Teisininkas – niekas?

Net ir žinantiems įstatymų gaires, neretai būna sunku apsiginti, ką jau kalbėti apie tuos, kuriems kodeksų tomai nėra kasdieniai skaitiniai. Tuo įsitikino advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius su savo kliente.

Šių metų kovo 4-osios rytas. Veiksmas vyksta Kaune. Suskamba kaunietės telefonas ir vyriškas balsas jai nurodo atvykti prie automobilio BMW. Teigiama, kad reikia patekti į mašinos vidų ir apžiūrėti. Prieš ketverius metus kaunietė buvo apiplėšta, todėl pabūgo tokio kvietimo, juolab kad skambinantysis neprisistatė. Tik frazė "nesiginčykite su pareigūnais" išdavė, kad skambina ne, tarkime, telefoninis sukčius.

Moters iškelta sąlyga, kad atvyks tik su advokatu, regis, dar labiau pablogino situaciją. Skambinantysis jai patarė nekonfliktuoti su pareigūnais ir bandė įtikinti, kad advokatas šioje situacijoje esą nereikalingas. Tačiau toks skambinančio asmens patarimas nenuramino kaunietės ir ji vis dėlto kreipėsi pagalbos į teisininką. Dar viena detalė – skambinantysis net nepaklausė, kur moteris palikusi automobilį. Policija viską žino ir mato?

Moteriai kartu su sūnumi ir advokatu artėjant prie jos automobilio, įvykiai ėmė suktis dar keistesne linkme. Prie jos BMW privažiavo kita mašina ir sustojo taip, kad moteris negalėtų išvažiuoti. Liaudiškai tariant, užstatė.

"Paklausiau kokiu pagrindu norima apžiūrėti automobilį", – įvykių seką prisiminė advokato padėjėjas E.Pavlovičius. "Tu čia esi niekas", – atrėžė vyrai moters advokatu prisistačiusiam E.Pavlovičiui.

Teisininkas neslėpė supratęs, kad čia ne šiaip prašalaičiai, o policijos pareigūnai. Nujautė ir tai, kad šie pareigūnų veiksmai gali būti dėl kito jo kliento, tačiau, buvo nuramintas, kad esą tai niekaip nesusiję.

"Tada kilo klausimas – kokiu pagrindu siekta patekti į automobilio vidų?" – tęsė E.Pavlovičius.

Situacija darėsi tragikomiška – vieni primygtinai reikalavo galimybės pateki į automobilį, kiti – dokumentų, liudijančių, kad pareigūnų veiksmai atliekami teisėtai. Panašu, kad kortas šioje situacijoje labai sumaišė "nieku" pavadintas teisininkas.

Moters skambutis Bendruoju pagalbos telefonu sukėlė dar daugiau sumaišties, bet atvykęs ekipažas netruko pasišalinti. Jiems kolegos atskleidė savo tapatybes ir greičiausiai paaiškino, kad Kauno Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas, o čia daromas automobilio poėmis.

Nustebino motyvai

Taigi, tam tikros detalės, atvykus patrulių ekipažui, incidento dalyviams tapo aiškesnės. Į automobilį nori patekti policijos pareigūnai ir atlikti poėmį, žadėdami, kad reikiamus dokumentus esą tuoj atspausdins. Teisininkas neatlyžo, nes automobilio savininkės atžvilgiu nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas. "O kas ji šiame baudžiamajame procese? – ir vėl retorinį klausimą iškėlė E.Pavlovičius. – Ji nėra proceso dalyvė. Tada pasakiau: "Parodykite poėmio dokumentą, ir mes atsitraukiame."

Po pusantros valandos pareigūnai pateikė poėmio dokumentą. "Tai kokiais įgaliojimais remdamiesi pareigūnai veikė pusantros  valandos?" – retorinius klausimus toliau kėlė E.Pavlovičius.

Laukiant oficialaus dokumento, būta kalbų ir apie automobilyje paliktą pasiklausymo aparatūrą, būta ir siūlymų pareigūnams pripažinti, kad jie nori išsiimti čia paliktą aparatūrą.

Pasak E.Pavlovičiaus, pateikę poėmio dokumentus, pareigūnai iškvietė automobilvežį mašinai nusitempti. Automobilio raktelius turėjo advokato padėjėjas. Transporto priemonė iki šiol areštuota. "Manau, kad jei būtume leidę apžiūrėti automobilį, jie būtų išsiėmę tai, ką paliko, ir net nebūtų nutempę mašinos", – svarstė advokato padėjėjas.

Tiesa, motyvas areštuoti automobilį ir jį paimti taip pat buvo keistokas. Esą BMW gali būti pirkta už neteisėtai įgytas lėšas, nors moteris yra pateikusi pajamų deklaraciją, kuri leidžia vertinti esant pakankamoms pajamoms įsigyti automobilį.

"Jei pareigūnai būtų pasakę, kad iš šio automobilio nori išimti pasiklausymo aparatūrą, kuri buvo įdėta dėl mano kito ginamojo, būtų parodę dokumentus, kurie bylotų, kad yra teismo nutartis pasiklausyti pokalbius, nieko tokio nebūtų įvykę. Nė vienu žodžiu nebūčiau galėjęs prieštarauti. Šiuo atveju viskas buvo kitaip", – situaciją apibūdino E.Pavlovičius.

Už iškvietimą – bauda

Tačiau tai dar ne istorijos pabaiga. Už karalių apnuoginusius veiksmus atsako iš policijos sulaukė ir automobilio savininkė, ir jai atstovavęs advokato padėjėjas. Skambutis pagalbos telefonu ir patrulių ekipažo atvykimas į incidento su tuo metu neprisistačiusiais pareigūnais vietą moteriai atsiėjo 200 eurų.

Automobilio savininkei buvo skirta bauda už administracinės teisės pažeidimą – esą be priežasties kvietė pagalbą. Paaiškinime Kauno Žaliakalnio policijos komisariato viršininkui kaunietė nurodė, kad pareigūnai neprisistatė, kad grasino ją uždaryti į areštinę, jei mėgins patraukti jų norimą apžiūrėti automobilį, nors jokių tai atlikti leidžiančių dokumentų nepateikė.

