Tikimasi, kad apsikeitimas kaliniais suteiks postūmį Rytų Ukrainos taikoms deryboms.

Pasak V. Putino, taip vadinamo Normandijos formato deryboms, kuriose dalyvauja keturios šalys – Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija – turi būti gerai pasirengta, teigiama Kremliaus pranešime.

Prezidentai taip pat išreiškė viltį, kad apsikeitimas kaliniais pagerins dvišalius Rusijos ir Ukrainos santykius.

„Abu prezidentai patvirtino, kad dabartinė padėtis leidžia surengti Normandijos formato viršūnių susitikimą Paryžiuje jau artimiausiomis savaitėmis“, – sakoma Prancūzijos Prezidentūros pranešime.

Paskutinį kartą Normandijos formato viršūnių susitikimas vyko 2016 m. Berlyne.

Šeštadienį Ukraina paleido 35 rusus, o Rusija savo ruožtu paleido 35 ukrainiečius. Tarp Rusijos paleistų ukrainiečių – 24 jūreiviai, pagrobti pernai lapkritį Kerčės sąsiauryje, ir režisierius Olehas Sencovas.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas Rytų Ukrainoje žuvo apie 13 tūkst. žmonių.

„Dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio – mes pasiekėme susitarimą įveikti sunkumus, kurie mums iškilo“, – spaudos konferencijoje su Donaldu Trumpu G-7 viršūnių susitikime Bjarice sakė E. Macronas, pabrėždamas, kad Prancūzijos atšauks savo interneto milžinų mokestį vos tik įsigalios tarptautinės bendruomenės mokestis skaitmeninėje erdvėje gautoms pajamoms.

Amerikiečių ir prancūzų derybininkai „artėja“ link susitarimo dėl didžiųjų JAV technologijų įmonių pajamų apmokestinimo, sukėlusio nesutarimus tarp Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos, anksčiau teigė D. Trumpas.

„Jie nori susitarti, žiūrėsime, ar mes galime pasiekti susitarimą. Artėjame (link susitarimo)“, – žurnalistams Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Bjarice sakė D. Trumpas. Anksčiau JAV prezidentas grasino įvesti muitus prancūziškam vynui po to, kai Paryžius nusprendė įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, kurį D. Trumpas vadino „labai nesąžiningu“.

Prancūzijos parlamentas atitinkamą įstatymo projektą priėmė liepą. Įstatymą Prancūzija priėmė savarankiškai, nelaukdama užsitęsusių derybų tarptautinėse organizacijose baigties. Mokesčiu siekiama užtikrinti, kad technologijų milžinai, kaip „Facebook“ ir „Google“, mokėtų pakankamai mokesčių kiekvienoje šalyje, kurioje bendrovės vykdo savo veiklą.

Pagal ES teisėtvarką, amerikiečių technologijų milžinai gali deklaruoti visoje ES gaunamas pajamas vienoje iš Bendrijos šalių – daugeliu atveju tai būna lengvatinio apmokestinimo valstybės, kaip Airija ar Nyderlandai.

Vadinamųjų portretų eitynių dalyviai nešė oficialius 41 metų E. Macrono portretus, kurie per kelis pastaruosius mėnesius buvo nukabinti įvairių šalies miestų rotušėse.   

Eitynes, per kurias buvo reikalaujama veiksmingiau kovoti su klimato kaita ir užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, organizavo aplinkosaugos aktyvistų judėjimas „ANV COP 21“, taip pat baskų organizacijos „Alternatiba“ ir „Bizi!“. Protesto akcijos dalyviai šūkiais ragino „nuversti Macroną“. 

„Vienas, du, trys laipsniai – tai nusikaltimas žmoniškumui!“ – taip pat skandavo demonstrantai, žygiuodami siauromis Bajonos gatvėmis.  

Bajona yra netoli Bjarico kurorto, kur vyksta G-7 valstybių lyderių susitikimas.

„Laikome jį apvertę žemyn galva, kad parodytume, jog jo politika neprotinga“, – sakė judėjimo „Bizi!“ aktyvistas, prisistatęs Mathieu (Matjė) vardu.

