Išimtis bus taikoma aukšto meistriškumo sporto varžyboms, kurias bus galima organizuoti uždarose erdvėse, tačiau be žiūrovų.

Tokį sprendimą priėmė Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

Situacija dėl koronaviruso vis kaista: auga užsikrėtusiųjų skaičiai, liga plinta labai sparčiai, todėl negalime nieko nedaryti.

„Situacija dėl koronaviruso vis kaista: auga užsikrėtusiųjų skaičiai, liga plinta labai sparčiai, todėl negalime nieko nedaryti“, – sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė Rasa Petrauskienė.

„Turbūt nė vienas nenorime dar vieno karantino, tad būkime kantrūs, atsakingi, laikykimės visų įmanomų saugumo priemonių, venkime nereikalingų susibūrimų ir, žinoma, skiepykimės“, – teigė ji.

Planuojama, kad draudimas galios, kol pagerės epidemiologinė situacija.

Klaipėdos miesto savivaldybė renginius organizuojančioms įstaigoms išplatino rekomendacinį pranešimą, kuriame siūlo iki vasario 16 dienos suplanuotus renginius perkelti tolesniam laikotarpiui.

Ketvirtadienį renginius uždarose erdvėse uždraudė ir Mažeikių rajono savivaldybė.

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinosios centro vadovės Giedrės Aleksienės, toks augimas yra nuosaikus, o situacija daugelyje sektorių išlieka stabili jau mėnesį.

„Reikšmingų pokyčių protrūkių žemėlapyje nėra. Mokykloms atvėrus duris po atostogų, kaip ir tikėtasi, registruota daugiau protrūkių, bet iš esmės padėtis išlieka stabili ir valdoma, protrūkiai nėra skaitlingi, epidemiologinės būtinybės svarstyti kitaip organizuoti ugdymo procesą šiuo metu tikrai nėra“, – pranešime teigė G. Aleksienė.

Mokyklose – 40 proc. daugiau protrūkių

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 653 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 558 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Daugiausia aktyvių COVID-19 ligos protrūkių – 365 – buvo registruota ugdymo įstaigose. Tai yra apie 40 proc. daugiau, lyginant su savaite prieš tai.

Daugiausia jų, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, registruota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose – apie 81 procentas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuoti aktyvūs protrūkiai sudarė beveik 19 procentų.

NVSC teigimu, tendencijos, vertinant COVID-19 ligos protrūkių ugdymo įstaigose skaitlingumą, nesikeičia – 95 proc. jų registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų.

Gydymo, slaugos įstaigose situacija palankesnė

Centro duomenimis, gydymo ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir toliau stebimos palankios tendencijos. Gydymo įstaigose registruotų COVID-19 protrūkių skaičius nuosekliai mažėja jau kelias savaites – praėjusios savaitės pabaigoje registruoti 47 aktyvūs protrūkiai (savaitę prieš štai – 55).

Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose protrūkių, lyginant pastarųjų savaičių duomenis, taip pat sumenko – specialistai pastarąją savaitę stebėjo 12 aktyvių protrūkių.

Gamybos sektoriuje padėtis paskutiniąją lapkričio mėnesio savaitę išliko stabili – protrūkių skaičius nekito, jų registruoti 67, kaip ir ankstesniu laikotarpiu. Pokyčių nefiksuota ir statybų sektoriuje, kur registruotų COVID-19 protrūkių skaičius išliko toks pat – 12 aktyvių protrūkių.

Aktyvių COVID-19 ligos protrūkių daugėjo maisto pramonės, logistikos ir transporto bei žemės ūkio sektoriaus įmonėse, tačiau augimas, anot NVSC, buvo nežymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

NVSC primena, kad protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

ELTA primena, kad lapkričio 16-ąją buvo pranešta, jog santykinis sergamumo rodiklis Kaune gerokai lenkė šalies vidurkį – 1738,3 naujo ligos atvejo, priskaičiuoto 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Ir paskutiniojo rudens mėnesio viduryje buvo nurodoma, kad 1158 infekcija užsikrėtę šio miesto gyventojai iškeliavo anapilin.

Antradienį skelbiama, kad iki šiol miestas neteko 1262 infekuotų kauniečių (731 gyventojo tiesiogine mirties priežastimi pripažinta COVID-19 infekcija). Lietuvoje jau mirė 12 764 susirgę šia liga žmonės, ir pusės jų (6737) pirmine mirties priežastimi, negalutiniais duomenimis, skelbiama  koronaviruso infekcija.

