Didelėms įmonėms bus kompensuojama iki 30 proc., mažesnėms – iki 40 proc. išlaidų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Siekiame padėti Lietuvos pramonei, kad ji vartotų mažiau energijos ir pereitų prie atsinaujinančių išteklių“, – pranešime teigia ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į paramą gali pretenduoti apdirbamosios pramonės įmonės, kurios dalyvauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, jos paraiškas gali teikti iki lapkričio 27 dienos.

Ministerijos duomenimis, pramonės įmonėms iš Modernizavimo fondo atsinaujinantiems energijos ištekliams anksčiau jau skirta 10 mln. eurų, o energijos vartojimo efektyvumui didinti – 11,15 mln. eurų.

Visgi dar prieš kelerius metus tokie būstai graibstomi nebuvo. Pirkėjų nepatiklumą lėmė tai, kad jų kainos buvo net 10 ir daugiau procentų aukštesnės, nei žemesnės energinės klasės būstų. Be to, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus. Tad kas lėmė rinkos pokyčius dabar?

Sėkmę lėmė įvairovė

Pirmasis A energinės klasės daugiabutis buvo pastatytas 2012 metais Vilniuje, Bajorų kalvose. Per tą laiką tokių gyvenamųjų namų gerokai padaugėjo. Pagal oficialius duomenis šiuo metu Lietuvoje yra pastatyti ir sertifikuoti 74 A energetinės klasės būstai (iš jų – 58 individualūs namai arba kotedžai ir 16 daugiabučių) bei 44 A+ energetinės klasės gyvenamieji pastatai (tai yra, 39 individualūs namai arba kotedžai ir 5 daugiabučiai). Visi A ir A+ energinės klasės daugiabučiai namai stovi didžiuosiuose Lietuvos miestuose: 19 Vilniuje ir po vieną Kaune (A+) bei Klaipėdoje (A). Didžioji dauguma (net apie 84 proc.) visų pastatytų A ir A+ energinės klasės individualių namų arba kotedžų taip pat yra trijuose didžiuosiuose miestuose bei jų rajonuose.

Nesunku pastebėti, jog energiškai efektyvių gyvenamųjų namų pasiūlą didina auganti jų paklausa.

„Susidomėjimas A energinės klasės pastatais nuosaikiai auga ir šiuo metu yra didesnis nei buvo prieš keletą metų. Tokį būstą dažniau renkasi tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą ne investicijai, tai yra, siekdami gauti grąžą iš nuomos, bet naudojimui savo reikmėms“, – komentavo NT agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Augančią tokių būstų paklausą pastebi ir NT bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa: „Paklausa auga, kadangi didėja tokio būsto pasirinkimo įvairovė tiek skirtinguose mikrorajonuose, tiek ir skirtingos klasės būstuose. Pavyzdžiui, A ir A+ energinės klasės būstų yra nuo ekonominių iki prestižinių. Augimą lemia ir nesiskirianti arba minimaliai besiskirianti tokios energinės klasės būstų kaina, palyginti su žemesnės energinės klasės būstais. Reikia pažymėti, kad nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos visi naujai projektuojami namai turės būti ne žemesnės nei A energinės klasės, tad kelerių metų bėgyje (kuomet dauguma iki 2016 m. lapkričio 1 dienos suprojektuotų žemesnės energinės klasės būstų bus pastatyta ir išparduota) tokie būstai užims vis didesnę dalį pardavimuose“.

Susidūrė su idėjiniais pionieriais

Nors dabar vis daugiau pirkėjų pageidauja, kad jų būstai atitiktų A ar A+ energinio naudingumo klasę, vos prieš kelerius metus pirkėjai tokius būstus pirkdavo vangokai. Architektas Tautvydas Rušinas, Klaipėdos priemiestyje parengęs net du A+ energinio naudingumo klasės sublokuotų kotedžų projektus – vieną Ginduliuose, kitą – Slengiuose, pastebėjo, kad prieš kelerius metus pradėjus plisti pasyvių namų idėjoms, daugelis žmonių į jas žiūrėjo nedrąsiai, o dažnai – ir įtariai.

