.„2019 metų gruodį apie NATO buvau pasisakęs griežtai“, – teigė E. Macronas žurnalistams Bratislavoje. Prancūzijos lyderis priminė, kad tuomet Vakarų gynybos aljansą pavadino mirusiu.

„Galiu pasakyti, kad šiandien Vladimiras Putinas jį pažadino skaudžiausiu elektros šoku“, – pridūrė jis.

E. Macronas taip pat paragino Vakarus suteikti Ukrainai „apčiuopiamas ir patikimas“ saugumo garantijas, jai kovojant su Rusijos invazija.

Pabrėžęs, kad Ukraina šiandien saugo Europą, E. Macronas žurnalistams Bratislavoje sakė, kad Vakarai suinteresuoti, jog Kyjivas „kartu su mumis turėtų patikimas saugumo garantijas daugiašalėje sistemoje“.

Saugumo garantijos Kyjivui

„Todėl esu už tai, kad... Ukrainai būtų pasiūlytos apčiuopiamos ir patikimos saugumo garantijos“, – sakė jis ir nurodė, kad tai bus kolektyvinių derybų, vyksiančių ateinančiomis savaitėmis, tema.

Pasak E. Macrono, kol Ukraina laukia narystės Aljanse, saugumo garantijų jai galėtų suteikti NATO šalys narės.

„Turime sukurti kažką tarp Izraeliui teikiamo saugumo ir visateisės narystės“, – teigė Prancūzijos prezidentas.

Šiuo metu E. Macronas lankosi Slovakijoje, kur sakė kalbą tarptautinių reikalų analitinio centro „Globsec“ surengtame renginyje.

Renginys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama regioninio saugumo klausimams, surengtas prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje liepos 11–12 dienomis.

Anot E. Macrono, dabar itin svarbu visais įmanomais būdais padėti Ukrainai surengti veiksmingą kontrpuolimą prieš Maskvą.

„Šiuo metu tai ir darome. Turime dėti daugiau pastangų, nes tai, kas nutiks per ateinančius kelis mėnesius, suteikia šansą net... ilgalaikei taikai“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas lankysis Moldovoje, kur susitiks su kitais Europos lyderiais, įskaitant Europos Sąjungai nepriklausančių šalių vadovus.

„Tikrai labai svarbu, mūsų abiejų supratimu, pasiųsti aiškią žinutę dėl Ukrainos artėjimo link NATO. Vilniaus viršūnių susitikimas šia prasme bus labai svarbus“, – po susitikimo su Prancūzijos vadovu Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Turėtume neatidėlioti šių sprendimų kitiems NATO viršūnių susitikimams, o daryti žingsnius dabar“, – pabrėžė jis.

Pasak Lietuvos prezidento, dėl aiškių konkrečių formuluočių dar nėra sutarta, tačiau Prancūzijos pasiryžimas remti Ukrainą tiek karine, tiek politine ir ekonomine prasmėmis, tvirtas.

„Šiandien svarbiausia konstatuoti, kad nėra jokio nuovargio remti Ukrainą“, – teigė Lietuvos vadovas.

„Kol kas labai aiškių formulių, kurias būtų galima guldyti jau dabar ant popieriaus lapo, dar nėra, bet tikrai sutarėme labai aiškiai, kad tai, kas buvo daug kartų kartota apie atviras NATO duris, to nepakanka. To akivaizdžiai nepakanka“, – trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, Ukraina prie NATO turėtų būti artinama per praktinį bendradarbiavimą – rengiant bendras pratybas, dalijantis patirtimi, kitaip bendraujant.

„Galvoju, kad turint pakankamai valios, o visi, man atrodo, šiandien sutariame, kad tos valios yra ir noro spręsti šį klausimą yra, galvoju, kad per tas likusias keletą savaičių, pusantro mėnesio, mes tikrai būsime pajėgūs pateikti tuos pasiūlymus“, – sakė G. Nausėda.

