„Atsakovai – asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Mindaugas Ramoška ir Erika Švenčionienė – antradienį pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo“, – BNS trečiadienį informavo teismo atstovė Daina Stasiukynienė.

Apeliacinės instancijos teismo prašoma panaikinti sprendimą likviduoti asociaciją ir priimti naują sprendimą – ieškovo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas.

Likviduoti asociaciją teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, jog ji buvo įsteigta neteisėtai. Likvidatoriumi paskirtas Turto bankas.

Teismas nustatė, kad buvo pažeistos tam tikros asociacijų steigimo taisyklės. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Teisėja Enrika Janušonienė atkreipė dėmesį, kad asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje.

„Taip iš esmės buvo neigiama Lietuvos konstitucinė santvarka, tai yra, kad Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė valstybė“, – sakė teisėja.

Pasak jos, asociacija viešai palaikė Rusiją šiai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Pasak E. Janušonienės, asociacijos steigėjai prisidengė žodžio laisve, tačiau, pagal Lietuvos Konstituciją, laisvė skleisti informaciją yra nesusijusi su dezinformacija, su socialinės nesantaikos kurstymu ar kita neteisėta veikla.

Į teismą su prašymu pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti kreipėsi Generalinė prokuratūra.

Kovo pradžioje Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad „Tarptautinis kaimynystės forumas“ įregistruotas Baltarusijoje.

Kol vyks teisminiai ginčai, E. Švenčionienė žada steigti dar kelias organizacijas ir dalyvauti ateinančiuose Seimo rinkimuose.

„Mes nelauksime nieko, nes mūsų veikla graži, ji suplanuota jau keliems metams į priekį. Mes įsisteigsime kelias organizacijas, kad valstybės administratoriai turėtų darbo. Kad mes galėtume normaliai vykdyti savo veiklą, gražią veiklą, labai gražią ir reikalingą Lietuvai. Mus maloniai sutinka sutinka baltarusiai, kaip sako, kaip mes gražiai vieni šalia kitų gyvenome“, – žurnalistams sakė E. Švenčionienė.

Mes nelauksime nieko, nes mūsų veikla graži, ji suplanuota jau keliems metams į priekį.

Anot jos, organizacija nepripažįsta teismo sprendimo, vertina jį kaip nedemokratišką, o teismo procesą ji vadino „geru spektakliu“.

„Geros kaimynystės forumas nepadarė nė vieno pažeidimo. Kokią žalą padarė forumas, sakydamas, kad reikia bendrauti su kaimynais, nes dėl to kenčia ekonomika, nes dėl nutrauktų ryšių Lietuva krenta į bedugnę?“, – klausė E. Švenčionienė.

Kaip žurnalistams sakė teisėja Enrika Janušonienė, teismas konstatavo, kad E. Švenčionienės vadovaujamos organizacijos „tikslas yra veikti prieš Lietuvą“, pati asociacija Rusijoje „neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją“.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Pasak teisėjos, asociacija viešai palaikė Rusiją šiai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Tuo metu E. Švenčionienė žurnalistams teigė, kad jos ir jos bendraminčių pasisakymai buvo interpretuoti, o kitas asociacijos steigėjas Kazimieras Juraitis bylą vadino užsakomąja, politine, imitacine, „pasityčiojimu iš teisinės sistemos“.

„Mes sakome, kaip laimėti karinį konfliktą – tai reiškia nustoti žudyti žmones, kam mus reikalingi diplomatai? Kam mums reikalingi užsienio ministras visa užsienio ministerija visose šalyse? Mes taip ir sakome – mes turime be galo daug valdininkų, bet nesugebam dabar tokios civilizacijos klestėjimo metu spręsti konflikto susėdę prie stalo“, – sakė E. Švenčonienė.

Ji kartojo, kad forumas pasisako už gerą kaimynystę, už taiką, už konflikto pabaigimą, o teisėja forumo atstovų pasisakymus netinkamai interpretavo. E. Švenčionienė piktinosi Lietuvoje paplitusia Ukrainos palaikymo išraiška kabinant šios šalies vėliavą, jai kliuvo net ir teismo darbuotoja, švarko atlape įsisegusi Ukrainos vėliavos spalvos ženklelį.