„Įtarumas ypač padidėdavo, pradėjus skaičiuoti namo statybos sąmatą, nes ji buvo iki trečdalio brangesnė. Kita vertus kai kuriuos pirkėjus viliojo ir ženkliai mažesni namo šildymo kaštai. Vis dėlto tuo metu vyravusi finansinė krizė apribojo ženklesnį energiškai efektyvių namų projektavimo ir statybos augimą. Tiesa, pageidaujančių pasyvių namų buvo. Net ir man pačiam teko praktiškai susidurti su idėjiniais pionieriais – klientais, tada pageidavusiais tokių namų“, – prisiminė architektas.

Painiojo sąvoka „nauja statyba“

A ir A+ energinės klasės būstų žmonės neskubėdavo pirkti ir dėl informacijos apie juos trūkumo.

„Anksčiau apie tokius būstus buvo žinoma nedaug. „Nauja statyba“ asocijuodavosi su sąvokomis „kokybiška“, „šilta“, „efektyvu“ ir taip toliau. Tačiau dabar kas mėnesį situacija keičiasi gana ženkliai. Kone kiekvienas pirkėjas teiraujasi ir atkreipia dėmesį į energinę klasę. Žemesnės klasės projektai dar nėra nurašomi, tačiau vis daugėja žmonių, kurie prie lemiančių kriterijų įvardija ir energinę klasę. Kol kas A energinė klasė dar nėra tarp absoliučios daugumos pirkėjų svarbiausiųjų kriterijų, tokių kaip būsto vieta, aukštas, plotas ar galiausiai – kaina. Tačiau laiko klausimas, kada ji pateks į svarbiausių kriterijų trejetuką“, – prognozavo NT bendrovės „Inreal“ komercijos vadovas Julius Belanoška.

Energiškai efektyvių pastatų projektavimu ir jų statybos koordinavimu užsiimančios bendrovės „Statybos projektų sprendimai“ vadovas Darius Baitis sakė, kad dar ir dabar ne visi būstų pirkėjai išmano apie energinio efektyvumo klases ir pirkdami būstus dažniau klausinėja apie tai, kelių centimetrų bus sienų šilumos izoliacija, kokia bus šildymo sistema ir kiek kainuos šildymas. Taip pat žmonėms rūpi būsto plotas, jeigu tai – kotedžas arba namas – koks yra sklypas, ar gera garso izoliacija, ar bus sandėliukas ir panašiai.

Jam antrino ir A. Šapoka: „Anksčiau pirkėjams iš tiesų trūko informacijos apie A energinę klasę: kas tai, kokį komfortą ir gyvenimo kokybę tai suteikia, kaip tai padeda taupyti namo energinius resursus ir turėti mažesnes eksploatacijos išlaidas ir svarbiausia – kiek sumažės šildymo kainos. Maža to, tokių projektų rinkoje ir nebuvo – plėtotojai, matydami vis dar nedrąsią rinką, savo investicijų nešaldė ir tokių projektų tiesiog nestatė“.

Svarbu ir besikeičiančios tendencijos

Vis dėlto, kaip minėta, A energinės klasės reikalavimas naujiems daugiabučiams bus taikomas jau visai netrukus – nuo lapkričio mėnesio, todėl tokių projektų pasiūla neišvengiamai didės.

T. Rušino nuomone, didesnę paklausą lems ir energiškai efektyvių namų naudai besikeičiančios tendencijos.

„Gausėja statybinių medžiagų, inžinerinių sistemų ir sprendimų, atitinkančių energiškai efektyvių namų reikalavimus. Kylant pasiūlai, krenta ir minėtų medžiagų bei sprendinių kaina, todėl visa tai tampa prieinama vis platesniam žmonių ratui. Šalia praktinių poreikių sutaupyti (šildymas ir pan.), auga ir vadinamas „žaliasis“ sąmoningumas – darnesnis požiūris į gamtinius išteklius, visos žemės ekosistemą“, – komentavo architektas.

Kas mažina kainą?