Eliziejaus rūmuose Lietuvos prezidentas taip pat aptarė Baltijos regiono gynybą. Jis sakė kalbėjęs apie būtinybę NATO oro policijos misiją keisti į gynybos.

„Man buvo svarbu pasiųsti žinutę, kad mes siūlome rotacinį oro ir priešlėktuvinės gynybos modelį. Baltijos valstybės mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis tai būtų tinkamiausias kelias žengti į priekį, užtikrinant, jog atskiri elementai atskiriems laikotarpiams ateitų iš konkrečių NATO valstybių“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, apie tai jis jau kalbėjęs su Vokietijos kancleriu, Nyderlandų premjeru.

„Galvoju, kad šiame etape mums svarbu pasiųsti mūsų poreikį, vėlesniame etape galėtume pagalvoti, kas, kokiomis konkrečiomis priemonėmis prie to galėtų prisidėti ir kaip tą rotacinį principą įgyvendinti“, – aiškino prezidentas.

Jis sakė Eliziejaus rūmuose akcentavęs, kad Ukrainos patirtis ginantis nuo Rusijos puolimo parodė, kokios svarbios oro gynybos sistemos, todėl Baltijos valstybės negali tenkintis oro policijos misija.

Anot G. Nausėdos, pirmiausia reikia inventorizuoti, ką atskiros šalys turi ir gali suteikti Baltijos regionui.

„Šiuo metu, deja, realybė yra tokia, kad atsargos yra stipriai ištuštėję, nes šalys remia Ukrainą ir tai, be abejonės, šiandien yra prioritetas (...) Pirmiausia išsiaiškinkime, ką turime, kokiam laikotarpiui galima suteikti ir šitame etape vis dėlto būtų per ankstyva sakyti, kad Nyderlandai duos mums tai, prancūzai duos tai, vokiečiai duos tai. Dabar svarbiausia, kad jie suprastų, ko mes norime“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėda Paryžiuje lankosi tęsdamas susitikimus NATO šalių sostinėse prieš liepą Vilniuje vyksiantį Aljanso narių viršūnių susitikimą.

Ukraina Vilniuje tikisi aiškių narystės NATO garantijų, bet supranta, kad per karą kvietimo tapti Aljanso nare negaus. Lietuva su kitomis rytinėmis NATO valstybėmis siekia Ukrainai užtikrinti suartėjimą su Aljanso struktūromis per praktinį bendradarbiavimą ir aiškesnį politinį įsipareigojimą dėl narystės perspektyvų.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

„Prancūzija yra labai solidari su Lietuva šiame rytiniame flange, ir aš norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione“, – Eliziejaus rūmuose sutikęs Lietuvos prezidentą sakė Prancūzijos vadovas.

Jis pabrėžė, jog susitikimas su G. Nausėda vyksta ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kurio reikšmė yra dar didesnė tęsiantis karui Ukrainoje.

E. Macronas taip pat pabrėžė, kad jo šalis „labai prisideda prie NATO rytinio flango stiprinimo“, paminėdamas neseniai pasibaigusią šalies oro policijos misiją Baltijos šalyse, kuri vėl bus vykdoma gruodį.

Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione.

Prancūzijos prezidentas taip pat teigė, jog su G. Nausėda aptars oro gynybą, taip pat – pagalbą Ukrainai.

E. Macronas kalbėjo, jog Prancūzija ėmėsi naujų pagalbos iniciatyvų, susijusių su Ukrainos aprūpinimu amunicija ir finansavimu.

„Bet to nepakanka, turime veikti dar stipriau, dar geriau, kad mūsų parama Ukrainai būtų dar tvirtesnė“, – kalbėjo Prancūzijos lyderis.

Pasak E. Macrono, svarbu pasiekti, kad Europos šalių atsakas būtų bendras, o pozicija – vieninga.

Su G. Nausėda jis taip pat žadėjo kalbėtis „apie stipresnę Europą, nepriklausomą energetiškai“, migracijos iššūkius, energetiką.

