Senas parašas nebegalioja
Interneto ryšiui užkariaujant pasaulį, visą informaciją gauname, įvairias prekes perkame ar parduodame, daugybę kitokių sandorių sudarome neišeidami iš namų. Natūralu, kad taip tvarkomi ir medicininiai dokumentai, ir tai itin patogu, juolab sergantiems žmonėms.
E.sveikatos sistema mūsų šalyje kuriama nuo 2005 m., tačiau e.receptai pradėti rašyti dar visai neseniai. Kiek anksčiau įsibėgėjo e.nedarbingumo pažymų rašymas. Taip išduodami ir mirties liudijimai bei kai kurie kiti dokumentai.
Medicininė dokumentacija pasirašoma e.parašu, tačiau šią savaitę jie jau nebegalioja. Taip nutiko gydymo įstaigose, kurios naudojosi Skaitmeninio sertifikavimo centro e.parašu. Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendė nebepratęsti jo išduoto e.parašo sertifikatų galiojimo. Teigiama, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras neįrodė savo paslaugų patikimumo, todėl buvo panaikinta teisė įmonei išduoti e.parašo sertifikatus, o išduotųjų galiojimą šių metų vasarį, kai buvo priimtas sprendimas, pratęsė trims mėnesiams.
Medikai, naudodamiesi e.sveikatos sistema, susidūrė su problemomis, bet ne dėl e.parašo.
Reikalauja papildomų išlaidų
Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė Rasa Abariuvienė patikino, kad perspėjus apie e.parašo galiojimo pabaigą gydymo įstaigoje chaoso nekilo, ir tik dėl to, kad gydytojai prisiėmė atsakomybę ant savo pečių, pasitelkę darbui savo asmeninius dokumentus.
E.parašo sertifikatus, be Skaitmeninio sertifikavimo centro, išduoda Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos ir Registrų centras, užimantys atitinkamai apie du trečdalius ir trečdalį rinkos.
"Tikėjomės e.parašus nusipirkti iš Registrų centro, bet jie neturi šiai paslaugai teikti reikalingų USB laikmenų", – gydytoja R.Abariuvienė apgailestavo, kad tarptautinį jų pirkimo konkursą dar tik rengiamasi skelbti, bei pasiguodžia, kad vos sužinojus apie senųjų parašų galiojimo pabaigą poliklinika įvairiais raštais atsakingoms institucijoms prašė pagalbos, bet nei jos, nei atsakymų nesulaukė.
E.parašu buvusios Kalniečių poliklinikos medikai naudojosi nuo 2010 m., kai buvo sukurta bendra sistema su "Sodra" išrašant nedarbingumo pažymas.
"Visą tą laiką kasmet pratęsdavome sutartis, tai buvo darbo priemonė, o dabar – parašai blogi. Registrų centre jų nusipirkti negalima, kitų variantų nėra, kaip ir jokio atsako nei iš Ryšių reguliavimo tarnybos, nei iš Registrų centro. Visa mūsų e.sveikatos sistema pritaikyta prie tų parašų", – gydytoja R.Abariuvienė pridūrė, kad, norint pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortelėmis, ne tik nesaugu, bet ir būtina įsigyti jų skaitytuvą, vadinasi, papildomai išlaidauti.
Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą.
Be to, pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortele galima tik tais kompiuteriais, kurie turi prieigą prie "Windows" operacinės sistemos. Jai įdiegti taip pat reikia didelių investicijų.
Padėtis be išeities
Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą. Negana to, jais negalima pasirašyti dokumentų, siunčiamų į e.sveikatos sistemą ir "Sodrą".
"Šių institucijų atstovai pripažino problemą ir teigė planuojantys ją išspręsti artimiausiu metu, tačiau nurodyti konkretaus termino taip pat negalėjo", – patvirtino Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
Šios gydymo įstaigos Informacinių technologijų skyriaus vadovo Antano Jankūno įsitikinimu, mobiliojo ryšio e.parašas vis tiek nebūtų gera išeitis, nes ši priemonė neturi paketinio pasirašymo galimybės, o pasirašymo procesas, įvedant asmens kodą, gaunant kodą į išmanųjį telefoną ir įvedant jį kompiuteryje yra per ilgai trunkantis procesas, gydytojui per dieną pasirašant dešimtis e.receptų ir kitų į e.sveikatą siunčiamų e.formų. Vien Kalniečių padalinyje kasdien apsilanko apie 1 300 pacientų.
Rūpi tik medikams
Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė R.Abariuvienė patvirtino, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras apskundė Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą panaikinti įmonės e.parašo sertifikatų galiojimą ir dabar šis klausimas nagrinėjamas teisme.