„Man nepatinka, kad mano valstybėje kabo geltonai mėlynas skuduras, ji man – ne vėliava, šitas skuduras ne mano vėliava ir man yra pikta – jis kabo Seime, prie visų įstaigų. Atėjo va čia jau teismo kanclerė – matėte jos ženkliuką? Mes įpareigojom ją įsisegti šią vėliavą? Ar įpareigojom? Prašėm, kad ji paverstų Lietuvą pusiau Ukraina? Va čia yra didžiulis pažeidimas. Kodėl ji mums perša Ukrainą?“ – žurnalistams kalbėjo E. Švenčionienė.

Kaip atsakovai šioje civilinėje byloje taip pat yra Dmitrijus Glazkovas, K. Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška. Kaip tretieji asmenys dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.

Prokuratūra dar atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kitas – dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Per posėdį pasisakė bylą inicijavusi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė ir asociacijos vadovė Erika Švenčionienė.

„Ši byla yra neteisėta ir spjūvis demokratijai, nematau, kokią žalą padarėme Lietuvai“, – teismui sakė E. Švenčionienė.

Ji posėdyje pareikalavo, kad būtų priteista kompensacija „Tarptautinės geros kaimynystės forumui“, reputacinę žalą ji įvertino 150 tūkst. eurų, be to, E. Švenčionienė prašo jai asmeniškai priteisti 120 tūkst. eurų žalą.

„Nes tai neteisėtai inicijuotas procesas, mūsų steigėjų gyvenimas buvo sujauktas. Manau, kad demokratinėje visuomenėje niekas neturėjo teisės taikių piliečių veiklos įvardinti kaip grėsmės Lietuvai, vien dėl to, kad jie išdrįso išsakyti kitą nuomonę“, – per teismo posėdį sakė E. Švenčionienė.

Bylą dėl asociacijos likvidavimo ji pavadino „užsakomąja politine byla, nieko bendra neturinčia su viešojo intereso gynimu“, o jokių svarių argumentų Generalinė prokuratūra nesugebėjo pateikti.

Prokurorė S. Vasiliauskienė teismo paprašė „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“ pripažinti neteisėtai įsteigtu, likvidatoriumi paskiriant Turto banką.

„Atsakovai nepateikė įrodymų, kad asociacija veikė numatytais tikslais, jos veikla priešinga Konstitucijai, todėl neteisėtai įsteigta“, – sakė prokurorė S. Vasiliauskienė.

Prokurorė prašė panaikinti organizaciją dviem pagrindais – steigimo tikslai neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeistos juridinio asmens steigimo taisyklės.

„Išnagrinėjus bylą, šie pagrindai pasitvirtino, asociacija negali apimti visų gyvenimo sričių, asociacijos steigiamos interesams konkrečioje srityje tenkinti, neaišku, kokiems tikslams įsteigta asociacija“, – kalbėjo prokurorė.

Pasak jos, išvykų į Rusiją vaizdo įrašai nerodo, kad asociacija atitinka nors vieną tikslą, nurodytą įstatuose.

Vykimas į priešišką valstybę ir diskreditavimas pasisakant žiniasklaidai, pokalbių interviu stenogramos, pasisakymo turinys konstruojamas vien kryptimi –  kaip gera Lietuvai buvo esant Sovietų Sąjungoje ir kaip blogai dabar gyvena Lietuvos liaudis, tai vertinama kaip priešiška veikla.

„Vykimas į priešišką valstybę ir diskreditavimas pasisakant žiniasklaidai, pokalbių interviu stenogramos, pasisakymo turinys konstruojamas vien kryptimi –  kaip gera Lietuvai buvo esant Sovietų Sąjungoje ir kaip blogai dabar gyvena Lietuvos liaudis, tai vertinama kaip priešiška veikla“, – sakė prokurorė.

Ji taip pat pažymėjo, kad asociacijos atstovai savo pasisakymais pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o įvertinus Lietuvos gyventojų skiriamą paramą Rusijos užpultai šaliai, asociacijos nuomonės reiškimas visos tautos vardu prieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti vertinamas kaip tenkinantis viešąjį interesą.

„Pritarimas karui neatitinka Lietuvos oficialios pozicijos“, – sakė prokurorė.