Kiti demonstrantai taip pat nešė portretus, įsuktus į laikraštinį popierių, ant kurio prancūzų, ispanų, baskų ir anglų kalbomis buvo parašyta: „Klimatas, socialinis teisingumas: kur E. Macronas?“

„Portreto nukabinimas yra pilietinio nepaklusnumo veiksmas; tai laikoma vagyste“ kai kur Prancūzijoje, sakė kitas demonstrantas, prisistatęs Abramo vardu.    

Šeštadienį, kai prasidėjo G-7 viršūnių susitikimas, daugiau nei 9 tūkst. žmonių dalyvavo taikiose protesto eitynėse, kurių dalyviai ėjo Prancūziją ir Ispaniją jungiančiu tiltu. Šį dalyvių skaičių nurodė policija. Tuo metu akcijos organizatoriai skelbia, kad eitynėse dalyvavo 15 tūkst. protestuotojų.  

Visgi vėliau šeštadienį atmosfera įkaito, ir policijai Bajonoje teko panaudoti ašarines dujas bei vandens patranką, kad sutrukdytų šimtams protestuotojų, skandavusių prieš kapitalizmą nukreiptus šūkius, pasiekti miesto centrą.   

Iki šeštadienio vakaro buvo sulaikyti 68 žmonės, 38 iš jų buvo uždaryti į areštines, nurodė pareigūnai. Vėliau vienas šaltinis informavo, kad sekmadienį vakare už grotų tebebuvo apie 30 žmonių.    

Sekmadienį pareigūnai pranešė sulaikę 19 žmonių, iš kurių 17-a buvo uždaryti į areštines. 

Kelios žmogaus teisių organizacijos, tarp jų „Amnesty International“, pareiškė protestą dėl jų „stebėtojų“ sulaikymo. „Amnesty International“ pranešė, kad policija netoli Bjarico esančiame Bidare sulaikė du jos stebėtojus.

Antikapitalistai, aplinkosaugos aktyvistai ir kiti globalizacijos priešininkai nuo praėjusio pirmadienio rengia demonstracijas netoli G-7 forumo vietos esančiame Handajaus miestelyje šalia Ispanijos sienos. Čia rimtesnių smurto proveržių pavyko išvengti.    

Bjaricas yra turistų mėgstamas kurortas, kuris tokiu metu paprastai būna sausakimšas. Tačiau dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir kitų pasaulio lyderių trijų dienų derybų kurortas buvo uždarytas.    

Būgštaujant dėl galimų radikalių antikapitalistų, anarchistų ir antivyriausybinio „geltonųjų liemenių“ judėjimo aktyvistų neramumų, saugumui renginio metu užtikrinti buvo dislokuota daugiau kaip 13 tūkst. policininkų ir žandarų. 

Apie M. J. Zarifo atvykimą iš anksto nebuvo skelbta, ir tai buvo rizikingas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) bandymas sumažinti įtampą tarp Teherano ir Vašingtono.

Pasak prancūzų diplomatų, Irano diplomatijos vadovas nebuvo susitikęs derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) Bjarico kurorte, tačiau tai, kad abu jie buvo vienoje vietoje, kelia vilčių, kad įtampa dvišaliuose santykiuose gali nuslūgti.

„Kelias priekyje yra sudėtingas. Bet pabandyti verta“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV išsilavinimą gavęs M. J. Zarifas po susitikimo su E. Macronu, prancūzų užsienio reikalų ministru Jeanu-Yves'u Le Drianu (Žanu Ivu Le Drianu) bei britų ir vokiečių pareigūnais.

Prancūzų pareigūnai sakė, kad apie M. J. Zarifo atvykimą D. Trumpas žinojo; jų manymu, tai buvo aptarta šeštadienį per neplanuotus JAV vadovo ir E. Macrono pietus viešbučio terasoje.

„Visiškai skaidriai dirbame su amerikiečiais“, – žurnalistams sakė vienas diplomatas, pageidavęs likti anonimas.