Paaiškinime moteris taip pat nurodė, kad tokius pareigūnų veiksmus laiko neteisėtu jos laisvės suvaržymu disponuoti jai priklausančiu automobiliu. Nurodė ir tai, kad neturėdama kitos išeities paskambino Bendruoju pagalbos telefonu vildamasi, kad oficialioji policija saugo, gina ir padeda.

"Kauno dienai" policijos atstovė taip pat paaiškino tos dienos pareigūnų veiksmus: "Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai Kaune, Šiaurės prospekte, po įtariamojo sulaikymo viename ikiteisminiame tyrime dėl plėšimo, pagal prokuroro sprendimą areštuoti automobilį, vykdė neatidėliotiną poėmį, nes turėta duomenų, kad šis automobilis buvo įsigytas už lėšas, gautas nusikalstamu būdu.

Liudininkų teigimu, neuniformuoti pareigūnai tik po pusantros valandos pateikė oficialius dokumentus, tačiau Kauno policijos vadovybė jų veiksmuose jokių pažeidimų neįžvelgė. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Automobilio oficialiai savininkei buvo paskambinta ir pranešta, kad byloje bus paimtas automobilis. Atvyko jos artimasis, advokatas ir ji pati. Kadangi jie norėjo automobiliu išvažiuoti, pareigūnai jį užstatė tarnybine transporto priemone.

Moteris, žinodama apie sprendimą ikiteisminiame tyrime areštuoti automobilį, du kartus skubios pagalbos telefonu skambino ir pranešė – pirmuoju atveju, kad kieme bandoma su automobilvežiu nutempti jos automobilį, antruoju – kad konfliktuoja su "Škoda" automobilio vairuotoju. Dėl melagingo tarnybų kvietimo moteriai buvo pradėta administracinė teisena.

Visais atvejais tiek uniformuoti, tiek neuniformuoti pareigūnai turi prisistatyti ir prisistato gyventojams. Šiuo atveju vienas iš pareigūnų, atvykusių paimti automobilio, pas moterį namuose plėšimo byloje atliko kratas, pildė procesinius dokumentus, todėl moteriai buvo pažįstamas iš anksčiau."

Advokatūros vertinimas

Ir tai dar ne šios istorijos pabaiga. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, kad būtų įvertintas advokato padėjėjo E.Pavlovičiaus elgesys ir sprendžiama dėl drausmės bylos advokato padėjėjui kėlimo.

Prašymą imtis veiksmų dėl advokato padėjėjo buvo grindžiamas tuo, kad esą orderį advokatas klientei išrašė nesudaręs su ja paslaugų teikimo sutarties ir trukdė trečiųjų asmenų veiklai, t. y. neperdavė pareigūnams norimo apžiūrėti automobilio raktelių.

Ar tai yra sunkinanti aplinkybė, jei į įvykio vietą atvažiuoja advokatas?

Advokatų taryba išklausė E.Pavlovičiaus paaiškinimo ir peržiūrėjo jo pateiktą konflikto vaizdo įrašą: "Advokato padėjėjo pateikti vaizdo įrašai patvirtino jo paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad automobilį buvo reikalaujama pateikti nesant jokio teisinio pagrindo ir tik vėliau, advokato padėjėjui atvykus į vietą ir kilus konfliktui dėl to, kad nesant teisinio pagrindo buvo reikalaujama pateikti automobilį, ikiteisminio tyrimo pareigūnė surašė nutarimą daryti poėmį, pagal kurį vėliau ir buvo atliktas šis veiksmas. Advokato padėjėjui atvykus į vietą, joks nutarimas dėl poėmio nebuvo priimtas ir automobilio savininkės ir advokato padėjėjas su juo nebuvo supažindinti."

Atsakyme policijai Advokatų taryba pabrėžė, kad advokato profesinės veiklos tikslas – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo profesines teises bei teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Aktyvūs advokato, sąžiningai ir protingai ginančio kliento interesus, veiksmai neretai sukelia priešingą suinteresuotumą turinčių asmenų nepasitenkinimą ir sąlygoja galimai nesąžiningą jų kreipimąsi į Lietuvos advokatūros organus savanaudiškais tikslais.

Advokatų taryba pateikė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad E.Pavlovičius būtų atlikęs kokius nors neteisėtus ar neetiškus veiksmus.

Potekstė glumina

Po Advokatų tarybos sprendimo nekelti advokato padėjėjui drausmės bylos, Kauno policija jokių veiksmų nebesiėmė. Automobilio savininkė taip pat neskundė sprendimo dėl administracinio nusižengimo, įvardyto kaip melagingas tarnybų kvietimas, kuriuo jai skirta 200 eurų bauda.

E.Pavlovičius paaiškino, kad klientė taip nusprendė remdamasi grynai matematiniais skaičiavimais – advokato paslauga surašyti skundą kainuos dar apie 500 eurų, plius kokie dveji metai tampymosi po teismus, tad bendra suma siekiant įrodyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu buvo skambinta ne be pagrindo, atsieitų apie tūkstantį eurų.

"Kokią žinutę siunčia policija skirdama moteriai baudą?" – ir vėl retorinį klausimą kėlė advokato padėjėjas. Išvadą galima padaryti patiems. Pasipriešinimas galimai neteisėtiems policijos veiksmams, trukusiems maždaug pusantros valandos, automobilio savininkei atsiėjo 200 eurų? O gal žinia, kad geriau nesinaudoti įstatymų gaires žinančių advokatų paslaugomis ir nuolankiai vykdyti policijos pareigūnų, net oficialiais dokumentais nepagrįstus reikalavimus?