Pastarųjų keturiolikos parų laikotarpiu 100 tūkst. Kauno gyventojų nustatyta 1149,8 naujo koronaviruso infekcijos atvejo, pirmadienį – 146. Santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis Kaune viršija šalies vidurkį (864 atvejai). Mažiausias šis rodiklis, lyginant penkių didžiųjų Lietuvos miestų duomenis, šiuo metu nustatytas Šiauliuose (681,2 atvejo), didžiausias – Panevėžyje (per paskutines dvi savaites 100 tūkst. gyventojų – 1272,9 naujo COVID-19 atvejo).

Imunizacijos rodikliu tarp didžiųjų miestų savivaldybių pirmauja būtent Panevėžys – imunizuota (persirgo COVID-19 ar nuo jos pasiskiepijo) 77,6 proc. gyventojų, Kaune – 75,5 proc., Šiauliuose – 74,7 proc., Vilniuje – 74,2 proc. bei Klaipėdoje – 70,3 proc.

Viceministrė taip pat tikisi, kad Lietuvai neteks sekti Austrijos pavyzdžiu ir įvesti privalomo vakcinavimo, nors atskirose srityse – slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams – jis svarstomas.

„Šiandien labai norėtųsi to optimizmo ir turime trečią savaitę, kai skaičiai stabilūs arba nėra augantys. Neabejotinai turime sudėtingesnę situaciją su reanimacijos pacientais, bet ir ten yra stabilumas“, – pirmadienį LRT sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.

„Šiandien galime pasidžiaugti, kad esame viena iš aštuonių šalių, kur susirgimų skaičius COVID-19 liga yra sumažėjęs, skirtingai nuo tokių Europos Sąjungos šalių kaip Austrija, Italija, kitos šalys turi padidėjimą antra savaitė“, – kalbėjo viceministrė.

Tuo pačiu ji pažymėjo, kad kol kas anksti vertinti, ar situacija visiškai stabilizavosi, nes situacija priklauso nuo daugelio faktorių, pasiskiepijusių dviem dozėmis žmonių imunitetas mažėja.

„Turime šiek tiek palaukti,  žinote, kad ir imunitetas, apsauga mažėja, ir nuo daugelio dalykų priklausys (situacija). Šiandien galime atsikvėpti, kad turim stabilią situaciją, kiek ilgai tai truks – sunku pasakyti“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

Klausiama, ar situacijai blogėjant Lietuvoje būtų įvestas visuotinis privalomas skiepijimas, viceministrė sakė, jog tikisi, kad „Austrijos pavyzdžiu neteks sekti“.

„Manykime, kad tokiam dalykui kaip visuotinis privalomas vakcinacijos įvedimas nebus poreikio“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Lietuvoje naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėja daugiau nei dvi savaites ir pirmadienį siekė 996,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis nukrito iki 10 procentų.

Praėjusią parą nustatytas 851 naujas COVID-19 atvejis, mirė 23 žmonės, ligoninėse šiuo metu gydomi 1558 COVID-19 sergantys pacientai, 136 iš jų – reanimacijoje, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

„Epidemiologinė situacija dar nėra ta, kad galėtume tokio dydžio, tokio masiškumo tas akcijas organizuoti“, – penktadienį LRT pareiškė premjerės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais.

Ž. Gudlevičienė sutinka, kad reikalavimai nedraudžia organizuoti išpardavimų ir prašo prekybininkų užtikrinti, kad nebūtų spūsčių. 

„Kad vienu metu parduotuvėse, esančiose prekybos centruose, nebūtų didelio skaičiaus žmonių ir tai būtų reguliuojama“, – teigė premjerės patarėja. 

„Prašyčiau, kad būtų užtikrinti atstumai tarp žmonių, atvykusių į akcijas, sustiprinta priežiūra, kaip pirkėjai laikosi saugumo reikalavimų“, – pridūrė Ž. Gudlevičienė.

Prekybininkai sako, kad turi galimybes reguliuoti srautus. 

Šį savaitgalį Vilniaus „Akropolyje“ vyks viena didžiausių išpardavimų akcijų „Jamam“. 

Redakcijos archyvo nuotr.