Tarptautinės krizių grupės vadovas Robertas Malley (Robertas Malis) sakė, kad tai yra ženklas, jog D. Trumpas „gana teigiamai sureagavo“ į E. Macrono pasiūlymus susitarti.

„Galbūt prezidentas Trumpas privačiai pasakė prezidentui Macronui, kad yra atviras kai kurioms iš tų idėjų“, – sakė R. Malley naujienų agentūrai AFP.

„Didysis perspėjimas, dramblys kambaryje yra tai, kad esama daug erdvės tarp to, ką prezidentas Trumpas sako ir galvoja vieną dieną, ir to, ką jis sako ir galvoja kitą dieną“, – pridūrė jis.

Be to, JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) Bjarice pareiškė, kad D. Trumpas anksčiau yra sakęs, kad jei Iranas „nori sėsti prie derybų stalo, jis nekels jokių išankstinių sąlygų“.

Anot prancūzų pareigūnų, diskusijos buvo „pozityvios“, o M. J. Zarifas iš Bjarico išvyko sekmadienį vakare.

„Juda teisinga kryptimi“

E. Macronas ir M. J. Zarifas buvo susitikę G-7 viršūnių susitikimo išvakarėse Paryžiuje, ir prancūzų lyderis siekia sugrąžinti Teheraną ir Vašingtoną prie derybų stalo.

D. Trumpo „maksimalaus spaudimo“ politiką taikant griežtas sankcijas Teheranui kritikavo Europos valstybės, be to, manoma, kad ji kelia konflikto Artimuosiuose Rytuose riziką.

Liepos pabaigoje JAV iždo departamentas paskelbė M. J. Zarifui sankcijas dėl esą jo „skleidžiamos režimo propagandos ir dezinformacijos“.

E. Macronas ragino JAV administraciją suteikti Iranui kokių nors nuolaidų, pavyzdžiui, panaikinti sankcijas naftos pardavimui Kinijai ir Indijai arba suteikti naują kredito liniją.

Pasak R. Malley, Iranas savo ruožtu vėl imtų laikytis svarbaus branduolinio susitarimo sąlygų. Vašingtonas pernai vienašališkai pasitraukė iš 2015 metais pasirašyto vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (JCPOA), apribojančio Teherano branduolinę programą. Praėjus metams Iranas atsakė sustabdydamas kai kuriuos savo branduolinius įsipareigojimus pagal JCPOA.

„Įtariu, kad jie (prancūzai) yra tokie pat atsargūs kaip ir aš“, – pridūrė R. Malley.

Praėjusią savaitę M. J. Zarifas AFP sakė, kad E. Macrono pasiūlymai „juda teisinga kryptimi, nors kol kas galutinio tikslo nepasiekėme“.

M. J. Zarifas buvo vienas iš 2015-ųjų branduolinio susitarimo architektų. Tą sutartį sudarė Iranas, Jungtinės Valstijos, galingosios Europos valstybės, Rusija ir Kinija.

Abejonės dėl prekybos karo?

G-7 šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – lyderiai, jų sutuoktiniai ir kiti kviestiniai svečiai iš Pietų Amerikos ir Afrikos ilgą dieną baigė pozuodami bendrai nuotraukai ant pakylos, Bjarico paplūdimio ir švyturio fone.

Visi jie šypsojosi, o D. Trumpas pareiškė, kad G-7 viršūnių susitikimas einasi „gražiai“.

Vis dėlto tai neužmaskavo nesutarimų tarp JAV vadovo ir Vašingtono sąjungininkų daugeliu klausimų.

D. Trumpas į Bjaricą atvyko dar labiau padidinęs statymus prekybos kare su Kinija.

Europos šalių lyderiai ragino jį būti atsargesnį, o sekmadienį JAV vadovas užsiminė, kad veikiausiai persvarsto savo pastaruosius veiksmus ginče tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Paklaustas, ar gerai pagalvojo apie savo sprendimą dar labiau eskaluoti įtampą su Kiniją papildomais tarifais, D. Trumpas pareiškė: „Aš apie viską gerai pagalvoju.“

Tačiau kiek vėliau D. Trumpo atstovė spaudai Stephanie Grisham (Stefani Grišam) pareiškė, kad prezidentas buvo neteisingai suprastas. Jos teigimu, prezidentas apgailestauja dėl kito dalyko, negu visi manė.