Byloje baigiamųjų pasisakymų toliau bus klausoma vasario 13 dieną.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė ir keturi su juo susiję asmenys – Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška – šioje byloje dalyvauja kaip atsakovai.

Kaip tretieji asmenys byloje dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.

Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Generalinė prokuratūra pernai spalį pranešė apie teisėsaugos atliekamas kratas, reiškiamus įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiksmų.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

„Mes norim taikiai auginti vaikus, kurti savo šalį, groti, šokti, bet formuojama kitokia nuomonė, dirbtinai išpūstas burbulas, bandoma iš mūsų kažką sukurpti“, – per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo posėdį trečiadienį kalbėjo E. Švenčionienė.

Teisme buvo iš esmės pradėta nagrinėti civilinė byla dėl forumo likvidavimo. Į teismą kreipusis Generalinė prokuratūra teigia, kad asociaciją likviduoti prašoma įvertinus jos vadovės pasisakymus, taip pat narių veiksmus vykstant į Rusiją.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė ir keturi su juo susiję asmenys – Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška – šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.

Teisę į žodžio laisvę garantuoja Konstitucija, o ypač kai kalbama apie valdžios kritiką, visose šalyse yra valdžios kritika, pozicija ir opozicija yra normalu kritikuoti valdžią, siekiant saugesnės visuomenės.

„Kryptingas nuomonės formavimas, pasitelkiant žiniasklaidą, niekas mūsų niekur nefinansavo, mes pasiruošę taikiems ir geriems santykiams palaikyti“, – sakė asociacijos vadovė.

Teismas per posėdį išklausė Generalinės prokuratūros paaiškinimų ir pradėjo klausyti atsakovų paaiškinimų.

Prokuratūra laikosi pozicijos, jog asociacijos veikla neatitinka įstatymų reikalavimų, be to, analizuojant E. Švenčionienės pasisakymus Rusijos žiniasklaidai nustatyta, kad juose pritariama Rusijos karui prieš Ukrainą.

Prokuratūros teigimu, asociacijos nariai menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

E. Švenčionienė savo ruožtu pabrėžė teisę į žodžio laisvę ir valdžios kritiką.

„Teisę į žodžio laisvę garantuoja Konstitucija, o ypač kai kalbama apie valdžios kritiką, visose šalyse yra valdžios kritika, pozicija ir opozicija yra normalu kritikuoti valdžią, siekiant saugesnės visuomenės. Labai gaila, skaudu ir neteisinga, kad niekas neleidžia pasisakyti atstovams, jei jie neturi atstovo Seime. Mūsų veiklą per savo matymo ir suvokimo prizmę pristato kiti žmonės, ji tampa nebe ta, kurią mes vykdome“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

Teisme buvo peržiūrėti įvairių Lietuvos televizijos kanalų žinių ir laidų vaizdo įrašai, juose pranešta apie asociacijos narių vizitus į Baltarusiją, komentarus pateikė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, teisininkas Dainius Žalimas. Pastarojo interviu apie teisėsaugos neveiklumą asociacijos dalyvių atžvilgiu E. Švenčionienė įvertino kaip susidorojimą su ja. 

Ji laikėsi pozicijos, kad Generalinė prokuratūra ignoruoja galiojantį asociacijų įstatymą,  interpretuoja asociacijos veiklą, susiaurina įstatymu apibrėžtos asociacijos sąvoką.

„Asociacijos numatoma veikla yra plati, todėl ir veikla yra daugialypė, kadangi su kaimynais siejamos veiklos gali būti labai įvairios“, – sakė E. Švenčionienė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

„Įstatuose nurodyti tikslai formalūs, o  pasisakymai Rusijos laidose prieštarauja Konstitucijai, kenkia valstybei, tikrieji steigimo tikslai neteisėti, prieštarauja viešajai tvarkai ir asociacija negali veikti, turi būti laikoma neteisėtai įsteigta“, – per teismo posėdį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros prokurorė Sigita Vasiliauskienė.