Iš policijos komentaro "Kauno dienai" aišku tai, kad tiek uniformuoti, tiek neuniformuoti pareigūnai privalo prisistatyti. Vargu, ar pakankamas pagrindas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui yra tai, kad vienas iš jų jau kartą buvo susidūręs su automobilio savininke. Vargu, ar pakankamas pagrindas garantuoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui ir tai, kad tik po pusantros valandos konflikto buvo pateikti automobilio poėmio dokumentai. "Ar tai yra sunkinanti aplinkybė, jei į įvykio vietą atvažiuoja advokatas?" – klausimyną tęsė E.Pavlovičius.

Šokiruojantys signalai

Atrodo, kad galima taip įvelti žmogų į finansinės aferos pinkles, kad jis tik po daugelio metų sužino esąs skolingas nemenką sumą?

"Kaip kilo klausimas? Man užblokavo sąskaitą", – siūlo galą, kuris į kamuolį vynioja ne tik į teismų maratonus, bet ir Finansinių nusikaltimų tarnyboje (FNTT) pradėtą ikiteisminį tyrimą, mini kaunietė Violeta (pavardė redakcijai žinoma).

Užblokuota sąskaita – tik dalis bėdų puokštės. Dar viena naujiena buvo ne mažiau šokiruojanti: jai priklausantis nekilnojamasis turtas – namas – buvo areštuotas. "Turiu bėdų dėl pinigų, kurių akyse nemačiau", – šyptelėjo aklavietėje atsidūrusi moteris.

Violeta neneigia skolinusis pinigų, tačiau tikina, kad, kreditorius, kuris vėliau mirė, grąžinamas sumas žymėjo savo žiniaraščiuose.

Iš pirmo žvilgsnio – banali paskolos istorija. Tačiau visas paveikslas susideda iš painių detalių: Violetos buvusio sutuoktinio veiksmų, vekselio, paskolos raštelio, daug klausimų keliančių kreditoriaus ir antstolės santykių bylos dėl skolos, FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo.

Keturių vaikų mama mintimis grįžta į 2010-uosius, kai du vyresnieji vaikai buvo paaugliško amžiaus, mažoji – metukų, o Violeta laukėsi ketvirtosios dukrelės. Moters pasakojimu, tuo metu vyko teismai dėl žemės. Užsitęsęs procesas pareikalavo nenumatytų lėšų, kurių šeima pristigo. Tuometinio sutuoktinio siūlymui užstatyti namą moteris nepritarė.

Tada jis pasiūlė kitą išeitį – pasiskolinti pinigų iš jo vaikystės draugo Henriko Antano P.(pavardė redakcijai žinoma). Vyrai sutarė dėl 30 tūkst. litų.

"Man aiškino, kad čia viskas daroma draugiškai, tačiau dėl viso pikto reikia pasirašyti vekselį. Esą jį geriau man pasirašyti. Viską, kas buvo surašyta, skaičiau būdama pas notarę: 30 tūkst. litų, jokių procentų nenurodyta. Mėnesiui laiko. Aiškino, kad paskui sutvarkysime dokumentus, kažką pakeisime. Žinoma, neturėjau jokios praktikos paskolų reikaluose, su teisininkais nesikonsultavau. Fiksuota suma, procentų nėra – lyg ir viskas aišku", – tuometę situaciją dėstė Violeta.

Pasak moters, nuo 2010 m. Henriko Antano P. pinigai buvo mokami kiekvieną mėnesį. Pinigus kreditoriui perduodavo arba Violetos buvęs sutuoktinis, arba ji pati.

"Buvo kartojama, kad čia viskas daroma draugiškai, o nurodytas mėnesio terminas tėra nieko nereiškiantis formalumas", – susitarimus su Henriku Antanu P. minėjo Violeta.

Apie bylą nepranešė

Tačiau dar 2010 m., kitą dieną, kai suėjo mėnesio paskolos grąžinimo terminas, Henrikas Antanas P. kreipėsi į notarę. Pastaroji išdavė vykdomąjį raštą skolos išieškojimui, o antstolės Redos Stašenienės kontoroje ėmė suktis Violetos bylos reikalai. Dar po kelių mėnesių į antstolės kontoroje užvestą bylą Henrikas Antanas P. įrašė, kad sumokėta 444 litų, o skliausteliuose brūkštelėjo "atleisti". Violetos bylos, esančios pas antstolę, viršelį papuošė užrašas pieštuku "nieko nedaryti išieškotojo prašymu".

Įdomu tai, kad apie užsisukusią skolos išieškojimo procedūrą Violeta sužinojo tik 2018 m., nuvykusi į antstolės R.Stašenienės kontorą ir paprašiusi susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Jokių užuominų, jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad Violeta susipažinusi su dar nuo 2010-ųjų antstolės atliekamais veiksmais, esą nebuvo. Kaunietė tikino, kad nebuvo ir Henriko Antano P. oficialaus prašymo nevykdyti išieškojimo veiksmų.

"Kreditorius (Henrikas Antanas P. – red.past.) turėjo siųsti skolininkui priminimą ar reikalavimą sumokėti skolą. Tada tuos laiškus, į kuriuos skolininkas nekreipė dėmesio, turėjo nešti notarui, taip pat – vekselį ar skolos lapelį ir tik tada prašyti notaro išduoti vykdomąjį išrašą. Notaras privalėjo įvertinti, ar nepažeistos procedūros. Išdavus vykdomąjį išrašą, vekselis tampa aktyvuotas ir tada dokumentas nešamas antstoliui. Šiuo atveju toli gražu ne viskas buvo padaryta", –  situaciją komentavo advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.

Užrašas pieštuku ant bylos viršelio "nieko nedaryti" lyg ir patvirtina, kad tarp kreditoriaus ir skolininko finansiniai susitarimai vyko taip, kaip jie buvo sutarę.

Pasak Violetos, buvęs sutuoktinis arba ji kartą per mėnesį Henrikui Antanui P. grąžindavo dalį sumos, kaip ir buvo sutarę žodžiu. Pastarasis apie grąžintus pinigus žymėdavosi savo žurnale.