„Jis apgailestauja, kad dar labiau nepakėlė tarifų“, – pareiškė S. Grisham.

JK premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) taip pat išreiškė savo nepritarimą D. Trumpo vykdomam karui su Kinija, kuris, kaip perspėjo Europos Sąjungos lyderiai, kenkia viso pasaulio ekonomikos augimui ir didina recesijų riziką.

B. Johnsonas per sekmadienio rytą surengtas derybas D. Trumpui sakė, kad JK pasisako už „prekybinę taiką“ ir laisvę, augant įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

„Trumpai tik užsimenant apie mūsų požiūrį į prekybos karą, mes apskritai esame už prekybinę taiką“, – D. Trumpui pasakė B. Johnsonas, sveikindamas jį dėl JAV ekonomikos stiprumo.

JAV prezidento susitikimas su B. Johnsonu, kuris kartais pavadinamas britiškąja populisto ir nacionalisto D. Trumpo versija, atkreipė dėmesį į Baltųjų rūmų antipatiją įtakingai ES.

D. Trumpas tvirtino, kad, jo manymu, B. Johnsonui pavyks susitvarkyti su „Brexit“ painiava, ir pavadino ES „inkaru ant jų kulkšnies“.

Jųdviejų susitikimo metu itin daug dėmesio buvo skirta naujam Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimui, ir abu lyderiai atrodė nusiteikę optimistiškai po to, kai ankstesnę dieną B. Johnsonas paragino D. Trumpą pašalinti „dideles kliūtis“, neleidžiančias JK kompanijoms eksportuoti savo produkcijos į Jungtines Valstijas.

B. Johnsonas pažadėjo, kad „sudarysime fantastišką sutartį po to, kai mūsų kelyje bus pašalintos kai kurios kliūtys“.

Tuo metu 73-ejų D. Trumpas sekmadienį gyrėsi dėl „labai didelio prekybos susitarimo, kuris bus didesnis nei bet kada iki šiol“.

Nuotraukoje B. Johnsonas sėdi krėsle priešais E. Macroną plačiai išskėtęs kojas ir viena iš jų remiasi į stalelį. Internautai šmaikštauja ir piktinasi: „Garsiosios britų manieros“, „Itone šito nemoko“, „Klounada“, „Jokios pagarbos“, „Kokia gėda“. 2012 metais pasirodžiusios nepalankios J. Johnsonui biografinės knygos „Tiesiog Borisas“ autorė Sonia Purnell savo tinklaraštyje parašė: „Šiurkštu ir verčia raudonuoti. Įsivaizduokite E. Macroną, užkėlusį koją ant stalo Bakingamo rūmuose“.

Pasitaiko ir komplimentų B. Johnsono adresu. Pasak kai kurių komentatorių, jis atrodo labai ramus ir atsipalaidavęs prieš įtemptas derybas „Brexito“ tema ir rodo Prancūzijos prezidentui, „kas čia svarbiausias“.

Vis dėlto, kaip atkreipė dėmesį Didžiosios Britanijos televizijos kanalas „Sky News“, fotosesijos įrašas piešia visai kitokį įvykių vaizdą. „Reuters“ agentūros kadruose matyti, kad E. Macronas šypsodamasis delnu pliaukši per stalelį, rodydamas B. Johnsonui, jog šis galėtų pasinaudoti juo kaip suoleliu kojoms. Jungtinės Karalystės premjeras, priimdamas siūlomą pokštą, pasisuka į fotografus ir trumpam užkelia koją ant stalelio krašto, o po to su šypsena ištaria „Atleiskite“ ir ranka padaro atsiprašomą gestą.

