Lietuvos apeliacinis teismas šiemet kovą nusprendė, kad ESO 2020 metais privalomai išpirkdama akcijas nustatė teisingą jų kainą. Teismas tuomet atmetė Vytauto Petro Vaitaičio skundą dėl jam nepalankaus Vilniaus apygardos teismo pernai kovą priimto sprendimo – teismas netenkino jo reikalavimo vietoj 0,88 euro už vieną jo turėtą ESO akciją sumokėti 22,57 euro, taip pat priteisti 9 tūkst. eurų neturtinės žalos

V. P. Vaitaitis šį sprendimą apskundė LAT.

„Privalomo ESO akcijų išpirkimo metu mokėta su Lietuvos banku suderinta kaina yra teisinga, nustatyta vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis (...) ESO akcijų kaina negali būti tapatinama su grupės pirminio viešo akcijų siūlymo kaina“, – kovo 29 dienos nutartyje teigė Apeliacinis teismas.

ESO ginčas su V. P. Vaitaičiu prasidėjo 2020 metų rugpjūtį, kai jis nesutiko su ESO privalomo akcijų išpirkimo kaina.

„Ignitis grupė“ tuomet nusprendė, kad bendrovių „Ignitis gamyba“ ir ESO smulkieji akcininkai, kurie laikosi 2020 metų kovą pasiekto susitarimo, išsaugos privilegiją įsigyti grupės akcijų pirminio viešo siūlymo (IPO) metu.

Susitarimas numatė, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkieji akcininkai turės pirmumo teisę per IPO įsigyti „Ignitis grupės“ akcijų už sumą, lygią jų valdytą akcijų skaičių padauginus iš išpirkimo kainos ir pridėjus už 2019 metus išmokėtus dividendus.

Su Lietuvos banku suderinta ESO akcijų privalomo išpirkimo kaina buvo 0,88 euro, „Ignitis gamybos“ – 0,64 euro.

Pusė kvartalo – be elektros

Pietinėje miesto dalyje elektra pirmadienį buvo išjungta keliems namams, tai truko vos porą valandų. Antradienį dar kita dalis daugiabučių taip pat buvo be elektros, bet kiek ilgesnį laiką.

Tačiau trečiadienį elektrą buvo žadama išjungti dešimčiai namų. Elektros tiekėjai ir ketvirtadienį žadėjo elektrą išjungti dar kitiems pietinės dalies daugiabučiams.

Bandužių gatvės 16-ojo namo gyventoja Laura stebėjosi elektros tiekėjų užmojais per šalčius išjungti energijos tiekimą tokiam skaičiui butų.

"Kiekviename name gyvena mažiausiai keli šimtai gyventojų. Jei tai devynaukštis, kaip pas mus, tai jame yra apie 150 butų. Visoje Bandužių gatvėje tik tokie daugiaaukščiai, vadinasi, be elektros dvylika valandų sėdėti turi tūkstančiai gyventojų?" – šiurpo Bandužių gatvės gyventoja Laura.

Pranešimus apie elektros išjungimą gavo įvairių namų gyventojai.

Ir vėl mes blogi būsime. Bet planinius darbus mes turime atlikti. Vyksta jie ir vasarą, ne tik žiemą.

Elektra turėjo būti išjungta daliai Bandužių gatvės, keliems Vingio gatvės namams, Vaidaugų gatvės keliems namams. Gruodžio 27-ąją žadama elektrą išjungti Lūžų gatvės keliems daugiabučiams.

Tik apie situaciją pradėjus domėtis žurnalistams, vakar po pietų elektros tiekėjai pakeitė užmojus tūkstančius gyventojų palikti be energijos.

Telefonu bendrovės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) atstovas Paulius Kalmantas stebėjosi, kodėl dienraščio "Klaipėda" žurnalistai primygtinai prašo patikslinti, ar elektra pietinėje uostamiesčio dalyje tikrai bus išjungta.

"Ir vėl mes blogi būsime. Bet planinius darbus mes turime atlikti. Vyksta jie ir vasarą, ne tik žiemą. Negaliu aš komentuoti gyventojų skundų, kuriuos jūs gaunate", – kalbėjo P.Kalmantas.

Po dializės – į 7 aukštą

Bandužių gatvės gyventoja Laura tikino, kad be elektros sunkiausia bus senukams ir ligoniams.

"Jauni žmonės tuo metu galbūt bus darbuose. Tačiau mūsų šeimoje yra itin didelė bėda. Trečiadienį, kaip tik tuomet, kai namas bus likęs be elektros, mano mamai numatyta dializė. Ji dializuojama kas antrą dieną", – nuogąstavo pensininkės duktė.

