Naujas ministrų kabineto pertvarkymas vyksta praėjus vos pusantro mėnesio po ankstesniojo, E. Macrono valdančiajam aljansui po parlamento rinkimų praradus turėtą balsų persvarą Nacionaliniame Susirinkime.

Užsienio reikalų, finansų ir gynybos ministrams pavyko išsaugoti savo postus, bet buvo paskirti keli kiti nauji ministerijų vadovai.

Prancūzijos Raudonojo Kryžiaus direktorius Jean'as-Christophe'as Combe'as (Žanas Kristofas Kombas) pirmadienį buvo paskirtas naujuoju solidarumo ir socialinės sanglaudos ministru po to, kai Damienas Abadas (Damjenas Abadas) sulaukė dviejų kaltinimų dėl išprievartavimo, kuriuos neigia.

Netikėtai naująja Europos ministre E. Macronas paskyrė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiąją ekonomistę Laurence Boone (Lorans Bun). Ji pakeitė Clement'ą Beaune'ą (Klemaną Boną), atlikusį svarbų vaidmenį derybose su JK dėl „Brexito“.

Kitas svarbus pakeitimas – naujuoju aplinkos ministru paskirtas buvęs Anžė miesto meras ir svarbus buvusio premjero Edouardo Philippe'o (Eduaro Filipo) sąjungininkas Christophe'as Bechu (Kristofas Bešiu).

Jis pakeitė E. Macronui ištikimą Amelie de Montchalin (Ameli de Monšalen), kuri rinkimuose pralaimėjo kovą dėl vietos parlamente ir pasitraukė.

Nors E. Macrono valdantysis aljansas birželio 19 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, jis prarado turėtą daugumą ir dabar turės ieškoti sąjungininkų, kad galėtų lengviau priiminėti teisės aktus parlamente.

Rinkimų rezultatai buvo vertinami kaip didžiulė prezidento nesėkmė po to, kai E. Macronas gegužę laimėjo valstybės vadovo rinkimus, juose nugalėjęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen).

E. Macronas pasiūlė planą, pagal kurį Europos Sąjunga, kurią JK paliko 2020 metais, turėtų rengti susitikimus su panašiai mąstančiomis viso žemyno šalimis, kad aptartų regionines problemas.

ES planuoja iki metų pabaigos surengti tokį viršūnių susitikimą, o Prancūzija siūlo į jį pakviesti tokias partneres kaip Ukraina ir JK.

Pasak B. Johnsono, šį planą jis aptarė su E. Macronu Didžiojo septyneto (G-7) susitikime Vokietijoje ir laiko jį „vertu apsvarstyti“.

JK premjero teigimu, į bendriją galėtų būti įtraukta ir Šiaurės Afrika bei Turkija.

„Emmanuelis turi idėją, kurios tėvystę prisiimu aš“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.

„Šią idėją turėjau dar tada, kai tapau užsienio reikalų sekretoriumi“, – kalbėjo jis.

„Visi turime turėti galimybę sudalyvauti platesniame pokalbyje apie klausimus, kurie liečia mus visus“, – sakė premjeras.

Tačiau JK premjeras – anksčiau vadovavęs savo šalies išstojimo iš ES kampanijai – pasiūlė verčiau pagalvoti apie santykių kūrimą nei „išradinėti naujas struktūras“.

„Mums nereikia jokio apibrėžimo, kad galėtume taikyti šias sankcijas“ Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė jis, paklaustas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą Rusiją pripažinti „terorizmą remiančia valstybe“.

Taip V. Zelenskis kalbėjo po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam daugiau kaip 20 žmonių gyvybių.

„Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Pasaulis gali ir todėl privalo sustabdyti Rusijos terorą“, – per platformą „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Pirmadienį Rusijos raketa smogė vienam prekybos centrui Ukrainos rytiniame Kremenčuko mieste, kai pastate buvo apie 1 000 žmonių.

E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštutiniams dešiniesiems.

Susiklosčiusi padėtis kelia klausimų, ar balandį antrai kadencijai perrinktam E. Macronui pavyks įgyvendinti savo reformų planus, įskaitant pažadą pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų, taip pat gali pakenkti prezidento tarptautinei reputacijai.

