„Manau, kad čia yra spontaniška (energetikos ministro Dainiaus Kreivio – BNS) mintis. Jokių net preliminarių pokalbių ar neformalių pasitarimų, kaip galėtų tarpininkauti savivalda, nebuvo“, – BNS antradienį teigė Mindaugas Sinkevičius.

D. Kreivys antradienį pripažino, jog trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti, tačiau tik tuo atveju, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms, nesinaudojantiems internetu, pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Pasak ministro, tam reikės paruošti infrastruktūrą, o į procesą gali būti įtrauktos ir seniūnijos.

M. Sinkevičiaus teigimu, diskusijų šiuo klausimu nebuvo ir tarp savivaldybių.

„Kadangi nebuvo intereso, ir čia turbūt ta spontaniška kol kas tik ministerijos kuluaruose žinoma pono Kreivio idėja, nebuvo į mus nei žodiškai, nei raštu kreiptasi, mes patys kažkokios iniciatyvos nesvarstėme. Jeigu ministerija matys, kad savivalda reikalinga, tikrai galime nieko nelaukdami pradėti konsultacijas, (...) esame atviri diskusijoms“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jeigu ministerija matys, kad savivalda reikalinga, tikrai galime nieko nelaukdami pradėti konsultacijas, (...) esame atviri diskusijoms.

Anot jo, nepriklausomą tiekėją besirenkantiems vyresnio amžiaus gyventojams savivaldybės ir seniūnijos galėtų padėti edukuodamos bei primindamos terminus, taip pat vartotojai galėtų pasinaudoti vietos įstaigų ar bibliotekų kompiuteriais.

„Manau, kad greičiausia čia kalbėtume ne apie kažką kita, kaip apie aiškinimą, galbūt prisijungimo suteikimą – jeigu žmogus turi prisijungimo duomenis, galbūt galėtų pasinaudoti seniūnijos kompiuteriais. Yra viešųjų bibliotekų padaliniai – galima ir juos pasitelkti, jeigu yra kažkokie ryšio klausimai“, – sakė Savivaldybių asociacijos vadovas.

„Daugumos savivaldybių seniūnijose yra ir kultūros centro, ir viešosios bibliotekos padaliniai, o viešojoje bibliotekoje – ne tik laikraščiai ir knygos, bet yra bent keli kompiuteriai, kad senjoras galėtų ir online pasiskaityti portalus, ir susisiekti su giminaičiais, ir atlikti bazinius prisijungimus bei susimokėti“, – pridūrė jis.

Anot M. Sinkevičiaus, pasitelkus į pagalbą savivaldą, Vyriausybė taip pat turėtų išspręsti apmokėjimo klausimą.

„Kliautis savivalda, matyt, galima. Klausimas tik, kad tokios paslaugos nėra mūsų kasdienybė. Aišku, kad mums reiks turbūt ir tam tikrų kompetencijų ir klausimas būtų, kaip už tokį darbą, konsultacijas ar techninę pagalbą žmogui ministerija ar Vyriausybė atlygintų“, – teigė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, išvykas į regionus siekiant padėti gyventojams galėtų rengti ir pačios energetikos įmonės.

„Turime galingas kompanijas – ESO (Elektros skirstymo operatorius – BNS), „Ignitis grupę“ – su tūkstančiais darbuotojų. Žmonės gauna atlyginimus, susioptimizavo, patys efektyvumo labai siekia – tegul vojažą padaro per seniūnijas, per kaimus, važiuoja pas žmones, aiškina“, – teigė savivaldybių asociacijos vadovas.

Dėl vyresnio amžiaus žmonėms kylančių sunkumų M. Sinkevičius taip pat kaltina didžiąsias energetikos įmonės, regionuose sumažinusias padalinių skaičių.

„Didžiausios mūsų kompanijos, didžiausi tam tikrame segmente veikiantys monopolininkai, kurie efektyvumo tikslais, kaip jie visą laiką aiškino, susioptimizavo taip, kad tiesiog fizinio ryšio nebėra. Tu gali paskambinti operatoriui, bet nueiti fiziškai Jonavoje, nors tai devintas pagal dydį miestas, negali“, – teigė M. Sinkevičius.

Sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau yra pasirašę 1,168 mln. pirmos ir antros grupės vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus. Trečios grupės vartotojai, suvartojantieji mažiau nei 1000 kWh, tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio 18 dienos. Tokių žmonių yra apie 400 tūkst.