64-erių klaipėdietei teks atlaikyti keturių valandų dializės procedūrą, o po jos – sunkiai įveikiamą kelionę į septintą aukštą.

"Mūsų name liftai ir taip dažnai genda. Esu ne kartą sėdėjusi lifte ir laukusi, kol kas nors atvažiuos ir išlaisvins. Šiuo atveju liftas neveiks, nes nebus elektros", – kalbėjo klaipėdietė.

Pensininkei diagnozuotas širdies nepakankamumas.

"Jai atlikta aortos vožtuvo protezavimo operacija. Mama labai sunkiai vaikščioja. Aš neįsivaizduoju, kaip mums teks su ja pakilti į septintą aukštą pėsčiomis", – šiurpo klaipėdietė.

Butų nešildys

Daugelis šeimų yra atsisakiusios dujų. Maistą gamina tik elektra. Aš nežinau, kaip reikės pamaitinti mažą vaiką, kai visame name nebus elektros.

Situacija kelia nerimą ir dėl kitų priežasčių – išjungus elektrą, dalis mažus vaikus auginančių šeimų nežinia kaip turės susitvarkyti su iššūkiais.

"Daugelis šeimų yra atsisakiusios dujų. Maistą gamina tik elektra. Aš nežinau, kaip reikės pamaitinti mažą vaiką, kai visame name nebus elektros", – stebėjosi Laura.

Gyventojai mėgino atsakymų ieškoti namus administruojančioje įmonėje, tačiau ir ten niekas dorai nežino, kodėl būtent dabar elektrikams prireikė elektrą išjungti pusei kvartalo.

"Skambina gyventojai ir klausia, mes neturime ką atsakyti. ESO aiškina, kad vyksta planiniai darbai. Bet kodėl dabar, kodėl ne vasarą? Išjungus elektrą, nebus ir šildymo. Aš nežinau, kaip reikės tvarkytis. Ir pyktis ima, ir nebežinome, ko griebtis", – tikino įmonės "Laukininkų valda" atstovė.

Namus administruojančios įmonės darbuotojai stebėjosi ESO žingsniais tokiu metu imtis darbų.

"Tai yra tamsus metų laikas, laiptinėse – tamsu. Dar traumų bereikia. Dar Kalėdos ant nosies. Na, ar galima taip su žmonėmis elgtis?" – svarstė "Laukininkų valdos" darbuotoja.

Neatsakingas žingsnis?

Įmonės "Klaipėdos energija" technikos direktorius Marius Prelgauskas vakar tikino, kad šilumininkai nieko nežino apie tokio masto elektros išjungimus daugiabučiuose.

Marius Prelgauskas: negalima tokių dalykų daryti bet kaip.

"Už daugiabučių šildymą atsako šildymo sistemų prižiūrėtojai ir namų administratoriai. "Klaipėdos energija" atsako tik už savo trasas, kuriomis vyksta cirkuliacija. Tačiau, esant tokiai temperatūrai, labai rizikinga imtis ilgesnio laiko energijos išjungimų. Esant stipresniems šalčiams, gali užšalti vamzdynai", – perspėjo M.Prelgauskas.

Vyraujant minusinei temperatūrai tiek dieną, tiek naktį, vamzdynai turi būti nudrenuojami.

"Tai reiškia, kad to reikia vamzdynų išsaugojimui. Visas termofikacinis skystis turi būti išleistas iš sistemos. Tačiau tai yra didžiuliai nuostoliai. Nes po tokio elektros išjungimo vamzdynus ir vėl teks užpildyti iš naujo", – paaiškino M.Prelgauskas.

Trečiadienį 8 val. ryto uostamiestyje prognozuojamas 9 laipsnių šaltis.

"Negalima tokių dalykų daryti minusinėje temperatūroje. Ne tik teks iš naujo užpildyti sistemas, dar teks įšildyti atšalusias patalpas. Jei veiksmas vyksta dešimtyje namų, ar bus toks kiekis santechnikų, kurie visuose namuose vienu metu sugebės nuorinti radiatorius, kad šildymas daugiabučiuose būtų sureguliuotas? Ar tikrai bus galima kontroliuoti situaciją? Tokio masto operacijai reikia ruoštis iš anksto. Negalima tokių dalykų daryti bet kaip", – stebėjosi įmonės "Klaipėdos energija" specialistas.