„Jie prisidės siekiant pažangos pagrindinėmis temomis“, tokiomis kaip pragyvenimo išlaidos, darbo vietos, energija, klimatas ir sveikatos apsauga, per televiziją sakė E. Macronas, po rinkimų tylėjęs tris dienas.

E. Macronas atmetė galimybę bandyti formuoti „nacionalinės vienybės vyriausybę“ ir sakė, kad toks žingsnis šiuo etapu nebūtų pagrįstas.

Prezidentas pripažino, kad parlamento rinkimai išryškino socialines problemas Prancūzijoje, bet paragino opozicines partijas „pamiršti vidaus kovas“ ir pakilti „virš politikos“.

Tai, pasak jo, reiškia, kad „drauge mes turėsime išmokti naujo būdo valdyti ir leisti įstatymus“.

Prezidento teigimu, vasarą parlamentui bus pateikti skubiai reikalingų įstatymų projektai, ypač skirti infliacijos ir augančių energijos kainų poveikiui mažinti.

E. Macronas paragino opozicines partijas „artimiausiomis dienomis visiškai skaidriai paaiškinti, kiek jos pasirengusios nueiti“ kalbant apie jų paramą tokioms priemonėms, kurios, jo teigimu, nebus finansuojamos iš mokesčių didinimo.

Prezidentas pridūrė, kad jis pats balandį buvo perrinktas su „ambicingų reformų“ programa ir tikisi ją įvykdyti.

Parlamentinė aklavietė turėtų nulemti ne „stagnaciją“, sakė E. Macronas, o „dialogą ir norą klausytis vieniems kitų“.

E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštutiniams dešiniesiems.

Susiklosčiusi padėtis kelia klausimų, ar balandį antrai kadencijai perrinktam E. Macronui pavyks įgyvendinti savo reformų planus, įskaitant pažadą pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų, taip pat ir gali pakenkti prezidento tarptautinei reputacijai.

Ieškodamas išeities iš susidariusios politinės aklavietės, antradienį E. Macronas Eliziejaus rūmuose surengė retas derybas su opozicijos lyderiais, įskaitant kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovę Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Trečiadienį prezidentas tęsia susitikimų su partijų lyderiais maratoną. Tačiau kairiojo sparno aljanso NUPES lyderis, kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), siekdamas įgelti E. Macronui, nusprendė į derybas prezidentūroje nusiųsti 32 metų parlamentarą Adrieną Quatennens'ą (Adrianą Katenaną).

Panašu, kad susitikimuose kol kas jokio proveržio nepasiekta. Antradienį prezidentas taip pat atsisakė patenkinti kritikuojamos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne (Elizabet Born) atsistatydinimo prašymą.

Emmanuelis Macronas bando susigrąžinti iniciatyvą, tačiau konsensusas nerandamas.

„Kompromisas, kurio neįmanoma surasti? Emmanuelis Macronas bando susigrąžinti iniciatyvą, tačiau konsensusas nerandamas“, – skelbė dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“.

Nacionalinės vienybės vyriausybė?

Apžvalgininkų teigimu, realiausias sprendinys būtų E. Macrono centristų aljanso ir populiarumą prarandančios  dešiniosios Respublikonų partijos (LR) partijos, laimėjusios 61 vietą parlamente, aljansas.

Tačiau antradienį po derybų su E. Macronu LR lyderis Christianas Jacobas (Kristianas Žakobas) atmetė bet kokio „pakto“ su E. Macrono aljansu „Kartu“ galimybę.

Buvęs ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas), kurio partija „Horizontai“ priklauso E. Macrono aljansui, vėlai antradienį televizijai BFM sakė, kad dabar turėtų būti suformuota „didžioji koalicija“.

„Mes turime išgirsti, ką sako rinkėjai, ir rimtai į juos žiūrėti“, – sakė jis.

E. Macronas kol kas viešai nekalbėjo apie tai, ką komentatoriai laiko viena didžiausių nesėkmių per visą jo politinę karjerą.

Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas trečiadienį 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku padarys pirmą viešą pareiškimą per televiziją po rinkimų.

Prezidentas pareiškimą paskelbs po susitikimų su daugumos Prancūzijos politinių partijų lyderiais, įskaitant itin gerai rinkimuose pasirodžiusias kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių vadovus.