Antrajame pagal didumą šalies mieste nuo COVID-19 pasveiko 49 296, serga 3125 kauniečiai. Ir nors 7 paskutinių parų duomenys rodo, kad liga kasdien nustatoma vidutiniškai 273 gyventojams, praėjusi para buvo viltingesnė, – naujų atvejų Kaune patvirtinta 183. Mieste jau pasiektas 75,1 proc. galimos imunizacijos lygis, – tokia dalis gyventojų arba pasiskiepiję, arba persirgę viruso sukeliama liga. Žinoma, liūdesį kelia tai, kad 1187 infekuoti kauniečiai mirė (iš jų 683 – tiesiogiai nuo koronaviruso).

Kad ir mažėja santykinis per 14 parų nustatytas sergamumo rodiklis Kaune (ELTA primena, kad prieš savaitę jis buvo 1853,5 naujo COVID-19 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o dabar – 1666,7 atvejo), tačiau jis gerokai viršija šalies vidurkį (1152,9 atvejo).

Vilniuje, anot Statistikos departamento, dabar rodiklis mažesnis (per paskutines 2 savaites 100 tūkst. sostinės gyventojų priskaičiuota po 1315,7 naujo koronaviruso infekcijos atvejo), nors per ligšiolines 7 paras jų sumažėjo (-31,1 proc.). Savaitiniai naujų atvejų pokyčiai mažėjimo linkme fiksuoti ir Šiauliuose (-30 proc.), Panevėžyje (-13,6 proc.) bei Klaipėdoje (-10,8 proc.).

Deja, tik viena nedidelė pajūrio savivaldybė – Neringos – pagal sergamumo COVID-19 rodiklius sudarytame spalviniame Lietuvos žemėlapyje yra ištrūkusi iš juodosios į raudonąją zoną. O joje kiek anksčiau buvusi Ignalinos rajono savivaldybės teritorija vėl pajuodavo. Neringoje santykinai 100 tūkst. gyventojų, kaip ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas, per pastarąsias 2 savaites nustatytų naujų infekcijos atvejų skaičius nesiekia 500 (tiksliau – 466,9 atvejo).

Šiuo metu Lietuvoje yra dar 7 savivaldybės, kuriose priskaičiuota kiek daugiau nei po pusę tūkstančio ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių 28-iose santykinis sergamumas per pastarąsias 14 parų yra viršijęs 1000 naujų COVID-19 atvejų. Pradedant Šilutės rajono (1021,9 atvejo) ir baigiant bene mažiausia šalyje Birštono savivaldybe (2427,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Pastarojoje grupėje kol kas išlikusios visos penkios didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės.

16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 2390 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 902 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1747 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 15,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1188,3 atvejo – jis mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios ir siekia 11,5 procento.

Ligoninės ir mirtys

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 185 žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą.

92 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1454 žmonėms.

Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas galėtų būti įvestas COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240.

Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė devyni vyresni nei 80-ies metų žmonės, penki priklausė 70–79, du – 90–99 metų grupėms. Taip pat mirė po vieną vyresnį nei 100, 60-ies ir 50-ies metų žmogų.

Pilnai paskiepyti buvo trys mirusieji, jie priklausė 70–79, 80–89 metų grupėms.

Iš 6,4 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyta buvo 414. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 12,2 tūkst. mirčių.

Vakcinacija

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,84 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,59 mln., dar 160 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 7176 žmonės.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,9 proc. gyventojų. Ši dalis per parą ūgtelėjo 0,1 proc. punkto.

Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – beveik trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 69 procentai.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,57 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota beveik 3,5 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,07 mln. dozių.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 448 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga apie 24,6 tūkst. – keliais šimtais mažiau, nei buvo prieš parą.

„Žiūrint įvairiais pjūviais panašu, kad mokinių atostogos pristabdė epidemiją. Atvejų kritimas iki 20 metų amžiaus grupėse buvo tikėtas, bet jis persidavė ir kitoms amžiaus grupėms, kuriose stebimas atvejų augimo sustojimas. Kas svarbiausia, kad ligoninių skaičiai irgi pradėjo kristi (nors Kauno regione vis dar stebimas kilimas), kas reiškia, kad atvejų kritimas yra tvarus. Gulinčių reanimacijoje skaičiai jau kurį laiką nekyla. Šis rodiklis dabar svarbiausias, nes pagal jį bus sprendžiama, ar įvesti karantiną. Žiūrint istoriškai, dabartinės nustatytos ribos niekada nebuvo pasiektos, kas yra savotiškai gerai. Karantinas yra kraštutinė priemonė ir jis turi būti įvedamas kai iš tikrųjų yra blogai. Nors visuomenėje ir pasigirdo skundų dėl karantino sąlygų, bet bent jau mano nuomone karantino riba buvo nustatyta būtent atsižvelgiant į verslą. Žiūrint į istorinius duomenis ir dabartinę situaciją, karantino tikimybė yra maža. Turint omenyje imunizacijos lygį ir artėjančią revakcinaciją sunku patikėti, kad nustatytos ribos bus peržengtos“, – socialiniame tinkle rašė duomenų mokslininkas.