Vienas pagrindinių G. Nausėdos vizito tikslų – aptarti liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę.

Anksčiau G. Nausėda lankėsi Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, su šių valstybių vadovais aptarė Ukrainos, NATO rytų sparno saugumo klausimus.

„Išgyvename tokius laikus, kuomet labai svarbu stovėti teisingoje istorijos pusėje, – trečiadienį žurnalistams Prancūzijos sostinėje kalbėjo Lietuvos vadovas. – Kompromisams, pilkosioms zonoms vietos nėra. Turime pasakyti, kad balta yra balta, juoda yra juoda.“

Bendruose pasisakymuose su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) jis taip pat ragino „ryžtingai kovoti su tuo, kas yra juoda“.

„Karas vyksta Ukrainoje, tačiau kova vyksta gerokai platesniame formate ir ta kova apima labai daug valstybių – didžiąją pasaulio dalį, nes tai yra kova tarp totalitarizmo ir demokratijos“, – sakė G. Nausėda.

Kompromisams, pilkosioms zonoms vietos nėra. Turime pasakyti, kad balta yra balta, juoda yra juoda.

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė liepą Vilniuje vysiančio NATO viršūnių susitikimo svarbą.

„Mes puoselėjame labai dideles ambicijas ir planus“, – sakė prezidentas.

Jis vylėsi, kad susitikimo metu bus sutarta dėl naujo įsipareigojimo didinant išlaidas gynybai, didesnės paramos Ukrainai, rytinio Aljanso sparno stiprinimo.

„Karas Ukrainoje pademonstravo, kad oro gynybos sistema yra nepaprastai svarbi siekiant kontroliuoti oro erdvę ir apsaugoti civilius gyventojus nuo beprasmių žūčių, o infrastruktūrą – nuo sugriovimo“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuva siekia, kad Vilniuje Aljanso narės įsipareigotų dėl Baltijos šalių oro policijos misijos pakeitimo į gynybos misiją. Vilniuje taip pat norima susitarti dėl išlaidų gynybai didinimo, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai būtų mažiausias valstybių įsipareigojimas.

Kalbėdamas apie būsimą Europos politinės bendrijos susitikimą Moldovoje, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad šis formatas nėra pakaitalas Europos Sąjungos plėtrai.

Jis taip pat vylėsi, kad Ukraina ir Moldova greitu metu pradės derybas dėl narystės bloke.

Prieš Vilniaus viršūnių susitikimą Lietuvos prezidentas su darbo vizitais taip pat lankėsi Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Nyderlandų, Turkijos sostinėse.

Planuojama aptarti pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, saugumo situaciją regione ir NATO rytinio flango stiprinimą, Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramos Ukrainai klausimus, antradienį pranešė Prezidentūra.

Anksčiau G. Nausėda lankėsi Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Netikėta V. Zelenskio kelionė susitikti tiek su G-7 sąjungininkais, tiek su kviestinėmis besivystančiomis šalimis, pavyzdžiui, Brazilija ir Indija, yra „unikali galimybė (...) išreikšti savo situaciją, perduoti savo žinią ir pasidalyti savo nuomone“, sakė E. Macronas.

„Tikiu, kad tai gali pakeisti situaciją“, – teigė jis.

„Jis buvo užpultas, nes yra mūsų sūnėnas“, – sakė E. Macronas apie 30-metį Jeaną Baptiste'ą Trogneux (Žaną Batistą Trogno), kurį antivyriausybiniai protestuotojai vėlų pirmadienį sumušė prie jo vadovaujamos šokolado parduotuvės Prancūzijos šiaurėje.

„Manau, kad šie veiksmai yra absoliučiai nepriimtini, o man, kaip Prancūzijos prezidentui, jie žodžiais nenusakomi“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog teisingumas šioje byloje bus įvykdytas.