Turi savo tvarką

ESO atstovas P.Kalmantas aiškino, kad jei spaus šaltukas, planų gali tekti atsisakyti.

"Darbai stabdomi, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 10-ies laipsnių. Oro temperatūrai dienomis svyruojant nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio, planiniai elektros tinklo remonto darbai laikinai sustabdomi, jei juos atliekant elektros energijos tiekimą vartotojams būtina nutraukti ilgiau kaip 5 valandoms – vykdomi tik tie darbai, kurių atlikimo trukmė yra iki 5 val. Bet kuriuo atveju, darbus siekiama atlikti per kuo trumpesnius terminus", – teigė P.Kalmantas.

"Siekiant užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą, atlikti elektros tinklo remonto darbus yra privaloma visus metus. Šaltuoju metų laiku, kai elektros ir dujų atjungimas sukelia daug nepatogumų, šie darbai sutrumpinami arba nevykdomi visai. Labai aiškiai vadovaujamės tvarka – minimu atveju prognozuojama temperatūra numato, kad darbai galimi iki 5 val., tačiau šių planinių darbų per sutrumpintą laiką padaryti negalima, todėl jie bus nukeliami iki to laiko, kada tik bus galima vykdyti", – vakar atsiųstame laiške dar paaiškino P.Kalmantas.

Mažus vaikus auginančios mamos nustėro išgirdusios tokią žinią.

"Name, kuriame vanduo iš gręžinio tiekiama elektra, o šildymo katilas taip pat veikia naudojant elektrą, septynioms valandoms likti be energijos yra labai pavojinga. Aš nežinau, kur man dėtis su trimis mažais vaikais", – dienraščiui skundėsi gyventoja.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, sulaukęs dienraščio klausimo, ar elektros skirstomųjų tinklų prižiūrėtojai tikrai žada gyventojus palikti be elektros, puolė aiškinti, kad planinius darbus yra būtina atlikti.

Gyventojai juk nori turėti nenutrūkstamą energijos tiekimą. O pakentėti niekas nenori.

"Gyventojai juk nori turėti nenutrūkstamą energijos tiekimą. O pakentėti niekas nenori", – pastebėjo ESO atstovas.

Paklausus, ar ESO tikrai įvertino oro temperatūrų prognozes pajūryje, P.Kalmantas jau vėliau išplatino pranešimą, esą per šalčius planiniai atjungimai nebus vykdomi.

"Planiniai elektros tinklo priežiūros ir remonto darbai atliekami reguliariai tam, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir patikimas elektros tiekimas vartotojams. Tinklo rekonstrukcijų darbai atliekami, siekiant įvykdyti suplanuotas investicijas į tinklo patikimumą, šalinti defektus, užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos ir dujų tiekimą bei naujų buitinių ir gaminančių vartotojų prijungimą", – aiškino P.Kalmantas.

Jis informavo, kad, oro temperatūrai dienomis svyruojant nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio, planiniai elektros tinklo remonto darbai laikinai sustabdomi, jei juos atliekant elektros energijos tiekimą vartotojams būtina nutraukti ilgiau kaip 5 valandoms. Vykdomi tik tiek darbai, kurių atlikimo trukmė yra iki 5 val.

Termometro stulpeliui nukritus žemiau minus 10 laipsnių žymos, planiniai darbai, kurių metu klientams nutraukiamas elektros energijos tiekimas, nėra vykdomi.

"Šiuo konkrečiu atveju darbus planuojama vykdyti gruodžio 9 d. nuo 9 iki 16.30 valandos. Darbai atliekami dėl naujų klientų prijungimo. Jeigu oro prognozės laikysis nepalankios, t. y. bus daugiau kaip dešimt laipsnių šalčio, darbai ketvirtadienio antroje dienos pusėje bus atšaukti", – patikino P.Kalmantas.

Vakar ESO pranešė, kad šiandien elektra nebus išjungiama.

Praėjusiais metais ESO bendradarbiaujant su „Ignitis grupės“ inovacijų centru įgyvendintas „LiDAR“ bandomasis projektas parodė aiškią šios technologijos naudą – gauti tikslūs duomenys apie augmeniją, kuri suklasifikuota pagal aukštį, plotą ir net pažymėti konkretūs medžiai, keliantys didžiausią riziką pažeisti elektros linijas. Skenuojant iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos. Yra sukuriamas itin tikslus visos aplinkos erdvinis modelis, pažymima ESO pranešime.