„Ne, B. Johnsonas neįžeidė Prancūzijos, užkėlęs koją ant stalo E. Macrono akivaizdoje, – rašo savo tinklalapyje Paryžiaus laikraštis „Le Parisien“. – Internete greitai į viską reaguojama, kartais reaguojama pernelyg griežtai, taip atsitiko ir šįsyk“.

Per vizitą Nyderlanduose A. Merkel žurnalistams paaiškino, kad „geriau būtų sakyti, kad tai galima būtų pasiekti iki spalio 31 dienos“.

„Taigi, esmė ne 30 dienų – [šis pareiškimas] tebuvo alegorija faktui, kad tai galima padaryti per trumpą laiką“, – pridūrė kanclerė.

Per trečiadienį vykusias derybas su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu) išsakytas A. Merkel pareiškimas, kad nesutarimai dėl Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos turėtų būti išspręsti per 30 dienų, kai kurių komentatorių buvo perteiktas kaip griežtas terminas šios šalies lyderiui.

B. Johnsonas siekia, kad JK išstotų iš Bendrijos iki spalio 31 dienos – pasiekus sprendinį dėl daugiausiai ginčų keliančio Airijos sienos klausimo arba be jo.

A. Merkel pareiškė, kad ji paminėjo naują terminą, „nes Didžioji Britanija sako, kad norėtų išstoti iš Europos Sąjungos spalio 31 dieną“.

„Iki to laiko turime dirbti šiuo klausimu – dirbti, jeigu bus abiejų šalių noras“, – pridūrė ji.

Pasak Vokietijos lyderės, siekiama surasti tokį sprendinį, kad abi šalys gerbtų prieš du dešimtmečius pasiektą taikos susitarimą Britanijai priklausančioje Šiaurės Airijos provincijoje ir kad „tuo pačiu metu galėtume užtikrinti (ES) vidaus rinkos vientisumą“.

Trečiadienio vakarą Berlyne A. Merkel įžiebė Londonui ryškiausią per kelias pastarąsias savaites vilties kibirkštėlę savo žodžiais: „Sakėme, kad veikiausiai surasime (išeitį) per dvejus metus, bet galbūt galėtume tai padaryti per ateinančias 30 dienų, kodėl gi ne?“

Ant kortos pastatyta vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop), turinti užtikrinti, kad po JK išstojimo iš ES siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos išliks atvira.

B. Johnsonas sako, kad ši priemonė yra „antidemokratiška“ ir pažeidžia Didžiosios Britanijos suverenitetą, nes dėl jos Londonas pereinamuoju laikotarpiu turės taikytis prie ES nuostatų.

Prancūzijos prezidentas palaiko siūlymą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pritarė siūlymui dar mėnesį tęsti derybas, ieškant sprendinio dėl „Brexit“, nors atmetė didelių nuolaidų Londonui galimybę, ketvirtadienį pradėjęs susitikimą su Jungtinės Karalystės premjeru B. Johnsonu 

Kaip ir Vokietijos kanclerė – ankstesnę dieną, E. Macronas palaiko mintį, kad turi būti leista dar 30 dienų ieškoti sprendinio Airijos sienos problemai, kurstančiai didžiulius ginčus nuo pat „Brexit“ derybų pradžios 2017 metais.

„Mums reikia pasistengti, kad šis mėnuo būtų naudingas“, – E. Macronas sakė stovėdamas šalia B. Johnsono. Pastarasis savo ruožtu tvirtino, kad  esama „lengvai pasiekiamų“ sprendinių, turinčių neleisti po „Brexit“ atsirasti realiai sienai tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos.

Tačiau E. Macronas, pripažinęs, kad jo požiūris dėl „Brexit“ tarp Europos lyderių laikomas griežčiausiu, atmetė B. Johnsono raginimus atmesti vadinamąją apsidraudžiamąją priemonę dėl Airijos problemos, Bendrijos suderėtą su ankstesne Britanijos lydere Theresa May (Tereza Mei).