E. Macronas kalbėjo atvykęs į Europos Tarybos viršūnių susitikimą Islandijoje.

Nuo vasario vidurio eksponuojamame paveiksle „Fuck abstraction!“ vaizduojamas žmogus už nugaros surištomis rankomis, verčiamas atlikti oralinį lytinį aktą kažkokiam galingam beveidžiui vyrui.

Kritikai sako, kad kaip auka paveiksle pavaizduotas vaikas. M. Cahn tai neigia ir sako pavaizdavusi išžaginimą kaip karo ginklą ir nusikaltimą žmoniškumui.

Kelios vaikų teisių gynimo grupės kūrinį pasmerkė kaip vaikų pornografiją ir ragino jo nebeeksponuoti.

Tačiau jų bandymą pašalinti paveikslą atmetė Prancūzijos teismai.

Sekmadienį vienas vyras paveikslą apipurškė violetiniais dažais, naujienų agentūrai AFP nurodė muziejus.

Prancūzijoje menas visada yra laisvas, o pagarba meninei kūrybai – garantuota.

Pasak informuoto šaltinio, vandalizmu įtariamam pagyvenusiam asmeniui nepatiko seksualizuotas vaiko vaizdavimas ir vyras paveiksle, tačiau su jokia aktyvistų grupe įtariamasis nėra susijęs.

Jį iškart sulaikė apsaugininkai ir išsivežė policija, nurodė muziejus. Įstaiga ketina teikti skundą dėl žalos turtui ir trukdymo raiškos laisvei.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį pasmerkė šį vandalizmo aktą.

„Taikytis į meno kūrinį yra išpuolis prieš mūsų vertybes. Prancūzijoje menas visada yra laisvas, o pagarba meninei kūrybai – garantuota“, – pabrėžė jis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime.

Kultūros ministrė Rima Abdul Malak pareiškime priminė, kad teismai leido eksponuoti minimą paveikslą.

„Apgailestaujame dėl kraštutinių šios kontroversijos pasekmių“, – sakė Tokijo rūmų prezidentas Guillaume'as Desanges'as (Gijomas Dezanžas). Jis nurodė, kad muziejus siekia „remti meną... su entuziazmu, įsisąmoninimu ir atsakomybe visoms auditorijoms“.

Pagal susitarimą su menininke Tokijo rūmai ir toliau, iki sezono pabaigos gegužės 14-ąją, rodys paveikslą su jam padarytos žalos žymėmis ir visą parodą, jau pritraukusią 80 tūkst. lankytojų, sakoma muziejaus pareiškime.

Prancūzijos aukščiausios instancijos administracinis teismas balandžio mėnesį atmetė teisinį bandymą nukabinti paveikslą.

Kadangi paveikslas rodomas meno galerijoje šalia pateikiant detalią informaciją apie kontekstą, nėra rimtai ar aiškiai neteisėtai kenkiama vaikui ar žmogaus orumui, nusprendė teismas.

Pati menininkė kovo mėnesį muziejaus paskelbtame pareiškime taip pat atmetė kritiką.

„Tai ne vaikai, – tvirtino M. Cahn. – Šiame paveiksle pasakojama apie tai, kokiu būdu seksualumas naudojamas kaip karo ginklas, kaip nusikaltimas žmoniškumui.“

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) kvietimu E. Macronas lankysis šalyje liepos 2–4 dienomis, kad pagerbtų glaudžią abiejų šalių draugystę Eliziejaus sutarties 60-mečio proga.

Tai bus pirmas Prancūzijos prezidento valstybinis vizitas per 23 metus, pranešė F. W. Steinmeierio biuras.

E. Macronas apsilankys keliuose Vokietijos regionuose, kad „pabrėžtų unikalius mūsų valstybių, mūsų piliečių ir ypač Vokietijos ir Prancūzijos jaunimo ryšius“.