Ši informacija daug tikslesnė nei dabar, kai ESO inspektavimo komandų inžinieriai važiuoja į paskirtas vietas ir apžiūri elektros oro linijas gyvai. Todėl pasirašyta dvejų metų sutartis oro linijų lazerinio skenavimo „LiDAR“ ir defektavimo paslaugoms įsigyti.

Pagal naują pavojingų medžių genėjimo tvarką apsaugos zonoje, galima šalinti pavojingus medžius, jei tie medžiai virsdami gali pasiekti liniją ir ją pažeisti. „LiDAR“ technologija bus panaudojama būtent tokių linijų apžiūrai. Ji leidžia itin tiksliai nustatyti pavojingiausius medžius ir jų aukščius, todėl galima objektyviai identifikuoti, kurie medžiai kelia didžiausią grėsmę.

Prie lazerinio skenavimo kartu yra naudojama fotografijos įranga, kuri leidžia užfiksuoti realų vaizdą bei lengviau įvertinti esamą infrastruktūros būklę. Atliekant linijos elementų apžiūrą iš viršaus, galima tiksliau nustatyti pažeistus izoliatorius ar laidus ir taip ateityje išvengti gedimo.

Planiniai tinklo priežiūros darbai skirti tinklo patikimumui bei plėtrai ir privalo būti atliekami nuolatos, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir patikimas elektros tiekimas vartotojams.

Kaip praneša ESO, atšilus orams po didelių sausio–vasario mėn. šalčių ir atsižvelgiant į saugos ir sveikatos reikalavimus, bendrovė jau pradėjo tinklo priežiūros darbus, kurie reikalauja trumpo elektros energijos atjungimo vartotojams. Planinių atjungimų vidutinė faktinė trukmė šių metų pirmaisiais mėnesiais buvo tik apie 2,5 val.

Nuo kitos savaitės ESO, dėl sudėtingos būtinų remonto darbų specifikos, vykdys ir kelių valandų ilgesnius atjungimus. Svarbu, jog ne tik grįžtama prie laikinai pristabdytų darbų, bet ir imamasi tinklo rekonstrukcijų darbų įgyvendinimo intensyvinimo, siekiant įvykdyti suplanuotas investicijas tinklo patikimumui, šalinti defektus, užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos ir dujų tiekimą bei naujų buitinių ir gaminančių vartotojų prijungimą.

ESO primena, kad oro temperatūrai dienomis svyruojant nuo -5 iki -10 °C vykdomi tik tie darbai, kurių atlikimo trukmė yra iki 5 val. Termometro stulpeliui nukritus žemiau -10 °C, planiniai darbai, kurių metu klientams nutraukiamas elektros energijos tiekimas, nėra vykdomi. Esant neigiamai aplinkos temperatūrai, ESO nevykdo jokių planinių dujų tinklo įrenginių remonto darbų, kurių metu nutraukiamas tiekimas klientams, kurie dujas naudoja šildymui.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) reaguodama į prognozes ir rūpindamiesi žmonių saugumu informuoja kaip saugiai elgtis potvynio metu. Nuolatos stebima ir vertinama situacija, padidintos brigados pavojingiausiose potvynio vietose, stiprinama komunikacija klientams – jeigu iškiltų būtinybė atjungti elektros energijos tiekimą bus asmeniškai informuoti.

Potvynio metu staigiai pradėjęs kilti vandens lygis pavojų kelia kai apsemia transformatorines, kabelines spintas, apskaitos skydus ir kitus skirstomojo tinklo įrenginius bei namuose, ypač jų rūsiuose, esančius elektros įvedimo įrenginius. Potvynio pavojaus zonose esančių žmonių prašome iš anksto pasirūpinti savo ir namų saugumu. Kylant rizikai, jog bus užliejamas elektros tinkas, elgtis pagal ESO rekomendacijas.

Saugaus elgesio rekomendacijos potvynio metu:

Kuo skubiau sustabdyti elektros energijos tiekimą išjungiant viso namo ar buto įvadinį (automatinį) jungiklį;

Iš kištukinių lizdų ištraukti ne tik kompiuterio, bet ir visų kitų elektroninių buities prietaisų maitinimą. Jei to nepadarėte, nereiškia, kad neišjungti įrenginiai tikrai suges, tačiau tokia tikimybė išlieka ir apsisaugoti visuomet pravartu;

Iš anksto pasigaminti maisto, įkrauti telefono ar nešiojamojo kompiuterio baterijas, pasirūpinti alternatyviu šviesos šaltiniu – žvakėmis, žibintuvėliais;

Įsivertinti rizikas, kad dėl nutraukto elektros energijos tiekimo neveiks vandens siurbliai ir elektriniai vartai;

Nesiartinti prie elektros įrenginių, jei jie yra apgadinti ir kibirkščiuoja.