Teisme buvo iš esmės pradėta nagrinėti civilinė byla dėl forumo likvidavimo. Į teismą kreipusis Generalinė prokuratūra teigia, kad asociaciją likviduoti prašoma įvertinus jos vadovės pasisakymus, taip pat narių veiksmus vykstant į Rusiją.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė ir keturi su juo susiję asmenys – Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška – šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.

Kaip tretieji asmenys byloje dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.

Prokuratūra atliko tyrimą

Prokurorė S. Vasiliauskienė teismui pasakojo, kad šiemet interneto portaluose pasirodžius informacijai, kad laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai atliekantis A. Paleckis už grotų įsteigė asociaciją, prokuratūra savo iniciatyva atliko tyrimą dėl steigimo aplinkybių.

Buvo nustatyta, kad penki asmenys birželio 24–25 dienomis sudarė steigimo sutartį, birželio 28 dieną asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre.

„Nustatėm, kad asociacijos veikla neatitinka įstatymų reikalavimų“, – sakė prokurorė.

Ji taip pat sakė, kad buvo analizuojami asociacijos vadovės E. Švenčionienės pasisakymai Rusijos žiniasklaidai, kuriuose pritariama Rusijos karui prieš Ukrainą, be to, moteris pasakojo, kad esą Lietuva labai blogai gyvena nutraukusi saitus su Rusija.

„Menkino Lietuvą, sakė, kad ji anksčiau naudojosi pigiais energetikos ištekliais, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, teigė, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus“, – apie E. Švenčionienės pasisakymus Rusijos žiniasklaidai kalbėjo prokurorė.

Asociacija rado advokatą  

Į teismo posėdį atvykusi E. Švenčionienė pareiškė, kad šis teismas neteisingas, iš anksto priimtas sprendimas uždaryti jos vadovaujamą organizaciją.

Tai ji pareiškė teisėjai Enrikai Janušonienei atmetus prašymą atidėti posėdį, kad jame galėtų dalyvauti E. Švenčionienės nurodyta advokatė. Asociacijos vadovė nurodė, jog su teisininke sudarė žodinę atstovavimo sutartį, ji byloje kol kas negali dalyvauti, nes iki vasario 1 dienos atostogauja Norvegijoje.

„Ši byla yra civilinė, galioja rungimosi principas, rungiasi šalys tarpusavyje, lygios šalys, visomis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Šis prašymas atmetamas, byloje nėra duomenų, kad sudaryta sutartis su advokatu“, – paskelbė teisėja E. Janušonienė.

Ji tap pat pašalino iš salės vieną žiūrovų, asociacijos narių palaikytoją, nes jis nesilaikė nustatytos tvarkos – per posėdį bendravo su proceso dalyviais.

„Manau, kad taip neteisinga, taip elgtis negalima, mes esame silpnoji pusė. (...) Per mažai laiko surasti advokatą, kiti nesutinka, bijo, kad atstovaudami mums, praras licenvciją. O tą, kurį radome, atostogauja iki vasario“, – teigė asociacijos vadovė.

Skundėsi, kad negali bendrauti

„Palikti mus be advokato yra nesąžininga, politinis elitas kišosi į šią bylą“, – teismui sakė iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kur atlieka bausmę, nuotoliniu būdu teisme dalyvavęs kitas atsakovas A. Paleckis.

Be to, E. Švenčionienė skundėsi, kad jai ir A. Juraičiui taikoma kardomoji priemonė – draudimas bendrauti tarpusavyje. Šį draudimą jiems pritaikė ikiteisminį tyrimą už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą atliekanti Generalinė prokuratūra.

Tuo metu teisėja atkreipė dėmesį, kad didžioji dauguma steigėjų turi teisę bendrauti tarpusavyje, jiems ši teisė neribojama. Atsakovai į tai ėmė šaukti, kad jie negali nuvykti į įkalinimo įstaigą, nes neturi dokumentų – juos paėmė prokuratūra.

Po šio pasisakymo teisėja įspėjo E. Švenčionienę dėl tvarkos teismo posėdyje nesilaikymo ir kalbėjimo nesuteikus žodžio. 

„Kitą kartą būsite pašalinta iš salės“, – įspėjo teisėja.

Lapkričio pabaigoje Registrų centras teismo nurodymu laikinai panaikino paramos gavėjo statusą A. Paleckio įkurtam „Tarptautiniam geros kaimynystės forumui“.

Jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinys būtų patenkintas, Registrų centras savo iniciatyva turėtų panaikinti atsakovui įregistruotą paramos gavėjo statusą.

Du ikiteisminiai tyrimai

Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Generalinė prokuratūra spalį pranešė apie teisėsaugos atliekamas kratas, reiškiamus įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiksmų.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

„Šiuo metu sulaikytų asmenų nėra“, – skelbia prokuratūra.

Pasak jos, kol kas daugiau informacijos apie įtariamuosius, jų veiksmus bei kitus tyrimo duomenis kol kas nebus teikiama.

Su asociacijos vadove Erika Švenčioniene, taip pat jos nariu Kazimieru Juraičiu BNS nepavyko susisiekti.

Su asociacijos vadove Erika Švenčioniene, taip pat jos nariais Kazimieru Juraičiu ir Dmitrijumi Glazkovu BNS susisiekti nepavyko.

K. Juraitis vėliau savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad teisėsauga kratas atliko jo paties bei kitų asociacijos atstovų E. Švenčionienės, Mindaugo Ramoškos gyvenamosiose patalpose, o E. Švenčionienė išvežta apklausai.

Pats K. Juraitis sako sulaukęs teisėsaugos kvietimo į apklausą penktadienį.

Įtarimai organizacijos nariams reiškiami tyrime dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Teisėsauga atlieka ir kitą ikiteisminį tyrimą dėl A. Paleckio parašo ant „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Jis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Šią savaitę teismas taip pat pradėjo nagrinėti Generalinės prokuratūros prašymą likviduoti asociaciją kaip neteisėtai įsteigtą. Anot prokuratūros, asociacijos dokumentuose nurodyta jos veikla neatitinka tikrosios, o tikrieji organizacijos tikslai yra neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai.

Teisėsaugos dėmesio „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Prieš kelias savaites „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai skelbė vyksiantys į Rusijos okupuotą Rytų Ukrainos dalį, kur ketino stebėti Maskvos rengtus pseudoreferendumus dėl šių teritorijų aneksijos.

E. Švenčionienė sakė, kad jai nepavyko nuvykti į Donbasą dėl sudarytų „labai didelių dirbtinių kliūčių“.

„Ši „Maisto banko“ akcija man – 20-ta, jubiliejinė“, – prieš keturias dienas feisbuke rašė E. Švenčionienė, pasidalijusi nuotraukomis, kuriose ji užfiksuota savanoriaujanti parduotuvėje Kaune.

Tokia nuotrauka sukėlė kai kurių internautų pasipiktinimą. Žmonės komentaruose kreipėsi į „Maisto banką“, klausdami, kaip Algirdo Paleckio bendražygei leidžiama rinkti maistą nepasiturintiems.

„Jūs rimtai?“ – klausė komentatorė Vika.

„Čia jums viskas gerai su šita dirbt?“ – nesuprato ir internautas Jonas.

Į nuomones sureagavo ir pats „Maisto bankas“. Pasak jų, E. Švenčionienė savanoriauti atėjo su Kauno Vyrų krizių centru. Vos apie tai sužinoję, labdaros organizacijos atstovai nuvyko į parduotuvę ir prašė moters pasišalinti.

„Jai nesutikus, kreipėmės į Vyrų krizių centrą. Jiems nepašalinus savo savanorės, surinkome paaukotą maistą ir akciją parduotuvėje, kuri buvo priskirta šiam centrui, nutraukėme. Akcija prasidėjo penktadienį 15 val. Pranešimą apie šios personos buvimą gavome apie 15.40 val.“, – aiškinosi „Maisto bankas“.

Anot jų, E. Švenčionienė dar ilgai priešinosi išvaroma iš parduotuvės.

„Gerą valandą vyko diskusijos, šauksmai, nenoras apleisti parduotuvės patalpas, tačiau galiausiai pavyko išprašyti. Apmaudu ir liūdna, kai bandoma pasinaudoti nevyriausybinėmis organizacijomis. Labai atsiprašome visų aukotojų, šios personos veiksmai visiškai nesuderinami su mūsų organizacijos vertybėmis“, – pabrėžė „Maisto bankas“.