Įtartina antstolės pozicija

Dabar Violetą stebina, kodėl antstolė, paleidusi skolos išieškojimo mechanizmą ir areštavusi namą, nieko nedarė maždaug septynerius metus? "Septynerius metus aiškinama, kad nieko nereikia, o po septynerių metų atsibunda – oi, grąžinkite", – antstolės ir kreditoriaus veiksmais stebėjosi ir teisininkas E.Pavlovičius.

Pasak advokato padėjėjo, antstolio veiksmus apibrėžiančiose taisyklėse aiškūs terminai ir žingsniai, kaip greitai jis privalo veikti. "Jie turi staigiai išieškoti skolą, bet šiuo atveju delsiama septynerius metus. Kodėl?" – retoriškai klausė E.Pavlovičius. Hipotetiškai tokius neatsakomus klausimus galimai pridengia keliaženklės sumos, stiprinančios kreditorių ir antstolių susitarimus.

Violetos vardu pažymėtame bylos segtuve – vos keli popierėliai. Tarp jų – iš Lietuvoje veikusių bankų gauti atsakymai. Pastarieji byloja, kad viename banke Violeta turi dvi sąskaitas.

"Tuo metu mano atlyginimas siekė 6 tūkst. litų. Jei jau aš piktybiškai nemokėjau skolos, antstolė galėjo atlikti procesinius veiksmus ir nuo mano sąskaitos nurašyti tam tikrą sumą. Skola būtų buvusi seniai išieškota. Kodėl antstolė iš karto nesiėmė išieškoti? Kodėl ta byla šitiek metų tiesiog gulėjo?" – klausimus kėlė Violeta.

Aiškėja tikslas

Moteriai atstovaujantis E.Pavlovičius dėlioja teisinius akcentus: "Antstolė negalėjo areštuoti namo, nes sąskaitoje buvo pakankamai lėšų. Ji turėjo kreiptis į darbdavį, kad lėšos būtų nusiųstos į antstolės sąskaitą. Būtų pakakę kelių mėnesių, ir skolos neliktų.  Tačiau, matyt, tokio tikslo nebuvo", – svarstė E.Pavlovičius.

Iš padrikų gabaliukų dėliojasi, kad Henrikas Antanas P. turėjo visai kitą tikslą. Užrašas ant bylos "nieko nedaryti", regis, leidžia daryti prielaidą, kad pirmąkart paskolinta buvo tam, kad, turėdamas antstolės garantą, kreditorius skolininką prisirištų kone visam likusiam gyvenimui.

Pasak E.Pavlovičiaus, apie bet kokius procesinius veiksmus Violeta turėjo būti informuota, tačiau jokie laiškai su antstolio patvarkymais jos nepasiekė. Moteris visą laiką gyveno toje pačioje vietoje, augino vaikus ir didžiąją laiko dalį leido namuose. Ir per septynerius metus iš antstolės – jokių žinių.

"Galų gale, prieš imdamasis veiksmų, antstolis privalo įsitikinti, kad pašalintos visos kliūtys jo patvarkymams vykdyti. Įsitikino? Kaip?" –  stebėjosi E.Pavlovičius. Jo teigimu, nėra jokių dokumentų, liudijančių, kad jo klientė žinojo apie galimą išieškojimą .

Advokato padėjėjas E.Pavlovičius įsitikinęs, kad antstolė turėjo galimybę išieškoti skolą gerokai anksčiau, o ne laikyti bylą stalčiuje.

Grąžinta dvigubai?

Po pirmojo vekselio, pasirašyto 2010 m., 2011-aisiais buvo surašytas skolos lapelis dar 20 tūkst. litų. Sunku patikėti, kad Henrikas Antanas P. būtų skolinęs dar vieną sumą asmeniui, kuris negrąžina to, ką jau buvo pasiskolinęs.

"Nuolat mokėta po 1 000 litų, o nuo 2015 m., pasikeitus nacionalinei valiutai, mokėta po 300 eurų. Pinigai buvo perduodami ne tik Henrikui Antanui P., bet ir jo sutuoktinei Vidai P. (pavardė redakcijai žinoma) arba dukrai Jūratei S. (pavardė redakcijai žinoma). Tai vyko jų namuose, mūsų namuose, buvusioje mano darbovietėje", – pasakoja Violeta.

Išeina, kad Violeta iš Henriko Antano P. iš viso pasiskolino 50 tūkst. litų tuomete valiuta (14 481 eurų). Aiškinama, kad mokėta nuo pirmo paskolos mėnesio dar 2010 m., tad, kaunietės skaičiavimu, pasiskolinta suma grąžinta du kartus, t.y. sumokėta beveik 29 tūkst. eurų. Violeta tikina, kad visus šiuos mokėjimus Henrikas Antanas P. žymėjosi savo užrašuose, tačiau neteikė jokių pakvitavimų.

2017 m. spalį Henrikas Antanas P. mirė. Jo turto ir suteiktų paskolų paveldėtojomis tapo žmona ir dukra. Štai tada Violetos bėdų karuselė įgavo pagreitį. Paveldėtojos ėmė raginti moterį grąžinti skolą ir pasirašyti skolos lapelį velionio žmonos vardu.

Iškalbinga medžiaga

Violeta tikina, kad ne vieną kartą kalbėjosi su paveldėtojomis apie tai, jog pinigai buvo mokami ir paskola atiduota. Šiuos pokalbiu filmavo Violetos dukra. Juose aiškiai girdėti, kaip paveldėtojos sutinka, kad Violeta mokėjo, kalba apie tai, kad "tėvelis žymėjosi", tačiau, nepaisant to, vis tiek reikalauja mokėti. "Gerai, kad mokėjote. Visi taip daro", – girdėti Vidos P. žodžiai.

Kone kiekvieno pokalbio metu Henriko Antano P. dukra ragina Violetą pasirašyti su mama naują skolos lapelį. "Gal tai būtų buvusi dar viena skola", – dabar šį spaudimą vertina Violeta.

Galiausiai mirusio Henriko Antano P. žmona ir dukra Violetai pareiškė civilinį ieškinį dėl skolos. Tačiau kaip įrodyti, kad mokėjai skolą, jei neturi jokio pakvitavimo apie atliktą mokėjimą?