Visais šiais atvejais būtina kuo skubiau apie avariją pranešti ESO nemokamu telefonu 1852. Siekiant užtikrinti gyventojų ir elektros skirstomųjų tinklų saugumą potvynio metu elektros tiekimą išoriniame tinkle saugiai išjungti gali tik ESO specialistai.

Ilgiau nei savaitę

Elektra vadinama išradimu, pakeitusiu žmonijos gyvenimą. Tačiau nuo sausio 25-osios daugiau kaip 0,5 mln. Lietuvos žmonių buvo priversti tapti išgyvenimo be jos dramos dalyviais. Ne tik be šviesos, bet ir be šaldytuvo, gal ir be šildymo, vandens, be kompiuterio, telefono, interneto. Vadinasi, be galimybės, nutikus nelaimei, išsikviesti greitąją pagalbą ar ugniagesius.

Vieniems ši išgyvenimo drama truko gana trumpai, o kitiems – ir ilgiau nei savaitę. Iš viso nukentėjo apie 290 tūkst. namų ūkių, iš kurių pusė patyrė pakartotinį elektros dingimą.

"Energijos skirstymo operatorius" (ESO) šį pirmadienį informavo: per daugiau kaip savaitę, įskaitant trumpalaikius ir pakartotinius gedimus, elektros energijos tiekimas atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių. Viename namų ūkyje dažnai gyvena po kelis žmones, tad nelaimėlių skaičius didžiulis. Tiesa, dalis be elektros likusių namų – šiuo metu tuščios miestiečių sodybos, tačiau ir jie skaičiuoja dėl sutrikusios elektros patirtus nuostolius.

Verkiantys ir zyziantys, rėkiantys ir besikeikiantys, kad neturite elektros, pasiimkite kastuvus ir dvylika valandų be perstojo kaskite sniegą, pašalinkite nuverstus medžius.

Šįsyk kaltininkas – smarkus snygis, tiesa, kaip įvertino Hidrometeorologijos tarnybos specialistai, nepasiekęs nei stichinių, nei katastrofinių rodiklių. Pernai kovą kaltė, kad tuomet apie 250 tūkst. namų ūkių liko be elektros, teko uraganui Laura. O mažesnio masto avarijų nutinka po beveik kiekvienos stipresnės vėtros ar snygio. Bet ar tik stichija kalta dėl tokios gana dažnos, o dėl klimato kaitos ir dar dažniau pasikartosiančios situacijos? Vieni kankinasi ir kankinsis be elektros, kiti, net rizikuodami savo gyvybe, dieną naktį vyksta ir vyks šalinti ant elektros laidų užgriuvusių medžių. Kaip skelbia ESO, šįsyk šalinant gedimus dalyvavusių brigadų skaičius buvo 200–250, jose dirbo apie 600 žmonių.

ESO atstovai šią savaitę paskelbė bent tris alternatyvas: pirma, platinti miškų proskynas laidams, antra, labai pamažu, kad nesukeltų elektros kainų, antžemines elektros linijas keisti požeminėmis, trečia, nezysti, kasti sniegą ir pirktis elektros generatorius.

Siūlo kirsti medžius

"Atramos lūžta ne nuo sniego ar vėjo, o dėl to, kad jas laužo ir laidus nutraukia virstantys medžiai. Pavyzdžiui, vidutinės įtampos oro linijų proskynos, kuriose leidžiame kirsti medžius, siekia 3 m, bet šalia auga 20–30 m aukščio medžiai, jie virsdami nutraukia laidus ir iš tokios nuo medžių išvalytos zonos nėra jokios naudos. Šis sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei viso tinklo pakeitimas požeminiais kabeliais. Žinoma, požeminių kabelių tiesimas taip pat turi būti ir bus vykdomas", – pabrėžia ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

ESO skaičiavimu, medžių šalinimas galėtų kainuoti 50–60 mln., o visų oro linijų pakeitimas požeminėmis – 2,5 mlrd. eurų.

Siūlymą visų pirma platinti proskynas ESO dar praėjusių metų pavasarį pateikė Energetikos ir Aplinkos ministerijoms, tačiau jų nuomonės išsiskyrė, tad jokių sprendimų nepriimta. Dabar ESO su analogiškomis idėjomis jau kreipėsi į naująjį ministrų kabinetą.