Energiškai efektyvių būstų, kaip minėta, daugėja visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei jų priemiesčiuose. Štai, tarkime, Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, šiemet iškilo kompaktiškas kotedžų kvartalas, su gerai išvystyta aplinkos infrastruktūra ir nedideliais, bet labai racionaliai suplanuotais aukštos energinės klasės (A+) namais. Gyvenvietė, pavadinta „Slengių slėniu“, atsirado vos už 3 kilometrų nuo Klaipėdos centro. Jos projektą parengė ir statybas koordinuoja bendrovė „Statybos projektų sprendimai“.

Iš pirmo žvilgsnio „Slengių slėnis“ yra be jokių akį traukiančių sprendimų. Kotedžai – neperkrauti detalėmis ir neturi įmantraus dekoro. Tačiau atidžiau pažvelgus galima pastebėti kelis esminius dalykus: racionalų planavimą, tinkamą namų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Kotedžams parinktos ne išskirtinės, bet kokybiškos medžiagos, pabrėžtinai atitinkančios aukšto energinio efektyvumo klasę. Visuose namuose įrengtas geoterminis šildymas, o patys pastatai yra sandarūs, kokybiškai sudaryti ir sumontuoti, turi vientisą šilumos izoliaciją be šalčio tiltų, geras vidaus inžinerines sistemas ir yra atsparūs išorės poveikiu. Nors ir itin aukštos energinės klasės, tokie kotedžai bus tik nežymiai (apie 3 proc.) brangesni nuo tradiciškai statomų pardavimui skirtų pastatų.

Anot D. Baičio, santykinai nedidelę kotedžų kainą lemia tai, kad bendrovė „Statybų projektų sprendimai“ turi ilgametę tokių statinių projektavimo ir statybų priežiūros patirtį.

„Kadangi mūsų projektuojami pastatai yra nesudėtingų formų, tai leidžia sumažinti sąnaudas. Laikomės principo vykdyti ir prižiūrėti statybas kuo kruopščiau. Todėl dažniausiai net nereikia sudėtingų ir brangių medžiagų. Užtenka tik kokybiškai atlikto darbo. Jeigu šiek tiek padidėja medžiagų sąnaudos, kompensuojame tai paprastesne šildymo sistema“, – komentavo D. Baitis, kurio vadovaujama įmonė įgyvendino įvairios paskirties projektus: nuo individualių gyvenamųjų namų, kotedžų iki visuomeninių projektų, tokių, kaip senelių globos namai.

Vis dėlto, kaip nepasiklysti dideliame pasiūlos lauke ieškant langų ir durų naujiems namams? Į kokius kriterijus reikėtų atsižvelgti? 

Į ką atkreipti dėmesį?

Statant naujus ar renovuojant jau esamus pastatus vis didesnis dėmesys skiriamas jų energiniam efektyvumui. ES direktyvose keliami vis griežtesni reikalavimai dėl energijos suvartojimo. Nuo šių metų visi naujos statybos pastatai turi atitikti A, po dviejų metų jie turės atitikti A+, o 2020 metais ir A++ energinę klasę.

Didžiausią įtaką būsto energiniam efektyvumui turi langai ir durys, todėl pasirinkite tokius langus, kurie ne tik paverstų būstą stilingu, bet ir padėtų sutaupyti kuo daugiau šilumos energijos. Renkantis langus ir duris atkreipkite dėmesį į vadinamąjį šilumos perdavimo koeficientą U.

„Šiandienos pirkėjai savo namams pageidauja ne tik įprastų, bet ir būsto unikalumą pabrėžiančių nestandartinių formų ir dydžių langų bei durų. Tačiau norint išsirinkti energiškai efektyvius langus ir duris, galioja viena taisyklė – didžiausią dėmesį reikia skirti šilumos perdavimo koeficiento U vertei. Kuo ji mažesnė, tuo daugiau šilumos sulaiko langai ir durys“, – sako Šarūnas Magelinskas, vienos didžiausių Lietuvoje langų gamybos bendrovės „Megrame“ vadovas.