„Apie 100 tūkst. gyventojų savo sprendimo dar nepadarė, tačiau tai – tikrai ne pasaulio pabaiga. Jie gali ir toliau po termino pabaigos rinktis tiekėją savo namams“, – teigė „ESO“ atstovas Paulius Kalmantas.

Nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinko mažuma.

„Dauguma gyventojų padarė tą sprendimą. Visada bus objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kodėl gyventojai to sprendimo nepriėmė. Pirmo etapo, kuris jau seniai pasibaigė, patirtis rodo, kad net ir pasibaigus terminui gyventojai toliau sėkmingai renkasi ir tikėtina, kad garantinio tiekimo padidinta kaina irgi paragins nemažą dalį tų likusių irgi priimti sprendimą artimiausiu metu“, – sakė P. Kalmantas.

Sprendimą reikės priimti visiems.

„Kiekvienas mes renkamės pagal save (...) tų priežasčių yra daugybė. Gyventojai bus toliau aktyviai informuojami tiek apie patekimą į garantinį tiekimą, tiek apie tai, kas jų laukia. Žinutė yra viena – pasirinkimą reikės padaryti bet kokiu atveju ir rekomenduojama padaryti kaip tik įmanoma greičiau“, – teigė P. Kalmantas.

Antrasis pasirinkimo etapas buvo prailgintas savaite, nes nemaža dalis gyventojų nebuvo spėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo.

„Apie 30 tūkst. gyventojų vien iš antrojo etapo pasinaudojo šita proga. Matant, kad į etapo pabaigą kasdien rinkosi labai didelis gyventojų srautas,  papildomomis „ESO“ ir tiekėjų pastangomis buvo suteikta galimybė pasirinkti tiekėją tiems, kurie norėjo laiku pasirinkti tiekėją, bet dėl kažkokių priežasčių negalėjo to padaryti“, – komentavo P. Kalmantas.

Daugiau nei pusė visų elektros vartotojų Lietuvoje jau padarė sprendimą.

„Tikrai buvo didelis kiekis klientų, gyventojų, kurie rinkosi, bet tiek tiekėjai, tiek energijos skirstymo operatorius, kurie tvarko visus klientų duomenis, visi buvo tam pasiruošę. Apie milijonas gyventojų jau pasirinko, o tai – daugiau nei pusė visų elektros vartotojų“, – kalbėjo „ESO“ atstovas.

Garantinio tiekimo paslauga yra ketvirtadaliu brangesnė negu biržos kaina.

Nespėjusiems pasirinkti elektros tiekėjo, šią paslaugą laikinai suteiks energijos skirstymo operatorius, tačiau ji bus ketvirtadaliu brangesnė nei rinkos kaina.

„Tie, kurie nepasirinko, ir yra antrajame šito projekto etape, nuo liepos 1 d. gaus garantinio tiekimo paslaugą, kurią jau teiks energijos skirstymo operatorius, o ne energijos tiekėjas. Reikės atkreipti dėmesį į atsiskaitymą, tačiau gyventojai apie tai bus informuojami. Priminsiu, kad garantinio tiekimo paslauga yra ketvirtadaliu brangesnė negu biržos kaina. Bet kokius atveju, tai yra laikina paslauga, suteikianti laiko tiems gyventojams, kurie dėl vienos ar kitos priežasties nespėjo priimti sprendimo laiku“, – aiškino P. Kalmantas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paslauga yra laikina, po šešių mėnesių elektra gali būti atjungta.

Garantinis tiekimas įsijungs liepos 1-ąją ir truks pusmetį. Po to, dar nepasirinkus elektros tiekėjo, elektra gali būti atjungta.

„Tiems, kurie pasirinko laiku, liepos 1-ąją gaus paslaugas jau iš naujo tiekėjo, o tie, kurie antrajame etape nepasirinko, gaus garantinio tiekimo paslaugą, kurią užtikrins „ESO“. Paslauga yra laikina, po šešių mėnesių elektra gali būti atjungta, taigi ir toliau raginsime gyventojus priimti tą sprendimą“, – teigė P. Kalmantas.

„ESO“ atstovas tikino, kad stengiamasi eiti ne gąsdinimo, o skatinimo keliu.

„Niekam neatjunginėjame elektros. Tikriausiai visi suprantame, kad be jos gyventi šiais laikais būtų neįmanoma. Einame ne gąsdinimo keliu, o paskatos. Informuojame gyventojus, kodėl reikėtų pasirinkti tą tiekėją, koks tas projektas. Matome iš pirmo etapo, kad gyventojai tą informaciją priima ir tikiu, kad mažės nepasirinkusiųjų skaičius“, – sakė P. Kalmantas.