Pasiūlymas nustebino

Praėjusios kadencijos aplinkos ministras, dabar parlamentaras Kęstutis Mažeika sako buvęs kategoriškai prieš siūlymą kirsti medžius ir aiškina, kodėl. Pasak jo, tai ne tik žymiai sumažintų Lietuvos miškų plotus, bet ir padidintų kainą vartotojui.

Jis nesutinka, kad platinti miškų proskynas yra pigiau, nei tiesti požeminius kabelius. Štai ESO suskaičiavo, kad išlaidos skirtųsi net 40–50 kartų. Tačiau pusė miškų yra privatūs, savininkams reikėtų mokėti kompensacijas.

Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti ES paramą, tačiau tai tėra mitas.

K.Mažeika primena, kad dabar dar mokamos kompensacijos už elektros stulpus privačiose teritorijose visiems pabrangino elektrą, o ūkininkai apčiuopiamos naudos negavo, tad visi liko nepatenkinti. Energetikos ministerija yra skelbusi, kad šioms kompensacijoms reikės apie 42,8 mln. eurų.

Aplinkos ministerija buvo suskaičiavusi, kad, norint praplatinti proskynas, kad medžiai nepasiektų laidų, reikėtų iškirsti apie 6 tūkst. ha miškų. Medžių aukštis siekia ir 30–40 m, tad nesunku suskaičiuoti, kokia plynė iš abiejų elektros laidų pusių turėtų skrosti mišką. Išlaidas didintų ir tų teritorijų priežiūra: reikėtų šienauti ūglius, priešingu atveju, proskynos vėl užželtų.

Prioritetai: aplinkos eksministras K.Mažeika pastebi, kad reikia žiūrėti, kaip spręsti klimato kaitos problemas, o ne vienos įmonės iššūkius. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

K.Mažeika atkreipia dėmesį, kad elektros linijos eina ir per saugomas teritorijas, draustinius – tad, ar teikiant tokius siūlymus, galvojama, ką reikštų vienai ar kitai augalų ar gyvūnų rūšiai, jei būtų iškirsti dideli miškų plotai. Padaugėtų vėtrų išverstų medžių, kiltų ir kitų problemų.

"Taip tik sumažintume miško ir padidintume neefektyviai naudojamos žemės plotus. Siūlėme tiesti linijas po žeme, tai ne tik apsaugotų nuo elektros tinklų avarijų stichinių nelaimių metu, bet dar padidintų miškų plotą Lietuvoje. Reikia žiūrėti, kaip spręsti klimato kaitos problemas, o ne vienos įmonės iššūkius. O kalbos apie tokias sumas, kokias nurodė ESO, – tai signalas vartotojams, kad elektra brangs", – pabrėžia K.Mažeika.

Jo įsitikinimu, tiekėjas atsakingas už elektros linijas, tai jų nuosavybė, tad jis turi susidaryti veiksmų planą. Reikia turėti kritinių linijų žemėlapį, kur avarijos dažniausios, ypač miškingose vietovėse, atsižvelgti, kur daugiau elektros vartotojų, ir prioritetine tvarka vykdyti požeminių kabelių klojimo darbus.

Pasak eksministro, medžių šaknys požeminiams laidams žalos nedaro, tad efektas būtų dvigubas – nenutiktų avarijų, o proskynas būtų galima užsodinti, tad miškų plotas dar padidėtų. Nelikus stulpų, neliktų ir išlaidų jiems prižiūrėti, medžiams šalia jų genėti, avarijoms likviduoti. Neliktų nepatogumų ir ūkininkams, o ten, kur dabar aplink stulpus susidaro nenaudingos žemės plotai ir auga piktžolės, galėtų augti maistingieji augalai žmonėms.

"Investuoti reikia į tvarius sprendimus, o ne paskui galvoti, kiek kainuos kompensacijos privačių miškų savininkams, iškirstų plotų priežiūra, kaip tai atsilieps saugomoms teritorijoms, kokią įtaką miškų mažėjimas turės klimato kaitai", – pabrėžia K.Mažeika.

O kol diskutuojama, žmonės priversti vis kentėti be elektros. Eksministras primena, kad reikia ne tik ESO ir Vyriausybės sprendimų, bet ir Seimas turėtų priimti visą paketą įstatymų pataisų, o vien jas priimti gali užtrukti metus. "Jei pats elektros tiekėjas pasiryžtų dalį savo finansų skirti šioms problemoms spręsti, per metus galima padaryti daug darbų", – siūlo K.Mažeika.