„Šis ypatingas įvykis žymi naują dešimtmečius trunkančios abiejų šalių draugystės etapą, – sakė Berlynas, – taip pat glaudžius asmeninius Steinmeierio ir Macrono ryšius.“

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) šią savaitę atvyks į Paryžių pasirengti vizitui, antradienį susitiks su savo kolege iš Prancūzijos, o trečiadienį Eliziejaus rūmuose dalyvaus vyriausybės posėdyje, pranešė E. Macrono biuras.

Birželio 6 dieną E. Macronas vyks į Potsdamą netoli Berlyno susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) ir ruoštis būsimiems renginiams, įskaitant konferenciją dėl naujo pasaulinio finansų pakto, birželio pabaigoje numatytą Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą ir liepą įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Prancūzijos prezidentūra taip pat pranešė, kad rudenį bus surengtas abiejų šalių vyriausybių susitikimas siekiant skatinti glaudesnį abiejų šalių bendradarbiavimą.

Diplomatija suaktyvėjo vykstant trinčiai įvairiais abiejų šalių vyriausybėms svarbiais klausimais.

Pastaraisiais mėnesiais kilo ginčų dėl to, kad Vokietija palaipsniui atsisako branduolinės energijos, o Prancūzija spartina reaktorių statybą, taip pat dėl Europos Sąjungos stabilumo ir augimo pakto reformos ir svarbių gynybos prekių įsigijimo programų.

E. Macronas, kuris praėjusį mėnesį taip pat lankėsi Kinijoje, viename interviu sakė, kad Europa neturėtų būti nei Vašingtono, nei Pekino sekėja, taip pat jai nederėtų įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) E. Macrono pastabas pavadino keliančiomis apgailestavimą ir pridūrė: „Mums niekada negrėsė pavojus tapti ar būti Jungtinių Valstijų vasalais.“

Pirmadienio rytą Pekinas paskelbė, kad šią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas) lankysis Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, Kinijai siekiant tarpininkauti sprendžiant Ukrainos konfliktą.

Du vizitai ir du keliai

Japonijos premjeras Fumio Kishida netikėtai surengė vizitą į Kijyvą – tebesitęsiančios Rusijos invazijos nuniokotos šalies sostinę – praėjus dienai po jo regioninės varžovės Kinijos vadovo Xi Jinpingo vizito į Maskvą kovo 20 d. Abu svečiai buvo entuziastingai sutikti juos priimančiose šalyse, tačiau abiejų vizitų pasekmės – skirtingos. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo žmonėms F. Kishidos atvykimas rodo, kad jų pastangos ginti tėvynę sulaukia audringo palaikymo net tolimuosiuose Rytuose – Tekančios Saulės šalyje Japonijoje. Vladimirui Putinui ir jo režimui Xi atvykimas yra ilgai lauktas apsilankymas, kurio šis tarptautinės bendruomenės atstumtas prezidentas troško nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios.

Jiabin Song. Asmeninio archyvo nuotr.

Kas yra susipažinę su Azijos istorija ir politika, žino, kad nuo XIX a. vidurio regione yra tik du kandidatai, tinkami varžytis dėl regioninės lyderystės, arba, kalbant realizmo terminais, – dėl regioninio hegemono statuso. Šios dvi išrinktosios yra Kinija ir Japonija – dėl savo didelio gyventojų skaičiaus, ekonominio išsivystymo ir nacionalinių siekių. Tačiau dabar šios dvi šalys eina priešingais keliais: viena iš jų pripažįsta visuotines vertybes ir solidarizuojasi su auka, siekdama apginti daugiau nei septynis dešimtmečius gyvuojančią pokario tvarką, o kita siekia palaikyti santykius su savo autoritarine kaimyne dėl materialinių interesų, tokių kaip energetika ir prekybos rinkos dalis Rusijoje.