"Teismų praktikoje yra numatyta, jei nėra pakvitavimo, įrodinėti galima kitais teisėtais būdais. Buvo liudininkai, vaizdo įrašai, pradėtas ikiteisminis tyrimas Vidos P. ir jos dukros atžvilgiu, tačiau to teismui nepakako", – juridinius niuansus akcentavo advokato padėjėjas E.Pavlovičius, atstovavęs Violetai teisme.

Teismas priėmė ganėtinai keistą sprendimą – lyg ir pripažino, kad skolą Violeta mokėjo, tačiau vis tiek priteisė ieškovėms per 11 tūkst. eurų. Šis sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Paveldėtojos pozicija

Vida P., kalbėdama su "Kauno diena", neslėpė pykčio. "Ji nieko nemokėjo ir nori pasinaudoti vyro mirtimi. Ji padavė į teismą, užsiundė FNTT", – liejosi moteris. Tik vėliau Vida P. pasitaisė, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi pati, tačiau Violeta apskundė teismo sprendimą.

Moteris neigė ir filmuotoje medžiagoje savo pačios sakomus žodžius, kad Violeta mokėjo skolą dalimis, prisiminimus, kad 2017 m. gruodį, prieš Kalėdas, kartu su pinigais atvežė žąsį.

Vida P. neslėpė, kad Violeta – ne vienintelė, kuri esą turi grąžinti paskolintus pinigus. Dėl įsiskolinimų teisminiai procesai pradėti ir su kitais asmenimis, kurių yra gal koks dešimt.

Kiek nuo procentų buvo sumokėta mokesčių?  Vida P. puolė tikinti, kad jos vyras niekada neskolino pinigų už procentus. Esą visada tokie finansiniai santykiai buvę draugiški.

Iškalbingas įrašas

"Kauno diena" gavo pokalbio tarp Violetos ir Vidos P. ištrauką.

Violeta: Aš nežinau ką manyti, raštiško susitarimo mes neturime.

Vida: Tai niekas ir nedaro, su visais mes taip bendraujame.

Violeta: Ir visi žmonės neturi jokio raštelio? Nė jokio raštelio?

Vida: Taip. Jokio.

Violeta: 28 800 sumokėjome ir mes problemiški buvome?

Vida: O kur tas jūsų mokėjimas? Kur jis yra?

Violeta: Kiekvieną mėnesį mokėta.

Vida: Nu tai gerai, nu taip ir priklauso, visi taip daro.

Violeta: Ir vyras?

Vida: Ką jūs manote, už dyką kas duoda?

Violeta: 28 tūkst. sumokėta vietoj 16 tūkst.

Vida: Tai šitie dalykai nesiskaito todėl, kad jums priklauso sumokėti. Ir visi taip moka. O pagrindinė skola yra va tokia, kurią mes prašome, kurią jūs turite grąžinti. O kad jūs tiek metų taip, tai jūs manot, už gražias akis jums kas duoda? Ką mes pinigus iš dangaus gavome? Mes irgi uždirbom.

Violetos advokato įsitikinimu, šis pokalbis patvirtina, kad klientė sumokėjo skolą.

Tačiau Vida P. laikėsi savo: "Ji mane provokavo, uždavinėjo visokius klausimus. Ji mane filmavo mano namuose."

"O gal ji buvo mano vyro meilužė", – atrėmė Vida P., paprašyta pakomentuoti, kodėl jos sutuoktinis atidėjo pas antstolę pradėtą skolos išieškojimą.

Galimai nusikalstama veika

Verta dėmesio ir dar viena linija Violetos istorijoje. Tuo momentu, kai dėl Henriko Antano P. paveldėtojų reikalavimų žemė slydo iš po kojų, Violeta kreipėsi į nemokamos teisinės pagalbos advokatus. Ten dirbusi teisininkė netruko suprasti, kad Violetos paimtos paskolos – gudriai paspęsti spąstai lėšų pristigusiems asmenims.

"Aš nežinojau, ką man daryti. Važiuodama pas Henriko dukrą ir žmoną aiškintis dėl tų pinigų, paprašiau, kad dukra nufilmuotų mūsų pokalbius. Laikas buvo sunkus, todėl bijojau, kad galiu kažko nesuprasti ar pamiršti. Tuose įrašuose moterys pačios patvirtina, kad aš mokėjau pinigus", – paraginta nemokamos teisinės pagalbos advokatės, Violeta kreipėsi į FNTT.

Moters filmuota medžiaga tapo šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo pagrindu. FNTT padėkojo Violetai už pasitikėjimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų finansinių operacijų.

"Viskas gerai. Rūpinamasi, kad valstybei būtų sumokėti mokesčiai, tačiau kas iš to mano klientei?" – faktą, kad Violetos nėra tarp nukentėjusiųjų, pabrėžė E.Pavlovičius.

Galimai finansinių aferų lizdą ant lėkštutės pareigūnams atnešusi moteris palikta ant ledo. Pareigūnai net nepasivargino neviešinti Violetos pavardės. "Jei jums grasintų, kreipkitės", – pareigūnų raminimus prisiminė moteris.

Užfiksuoti pripažinimai

Kuo ypatinga moters filmuota medžiaga? Ne tik tuo, kad joje pinigus skolinusios moterys pripažįsta tokią savo veiklą. Joje užfiksuotos ir didžiulės dėžės, pilnos skolininkų lapelių. Tikėtina, kad tokių pririštų ir nuolat melžiamų asmenų, kuriems nebuvo išduodami jokie pakvitavimai, yra net kelios dešimtys.

Per kratas pareigūnai paėmė ir žurnalą, kuriame greičiausiai pinigus skolinęs dabar jau velionis, žmona, dukra galimai rašėsi, kiek kuris skolininkas pinigų grąžino. Tačiau šiuo žurnalu FNTT su Violeta nepasidalijo, kai ji kapstėsi teisme ir visais įmanomais būdais siekė įrodyti mokėjusi skolą nuo pat 2010 m.