Pasak Š. Magelinsko, vadinamojo pasyviojo namo langų U vertė turėtų būti ne didesnė nei 0,8 W/m²K, o Lietuvos rinkoje jau gaminami langai bei durys, kurių U vertė yra dar mažesnė nei to reikalauja pasyvaus namo kriterijai – t.y. atitinka aukščiausius šilumos laidumo reikalavimus ir yra žymimi koeficiento U verte 0,77 W/m²K. Tai reiškia, kad tokie langai ir durys ne tik sulaiko šilumą namuose, bet ir padeda užtikrinti reikiamus patalpų vėdinimo standartus, garso izoliaciją, atlieka įsilaužimų prevencijos funkciją.

Tuo metu pasirinkus netinkamus langus ar duris gresia didesnės išlaidos šilumai. Dėl nesandarių langų bei durų būstas gali patirti iki 50 proc. sunaudojamos šilumos nuostolių. Atskirais atvejais šilumos nuostoliai gali siekti net 70 proc.

Patikrinkite produkcijos sertifikatus

Renkantis langus ekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį, ar langų gamintojo deklaruojama U vertė yra testuota notifikuotose laboratorijose ir remiasi realiais bandymų protokolais bei turi atitinkamus sertifikatus – tai yra vienas iš patikimiausių būdų langų pirkėjui įsitikinti, kad perka šilumą taupantį produktą.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, ar plastikiniai langai ir durys yra ženklinti CE atitikties ženklu ir yra pagaminti iš kokybiško ekologiško plastiko be švino – t.y. ar jų sudėtyje esantis stabilizatorius nėra toksiškas ir nekenkia žmonių sveikatai bei aplinkai. Mediniams langams ir durims naudojama mediena irgi turėtų būti gaunama tik iš sertifikuotų atsakingai tvarkomų miškų.

Techninės charakteristikos

Norintiems išsirinkti kokybiškus langus reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį esminių detalių: lango profilį, stiklo paketą, varstymo mechanizmus. Pasak Š. Magelinsko, naujos kartos langai turi būti gaminami iš profilių, kurie yra ne siauresni nei 83 mm – ši taisyklė galioja ir plastikiniams, ir mediniams langams. Langams stiklinti turi būti naudojami tik trijų stiklų selektyviniai stiklo paketai, o tarp stiklų turi būti įdėti plastikiniai termorėmeliai, kurie padės išvengti langų rasojimo.

Į plastikinius ir medinius langus turi būti montuojami aukščiausios kokybės varstymo mechanizmai, pagaminti iš plieno, padengto specialiu cinko ir aliuminio mišiniu - jie ypač saugūs, patogūs varstyti, patvarūs ir nerūdijantys. Įsigijus prastus langus su nekokybiškais plastikiniais varstymo mechanizmais, labai greitai pasijus lango varstymo problemos, ypač jeigu renkatės didesnių matmenų langus.

Montavimą patikėkite specialistams

Didelė dalis pastato šilumos priklauso ir nuo langų bei durų montavimo. Todėl svarbu, kad montuojant langus būtų naudojamos šiuolaikinės statybinės ir termoizoliacinės medžiagos. Tik taip galima užtikrinti ilgalaikį gaminių sandarumą ir ilgaamžiškumą. Net ir aukščiausios kokybės langus sumontavus netinkamai, jie praranda savo gerąsias savybes: atsiranda deformacijų, patiriami šilumos nuostoliai ir padidėja išlaidos pastato šildymui, suprastėja garso izoliacija. Dėl šios priežasties langų ir durų montavimą rekomenduojama patikėti tik ilgametę patirtį turintiems ir naujausias technologijas naudojantiems specialistams.

Apskritai renkantis langų gamintoją, patartina atkreipti dėmesį į įmonės stabilumą rinkoje bei teikiamų serviso paslaugų kokybę. Pasak Š. Magelinsko, šiandien langų pirkėjai jau tikisi ne tik ypatingo dėmesio perkant langus, bet ir tokio paties dėmesio bei profesionalaus aptarnavimo po produktų įsigijimo. Šioje srityje dirbančios bendrovės klientui privalo suteikti ilgalaikę garantiją, užtikrinančią gaminio kokybę ir ilgaamžiškumą.