V. Zemlio-Balevičiaus feisbuko nuotr.

„Nors dabartinis epidemijos atokvėpis atrodo pozityviai, epidemija toli gražu nesibaigė. Kas dieną miršta po 50 žmonių (7 dienų vidurkis, trečias apibrėžimas). Kadangi griežtų priemonių nėra imamasi, tai tikėtina kad jei net ir pasiekėme piką tai leisimės nuo jo lėtai. Ir visai gali būti, kad mokinių atostogų efektas po savaitės, kitos, baigsis ir vėl pradėsime lipimą į viršų. Todėl ypatingai svarbu dabar visiems revakcinuotis, kai tik atsiras tam galimybė. Ligoninėse 20 proc. sergančių yra vakcinuoti, tai tą 20 proc. su revakcinacija galima sumažinti, taip sumažinant karantino tikimybę. Vėl gausis taip, kad atsakingi žmones saugos neatsakingus, na, bet ką padarysi, toks gyvenimas“, – įrašą baigė V. Zemlys-Balevičius.

Žiūrint į istorinius duomenis ir dabartinę situaciją, karantino tikimybė yra maža.

Praėjusią parą nustatyti 2365 nauji COVID-19 atvejai, mirė penkiolika žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiolika mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 3 tūkst. 148 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 974 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1723 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 70 mažiau nei prieš parą, 143 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1273 atvejus – jis mažėja nuo pirmadienio. 7 dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo savaitės pradžios ir siekia 13,8 procento.

Kasdien skelbiama daugybė COVID-19 atvejų ir mirčių statistikos, pagal įvairiausius parametrus rikiuojamos šalys, pateikiama vakcinacijos eigos dinamika. Kaip nepasiklysti skaičiuose ir iš jų padaryti tinkamas išvadas, aiškinamės su duomenų mokslininku dr. Vaidotu Zemliu-Balevičiumi.

Ar jau pikas

– Kokia dabartinė COVID-19 fazė: ar tikėtina, kad jau pasiekėme viršutinį tašką?

– Prieš lapkričio šventes buvo matomas sulėtėjimas, bet tokių sulėtėjimų pernai rudenį irgi buvo. Todėl sakyti, kad viršutinis taškas pasiektas, negalima. Realiai apie pasiektą viršutinį tašką galėsime kalbėti, kai kelias savaites stebėsime atvejų kritimą ir kai bent savaitę pradės mažėti COVID-19 pacientų skaičiai ligoninėse.

– Kiek laiko gali prireikti nuo atvejų piko nusileisti iš juodosios zonos pakopomis į raudonąją, paskui – geltonąją ir, pagaliau, žaliąją, jei reikšmingai nesikeis vakcinacijos ir pandemijos sugriežtinimų mastas?

– Kol nepasiekėme piko, negalima kalbėti, kiek laiko reikės epidemijai pasitraukti. Mano nuomone, žiema bus sunki.

Vakcinų nauda akivaizdi

– Kaip pandemijos mastas atskirose šalyse siejasi su vakcinuotų gyventojų procentais jose?

Lemia delta atmainos žymiai didesnis užkrečiamumas ir tai, kad per vasarą dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta pakankamai gyventojų.

– Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė paskiepijusios pažeidžiamiausias grupes beveik 100 proc. Jose pandemijos mastas žymiai mažesnis. Nors atvejų skaičiai ten nemaži, bet hospitalizuotų žmonių ir mirčių yra žymiai mažiau, negu tada, kai buvo toks pat epideminis lygis, o visa populiacija neskiepyta.

Kokia rizika mirti paskiepytiems ligoniams, palyginti su nepaskiepytais, jau suskaičiavo ir Lietuvos statistikos departamentas.