Savo įsitikinimus apie galimą nusikalstamą veiką Violeta išdėstė ir FNTT pateiktame prašyme pripažinti ją nukentėjusiąja. Moteris užsiminė ir apie įtarimus, kad galbūt tarp Henriko Antano P. ir antstolės R.Stašenienės egzistavo slaptas susitarimas.

Įtartinų sandorių schema paprasta: grąžinamas sumas žymėjosi savo žiniaraščiuose, tuo užtikrindamas, kad įsipareigojimai mažėja. Kai skola buvo grąžinta, kreipėsi į antstolę, kad ji pradėtų išieškojimą ir neigė pinigų grąžinimo faktą.

Po Henriko Antano P. mirties galimai nusikalstamą versliuką perėmė jo žmona ir dukra, kurios, Violetos įsitikinimu, veikė išvien.

Komentaras

Reda Stašenienė

Antstolė

Tiksliai pakomentuoti situacijos negalėčiau, nes buvo paprašyta tos moters bylą perduoti į civilinę bylą, kurioje kreditoriaus įpėdiniai su ja bylinėjasi. Tačiau ji buvo atėjusi ir advokatas buvo atėjęs.

Kiek prisimenu, kai kreditorius buvo gyvas, prašė nepardavinėti nekilnojamojo turto, tik užtikrinti, kad tas turtas būtų areštuotas. Tad raginimas ir turto areštas skolininkei buvo išsiųsti, kiek pamenu, tais pačiais metais, kai buvo užvesta byla (2010 m. – red.past.).

Kai kreditorius mirė, įpėdiniai paprašė nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Skola viršija Civilinio proceso kodekse numatytą sumą, kurią galima nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

Ar gali būti, kad raginimai nepasiekė skolininkės? Jei ji neatsiėmė iš pašto, tai gali būti. Tačiau ji buvo pernai, užpernai ir tą informaciją turėjo ir anksčiau. Negaliu komentuoti, ar raginimas buvo įteiktas, ar ne, tačiau jos adresu jis buvo išsiųstas. Dėl įvairių priežasčių žmonės neatsiima procesinių dokumentų, tačiau negaliu komentuoti be vykdomosios bylos.

Ar normalu, kad kreditorius paprašo nerealizuoti turto? Kodėl gi ne, jei jis su skolininku susitaria, kad mokės dalimis, tai negalima pulti tuoj pat realizuoti tą nekilnojamąjį turtą. Čia labiau kreditoriaus ir skolininko susitarimas.

Pakanka žodinio kreditoriaus pasakymo, kad nerealizuotų skolininko nekilnojamojo turto. Kreditoriaus žodinio pasakymo nepakaktų, jei būtų pažeidžiami skolininko interesai. Būna įvairių prašymų, dėl ko kreditorius prašo nepardavinėti turto. Šitas miręs kreditorius nebuvo toks drastiškas, kad sunaikintų skolininką. Yra įvairių kreditorių, įvairių aplinkybių, dėl kurių kreditorius neskuba išieškoti skolos.

Jei prašo nerealizuoti, juo labiau kad jokių palūkanų nenumatyta vykdomajame dokumente, tai tikrai nepažeidžiamos skolininko teisės.

Jei yra skola, tai ar kreditoriui, ar šiuo atveju mirusio kreditoriaus įpėdiniams turi būti grąžinta. Jei žmogus turi skolą, tai jis su kreditoriais sprendžia, kaip tą skolą grąžinti, o ne siekia išvengti grąžinti skolą. Ji eina per visas instancijas, štai ir į "Kauno dieną", tarsi tai padės jai išvengti skolos mokėjimo.

Informacijos, kad ji mokėjo, mes neturime. Ji galėjo parašyti, kad sumokėjo tiek ir tiek, tada antstolis būtų aiškinęsis ir gal paaiškėtų, kad skola visiškai padengta. Ar patariau tai daryti? Ne vienas ir ne du skolininkai yra ir apie kažkurį konkrečiai pasakyti tikrai negaliu.

Jei būtų parašiusi, būtume aiškinęsi, kaip, kokiu būdu mokėta, mums nepateikta informacija, ar ji aiškinasi su kreditoriaus įpėdiniais dėl skolos mokėjimo.

Finansinių nusikaltimų tarnybos komentaras

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 202 str. 1 dalį, įtariama vykdyta neteisėta finansinė veikla. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų).

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas. Surinkti duomenys perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Specialisto išvados dar nėra. Kol kas šiame ikiteisminiame tyrime niekam nepareikšti įtarimai.

Ar veikla buvo versliška, ar vykdyta stambiu mastu, nustatoma ikiteisminio tyrimo metu renkant duomenis. Šiuo metu teigti, kad vykdyta veikla buvo versliška ar stambiu mastu, galimybės nėra.

Kratų metu buvo rastos paskolos sutartys, paprastieji neprotestuotini vekseliai ir juodraščiai. Ikiteisminio tyrimo metu tiriama, ar buvo vykdyta neteisėta veikla. Paskolos sutarčių, paprastųjų neprotestuotinų vekselių neteisėtumo nustatymas nėra FNTT atliekamo tyrimo objektas. Šiuo metu nėra nustatyta ir tiriamai veiklai naudota suma.

Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas, numato, kad tokia nusikalstama veika daro žalą valstybės finansų sistemai, todėl fizinio asmens pripažinimas nukentėjusiuoju nėra galimas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamos veikos fizinių asmenų atžvilgiu nebuvo padarytos. Santykius tarp kreditoriaus ir skolininko reglamentuoja civilinė teisė.

Už viešumą baudžia

"Ar rašysite vardą ir pavardę? – nedrąsiai pasiteiravo Rasa (vardas pakeistas – red.past.), neabejojusi, kad savo patirtimi apie bendrovės "Tik darbas" siūlomas paslaugas turėtų pasidalyti viešai. – Geriau anonimiškai, nes mums taiko baudas už bet ką."

Rasa – viena iš daugelio ieškojusių galimybės išvažiuoti užsidirbti į Norvegiją, tačiau pakliuvusi į gudrius įdarbinimo tarpininkavimo agentūros spąstus. Šiandien jos ir dar ne mažiau kaip keturiolikos žmonių nelinksmos patirtys tapo advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus galvos skausmu.