NUPES aljansui priklausančios Komunistų partijos vadovas Fabienas Rousselis (Fabianas Ruselis), kuris antradienį buvo susitikęs su E. Macronu, po susitikimo sakė, kad prezidentas paminėjo „nacionalinės vienybės vyriausybę“ kaip išeitį.

Pristatydama naujus parlamento narius trečiadienį M. Le Pen parlamente sakė, kad prezidentas jai iškėlė tą pačią idėją.

Parlamento reikalų ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas) trečiadienį televizijai BFM sakė, kad svarstomos „visos galimybės“. Tačiau jis atmetė galimybę bendradarbiauti su M. Le Pen vadovaujama RN arba J.-L. Melenchono kraštutinių kairiųjų judėjimu „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI).

Pasak O. Verano, tai gali būti pasiekta suformuojant aljansą arba vyriausybei ieškant kairiųjų ar dešiniųjų paramos atskirai kiekvienam svarstomam teisės akto projektui.

Žaliųjų partijos EELV, kuri priklauso NUPES, lyderis Julienas Bayou (Žiuljenas Baju) po trečiadienio derybų su E. Macronu sakė, kad jo partija bus opozicijoje. Tačiau ji balsuos „atsižvelgdama į nacionalinius interesus“ ir teiks savo teisės aktus dėl klimato kaitos.

J.-L. Melenchonas pagrasino kitą mėnesį pareikšti nepasitikėjimą E. Borne, tačiau kiti opozicijos lyderiai ne tokie ryžtingi pradėti šį procesą.

Kiek daugiau nei mėnesį vyriausybei vadovaujanti patyrusi technokratė E. Borne, turinti mažai patirties rinkimų kampanijų organizavime, sulaukė daug kritikos dėl savo pasirodymo per rinkimus.

Nors E. Macronas atsisakė patenkinti jos atsistatydinimo prašymą, jos ateitis lieka neaiški.

E. Macrono sąjungininkas Francois Bayrou (Fransua Bairu), jo koalicijai priklausančio centristinio judėjimo „MoDem“ lyderis, trečiadienį padidino spaudimą E. Borne.

Prancūzijai reikia „politinio“ premjero, pareiškė jis.

Jų, žinoma, neišvengia ir suaugusieji, kurie mano galį nuspėti kiekvieno poelgio padarinius ir rizikas. Gražioji paauglystės pusė – grąža, kurią tėvai gauna iš savo vaikų. Jų neatbukusios emocijos pažadina primigusį gyvenimo džiaugsmą, smalsumas, drąsa eksperimentuoti skatina ieškoti kūrybiškų problemų sprendimo būdų ir plečia akiratį.

Į tokius tėvų ir vaikų ryšius panašūs ir ES senbuves bei kandidates siejantys santykiai. Tokios patirtys laukia ir šią savaitę naują bendrabūvio etapą pradėsiančios Ukrainos ir ES.

Lengva nebus, nors sunkiau nei Bučoje siautėjusių žvėrių aukoms, laikinai okupuoto Charkivo gyventojams, Sjevjerodonecko fronte esantiems savo tėvynės gynėjams vargiai begali būti. ES – it daugiavaikė motina, kuriai auginti kiekvieną naują atžalą sykiu yra ir lengviau, ir sunkiau. Regis, aišku, kokios vaikiškos ligos laukia, aišku, kaip spręsti krizes, tačiau drąsa naujoms patirtims jau išsekusi. Reikiamu momentu pristinga entuziazmo leistis į debatus su paaugliu – paprasčiau trenkti durimis, prevencijos tikslais skirti bausmę. O kur dar daugiavaikės šeimos vyresnėliai su savo užgaidomis, silpnybėmis, poreikiais ir pavydu...