Garantinio tiekimo paslaugą gausiantiems elektros kaina gali siekti 40 ct/kWh.

„Kol kas kainos yra apytikslės, reikia palaukti mėnesio pabaigos. Praeitos savaitės duomenimis, kaina galėtų siekti 40 ct/kWh. Biržoje kainos yra labai aukštos. Tiems gyventojams, kurie gaus garantinio tiekimo paslaugą, reikės mokėti tą gana aukštą kainą net ir po kompensacijos“, – komentavo P. Kalmantas.

Pirmame etape elektros tiekėjo nepasirinko tik 1 proc. visų dalyvausių gyventojų.

„Iš pirmojo etapo gyventojų, kurių yra tik apie 100 tūkst., jie yra daugiausiai energijos suvartojantys gyventojai Lietuvoje. Iš jų 99 proc. yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją. Tik apie tūkstantis gyventojų yra nepadarę to sprendimo. Su visais yra kalbamasi, jie toliau sėkmingai renkasi. Matydami, kad tai yra tik 1 proc. gyventojų ir suprasdami, kad tai gali būti įvairiausios priežastys, tikrai nedarome tokių drastiškų sprendimų, kad atjungti elektrą“, – teigė P. Kalmantas.

Terminas buvo pratęstas vieną savaitę daliai gyventojų nesuspėjus sudaryti sutarčių – nuo birželio 18 iki 26 dienos imtinai. 

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS sekmadienį informavo, kad per pratęstą terminą tiekėją pasirinko apie 36 tūkst. klientų.

Sekmadienį prieš vidurdienį apie 629 tūkst. vartotojų, arba 85,1 proc. visų šio etapo klientų, buvo pasirašę sutartis.

Nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinko apie 110 tūkst. gyventojų.

1–5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantiems buitiniams vartotojams, per šią savaitę nesuspėjusiems pasirinkti tiekėjo, nuo liepos ESO laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

Už balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 36, o susilaikė 33.

Vėliau 65 balsais „už“ ir 35 „prieš“ Seimas projektą atmetė. Tai reiškia, kad iniciatoriai į plenarinių posėdžių salę su šia pataisa galės grįžti po pusmečio.  

Gyventojams, suvartojantiems virš 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus, nepriklausomą tiekėją siūlyta leisti pasirinkti iki 2024 metų sausio (dabar – birželio 26-oji), o kitiems – iki 2024 metų liepos 1-osios (vietoj 2022 metų gruodžio 18 dienos).

Taip pat siūlyta nepasirinksiantiems tiekėjo gyventojams netaikyti 25 proc. priemokos už garantinį tiekimą.

„Patys elektros tiekėjai konkuruodami tarpusavyje galbūt pasiūlytų geriausią kainą. Žmonės moka skaičiuoti. Jeigu jie matys, kad tarifas yra gerokai pigesnis, jie ir pasirinks tą tiekėją“, – pristatydamas pataisas teigė „valstietis“ Arvydas Nekrošius. 

Konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad Lietuva keliais metais atsilieka nuo kaimynų estų ir latvių ir pataikė į labai nepalankų laikotarpį, kai elektros kainos smarkiai auga ir vartotojai negali iš karto pajusti konkurencijos naudos.

Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad žmonės, dėl vienų ar kitų priežasčių nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo, patiria didelį stresą. Pasak jos, laiku negalėjo sutarčių pasirašyti daug pagyvenusių žmonių.

„Jie sako: nespėjame realiai fiziškai tuos energijos tiekėjus užsirašyti, nes, sako, eilės baisulinės ir tiesiog techniškai neįmanoma greitai pasirinkti“, – kalbėjo A. Širinskienė. 

J. Razmos teigimu, tiekėjo dar nepasirinko 18 proc. antrojo etapo gyventojų – 130 tūkst. iš 740 tūkst.

Birželio 16-osios duomenimis, 68,3 proc. antrojo etapo vartotojų pasirinko „Ignitis“, įmonę „Perlas energija“ – 14 proc., o „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“  – po 9-8 proc.

Lietuvos energetikos agentūros tyrimas rodo, jog gegužės 26 dieną, palyginti su gegužės 19 diena, „Igničio“ siūloma prognozuojama mėnesio sąskaita, pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina, sumažėjo nuo 51,15 iki 47,85 euro, o dviejų laiko zonų – nuo 52,46 iki 49,10 euro.  

„Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius pabrėžia, kad įmonė kainas sumažino antradienį, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius apie ketinimus tirti įmonės kainodarą pranešė ketvirtadienį.

„Šis kainų sumažinimas, kuris įvyko dar savaitės pradžioje, nėra susijęs su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ketvirtadienį išsakyta nuomone, kad galbūt „Ignitis“ piktnaudžiauja padėtimi“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Ketlerius.

Tačiau VERT atstovė Loreta Kimutytė BNS pranešė, kad tarnyba būtent antradienį išsiuntė raštą visiems nepriklausomiems tiekėjams, kad ji vykdo vartotojų teisėtų interesų valstybinę priežiūrą ir kad visos sutartys turi būti skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios vartotojų. 

Tuo metu „Ignitis“, pasak A. Ketleriaus, sprendimus dėl kainų, kurias peržiūri kiekvieną savaitę, paprastai priima pirmadieniais, o klientams jos paskelbiamos naktį iš pirmadienio į antradienį.

„Vidurnaktį iš pirmadienio į antradienį jau buvo naujos kainos sukeltos į planus ir jau vartotojai galėjo po vidurnakčio rinktis sutartis naujomis kainomis“, – teigė „Ignitis“ atstovas.  

A. Ketleriaus teigimu, VERT nepriklausomiems tiekėjams išsiųstas raštas „Ignitį“ pasiekė antradienį ryte – jau sumažinus  kainas. 

„Dar pasižiūrėjome, kada antradienį raštas iš VERT atėjo, tai buvo 9 val. 15 min. ryte, o kaip sakiau, kainos buvo pakeistos vidurnaktį – devynias valandas prieš tai“, – sakė A. Ketlerius.

Jis tikino, kad VERT raštas „Ignitis“ buvo neaktualus – esą jame nurodyta, kad nepriklausomus tiekėjus pasirinkusiems vartotojams nebus taikomos kompensacijos už abonementinį mokestį, tuo metu „Ignitis“ savo kainodaroje tokio mokesčio netaiko. 

R. Pocius ketvirtadienį sakė, kad tarnyba ketina aiškintis didžiausią elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinkos dalį turinčios „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, nes įžvelgia galimą piktnaudžiavimą padėtimi rinkoje.

„Mes įžvelgiame tam tikrų dalykų, kad tiekėjas, kuris prieš tai tiekė elektros energiją buitiniams vartotojams ir užima didžiausią rinkos dalį, galimai piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje, nes siūlo pačius brangiausius planus ir neaišku, kodėl siūlo“, – žurnalistams sakė R. Pocius.

„Ignitis“ teigia, jog antradienį turėjo galimybę sumažinti fiksuotos kainos planų tarifus. 

„Vertindami situaciją ir rizikas rinkoje kainodarą peržiūrime kas savaitę. Pavyzdžiui, atsižvelgę į pasikeitusias sąlygas rinkoje, šią savaitę turėjome galimybę sumažinti fiksuotų elektros tiekimo planų kainas – pagal VERT skaičiuoklę fiksuojant elektros kainą 12-24 mėnesiams „Ignitis“ vienos laiko zonos tarifo planas „Minimalus“ šiuo metu yra vienas pigiausių rinkoje“, – rašoma įmonės komentare BNS.

Bendrovė pabrėžia, kad didmeninė energijos rinka šiuo metu yra itin dinamiška, todėl ji negali pasakyti, kaip pasiūlymai atrodys kitą savaitę.

Tuo metu „Perlas energija“, iki tol siūliusi vienas mažiausių kainų, dabar šoktelėjo į lyderes – jos prognozuojama mėnesio sąskaita išaugo nuo 46,65 iki 49,35 euro (vienos laiko zonos planas su fiksuota kaina) ir nuo 48,25 iki 51,08 euro (dviejų laiko zonų).

„Enefit“ sąskaitos per savaitę nekito (atitinkamai 47,96 ir 47,61 euro), „Elektrum Lietuvos“ – kiek smuko: nuo 48,51 iki 47,51 euro (vienos laiko zonos planas) ir nuo 50,12 iki 49,07 euro (dviejų laiko zonų).

Pasak agentūros, skirtumai tarp populiariausių nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų mažėja ir dabar siekia 1,9 euro, o nevertinant didžiausios sąskaitos („Perlas energijos“), skirtumas tarp likusių trijų tiekėjų pasiūlymų yra  0,4 euro. Anksčiau skirtumai tarp didžiausios ir mažiausios sąskaitos sumų buvo 4,4–4,6 euro.