Mastas: per daugiau kaip savaitę, įskaitant pakartotinius gedimus, elektros energijos tiekimas atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių. ESO nuotr.

Konkuruojantys interesai

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Viktoras Karašauskis sako, kad per miškus einančių inžinerinių komunikacijų priežiūra – opi problema, neturinti vieno gero sprendimo. Čia susiduria mažiausiai trys tarpusavyje konkuruojantys interesai: pirma, inžinerinių tinklų valdytojų ir prižiūrėtojų – kad nebūtų pavojų tinklams galinčių kelti medžių, antra, žemės, ant kurios nutiesti inžineriniai tinklai, savininkų ir valdytojų, nes jie nori joje auginti mišką ir gauti pajamų. Galiausiai yra siekis Lietuvoje turėti kuo daugiau miškų, kuriuose būtų galima ne tik auginti visiems reikalingą medieną, bet ir kaupti anglis, nes tai tampa vis aktualiau klimato kaitos kontekste.

"ESO pateikti siūlymai, kaip užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą vartotojams, išskirtinai priimtini tik inžinerinių tinklų valdytojams", – mano V.Karašauskis.

Pasak jo, tiesiogiai įgyvendinant šiuos siūlymus, reikėtų iškirsti papildomas apie 10 m miško juostas abipus elektros linijų, o tokie miško kirtimai nepriimtini nei teisiniu, nei gamtiniu, nei miško savininko ir valdytojo požiūriu.

2,5 mlrd. eurų – tiek, ESO skaičiavimu, kainuotų visų oro linijų pakeitimas požeminėmis, o medžių šalinimas miškų proskynose – 40–50 kartų mažiau.

Miškų įstatyme numatyta, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms formuoti, bet tam pirmiausia reikėtų keisti ir išplėsti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus elektros tinklų apsaugos zonų dydžius, atlikti teritorijų planavimo ir miško žemės paskirties keitimo procedūras. Specialisto vertinimu, atlikus šiuos darbus ir sumokėjus kompensacijas už miško žemę, sąnaudų kaštai nebūtų palankūs energijos skirstymo operatoriui.

Vis dėlto, vertinant vien teisines ir technines problemas, jas būtų galima išspręsti keičiant įstatymus. "Tačiau pagrindinė problema – aplinkosaugos. Iškirtus didelius miškų plotus, miškai taptų dar labiau suskaldyti, o svarbiausia, kad netektume reikšmingos dalies miškų, veiksmingai sugeriančių CO2 emisijas. Tai prieštarauja ir Lietuvos tikslams ES žaliojo kurso įgyvendinimo kontekste", – primena Aplinkos ministerijos atstovas ir pabrėžia, kad reikia siekti labiau subalansuotų šios problemos sprendimo būdų derinant skirtingus interesus.

Reikėtų milijardų

ESO pripažįsta, kad yra kita priemonė didinti elektros tiekimo patikimumą ir jo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams – tai požeminių elektros kabelių tinklo plėtra. Šiuo metu bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudaro apie 126 tūkst. km, tačiau iš jų tik apie trečdalį sudaro požeminės linijos.

"Visiems norėtųsi, kad elektros oro linijos kuo greičiau būtų pakeistos požeminiais kabeliais. Vis dėlto esame paskaičiavę, kad tai kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti ES paramą, tačiau tai tėra mitas. Teisybė yra tokia, kad šiam projektui reikiamos investicijos turėtų būti finansuojamos iš elektros vartotojų, dėl to jiems daugiau nei dvigubai brangtų elektros skirstymo tarifas", – sako ESO vadovas M.Keizeris.

Išlaidos: M.Keizeris perspėjo, kad požeminiams kabeliams kloti reikiamos milijardinės investicijos gultų ant elektros vartotojų pečių. V. Kopūsto / ELTOS nuotr.

O "Ignitis grupės" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas pirmadienį pareiškė, kad iš ESO bendrovės reikalaujama, jog visos investicijos būtų atliekamos efektyviai, nesukeldamos tarifų visiems Lietuvos žmonėms. "Turime suprasti, kad vien investicijos į kabelių tiesimą yra pačios brangiausios, jos turi didžiausią įtaką tarifui, todėl būtina išnaudoti visas priemones, kurios įmanomos", – sakė D.Maikštėnas. Tad, pasak jo, reikia toliau skaitmeninti elektros tinklą, kad jo priežiūra vyktų efektyviau, ir išnaudoti visas organizacines priemones, tokias kaip proskynų platinimas, taip pat efektyviai naudoti avarinius elektros generatorius.

