauti Kauno apskrities policijai, per kratas, susijusias su šiais sulaikymais, buvo rastas didelis kiekis akcizais apmokestinamų prekių: įvairių banderolėmis nepaženklintų alkoholinių gėrimų – daugiau kaip 20 europadėklų, daugiau kaip 16 tūkst. vienetų įvairaus alkoholio, vogtų automobilių detalių, kitų galbūt vogtų prekių. Kratų metu aptikta ir daugiau kaip 50 tūkst. eurų, galimai gautų vykdant nusikalstamas veikas, kaip įtariama, krovusias jas vykdžiusiesiems šimtų tūkstančių eurų pelną.

Vėliau spaudos konferencija dėl šios bylos buvo surengta ir Policijos departamente. Joje prokuroras V.Kukaitis, tuo metu vadovavęs šiam ikiteisminiam tyrimui, informavo, kad jis jau įgavo ir tarptautinį mastą.

„Pradėti trys nauji ikiteisminiai tyrimai dėl padarytų sunkių nusikaltimų: tarptautinio sukčiavimo, pinigų plovimo veikiant organizuotai grupei kartu su bendrininkais užsienyje ir kontrabandos. Daugiausia tokių duomenų buvo gauta iš užsienio valstybių. Kriminalinės policijos biuras tiesiogiai palaiko kontaktą su Prancūzijos žandarmerija, Ispanijos vidaus reikalų atašė, Belgijos, Danijos ir Vokietijos teisėsauga“, – tada teigė V.Kukaitis ir atskleidė, kad užsienyje su suklastotais dokumentais buvo įgyjamos įvairios prekės (alkoholiniai gėrimai, automobilių detalės), kurių bendra vertė – daugiau nei 300 tūkst. eurų. O po to, turint ryšį su Kaune identifikuota grupe, minėtos prekės buvo atgabenamos čia ir realizuojamos Lietuvoje. Pasakodamas apie tai, V.Kukaitis informavo, kad tarp šios bylos įtariamųjų jau yra ir užsienio valstybių piliečių.

Paslaptingiausia rokiruotė

Po D.Karaluko ir kitų šios bylos įtariamųjų sulaikymo, įvertinus, kaip tada teigta, Imuniteto valdybos atliktą Kauno policijos antikorupcinę analizę, priimtas sprendimas paskirti laikinuoju jos vadovu šios valdybos viršininką E.Jablonską. Kol sugrįš iš vaiko auginimo atostogų D.Žukauskas, išėjęs į jas prieš pusmetį. Tačiau, kaip tvirtinta, tai ir kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prieš metus, tėra tik sutapimas.

E.Jablonskas laikinai Kauno apskrities policijai vadovavo net vienuolika mėnesių, nes D.Žukauskas, jau lapkričio pradžioje turėjęs grįžti į savo pareigas, spalio pabaigoje buvo nuo jų nušalintas. Tačiau E.Jablonskas, neslėpęs, kad norėtų likti vadovauti Kauno apskrities policijai, jos viršininku, daugelio nuostabai, taip ir nebuvo paskirtas, nors ir dalyvavo Policijos departamento paskelbtame konkurse šioms pareigoms užimti.

E.Jablonskas laikinai Kauno apskrities policijai vadovavo net vienuolika mėnesių, o vėliau tapo viceministru. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tačiau dar labiau nustebino netikėtas E.Jablonsko karjeros šuolis už kelių mėnesių po tokios ne vieną šokiravusios įvykių eigos. Pralaimėjęs minėtą atranką dabartiniam Kauno apskrities policijos viršininkui Mindaugui Baršiui, E.Jablonskas vėliau laimėjo atranką į buvusias konkurento pareigas – vadovauti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Tačiau netrukus paliko tarnybą policijoje, 2020-ųjų pabaigoje tapdamas dabartinės Vyriausybės teisingumo viceministru.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta anksčiau, Lietuvos apeliacinis teismas kovo mėnesį atmetė iki gyvos galvos įkalinto H. Daktaro prašymą skirti jam terminuotą bausmę. Šį klausimą Apeliacinis teismas nagrinėjo po to, kai H. Daktaras apskundė vasario mėnesį Kauno apygardos teisme priimtą jam nepalankų sprendimą.

Henrikas Daktaras. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teismas nurodė, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką nėra pakankama, H. Daktaras yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, kuris jį pripažino kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993-2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. Apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.

Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka anksčiau BNS sakė, kad nusprendus uždaryti pataisos namus, kyla nerimas tiek dėl darbo vietų, iškeliamų iš miestelio, tiek dėl ilgalaikio pataisos namų pastatų panaudojimo po to, kai, pavykus išspręsti migrantų krizę, jie gali vėl ištuštėti.

Tačiau E. Jablonsko teigimu, įkūrus apgyvendinimo patalpas užsieniečiams, darbuotojai čia tebebus reikalingi, tuo tarpu ši krizė tik paspartino procesus, kurie ir taip buvo neišvengiami, nes uždaryti Kybartų pataisos namus ir taip buvo planuojama.

„Nenoriu detalizuoti tiksliais skaičiais, bet tikėtina, kad perėmus pastatą Valstybės sienos apsaugos ministerijai ir įkūrus užsieniečių registracijos centrą, darbo vietų gal netgi ir padaugėtų iš esmės, kas atlieptų ir regioninę politiką“, – teigė teisingumo viceministras.

Kalėjimų departamento nuotr.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad į uždaromus Kybartų pataisos namus planuojama perkelti apie 800 migrantų, daugumą – iš Rūdninkų poligono, kur jie šiuo metu gyvena palapinėse.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.