Agentūra prognozinius skaičiavimus atliko darant prielaidą, jog per mėnesį suvartojama vidutiniškai apie 150 kWh elektros, iš jos 65 proc. dienos metu, o 35 proc. – nakties.

Siekiant tikslesnės pasiūlymų analizės, informacija apie nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus pateikiama juos sugrupuojant į dvi grupes: su fiksuota ir nefiksuota kaina (susieta su „Nord Pool“ biržos vidutine kaina). Atnaujintas palyginimo būdas yra korektiškesnis, teigia agentūra.

Pasirinkti nepriklausomą tiekėją maždaug pusė milijono antros grupės vartotojų turi iki birželio 18-osios, o likę trečios grupės vartotojai – iki gruodžio vidurio.  

Pasak socialdemokratų, maždaug milijonas vartotojų tiekėjo dar nepasirinko, o dalis jų, pagal galiojančią tvarką, tai turi padaryti iki birželio pabaigos.

Partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad esant kainų pikui, sutartis ilgesniam laikui sudarę žmonės gali nukentėti.

„Dėl tebesitęsiančios energetikos krizės elektros kainos yra didžiulės. Tiekėjų žmonėms teikiamuose siūlymuose – pusantro ar net du kartus didesni tarifai nei jie moka dabar. Ką tai reiškia? Sudarius sutartį – metams ar dvejiems – gyventojams tai būtų didžiulis išlaidų smūgis.

Tad tokiu metu, siaučiant energetikos krizei, būtų išmintinga tiekėjo pasirinkimą atidėti. Nebeerzinti ir nebegąsdinti žmonių, kas bus, jei jie nepriklausomo tiekėjo nepasirinks. Vyriausybė trečiadienį gali priimti sprendimą ir terminą nukelti. Beje, tai jau kartą buvo padaryta“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Politikė pabrėžia, kad lig šiol nekalbama nei apie gyventojams siūlomų sutarčių peržiūrą, nei nepriklausomų elektros tiekėjų kainų kontrolę ir priežiūrą.

Siūlome atidėti elektros tiekėjo pasirinkimą tam laikui, kai kainos stabilizuosis ir žmonės galės pasirinkti sąžiningai.

Prognozuoja energetinio skurdo augimą

Tuo metu frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas mano, Vyriausybei, turinčiai prižiūrėti procesą, „užtikrinti sąžiningas elektros kainas vartotojams yra sudėtinga“.

„Žmogų, kuris už kilovatvalandę dabar moka 16 centų, verčia rinktis ir mokėti 30 centų. Kokią moralinę teisę jie turi taip elgtis? Kokia logika tai pagrįsta? Koks tikslas taip daryti? Padėti kažkam užsidirbti? Tu tiesiog negali išvaryti žmogaus į blogesnes sąlygas, juolab, kad niekas formaliai mūsų neverčia atlikti elektros rinkos liberalizacijos“, – vertina G. Paluckas.

Jo žodžiais, Vyriausybė žmones rinktis tiekėją „nori priversti“.

„O žmonės rinktis nenori. Suprantama, kodėl, jie turės mokėti brangiau. Todėl siūlome atidėti elektros tiekėjo pasirinkimą tam laikui, kai kainos stabilizuosis ir žmonės galės pasirinkti sąžiningai. O ne sąmoningai varyti juos ir į ekonominį, ir į energetinį skurdą. Tai – kilpa ant kaklo.

Kokie yra atsisakymo atidėti tiekėjo pasirinkimą argumentai? Jų paprasčiausiai nėra, bet skelbiama, kad Vyriausybė numatė pinigų kažkokiai kompensacijai. Tuo tarpu pačios kompensacijos mechanizmas dar net nesukurtas. Taigi žmonės bus apgauti“, – įsitikinęs socialdemokratas.

ELTA jau skelbė, kad socialdemokratai įregistravo Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą į vėlesnį laiką.

Projekte siūloma visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą atidėti iki 2023 m. sausio 1 d. (dabar numatytas terminas iki 2022 m. liepos 1 d.)

Visiems likusiems vartotojams, kuriems elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina – siūloma atidėti iki 2023 m. liepos 1 d. (dabar numatytas terminas iki 2023 m. sausio 1 d.).