– Ar pasaulyje dar nefiksuojama, kad didėtų COVID-19 ligonių skaičius tarp tų asmenų, nuo kurių imunizacijos praėjęs pusmetis ir daugiau? Ar situacija neblogės, jei revakcinacija trečiu skiepu nebus aktyvi?

– Izraelio pavyzdys rodo, kad revakcinacija, deja, yra būtina. Tačiau dar nepakankamai tyrimų, kad būtų žinoma, kiek laiko vakcina išlieka efektyvi. Dabartinis pasirinktas šešių mėnesių laikotarpis, po kurio galima revakcinuotis, Lietuvoje yra tam tikras kompromisas. Jeigu vakcinacija trečiu skiepu bus vangi, turėsime problemišką vėlyvą žiemą ir pavasarį.

– Ar yra duomenų, kuria vakcina skiepytų žmonių dažniau buvo tarp hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19?

– Tokie duomenys tikrai yra, bet reikėtų klausti Lietuvos statistikos departamento, kodėl buvo nuspręsta jų neviešinti. Pasaulyje yra atlikti tyrimai apie skirtingų vakcinų efektyvumą, ir Lietuvoje jie neturėtų skirtis. Suskaičiuotas "Pfizer"/"BioNTech" gamintojo "Comirnaty" vakcinos efektyvumas atitinka pasaulinius skaičius, taigi ir kitų gamintojų vakcinų efektyvumo skaičiai turėtų juos atitikti. Deja, turint omeny visuomenės nuotaikas, tie nedideli skirtumai gali būti panaudoti kaip argumentas, kodėl nereikia skiepytis.

– Skelbiama, kiek ir po kurios vakcinos pasireiškė nepageidaujamų šalutinių reiškinių, bet ne kokiai daliai paskiepytųjų viena ar kita vakcina. Ar tokie duomenys neiškreipia nuomonės apie vieną ar kitą vakciną? Pavyzdžiui, "Comirnaty" vakcina paskiepyta kur kas daugiau nei kitomis.

– Jeigu žinome, kiek buvo kiekvienos vakcinos šalutinių reiškinių ir kiek kuria buvo paskiepyta, galima patiems tuos procentus suskaičiuoti. Kiek žmonių ir kokia vakcina yra paskiepyta,  skelbiama oficialiai ir labai detaliai.

Ar verta lygiuotis

– Dabar Europoje, vertinant pagal gyventojų skaičių, blogiausia situacija trijose Baltijos šalyse. Latvija pagal naujų atvejų skaičių net buvo pirma pasaulyje, nors šįsyk, skirtingai nei pirmos bangos metu, ėmėsi griežtų suvaržymų. Ar tai lemia delta atmainos specifiškumas?

– Lemia delta atmainos žymiai didesnis užkrečiamumas ir tai, kad per vasarą dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta pakankamai gyventojų.

– Kadangi į skirtingas šalis bangos atsirita skirtingu metu, nes specialistai užfiksuoja tik patį faktą, pavyzdžiui, kad Lietuva pagal gyventojų skaičių yra buvusi blogiausia pasaulyje. Palyginti tos pačios bangos viršūnes, ar tikrai buvome kritiškiausioje situacijoje? Ar svarbu lygintis, kurioje esi vietoje, – juk bangos skirtingose šalyse nesutampa?

– Nesvarbu lygintis, kurioje vietoje esame tarp kitų šalių. Svarbiau lyginti su situacija toje pačioje šalyje skirtingais laikotarpiais.

Laukia: pasak V.Zemlio-Balevičiaus, realiai apie pasiektą viršutinį tašką galėsime kalbėti, kai kelias savaites stebėsime atvejų kritimą ir kai bent savaitę pradės mažėti COVID-19 pacientų skaičiai ligoninėse. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokių duomenų yra dėl naujų koronaviruso atmainų – delta plius ar kitų?

– Naujos atmainos stebimos nuolat, bet kol kas visoms naujai atsirandančioms sunku konkuruoti su delta dėl jos didelio užkrečiamumo.

Duomenų problemos

Jeigu vakcinacija trečiu skiepu bus vangi, turėsime problemišką vėlyvą žiemą ir pavasarį.

– Vis dėlto, kuris COVID-19 rodiklis geriausiai apibūdina situaciją? Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad toks vienintelis – hospitalizacijų skaičius. Kaimynėje Lenkijoje pagal gyventojų skaičių ilgai buvo palyginti nedaug fiksuojama naujų atvejų, bet ir testų ten daryta mažiau.