E.Pavlovičius pastebi, kad į bendrovę "Tik darbas" dažniausiai kreipiasi socialiai pažeidžiami žmonės.

"Bendrovės "Tik darbas" strategija – iš pradžių duoda pasirašyti Nemokamų paslaugų sutartį ir Užstato administravimo sutartį, – E.Pavlovičiaus vertinimu, sutarčių šablonai yra aukšto teisinio lygio. – Kitaip tariant, sukurta schema, investuota pinigų į teisininkus, paruošusius šablonus, ir jie dirba naudodamiesi profesionaliai sukurtais šablonais. Jei tik gauna skundą, tuoj atremia kvalifikuoto teisininko parengtu atsakymu."

Advokato padėjėjas pastebėjo, kad, nepaisant profesionaliai parengtų sutarčių, tiesioginis bendravimas su bendrovės "Tik darbas" administracija lygus gatvės kalbai. Esą susirašinėjimas su administracija visiškai priešingas teisinėms vingrybėms klientams parengtose sutartyse.

"Ką jie daro? Jie prispaudžia klientus teisinėmis sutartimis, taip sukeldami psichologinį smurtą. Išsigandęs žmogus nežino, ką daryti. Ką jie tiksliai žino – kad tie žmonės nesutiks dirbti bet kur, o jei sutiks, tai labai maža dalis, todėl jie iš kietai sukaltų sutarčių pasipinigaus", – vertindamas klientų sudėliotas istorijas apie įdarbinimo tarpininkavimą dėstė teisininkas.

E.Pavlovičius pastebi, kad į bendrovės "Tik darbas" atstovus dažniausiai kreipiasi socialiai pažeidžiami žmonės. Sutartys, kurias jiems tenka pasirašyti, suraitytos tokia teisine kalba, kad, norint jas suprasti, pasigilinti tektų ir teisininkui.

"Išsilavinęs žmogus sunkiai suprastų tokią sutartį, o pas juos neretai ateina į sunkias situacijas patekę žmonės. Jie viliasi rasti darbą – tai jų siekiamybė, todėl pasirašo tai, ko vadinamieji įdarbintojai reikalauja", – žmogiškąjį faktorių mini E.Pavlovičius.

Spaudė susimokėti

Tęsiame Rasos istoriją. "Mes nutarėme išvykti dirbti į užsienį. Tai norėjome padaryti kuo greičiau. Skelbimuose radau darbo pasiūlymus Norvegijoje, Olandijoje ir parašiau, nes darbą siūliusi bendrovė "Tik darbas" bendrauja tik elektroniniais laiškais. Jie atsiuntė daug darbo Norvegijoje pasiūlymų", – apie pažintį su kompanija "Tik darbas" pasakoja Rasa.

Ši bendrovė prisistato esanti įdarbinimo tarpininkavimo agentūra. Dirbanti su Danijos, Olandijos, Norvegijos ir Vokietijos darbdaviais. Siūlanti darbus minėtų šalių logistikos, sandėliavimo, gamybos, maisto gamybos ir žemės ūkio sektoriuose. "Dirbame tik "On Line" principu, t.y. visas bendravimas su klientais ir dokumentų tvarkymas, sutarčių sudarymas vyksta internetu, nuotoliniu būdu", – būsimo bendravimo su klientu gaires brėžia įdarbinimo užsienyje tarpininkai.

"Tik vėliau supratome, kad "Tik darbas" yra ta pati jau anksčiau dėl apgavysčių nuskambėjusi kompanija "Rekruta". Rekvizitai.lt tuo metu skelbė apie bendrovę "Tik darbas" vien gerus atsiliepimus, todėl nesuabejojome. Vėliau pati patyriau, kad jie reikalauja ištrinti atsiliepimus arba grasina 1 000 eurų bauda už neva pažeistą konfidencialumą", – pasakojo Rasa.

Taigi po pirmosios pažinties įdarbintojai paprašė norinčių dirbti užsienyje asmenų CV, anglų kalbos žinių vertinimo. Jauni žmonės buvo užsibrėžę išvykti dirbti į Norvegiją. "Tik darbas" pateikė jiems neva Norvegijos darbdavių sutartis, darbo pobūdžio aprašymą, galimą darbo užmokestį.

"Buvo trys pasiūlymai, kuriuos mes atitikome. Tačiau jie net neklausė mūsų, ar sutinkame su tais pasiūlymais, o kalba ėmė suktis apie pinigus, kuriuos mes turime susimokėti. Tada ėmėme dvejoti. Tačiau jie mus vis ragino, kad greičiau susimokėtume, nes kitaip išvykimo laikas nusikels tolyn. Žodžiu, liepė kuo greičiau mokėti po 150 eurų", – pasakojo Rasa.

"Tik darbas" dar atsiuntė krūvą sutarčių, kurias abi pusės pasirašė, siuntė elektroniniu paštu. "Liepė laukti, kol darbdavys mus patvirtins. Ėjo savaitė, kita. Aš jiems vis rašiau, o jie vis liepė laukti, tačiau net neklausė, kokio tiksliai darbo mes norime", – dėstė Rasa.

Jie prispaudžia klientus teisinėmis sutartimis, taip sukeldami psichologinį smurtą. Išsigandęs žmogus nežino, ką daryti.

Norvegija nuplaukė

Galiausiai kompanija sulaukė darbo pasiūlymo, tačiau jį lydėjo bauda. Esą dirbti Norvegijoje norintys žmonės ne laiku pristatė reikalingas pažymas – apie sveikatą ir teistumą. Ne mažiau nustebino ir darbo pasiūlymas – vietoj išsvajotos Norvegijos buvo pasiūlyta Olandija.