Tai primena japonų filmą „Dangus ir žemė“, kuriame vaizduojami du visiškai skirtingomis ideologijomis sekantys karvedžiai, kovojantys tarpusavyje, – Uesugis Kenšinas, palaikantis idealaus budizmo doktriną ir pasiryžęs ginti vertybes, ir Takeda Šingenas, tikintis tik materialine nauda. Kaip ir įtampos tarp dviejų filmo veikėjų, karas Ukrainoje tampa veidrodžiu, atspindinčiu dviejų šalių skirtingus požiūrius.

Jei negalime apginti savo draugo laisvės, kaip galime tikėtis, kad ateityje kas nors apgins mūsų laisvę, kai atsidursime toje pačioje padėtyje?

Bedugnė tarp idėjų

Reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų politika veikia ne tiesos, o interesų pasaulyje. Tačiau net ir gryniausio intereso nesuprasime, jei neįsigilinsime į ideologiją, iš kurios jis kildinamas.

Būtent dėl ideologijų žmonės tampa skirtingi, todėl skiriasi jų poreikiai ir kyla konfliktų. Liberalai tiki laisve ir socialiniais ryšiais, o šio individualaus principo tarptautinė išvada yra ta, kad mes palaikome kiekvienos valstybės suverenumą. Jis pagal tarptautinę teisę yra neliečiamas, todėl esminis liberalų interesas yra ginti tarptautinę tvarką remiant tokias šalis kaip Ukraina, į kurių suverenumą kėsinamasi. Priešingai, kiti, kurių ideologija grindžiama realizmo požiūriu, tiki, kad teisybė atsiremia į galią, o pasaulis jiems veikia pagal galios pusiausvyros logiką, todėl Ukrainos atveju kinta tik galios formavimosi dinamika ir atitinkamos galimybės, ir rizikos, kurias lemia šis karas.

Laisvo naudojimo nuotr.

Dėl šių dviejų skirtingų ideologijų Japonijos ir Kinijos interesai Ukrainos kare skiriasi ir kuria priešpriešą. Laisvajam pasauliui atrodo, kad ginti Ukrainos suverenitetą ipso facto reiškia ginti tai, ką branginame, – liberalią pasaulio tvarką, kuria paremta ir mūsų kasdienybė. Todėl esame suinteresuoti Ukrainos pastangomis atremti Rusijos invaziją, nes šalių sienų negalima keisti jėga. Tai principas, kurį vertiname nuo 1648 m., kai žiaurus karas vos per 30 metų pražudė trečdalį Vokietijos gyventojų.

Tačiau kita pusė bendraminčiais laiko Pekiną, kurio miglota diplomatinė pozicija dėl Rusijos invazijos į Ukrainą yra suvokiama kaip sumanus laviravimas tarp Maskvos ir Vakarų, taip apginant savo pragmatinius interesus. Šį skirtumą iš tiesų įkūnija anksčiau minėti dviejų Azijos pagrindinių galių diplomatiniai vizitai.

Pasirinkimų svarba

Hansas Morgenthau (vienas įtakingiausių tarptautinių santykių teoretikų – red. past.) apgailestavo, kad nei senoji galios politikos diplomatija, nei naujoji teisėtumo diplomatija nesugebėjo užtikrinti taikos ir tvarkos žmonijoje. Jei tarptautinėje politikoje nėra panacėjos, išlieka klausimas, kaip mums tvarkyti tarpvalstybinius reikalus? Arba, vartojant nelabai liberalų terminą, koks yra mūsų geopolitinis kodas – kas yra mūsų priešas ir kas mūsų sąjungininkas?

Dėl ideologijų žmonės tampa skirtingi, dėl to skiriasi jų poreikiai ir kyla konfliktų.

 

Kadangi ideologiniai pasauliai labai skiriasi vienas nuo kito, kiekvienas iš jų turi savo taisykles ir savitą gyvenimo būdą, tad priešiškumas tarp šių dviejų pasaulių turimų interesų, visų pirma, yra priešiškumas tarp jų ideologijų. Tai, kas vieno pasaulio laikoma gerais poelgiais, kitame pasaulyje yra nedori veiksmai.