Net jei kiekvienos ES kandidatės atvejis unikalus, Ukraina turi nusiteikti: savo atžalų paauglystę it asmeninę vidurio amžiaus krizę išgyvenanti motina yra bjauraus charakterio, bet gera. Ji kabinėsis dėl korupcijos, lieps laikytis laiko patikrintų taisyklių, vertybių, priekaištaus dėl išlaidavimo, teisėkūros chaoso, aplinkos taršos. Pradėti tvarkytis gyvatyną savajame kambaryje lieps nelaukdama visiškos karo pabaigos. Kartais ji bus tiesiog nepakenčiama. Tačiau ir nepakeičiama. Skolinanti be vilties atgauti su procentais. Apribojanti beribę laisvę, bet mainais suteikianti daugybę galimybių visiems ir kiekvienam. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vyriausiojo brolio balsu jau įspėjo, kad Ukrainos paauglystė užtruks – iki tikrosios narystės ES praeisią „metai, dešimtmečiai“. Net jei ir taip, laukti, stengtis tikrai verta. Ne vien Kyjivui. Europai, kurios ką tik išsižadėjo Jungtinė Karalystė, ir pačiai būtų naudinga pasitikrinti savuosius motinystės gebėjimus ir atgauti pasitikėjimą savimi.

E. Macronas mano, kad vyriausybė turi „tęsti darbą ir veikti“, todėl dabar prezidentas derybose su opozicijos partijomis ieškos „konstruktyvių sprendimų“ politinei aklavietei įveikti, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą.

Dėl to E. Macronui bus sunkiau įgyvendinti savo darbotvarkę, dėl kurios jis buvo gegužę buvo perrinktas antrai kadencijai, įskaitant pažadus mažinti mokesčius ir pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų.

Anksčiau prezidentas atmetė premjerės atsistatydinimo prašymą.

E. Macronas turėtų susitikti su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir kitų politinių partijų vadovais retų derybų Eliziejaus rūmuose, bandydamas rasti išeitį iš situacijos, galinčios sužlugdyti jo antrosios kadencijos reformų planus.

Politinio paralyžiaus perspektyvos ir M. Le Pen vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų partijos proveržis per rinkimus taip pat kelia klausimų dėl E. Macrono lyderystės Europoje, prezidentui siekiant išlaikyti pagrindinį vaidmenį sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą problemą.

Kaip nurodė Eliziejaus rūmai, Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born), kai kurių apžvalgininkų kaltinama dėl pernelyg silpnos rinkimų kampanijos, pateikė prezidentui atsistatydinimo prašymą, tačiau jis atsisakė jį patenkinti.

E. Macronas mano, kad vyriausybė turi „tęsti darbą ir veikti“, todėl dabar prezidentas derybose su opozicijos partijomis ieškos „konstruktyvių sprendimų“ politinei aklavietei įveikti, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Derybų maratoną antradienį prezidentas pradėjo pokalbiu su tradicinės dešiniosios Respublikonų partijos (LR) vadovu Christianu Jacobu (Kristianu Žakobu). Respublikonų pozicijos pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo, bet dabar jie gali sustiprinti savo įtaką, jei sutiks užtikrinti E. Macronui balsų daugumą.

E. Macronas susitiks ir su kairiųjų aljanso NUPES atstovais – Socialistų partijos lyderiu Olivier Faure'u (Olivjė Foru) bei Komunistų partijos vadovu Fabienu Rousseliu (Fabianu Ruseliu).

Antradienį 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) numatytas retas E. Macrono susitikimas su kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lydere M. Le Pen, kuri buvo jo pagrindinė varžovė gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose.

„Nė kalbos apie paktą“

E. Macronas turi keletą pasirinkimo galimybių: siekti sudaryti naują koalicinį aljansą, priiminėti teisės aktus remiantis ad hoc susitarimais ar net skelbti naujus rinkimus.

Viena tokių galimybių būtų aljansas su 61 mandatą turinčiais respublikonais.

Tačiau Ch. Jacobas po derybų, iš pažiūros, užtrenkė duris tokiai perspektyvai.

„Pasakiau prezidentui, kad negali būti nė kalbos apie tai, kas mūsų rinkėjų galėtų būti vertinama kaip išdavystė“, – sakė jis.

„Mes liksime opozicijoje.... negali būti nė kalbos apie kokį nors paktą“, – pareiškė Ch. Jacobas, žadėdamas, kad jo partija neblokuos institucijų darbo.

E. Macronas tikėjosi per savo antrą kadenciją įgyvendinti ambicingą mokesčių mažinimo, socialinės apsaugos reformos ir pensinio amžiaus ilginimo programą. Dabar visa tai kelia abejonių.

„Ką jam (E. Macronui) dabar daryti?“ – skelbė dienraščio „Le Parisien“ antraštė.