– Situaciją nusako rodiklių visuma. Hospitalizacijų rodiklis yra aktualiausias, nes, kai jis aukštas, sveikatos apsaugos sistemai yra sunku normaliai funkcionuoti.

– Esate sakęs, kad, jei remiamasi neteisingais duomenimis, priimami ir neteisingi sprendimai. Duomenų pateikimo problemą Lietuva išsprendė, tačiau pandeminė situacija bloga. Ar priimami netinkami sprendimai? Ar netinkamai organizuojamas vakcinacijos procesas ir priemonės jai skatinti?

– Negalima sakyti, kad duomenų problemą Lietuva išsprendė. Situacija yra žymiai geresnė nei prieš metus, bet, deja, problemų išlieka. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip ir nepradėjo normaliai funkcionuoti, duomenys iš ligoninių vėluoja mėnesį.

Kita vertus, net ir geriausi duomenys niekada nepadės, jeigu bus ignoruojama, ką jie rodo. Epidemija parodė, kad Lietuva buvo labai prastai pasirengusi tokiai pandemijai, ir daugumą dabar patiriamų problemų būtų galima sieti būtent su pasiruošimo stoka, o ne su valdymo trūkumais. Jie, žinoma, nepadėjo, bet lieka atviras klausimas: ar idealus valdymas būtų padėjęs pasiekti geresnių rezultatų?

– Ne visos duomenų mokslininkų prognozės apie pandemijos eigą išsipildė. Kas tai lemia?

– Tai susiję su prognozavimo problemomis apskritai. Tiksliai prognozuoti galima tik labai aiškius procesus. Dažniausiai, kuo toliau į ateitį prognozuojama, tuo tos prognozės yra netikslesnės.

Labiau reikėtų kreipti dėmesį į skelbiamus scenarijus, kas būtų, jeigu būtų. Tada lengviau ir suprasti, kodėl vienas ar kitas scenarijus nepasiteisino, nes būna labai aiškios jų prielaidos.

– Paprognozuokite: kada COVID-19 liks ne daugiau nei sezoninis gripas?

– Mano spėjimas, kad kitais metais turėsime žymiai mažiau problemų. Pagrindinis klausimas, kiek laiko išsilaikys imunitetas po ligos ir ar revakcinacija yra būtina. Jeigu revakcinacija bus būtina, tai, deja, viskas vėl priklausys nuo žmonių noro vakcinuotis.

COVID-19 situacija Kauno regione įtempta

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu yra 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe.

"Jau pasiekėme praėjusių metų gruodžio mėnesio piko lygį. Tiek stacionaro ir intensyviosios terapijos lovų, skirtų COVID-19 pacientams, kol kas pakanka be didesnės įtampos užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas visiems besikreipiantiems. Be to, ilgąjį savaitgalį talkinome kitų regionų ligoninėms ir priėmėme šešiolika pacientų iš įvairių Vilniaus regiono gydymo įstaigų", – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Siekiant užtikrinti pagalbą pacientams, Kauno regiono gydymo įstaigose buvo paruoštas lovų rezervas. Nuo spalio 30 d. Kauno regione COVID-19 liga sergantiems pacientams papildomai skirta 50 stacionaro lovų su deguonies tiekimo galimybe ir dvi reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovos su DPV galimybe. Be to, buvo paruošta 40 papildomų lovų su deguonies tiekimo galimybe pacientams iš kitų regionų.

Skiepai: Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė paskiepijo pažeidžiamiausias grupes beveik 100 proc. Nors atvejų skaičiai ten nemaži, bet hospitalizuotų ligonių ir mirčių žymiai mažiau, negu tada, kai buvo toks pat epideminis lygis, o visa populiacija neskiepyta. Vilmanto Raupelio nuotr.

Lapkričio 3 d. duomenimis, Kauno regiono ligoninėse gydomi 477 pacientai, kuriems diagnozuota COVID-19 liga. Iš jų 424 pacientai gydomi stacionaro lovose su deguonies tiekimo galimybe, o 38 – RITS lovose su DPV galimybe. 53 pacientai, kuriems nustatyta COVID-19 liga, gydomi dėl kitų ligų.