Tačiau ne kartą skelbta, kad, nors požeminius kabelius tiesti yra dvigubai brangiau nei oro linijas, čia irgi tenka ieškoti sutarimo su žemės savininkais, tačiau jų eksploatavimas ir priežiūra – žymiai ekonomiškesni, o tarnavimo laikas dvigubai ilgesnis nei antžeminių.

Tačiau, pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per dešimt metų požeminiams kabeliams numatyta per 400 mln. eurų, planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. km požeminių kabelių, tai yra po 1,1 tūkst. km kasmet. Vadinasi, jei planuotume visą Lietuvą išvaduoti nuo elektros stulpų ir avarijų po gamtos stichijų, kurių, visi suprantame, tik daugės, prireiks dar beveik 40 metų! Prioritetą žadama skirti miškingoms vietovėms: kabelinės linijos jose dabar nesiekia nė 40 proc., o po dešimtmečio turėtų sudaryti 67 proc. Vis dėlto tai neatrodo labai optimistiška perspektyva žmonėms, kurie dabar savaitę kentėjo be elektros.

ESO atstovė įžeidinėjo klientus

Savaitgalį ESO klientų aptarnavimo vadovė feisbuke be elektros likusiems ESO klientams pasiūlė: "Verkiantys ir zyziantys, rėkiantys ir besikeikiantys, kad neturite elektros, pasiimkite kastuvus ir dvylika valandų be perstojo kaskite sniegą, pašalinkite nuverstus medžius ne tik nuo kelių, o laukuose ir miškuose link nutrūkusių linijų. Bus ne tik naudinga, bet ir nebeturėsite jėgų zysti. Nenori tokių nepatogumų – pasirūpink savo namais iš anksto, turėk generatorių arba eik kasti sniego, tam elektros nereikia."

Taigi pagrindinės siūlomos alternatyvos yra trys. Kirsti mišką – netvari, tiesti daugiau požeminių kabelių – brangi, tad, atrodo, bent jau artimiausiu metu trečioji alternatyva – nezysti ir investuoti į asmeninius generatorius yra pati realiausia.

Daugiausiai elektros neturinčių namų ūkių yra Vilniaus regione – apie 6,6 tūkst., Utenos regione – apie 4,2 tūkst., informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).

Alytaus regione elektros iki šiol neturi apie 2,6 tūkst., Kauno regione – apie 700, Panevėžio regione – apie 150 namų ūkių.

ESO duomenimis, iš viso elektros tiekimas, kuris buvo nutrūkęs ilgiau nei tris minutes, atnaujintas apie 220 tūkst. klientų, įskaitant pasikartojančius gedimus. Likusi dalis gedimų, apie 40 proc., sutvarkomi automatikos veikimo pagalba.

Bendrovė teigia, kad nors pasibaigus intensyviam snygiui gedimų yra mažiau, po atstatymų vis dar formuojasi nauji nutraukimai pakartotinai ant oro linijų užvirtus medžiams.

ESO nurodo, kad ketvirtadienį gedimus nuolat taiso apie 230 brigadų.

„Dėl iškritusio gausaus šlapio sniego visoje Lietuvoje be elektros yra apie 25 tūkst. namų ūkių“, – informavo bendrovės Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.

Vilniaus regione be elektros likę apie 10,1 tūkst. namų ūkių, Utenos regione – apie 8,5 tūkst. Alytaus regione – apie 5 tūkst., Kauno regione – apie 1 tūkst., Panevėžio regione – apie 200.

Pasak P. Kalmanto, per trečiadienį elektros energijos tiekimas atnaujintas apie 300 tūkst. klientų, įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus.

„Beveik pusė gedimų sugebame sutvarkyti prijungiant nuotoliniu būdu arba automatikos veikimo pagalba“, – sakė jis.

ESO atstovas pabrėžė, kad gedimai bus šalinami toliau – bendrovės specialistai dirbs pilnu pajėgumu, kad elektros tiekimas būtų atstatytas kuo operatyviau.

„Mobilizuotos tiek operatyvinės brigados, tiek kiti padaliniai, kurie gali vykdyti darbus. Šiandien nuolat gedimus taisė tarp 200 iki 250 brigadų. Tačiau, nepaisant visų dedamų pastangų, elektros atstatymas užtrunka“, – sakė P. Kalmantas.

Anot jo, situaciją sunkina besitęsiantis snygis, o kai kur dėl didelio kiekio sniego „technika tiesiog neprivažiuoja“.