Apsidraudžiamoji priemonė (backstop) turi užtikrinti, kad Britanijai išstojus iš ES nebūtų atnaujinti muitinės tikrinimai prie sienos tarp Bendrijos nare liekančios Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.

B. Johnsonas šį mechanizmą laiko „antidemokratišku“ ir iššūkiu Britanijos suverenitetui, nes jis reikalauja, kad Londonas pereinamuoju laikotarpiu laikytųsi Bendrijos taisyklių.

„Esama lengvai prieinamų techninių sprendinių (išvengti muitinės tikrinimų), ir jie buvo plačiai aptarti, – tvirtino B. Johnsonas. – Galima kurti patikimų prekiautojų schemas, elektroninį išankstinį tikrinimą.“

ES argumentuoja, kad apsidraudžiamoji priemonė yra būtina, siekiant užtikrinti, jog neatsinaujintų konfliktas padalytoje saloje, kur prieš Britanijos valdymą nukreiptas smurtas nusinešė tūkstančius gyvybių.

„Noriu kalbėti labai aiškiai – per ateinantį mėnesį neparengsime naujos išstojimo sutarties, labai besiskiriančios nuo pirminių dalykų“, – Eliziejaus rūmuose sakė E. Macronas.

B. Johnsonui praeitą mėnesį atėjus į valdžią tikimybė, kad spalio 31-ąją Britanija išstos iš ES be jokios sutarties, padidėjo. Ekonomistai sako, kad toks scenarijus padarytų didelės žalos tiek JK, tiek ES ekonomikoms.

„ES ir šalys narės scenarijaus be sutarties tikimybė turi vertinti rimčiau nei iki šiol“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė vienas ES pareigūnas, pageidavęs likti anonimas.

Vienas prancūzų pareigūnas trečiadienį irgi sakė, kad tokia baigtis tampa „labiausiai tikėtina“.

ES „šiek tiek susirūpinusi“

Minėtas pareigūnas, kalbėjęs prieš derybas Paryžiuje, pareiškė, kad blokas yra „šiek tiek susirūpinęs dėl to, ką išgirdome vakar“ Berlyne.

„Laukiame naujų faktų, įgyvendinamų idėjų“, – pridūrė jis.

„ES ir valstybės narės turi vertinti išstojimo be sutarties galimybę daug rimčiau nei anksčiau“, – pažymėjo pareigūnas.

Vis tik Prancūzijos ir Vokietijos sutikimas tęsti derybas su B. Johnsono vyriausybe suteikė optimizmo finansų rinkoms – svaro vertė euro ir dolerio atžvilgiu išaugo vienu procentu.

Kalbėdama Nyderlanduose vėliau ketvirtadienį A. Merkel pareiškė, kad Britanija turi rasti sprendinį Airijos sienos problemai iki pat „Brexit“ galutinio termino – spalio 31 dienos. Tai yra šiek tiek daugiau laiko nei 30 dienų laikotarpis, kurį kanclerė paminėjo trečiadienį.

Vilties prošvaistė?

Vizitas Paryžiuje buvo B. Johnsono pirmosios kelionės į užsienį nuo darbo premjero poste pradžios antroji stotelė.

Trečiadienį jis lankėsi Berlyne, kur derėjosi su A. Merkel, pasiūliusia jam laiko sprendiniui rasti.

B. Johnsonas pareiškė, kad buvo „smarkiai paskatintas“ per derybas su Vokietijos lydere.

„Žaviuosi ta ryžtingumo dvasią, kurią, regis, ji turi“, – sakė britų premjeras.

Tačiau daugelis apžvalgininkų įžvelgė A. Merkel komentaruose dar vieną pavyzdį, esą rodantį, kad vokiečių kanclerė viešai reiškia daug švelnesnę poziciją dėl „Brexit“ negu E. Macronas, kurio kandžios replikos jau ne kartą pykdė Londoną.

„Tarp Paryžiaus ir Berlyno nėra nė menkiausio nesutarimo šiais klausimais“, – trečiadienį patikino vienas E. Macrono patarėjas, taip pat pageidavęs likti anonimas.

Politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Europos klausimais Mujtaba Rahmanas (Mudžtaba Rahmanas) mano, kad siūlymas vesti derybas yra nedidelė nuolaida, kurią suteikė ES, nenorėdama būti palaikyta atsakinga už „kietąjį“ „Brexit“.

„Jie sako Borisui: tvirtini, kad visa tai gali būti padaryta kitaip – turi 30 dienų pasiekti tai, ko jūs, britai, neįstengėt padaryti per dvejus metus“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

E. Macronas savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priėmė V. Putiną, atvykusį reto vizito į Vakarų šalį.

Prancūzijos lyderis aiškiai leido suprasti, kad nori su Maskva kalbėtis įvairiais klausimais, net ir tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.

Rusijos ir Prancūzijos prezidentų susitikimas pirmadienį vyko puspenktos valandos. Iš Prancūzijos V. Putinas išvyko po vakarienės, apie 23 val. 30 min. vietos (antradienį 0 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Tiek E. Macronas, tiek V. Putinas džiaugėsi, kad Volodymyrui Zelenskiui tapus Ukrainos prezidentu išaugo tikimybė, kad baigsis jau penkerius metus trunkantis ginkluotas konfliktas šalies rytuose.

Tačiau jie susiginčijo dėl karo Sirijoje, kur Kremlius yra pagrindinis Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkas, ir susidorojimo su protestuotojais Maskvoje.

Idlibo žmonės gyvena po bombomis, žūsta vaikai.

Jaunatviško Prancūzijos vadovo, save laikančio europietiško liberalizmo šalininku, ir jau du dešimtmečius valdžioje esančio Rusijos lyderio santykiuose atsargumas ir įtampa tvyro nuo pat 2017-ųjų, kai E. Macronas buvo išrinktas prezidentu.

„Gilus susirūpinimas“

E. Macronas išreiškė viltį, kad „artimiausiomis savaitėmis“ bus surengtas viršūnių susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu – dalyvaujant Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams. Per jį būtų mėginama toliau ieškoti sprendinio nuo 2014 metų besitęsiančiam konfliktui Rytų Ukrainoje.

„Yra reali galimybė užbaigti konfliktą, vykstantį penkerius metus“, – E. Macronas sakė žurnalistams per lauke vykusią spaudos konferenciją, surengtą prasidėjus jo deryboms su Rusijos prezidentu.

Sraigtasparniu į atokų kurortą atskridęs V. Putinas savo ruožtu sakė: „Esama dalykų, kuriuos verta aptarti, ir teikiančių pagrindo atsargiam optimizmui.“

Tuo metu E. Macronas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl režimo pajėgų rengiamo bombardavimo šiauriniame Sirijos Idlibo regione ir pasakė V. Putinui, jog yra būtina „skubiai“ paskelbti ten paliaubas.

„Idlibo žmonės gyvena po bombomis, žūsta vaikai“, – Rusijos prezidentui sakė E. Macronas.

Tačiau V. Putino, regis, nesujaudino Prancūzijos lyderio žodžiai.

„Palaikome Sirijos kariuomenės pastangas užbaigti tas teroristines grėsmes, – kalbėjo Rusijos vadovas. – Niekada nesakėme, kad Idlibe teroristai jausis patogiai.“

Išspręsti Ukrainos problemą

E. Macrono susitikimas su V. Putinu vyko kelios dienos prieš rugpjūčio 24–26 dienomis pietvakariniame Prancūzijos Bjarico mieste rengiamą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, į kurį suvažiuos galingiausių pasaulio šalių lyderiai, įskaitant JAV vadovą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Rusija buvo pašalinta iš šio galingųjų valstybių klubo, iki tol veikusio Didžiojo aštuoneto (G-8) formatu.

Padarysime viską, kad užtikrintume, jog situacija neišeitų už įstatymų ribų.

Po Krymo aneksijos, kurią tarptautinė bendruomenė laiko neteisėta, Rytų Ukrainoje įsiplieskė konfliktas taip Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų prorusiškų separatistų; jis jau pareikalavo 13 tūkst. gyvybių.