"Vidutinis RITS lovose gydomų pacientų amžius yra apie 60 metų, o apie 90 proc. šių pacientų yra nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos," – apie situaciją Kauno regiono ligoninėse pasakojo Kauno klinikų generalinis direktorius. Pastarosiomis savaitėmis į Kauno regiono ligonines vidutiniškai per parą stacionariniam gydymui su deguonies tiekimo galimybe atvyksta kiek daugiau nei 40 pacientų. Kauno klinikose šiuo metu gydomi trys vaikai, kuriems diagnozuota COVID-19.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė ragina žmones paisyti rekomendacijos dirbti nuotoliniu būdu.

„Suprantama, kad ne visi darbai gali būti atliekami nuotoliniu būdu, tačiau tie, kuriems iš tiesų nėra būtinas fizinis darbuotojų susibūrimas, turėtų būti atliekami iš namų. Kuo mažiau mes kontaktuosime, tuo mažiau plis virusas“, – pranešime teigė specialistė.

„Ypatingai tai svarbu dabar, kai vaikai eina į mokyklas ir dalis jų yra dar nepaskiepyti. Užsikrėtus vaikui, nuotoliniu būdu dirbantys tėvai nutrauktų viruso plitimo grandinę – jie nepasidalintų virusu darbovietėse, iš kurių jis toliau parnešamas į kolegų šeimas, kurių nariai išnešioja virusą toliau po mokyklas, kitas darbovietes ir taip toliau“, – sakė ji.

Ji ragina laikytis ne tik valdžios reikalavimų, tačiau ir rekomendacijų.

Kuo mažiau mes kontaktuosime, tuo mažiau plis virusas.

„Lietuvoje dar nėra susiformavęs požiūris, kad rekomendacijų būtina laikytis lygiai taip pat kaip ir kitų įstatymų nuostatų. Visgi, norėtume paraginti nesivadovauti logika – jeigu manęs nebaus, tuomet ir nebūtina laikytis. Virusui nesvarbu, ar mes laikomės rekomendacijų, ar nuostatų, už kurių pažeidimą gresia baudos. Visi puikiai žinome, kaip veikia virusas – jis ieško žmogaus. Tad laikykimės ne tik reikalavimų, bet ir rekomendacijų ir nesudarykime jam galimybių daugintis“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Protrūkių skaičius ir toliau auga

NVSC duomenimis, bendras aktyvių COVID-19 protrūkių skaičius per savaitę dar labiau išaugo ir dabar siekia 965. Protrūkiai ir toliau fiksuojami ugdymo, gydymo, pramonės, paslaugų, maitinimo sektoriuose.

Protrūkiai ugdymo įstaigose vis dar sudaro didžiąją dalį – 675, tačiau kaip ir ankstesnėmis savaitėmis jie nėra skaitlingi, t. y. susijusių pirminių atvejų skaičius daugumoje iš jų (95 proc.) neviršija 10 atvejų. Didžiąją dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro protrūkiai pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 12 proc. visų ugdymo įstaigose užfiksuotų protrūkių.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų užregistruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos apskrityse.

Virusui nesvarbu, ar mes laikomės rekomendacijų, ar nuostatų, už kurių pažeidimą gresia baudos. Visi puikiai žinome, kaip veikia virusas – jis ieško žmogaus.

42-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių nežymiai padaugėjo prekybos, maisto pramonės, siuvimo įmonėse, tačiau padidėjimas nėra žymus, jis siekia kelis procentus. Atitinkamai užfiksuota 18, 16 ir septyni aktyvūs protrūkiai.

Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo užfiksuotas 81 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, ankstesnę savaitę jų buvo 64. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose protrūkių nustatyta vienu mažiau nei ankstesniąją savaitę – 16.

Paslaugų, statybos, transporto ir logistikos bei žemės ūkio įmonėse praėjusią savaitę išliko protrūkių mažėjimo tendencijos – lyginant su ankstesniąją savaite, čia nustatomų protrūkių dar pamažėjo. Protrūkių mažėjimas siekė nuo keliolikos iki 50 proc. Gamybos įmonėse keletą pastarųjų savaičių protrūkių buvo fiksuojama vis daugiau, tačiau 42-ąją savaitę ši tendencija pasikeitė – lyginant su ankstesne savaite protrūkių užfiksuota mažiau – iš viso 39, tuo tarpu ankstesniąją savaitę jų buvo 42.

Protrūkis – staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau ligos atvejų, tarpusavyje susijusių laiko ir vietos požiūriu, ir atkreipia dėmesį į priemones, kurios yra svarbios, norint sustabdyti infekcijos plitimą.