"Liūdna, kad kažkas pešasi, o medikai ir ligoniai niekam nerūpi. Mes stengiamės vieni kitiems padėti, kad pacientai gautų viską kaip iki šiol. Juk jie nekalti, kad institucijos nesusitvarko", – gydytoja R.Abariuvienė sutelkė kolektyvą, kurio nariai jaučia didelę atsakomybę prieš ligonius ir už savo darbą, net neturėdami tinkamų sąlygų.
Iš tiesų Skaitmeninio sertifikavimo centro atstovų teigimu, jie dar vasario pradžioje Ryšių reguliavimo tarnybai pateikė dokumentus naujai elektroninio parašo sertifikatų licencijai gauti. Tarnyba iki šiol vertina, ar naujai ketinamos teikti paslaugos atitinka ES reglamente įtvirtintus saugumo reikalavimus.
Kauno miesto poliklinikos Informacinių technologijų skyriaus vadovas A.Jankūnas patvirtina, kad nė vienas iš Ryšių reguliavimo tarnybos siūlomų e.pasirašymo būdų operatyviai nesprendžia susiklosčiusios situacijos. Kovo pradžioje Registrų centras tikino, kad per mėnesį ar du bus atnaujinta PDF dokumentų pasirašymo sistema "Unisign" ir joje bus galima pasirašinėti iš skirtingų operacinių sistemų ir naršyklių, bet ši sistema nebaigta iki šiol.
Audito išvados pribloškia
Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu.
Pabaigos nematyti ir kuriant e.sveikatos sistemą šalies mastu. Prie šio proceso labai daug prisidėjo Registrų centras. Po to, kai jis tapo pavaldus Susisiekimo ministerijai, ši praėjusių metų rudenį inicijavo e.sveikatos sistemos kūrimo auditą.
Jį atlikus patvirtinta, kad Registrų centro užsakymu e.sveikatos informacinę sistemą už 1,541 mln. eurų kūrė ir diegė Lietuvos ir Estijos bendrovė "Nortal", o e.recepto posistemę už 393 tūkst. eurų – bendrovė "Algoritmų sistemos". ES remiamas e.sveikatos projektas vykdomas nuo 2005 m., į jį investuota 40 mln. eurų, 2014–2020 m. skirta dar 28,25 mln. eurų.
Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu. Auditoriai nustatė lėšų švaistymo, neracionalaus jų naudojimo, viešųjų pirkimų pažeidimų faktų.
"Technologijos nepasiteisino, nepabaigti darbai apmokėti, o pasibaigus sutartims skirti milijonai eurų sistemos priežiūrai, laikinai projekte paslaugas teikę įmonių darbuotojai masiškai įdarbinti Registrų centre", – teigiama audito išvadose.
Kompleksinį e.sveikatos sistemos kūrimo auditą Susisiekimo ministerija atliko bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir nepriklausomais informacinių technologijų srities ekspertais.
Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.
Milijonai tolesnei priežiūrai
Prastai veikiančios e.sveikatos sistemos priežiūrai Sveikatos apsaugos ministerija skiria nemažai lėšų: 2015 m. antrą pusmetį – 0,2 mln. eurų, 2016 m. – 1 mln. eurų, 2017 m. – apie 2 mln. eurų.
Auditoriai nustatė, kad su šia sistema dirbantiems 45 Registrų centro darbuotojams atlyginimas skiriamas iš projekto lėšų. Negana to, praėjusiais metais jis padidintas beveik dvigubai.
Pažeidimų, kuriant e.sveikatos sistemą, nustatyta ir anksčiau, juos konstatavo Valstybės kontrolė ir kitos institucijos, tačiau išvadų nepadaryta, lėšų švaistytojai nenubausti, sistema neveikia taip, kaip buvo planuota.
Kaip tai vertina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga?
"Gaila, kad teko paveldėti tokią problemišką situaciją. Vos tik pradėjus dirbti, su komanda iškart ėmėme spręsti problemas ir iki šiol dedame pastangas užtikrinti, kad e.sveikata veiktų visu pajėgumu. Naujų sistemų tikrai nebus kuriama, nes tai būtų pernelyg neatsakingas elgesys su mokesčių mokėtojų pinigais. Tai reiškia, kad jos neišmesime į šiukšlių dėžę ir padarysime viską, kad e.sveikata kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu, panaudojant kuo mažiau investicijų. Per daugiau nei metus jau pavyko pasiekti nemažai – sistema veikia vis didesniu pajėgumu, prie jos jungiasi vis daugiau vartotojų", – ministras A.Veryga atsakė tą patį, ką jau yra teigęs ne kartą, nors pokyčių nėra.
Į klausimą, ar dėl iššvaistytų milijonų neketina kreiptis į teisėsaugą, neatsakė.