„Bendrai reikėtų pasidžiaugti, prezidentas šitą klausimą kėlė jau vasarą, matydamas nuo liepos 1 dienos augančias kainas skatino ieškoti atsakingų institucijų sprendimų. Tikrai kryptis yra gera, visi dabar susitelkė ir ieško tų sprendimų. Kainų augimui „lubų“ uždėjimas tikrai gera kryptis, tačiau detalesnį vertinimą ir diskusijas turbūt darysime tada, kai matysime jau konkrečias įstatymo formuluotes“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Segalovičienė.

Pasak Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovės, svarbus aspektas, kad „tam tikros kainų augimo „lubos“ neturi uždaryti mūsų vartotojų aukštų kainų narve“.

„Kitaip tariant, tie kainų augimo stabdžiai, kurie yra ir amortizatoriai, kurie įvedami, jie neturėtų nugulti tiktai ant vartotojų pečių. Prezidentas įsitikinęs, kad šita vieta turėtų būti išspręsta, ir laukiame galutinio įstatymo formuluočių, kaip tai galėtų atrodyti. Mano kolega Jaroslavas Neverovičius išsakė mintį dėl liberalizavimo proceso ir elektros tiekėjo pasirinkimo iki šių metų pabaigos pasirinkimo laikotarpį pratęsti pusmečiui. Tikrai matome, kad šis pasiūlymas yra išgirstas, ir jis yra logiškas, protingas, sąžiningas žmonių atžvilgiu, nes žmonės turi susipažinti su kainų augimo klausimais, turėti laiko pamatyti tikruosius svyravimus, įsivertinti kainų augimo ir pasiūlymų tam tikrą santykį“, – teigė I. Segalovičienė.

Anot prezidento patarėjos, įmonės ir kainų reguliuotojas turi tam tikrus svertus, kuriais būtų galima kainų „lubų“ naštos neužkrauti ant vartotojų.

„Labai svarbus momentas yra tai, kad mūsų tiek kainų reguliuotojas, tiek pačios įmonės turi tam tikrų kitų svertų – analitinių, finansinių instrumentų, kuriuos gali aktyviau naudoti siekiant pirkti protingai, sakykime, dujas iš rinkos, planuotis tam tikrus finansinius srautus ir t. t. Tam tikri finansiniai, vadybiniai sprendimai, kurie iš tikrųjų galėtų leisti tas „lubas“ nustatyti neuždedant didelės naštos ant vartotojų“, – sakė patarėja.

ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog kainų šoko suvaldymui planuojama „nupjauti“ kainų kilimo piką, jis būtų išdėstomas per ateinančius penkerius metus.

„Siūlome pratęsti pasirinkimo datą iki birželio mėnesio, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Seimas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Dabar numatyta, kad didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.

Ministras pranešė, jog Vyriausybė planuoja „nupjauti“ energetikos kainų kilimą nuo 2022 metų sausio, o kainų skirtumas būtų padengtas per penkerius metus.

Pasak jo, elektros kaina maždaug 80-čiai procentų visų vartotojų, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo sausio didės ne daugiau kaip 21 proc., o dujų kaina virykles turintiems vartotojams, – ne daugiau kaip 20 proc. Tuo metu dujų, skirtų būsto šildymui, kaina nedidės daugiau kaip 30 procentų.

„Pirmoji kryptis – kainų šoko suvaldymui planuojame nupjauti kainų kilimo piką, kad išdėstytume jį per ateinančius penkis metus. Manome, kad šitas pikas yra laikinas, jis tikrai labai didelis ir jį būtina suvaldyti. Tiek su įmonėms, tiek su reguliuotoju tie dalykai aptarti ir suderinti“, – kalbėjo ministras.

„Tam rengiame reikalingus įstatymo projektus, kitą savaitę įstatymo projektai atsiguls Vyriausybėje, dar po savaitės keliaus į parlamentą“, – pridūrė jis.

„Vyriausybėje turime įsipareigojimą Lietuvos žmonėms, kad tas kainų kilimas maksimaliai būtų švelnus ir mūsų priemonių ratas, kurį parengėme, manome kad užtikrins tai“, – aiškino energetikos ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog įstatymo pataisos į Seimo darbotvarkę turėtų būti įtrauktos ypatingos skubos tvarka.

„Būtų gerai, kad Seimas dėl to apsispręstų iš karto galbūt net pradėjęs po pertraukos dirbti, bent jau pateikimas kad įvyktų. Tada trečiadienį (Vyriausybės – BNS) posėdyje, o kompensacijų (už šildymą – BNS) rato išplėtimą reikės pridėti prie biudžeto projekto, kad jis keliautų kartu“, – posėdyje sakė premjerė.