Mums Ukrainos žmonių apsisprendimas stoti į NATO ir ES ar bet kurį kitą, jų manymu, jiems tinkamą aljansą visada yra neatimama suvereni šalies teisė. Tačiau kita pusė mano, kad V. Putino autoritarinio režimo saugumo rūpestis yra svarbesnis už ukrainiečių pasirinkimą, nes Rusija turi daugiau galios ir branduolinį arsenalą. Vadinasi, jei tarp mūsų ir jų nėra sutarimo, teisingumas priklauso nuo mūsų pasirinkimo.

Tai yra atvirkštinė Huntingtono (JAV politologas Samuelis Huntingtonas – red. past.) deklaracijos jo garsiojoje knygoje versija: būdami liberalai, tikime, kad pagrindinis klausimas yra „Kurioje pusėje esi?“, o ne „Kas tu esi?“ Tačiau būdami krikščionys tikime, kad prie Dangaus vartų šv. Petras mus teis pagal tai, ką padarėme, o ne pagal tai, kokie gimėme.

Laisvo naudojimo nuotr.

Pasaulio tvarka, kurią sukūrėme ant Antrojo pasaulinio karo griuvėsių, yra pasaulis, kuriuo tikime ir kurį pristatė visi didieji protai, tokie kaip Lokas, Milis ir Kantas (filosofai Johnas Lockas, Johnas Millis, Imanuelis Kantas – red. past.). Tai yra pasaulis, suteikiantis galimybių kiekvienam iš mūsų išnaudoti savo potencialą ir be baimės pasiekti savo viršūnę. Tai yra pasaulis, kurį galime su pasididžiavimu saugoti ir perduoti savo vaikams kaip geriausią savo gyvenimo palikimą.

Taigi, jei despotizmo plėtra ipso facto reiškia liberaliosios tvarkos mažėjimą, mes tvirtai ginsime savo Ukrainos frontą ir saugosime savo pasaulį nuo autoritarinės invazijos – kaip tie graikų pirmtakai, kurie stovėjo Maratono mūšio lauke: taip, jie mus lenkia, taip, jie turi pažangių ginklų, bet, kaip ne kartą parodė istorija, galingiausias ginklas šioje žemėje yra laisvo žmogaus nepalaužiama valia.

Iš tiesų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pragmatizmas, įkūnytas jų valstybinių vizitų Pekine metu, leidžia žmonėms tikėtis, kad ateityje pavyks įgyti tam tikro stabilumo atsisakant pagalbos teikimo Taivanui, ginančiam demokratiją nuo išorės prievartos. Tačiau tai greičiau yra klaidinantis kelias, nes, jei negalime apginti savo draugo laisvės, kaip galime tikėtis, kad ateityje kas nors apgins mūsų laisvę, kai atsidursime toje pačioje padėtyje? Kodėl mūsų laisvė yra svarbesnė už kitų, pavyzdžiui, Ukrainos ar Taivano, laisvę? Ar nevertėtų dėti pastangų gelbstint demokratijos laivą, užuot metus savo bendražygius į audrą, tarsi atsikratant balasto?

Iš tikrųjų visa tai tik atitolina mūsų žlugimą, bet negelbsti mūsų nuo autoritarinio poveikio. Kadangi autoritariniai režimai liberalias vertybes, tokias kaip demokratija, nuolat laiko savo priešėmis, atotrūkį tarp savo vergiškų pavaldinių ir piliečių laisves ginančių kaimyninių šalių geba išlaikyti tik taikydami izoliaciją arba, kalbant politiniais terminais, kurdami buferines zonas. Taip statomos sienos, atsitveriama nuo diktatoriams pavojų keliančių žmogaus teisių ir laisvių. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl V. Putinas pradėjo brutalią invaziją į Ukrainą, ir būtent todėl turėtume ginti kitų laisvę, kaip giname savąją.

Iš anglų kalbos vertė VDU Azijos studijų centro vadovas doc. dr. Linas Didvalis.