E. Macronas yra suinteresuotas tarpininkaujant pasiekti Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vykstančio konflikto pabaigą, o jei jam pavytų pasiekti kokios nors pažangos, tai būtų svarbus pasiekimas jo kaip tarptautinio veikėjo karjeroje.

„Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai pasižymi dirgikliu, nesutarimų šaltiniu, kuris yra Ukraina. Tai yra problema, kurią turime išspręsti“, – E. Macronas sakė Rusijos lyderiui.

„Turime vis labiau spausti, skirti savo energijos, kad ši problema būtų išspręsta“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Rusija grįžtų į G-8, V. Putinas pareiškė, kad negalima grįžti į organizaciją, kuri jau nebeegzistuoja.

Tačiau jis pridūrė: „Bet kokie kontaktai su mūsų partneriais, bet kokiu formatu, visada yra naudingi. Nieko neatmetame.“

„Nenorėtume, kad tai nutiktų Maskvoje“

Paklaustas žurnalistų apie Rusijos teisėsaugos susidorojimą su opozicijos protestais Maskvoje V. Putinas teigė nenorintis, kad jo šalies sostinėje kiltų kažkas panašaus į vadinamųjų geltonųjų liemenių judėjimą Prancūzijoje.

Geltonas šviesą atspindinčias liemenes vilkintys prancūzai nuo praėjusių metų lapkričio įvairiuose šalies miestuose rengė protestus prieš socialinę nelygybę, tačiau dabar demonstracijos nurimo.

„Esu čia svečias ir man nepatogu apie tai kalbėti“, – sakė V. Putinas prieš prabildamas apie tai, kiek aukų pareikalavo geltonųjų liemenių protestai.

„Nenorėtume, kad toks dalykas nutiktų Rusijos sostinėje. Padarysime viską, kad užtikrintume, jog situacija neišeitų už įstatymų ribų“, – kalbėjo Rusijos lyderis.

E. Macronas savo ruožtu pabrėžė, kad Prancūzija yra šalis, kur žmonės „gali laisvai reikštis ir dalyvauti demonstracijose, bet jie negali trukdyti viešajai tvarkai“.

Per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu spaudos konferenciją Bregansono forte, Rusijos prezidentas sakė, kad per derybas Prancūzijoje bus svarstoma ir padėtis Donbase. „Aš informuosiu poną (Prancūzijos) prezidentą apie savo pastaruosius kontaktus su naujuoju Ukrainos prezidentu (Volodymyru Zelenskiu)“, - pareiškė Rusijos prezidentas.

„Čia esama tam tikrų dalykų, kuriuos galima svarstyti ir kurie kelia tokį... atsargų optimizmą“, - teigė V. Putinas.

V. Zelenskiui pradėjus eiti Ukrainos prezidento pareigas, V. Putinas jau du kartus telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu. Pokalbiai įvyko liepos 11-ąją ir rugpjūčio 7-ąją. Jie, be kita ko,  buvo skirti padėčiai Ukrainos pietryčiuose, į nelaisvę paimtų piliečių grąžinimui, darbui Normandijos formatu ir Minsko susitarimų realizavimui.

„Tikiu, kad mums pavyks kartu sukurti naują saugumo infrastruktūrą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Prancūzija pasiruošusi atlikti vaidmenį šiame procese“, - prieš derybas su Prancūzijoje viešinčiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu žurnalistams sakė E. Macronas.

Jis pridūrė turįs omenyje nusiginklavimo klausimus ir kitas saugumo problemas.

„Manau, mums pavyks kartu dirbti dėl mūsų žemyno saugumo“, – kalbėjo E. Macronas.

Jis pripažino, kad tarp Rusijos ir Vakarų valstybių esama „tam tikrų nesutarimų“.

„Tačiau taip pat žinau, kad Rusija – europietiška šalis. Aš tuo tikiu. Tikiu Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko“, – pareiškė Prancūzijos lyderis.