Anot jos, sprendimą dėl kainų išlyginimo reikia atsieti nuo biudžeto, kad Energetikos reguliavimo taryba galėtų laiku patvirtinti naujas kainas vartotojams.

I. Šimonytė antradienį teigė, kad Vyriausybė netrukus pasiūlys priemones, kaip amortizuoti smarkiai augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams, o viena jų – galimas elektros rinkos liberalizavimo terminų atidėjimas.

Skelbta, jog elektros kaina mažiausiai jos suvartojantiems gyventojams (iki 1 tūkst. kWh per metus) nuo kitų metų gali didėti apie 20 proc., dujos maistą gamintiems žmonėms – 50 proc., o vartotojams, kurie šildosi dujomis namus, – apie 80 proc. Tokius skaičiavimus pateikė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Tačiau jos pirmininkas anksčiau sakė, kad bus bandoma maždaug perpus sumažinti dujų kainų augimą, bet tam reikės ir valdžios sprendimų.

Vartotojai, sunaudojantys iki 1 tūkst. kWh per metus, jį turės pasirinkti iki kitų metų gruodžio vidurio.

„Dėl įtampų rinkoje galbūt svarstytinas tas pratęsimas to galutinio laikotarpio, termino, iki kada žmonės turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Gal galima atidėti šiek tiek terminą ir nereikalauti iš žmonių pasirinkti jau dabar, iki metų pabaigos to tiekėjo, gal suteikti kelis metus tam, gal pusę metų“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Neverovičius.

Jo teigimu, įstatymu būtų galima neleisti energetikos sektoriuje drastiškai kelti kainų.

„Svarstytini įstatymų pakeitimai, kurie pareikalautų iš didžiųjų rinkos žaidėjų, kad tos kainos drastiškai nesikeistų, kad jie (įmonės – BNS) valdytų savo rizikas sutartimis. (...) Įstatyme įvesti tiesiog tokį reikalavimą, kad 30 ar 40 proc. pasikeitimai (didėtų kainos vartotojams – BNS) būtų įmanomi, bet ne daugiau“, – teigė prezidento patarėjas. 

J. Neverovičius sako, kad energetikos įmonės turi išnaudoti visas galimybes stabilizuoti kainas.

„Jie turi visą štabą analitikų, profesionalių vadovų, kurie turi pasinaudoti visomis priemonėmis ir išnaudoti visas galimybes kainas stabilizuoti“, – aiškino prezidento patarėjas.

Anot jo, skurdo riziką patiria beveik 21 proc. gyventojų, o kompensacijas už šildymą gauna tik apie 3,5 proc., arba 95 tūkst. žmonių.

„Akivaizdžiai, kad yra paramos prieinamumo kažkokia problema. Reikėtų čia dirbti, kad žmonėms būtų geriau paaiškinta, kad būtų informuoti, kokiu būdu kreiptis dėl kompensacijų, reikia mažinti biurokratinę naštą ir gal didinti kompensacijų prieinamumą ir dydį kompensacijos taip pat“, – teigė prezidento patarėjas.

Jis pabrėžė, kad savivalda galbūt piktnaudžiauja ir tinkamai neinformuoja žmonių apie kompensacijų už šildymą gavimo sąlygas.

„Yra tiesiog informacijos neturėjimas, (...) nebūtinai ambicingas ir proaktyvus gyventojų informavimas. Tie pinigai, kurie neišnaudojami kompensacijų mokėjimui, naudojami kitiems tikslams“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė netrukus pasiūlys priemones, kaip amortizuoti smarkiai augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams. Viena jų – galimas elektros rinkos liberalizavimo terminų atidėjimas.

„Tikrai Vyriausybė pateiks pasiūlymus, kaip tą šoką, nes vertiname, kad tai laikinas labai staigus padidėjimas ir jis per laiką išsilygins, tai kaip tai išdėstyti per laikotarpį, tam reikės įstatymo pakeitimų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Anot jos, Energetikos ministerija jau ruošia pakeitimus, vyksta diskusijos ir dėl elektros rinkos liberalizavimo galutinės datos atidėjimo.

„Jei matysime, kad tai papildomos naudos vartotojams suteikia, taip pat tą sprendimą pasiūlysime“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat pabrėžė, jog bus numatytos papildomos šildymo kompensacijos nepasiturintiems žmonėms.