„Macronas atsidūrė aklavietėje, NUPES jau susiskaldė“, – rašė „Le Figaro“.

Nors E. Macrono centristų koalicija „Kartu“ (Ensemble) užsitikrino daugiausiai mandatų (245), jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą Nacionaliniame Susirinkime.

Aljansas NUPES po rinkimų tapo pagrindine opozicine jėga. Drauge su sąjungininkais jis turi 137 mandatus, rodo Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

Tačiau nepanašu, kad socialistų, komunistų, žaliųjų ir kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“(„Nepasidavusi Prancūzija“) koalicijai pavyks išlaikyti bendrą poziciją įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

„Įsiklausyti į rinkėjus“

Aljansą NUPES subūręs partijos „La France Insoumise“ lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) pirmadienį pasiūlė sudaryti nuolatinį kairiųjų bloką, tačiau šį siūlymą nedelsiant atmetė kitos trys NUPES partijos.

Manoma, kad norėdamas paniekinti prezidentą J.-L. Melenchonas trečiadienį nevyks derybų su E. Macronu į Eliziejaus rūmus, o siųs savo pavaduotojus.

Tuo metu M. Le Pen vadovaujami kraštutiniai dešinieji rinkimuose pasirodė geriausiai per visą savo istoriją ir tapo stipriausia opozicine partija, gavusia 89 vietas vietoje anksčiau turėtų aštuonių.

M. Le Pen pareiškė, kad premjero pakeitimas „didelių pokyčių neįneštų“, ir paragino E. Macroną „įsiklausyti į tai, ką pasakė Prancūzijos rinkėjai“.

Net jeigu E. Borne išliks savo poste, ministrų kabinetas turėtų būti pertvarkytas.

E. Macrono sveikatos ir aplinkos ministrai rinkimuose patyrė pralaimėjimą, todėl pagal tradiciją turės atsistatydinti, kaip ir parlamento pirmininkas ir E. Macrono frakcijos parlamente vadovas.

E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) per parlamento rinkimus užsitikrino daugiausiai mandatų, tačiau jai pritrūko kelių dešimčių vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą.

Dabar ji pradės ieškoti partnerių daugumai suformuoti, sudarydama susitarimus su kitomis dešiniosiomis partijomis, taip keldama pastaraisiais metais Prancūzijos politikoje neregėtą sumaištį.

44 metų E. Macronui dabar taip pat gresia pavojus, kad jo dėmesį išblaškys vidaus problemos, jam siekiant vaidinti svarbų vaidmenį stabdant Rusijos invaziją į Ukrainą ir Europos Sąjungoje.

Per rinkimus naujasis kairiųjų aljansas NUPES tapo pagrindine opozicija, o Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujami kraštutiniai dešinieji pasiekė geriausius įstatymų leidėjų rinkimų rezultatus per visą savo istoriją.

„Ši padėtis kelia pavojų mūsų šaliai, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais tenka susidurti“, – sekmadienį per televiziją transliuotame pareiškime sakė ministrė pirmininkė Elizabeth Borne (Elizabet Born) ir pažadėjo: „Nuo rytojaus dirbsime, kad sukurtume veikiančią daugumą.“

Šie rezultatai smarkiai aptemdė E. Macrono pergalę balandžio mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose, kai jis nugalėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatę ir tapo pirmuoju Prancūzijos prezidentu, perrinktu antrai kadencijai per daugiau nei du dešimtmečius.

„Tai lūžio taškas jo nenugalimumo įvaizdžiui“, - sakė politikos tyrimų instituto „Sciences Po“ analitikas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas).

E. Macronas, kuris dar viešai nepakomentavo rezultatų, gali rinktis iš įvairių variantų: nuo siekio sudaryti naują koalicinį aljansą, ad hoc susitarimais pagrįsto teisės aktų priėmimo iki net naujų rinkimų sušaukimo.

Dienraštis „Le Monde“ savo interneto svetainėje paskelbė antraštę „Macronui gresia politinis paralyžius“, o dešinysis dienraštis „Le Figaro“ teigė, kad rezultatai kelia „negyvo naujo mandato“ grėsmę.

Kairiosios pakraipos „Liberation“ pirmadienio numeryje teigiama, kad šie rezultatai reiškia E. Macrono valdymo būdo „nuopuolį“.

Rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis: Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie balsadėžių nepasirodė 53,77 proc. rinkėjų.

„Nesėkmė“ E. Macronui

Naujoji kairiųjų koalicija NUPES, vadovaujama 70-mečio kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeano-Luco Melenchono (Žano Liuko Melanšono), gavo 135 vietas, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, atlikti remiantis Vidaus reikalų ministerijos paskelbtais rezultatais.

Gegužę susikūrusi koalicija vienija socialistus, kraštutinius kairiuosius, komunistus ir žaliuosius.

J.-L. Melenchonas sekmadienio rezultatus pavadino „visų pirma rinkimų nesėkme“ E. Macronui.

„Prezidento partija patyrė visišką pralaimėjimą ir parlamente nebus daugumos“, – sakė jis savo džiūgaujantiems šalininkams Paryžiuje.

Parlamento narys iš J.-L. Melenchono kraštutinių kairiųjų judėjimo „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) Alexis Corbiere (Aleksi Korbjė) sakė, kad šis rezultatas reiškia, jog E. Macrono planas padidinti pensinį amžių iki 65 metų buvo „paskandintas“.

Kraštutinių dešiniųjų lyderės M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) į naująjį parlamentą deleguos 89 parlamento narius. Ji tapo didžiausia dešiniąja jėga parlamente, aplenkusi tradicinius dešiniuosius Respublikonus (LR).

M. Le Pen pasidžiaugė istoriniu savo partijos rezultatu ir teigė, kad naujos sudėties Nacionaliniame Susirinkime ji turės „kol kas“ daugiausiai deputatų.

E. Macronas tikėjosi savo antrąją kadenciją pažymėti plataus užmojo mokesčių mažinimo, gerovės reformos ir pensinio amžiaus ilginimo programa. Viso to likimas dabar kelia abejonių.

„Tai apsunkins reformas... Bus daug sunkiau valdyti“, – sakė Paryžiaus Panteono-Sorbonos universiteto teisės profesorius Dominique'as Rousseau (Dominikas Ruso).

Prireiks „daug vaizduotės“

Dabar Prancūzijoje gali kilti politinė aklavietė, prezidentui siekiant užmegzti ryšius su naujomis partijomis.

Labiausiai tikėtinas variantas būtų aljansas su LR, tradicine Prancūzijos dešiniųjų partija, turėsiančia 61 parlamento narį.

Tačiau LR pirmininkas Christianas Jacobas (Kristianas Žakobas) leido suprasti, kad partnerystės nepavyks lengvai pasiekti, sakydamas, kad jo partija ketina „likti opozicijoje“.

Vis dėlto kiti dešiniųjų balsai atrodė atviresni – buvęs Respublikonų partijos lyderis ir eksministras Jeanas-Francois Cope (Žanas Fransua Kopė) teigė, kad „vyriausybės paktas tarp E. Macrono ir LR yra gyvybiškai svarbus kovojant su kraštutiniųjų iškilimu“.

Ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras) neigė, kad Prancūzija taps nevaldoma, tačiau pripažino, kad „precedento neturinčioje situacijoje“ valdančiajai partijai prireiks „daug vaizduotės“.

Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.

Kairiųjų partijų aljansas NUPES veikiausiai užims 149-200 vietų, o Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujami kraštutiniai dešinieji – 60-102 vietas žemuosiuose parlamento rūmuose.

Nesurinkus daugumos, E. Macronas būtų priverstas sudaryti sudėtingas partnerystės sutartis su dešiniosiomis partijomis. Labiausiai tikėtinas variantas būtų aljansas su Respublikonais (LR) – tradicine Prancūzijos dešiniųjų partija, galinčia laimėti 40-80 vietų.

Kita vertus, atrodo, kad prezidento košmariškas scenarijus – NUPES daugumos laimėjimas – neišsipildys.

Pastarąjį kartą Prancūzija turėjo prezidentą ir ministrą pirmininką iš skirtingų partijų prieš 20 metų, kai dešiniųjų pažiūrų Jacques'ui Chiracui (Žakui Širakui) teko dirbti su socialistų dominuojamu parlamentu, vadovaujant premjerui Lioneliui Jospinui (Lioneliui Žospenui).