„Per laiką situacija turėtų išsilyginti ir padidėjimas neturės tokio smūginio efekto vartotojams“, – teigė premjerė.

Didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai, liberalizuojant mažmeninę elektros rinką, šiemet iki gruodžio vidurio turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio gali brangti 20-50 procentų. 

Vartotojai, sunaudojantys iki 1 tūkst. kWh per metus, jį turės pasirinkti iki kitų metų gruodžio vidurio.

„Kam dar reikia tiek šeimininkų? Vienas turi būti šeimininkas Lietuvoje ir bus aišku, o dabar kur man eiti, aš nežinau – turiu per mažai žinių“, – atviravo žurnalistų kalbintas garbaus amžiaus vyras pridurdamas, kad net ir po konsultacijos nepasidarė aiškiau.

„Gyvenu bendrabutyje. Ten yra bendra virtuvė, kuria naudojasi trys šeimos. Visos trys šeimos už bendrą virtuvę mokame atskirai. Aš pasirinksiu vieną tiekėją, kaimynas – kitą, kaip mes už tą bendrą šviesą mokėsime?“ – piktinosi sutikta moteris.

„Kaina dar ne viską lemia. Tiesiog labai svarbu, ką siūlo tiekėjas – sudedamosios dalys – ko dar papildomai bus ir kokiam laikotarpiui. Tai aš tikėjausi čia atėjusi gyvai tą išgirsti iš kiekvieno tiekėjo, bet gavau tiesiog informacijos, kur pasižiūrėsiu ir sužinosiu“, – detalizavo dar viena gyventoja.

Aš pasirinksiu vieną tiekėją, kaimynas – kitą, kaip mes už tą bendrą šviesą mokėsime?

Labiausiai sutrikę senjorai ir regionų gyventojai. Atėję pasikonsultuoti klausia tiesiai šviesiai – ką rinktis ir kokia bus kaina. Tačiau gauna lankstinuką, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos konsultantai sako, kad nurodyti vieno konkretaus tiekėjo negali.

Tokios konsultacijos jau vyko daugiau nei 40 savivaldybių. Iš viso šalyje – daugiau nei 1,5 mln. elektros vartotojų. Pernai tiekėją rinkosi suvartojantys daugiausiai elektros – arti 100 tūkst. gyventojų. Šiemet sprendimą turi priimti dar beveik 780 tūkst. vartotojų – daugiausia daugiabučių gyventojai. Trečdalis jų tiekėją jau pasirinko.

„Vienas tiekėjas išsiskiria – „Ignitis“. Jį renkasi apie 70 proc. vartotojų. Ir vienas iš tų kriterijų, dėl kurių jį renkasi, turbūt yra gerai žinomas vardas. Kiti tiekėjai kol kas yra nauji“, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas Renatas Pocius.

Be „Ignitis“ dažniausiai gyventojai renkasi elektros tiekėjus: „Perlas energija“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“. Kiti nesiekia nė procento.

Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija nurodo, kad per pastaruosius mėnesius visoje Europoje fiksuotos dešimtmetį nematytos elektros kainų aukštumos. Dalis nepriklausomų elektros tiekėjų neslepia – didesnės elektros kainos gali laikytis iki pat pavasario. Todėl tikėtis greito kainų sumažėjimo neverta.

Šią savaitę pradėjo veikti ir speciali skaičiuoklė, kuri leidžia palyginti skirtingų elektros tiekėjų kainas. Energetikos viceministrė sako, kad ateityje, pokyčių, susijusių su elektros apmokėjimu, galėtų būti ir daugiau.

„Turėsime fiksuotą tarifą kaip abonentinį mokestį kas mėnesį ir tiesiog nereikės galvoti apie savo suvartojimą. Gali būti ir tokių paslaugų, kai bus susieta elektros energijos paslauga kartu su telekomunikacijų, interneto paslaugomis“, – teigė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Laiku nepasirinkus tiekėjo, gyventojai be elektros neliks – jiems bus taikomas garantinis elektros tiekimas. Tai reiškia, kad jie turės dar pusmetį pasirinkti, tačiau už elektrą mokės 25 proc. daugiau. Garantinis tiekimas taikomas ir tuo atveju, jei tiekėjas nutrauktų veiklą arba jei vartotojas pats nuspręstų nutraukti sutartį.

Nepriklausomą elektros tiekėją gyventojai privalo pasirinkti iki gruodžio 18 dienos.