"Jie traktavo, kad mes neatitikome Norvegijos darbdavio standartų, todėl siunčia mus į Olandiją. Bet mes kategoriškai atsisakėme Olandijos, nes tarėmės dėl Norvegijos. Tada ir prasidėjo visokie grasinimai, reikalavimai susimokėti baudą, jei nesumokėsime – tada dar kita bauda ir taip toliau", – pribloškiančią situaciją aiškino Rasa.

Pasitarę su teisininku, jie nemokėjo baudų. "Tikėjomės, kad jie atstos nuo mūsų. Tuos sumokėtus 150 eurų jau nutarėme palaidoti, bet jie baudas vis didino. Nuo 65 eurų bauda užaugo iki 255 eurų. Už vėlavimus, už tai, kad atsisakėme pasiūlymo, nors pasiūlymo dirbti Norvegijoje taip ir nebuvo", – pasakojo mergina.

Rasa neapsikentė ir rekvizitai.lt sudarytoje klientų atsiliepimų dalyje parašė klausimą: "Ar daug žmonių nukentėjo nuo bendrovės "Tik darbas"?

"Po šio įrašo praėjo kelios minutės ir elektroniniu paštu gavau laišką, kad pažeidžiau konfidencialumo sutartį, todėl man skiriama 1 tūkst. eurų bauda arba turiu pašalinti komentarą. Bet juk pagal konfidencialumo sutartį aš turėjau atskleisti kažkokią paslaptį, o aš nieko neatskleidžiau, tik paklausiau, nes kilo abejonių", – stebėjosi Rasa, nors komentarą vis dėlto pašalino.

Rado bendraminčių

Tolesnis "Tik darbas" administracijos spaudimas vertė darbo Norvegijoje ieškojusius asmenis sukti galvas, kaip nutraukti sudarytas sutartis, kad baigtųsi persekiojimas. Kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, vartotojų teises ginančią instituciją, tačiau paaiškėjo, kad tai ne jų kompetencijos reikalai.

"Kai "Tik darbas" pradėjo siųsti reikalavimus susimokėti baudas, tada įsitikinome, kad jie yra aferistai. Supratau, kodėl rekvizituose.lt buvo skelbiami tik geri atsiliepimai. Greičiausiai visiems parašiusiems kažką panašaus pasiūlė baudas, todėl žmonės trynė blogus komentarus", – neabejojo Rasa.

Galiausiai visagalis internetas suvedė Rasą ir jos draugus su daugiau per bendrovę "Tik darbas" mėginusių užsienyje įsidarbinti asmenų. Internetu rasti galbūt "Tik darbas" klientai jai  pasakojo papuolę į labai panašią schemą. Vieni prisipažino mokėję baudas, kiti buvo tiesiog palikti ramybėje.

"Kauno diena" taip pat įsitikino, kad į panašią situaciją kaip Rasa pakliuvo daugiau žmonių.

Tiesa, Rasa rado vieną neva išvažiavusį bendrovės "Tik darbas" administracijos rūpesčiu. Deja, istorija nepasirodė įkvepianti. Pasak Rasos, vyras nuvyko į Norvegiją, tarpininkaujant "Tik darbas", tačiau jų nurodyto darbdavio jis nerado. Susisiekus su "Tik darbas" atstovais, jam esą buvo pasiūlyta keliauti į Olandiją, tačiau kartą nusvilęs žmogus šovė atgal namo.

Rasa kelis kartus pakartojo pastebėjusi bendrovės "Tik darbas" atitikmenį su dabar jau bankrutavusia bendrove "Rekruta". Esą abiejų šių bendrovių šaknys tos pačios. "Rekruta"  taip pat pagarsėjo kaip įdarbinimo užsienyje aferistai.

Atsisakė bendrauti

"Kauno diena" pamėgino susisiekti su bendrove "Tik darbas". Bendrauti telefonu "Tik darbas" atstovai atsisakė. Nusiuntus elektroniniu paštu klausimus apie įdarbinimo specifiką, mastus ir paprašius pakomentuoti sutartis, kurias turi pasirašyti žmonės, netruko atskrieti atsakymas.

"Jokiame straipsnyje mes nesutinkame, kad būtų viešai nagrinėjamos mūsų įmonės verslo sutartys. Todėl komentarų šiuo klausimu neteiksime ir nesutinkame, kad tretieji asmenys komentuotų mūsų sutartis viešai, sutartis yra mūsų įmonės intelektinė nuosavybė.

Visos mūsų sutartys atitinka LR ir ES civilinėms sutartims keliamus reikalavimus. Kiekvienos sutarties paskirtis yra būtent tokia, kokia ir nurodyta pačioje sutartyje. Jokių siurprizinių ar paslėptų sąlygų mūsų naudojamose sutartyse nėra.

Todėl, jeigu turėsite mums klausimų apie mūsų siūlomus darbus, rašykite, bendrausime. Ir turėsite nurodyti tikslią jūsų straipsnio temą." Šį laišką pasirašė "Tik darbas" administracija.

Sutartys, kurias "Kauno diena" prašė pakomentuoti, yra viešai prieinamos "Tik darbas" internetiniame puslapyje. Pagal pateiktus sutarčių pavyzdžius susidaro įspūdis, kad, pasirašius vieną sutartį, tiesiog netenki galimybės jos nutraukti. Vienintele priežastimi sutarčiai nutraukti laikoma liga, artimo netektis. "Tik darbas" jų skelbiamą nemokamą įdarbinimą apginklavęs baudomis.

Tinklalapyje taip pat nenurodomas įmonės vadovas ir jokie kontaktiniai telefonai. "Kauno dienai" siųstus laiškus taip pat pasirašė bendrovės "Tik darbas" administracija.

Faktai ir sutapimai

Registrų centro duomenimis, "Tik darbas" direktorė yra Lina Biliukienė. Moteris panašia pavarde vadovavo ir dabar jau bankrutavusiai bendrovei "Rekruta" - Biliukaitė. Tiesiog atsitiktinumas? Galimų L.Biliukienė ir Ritos Biliukaitės giminystės ryšių "Kauno diena" nenagrinėjo.

Viešai skelbiamuose atsiliepimuose apie "Rekrutą" – begalė istorijų su nelaiminga pabaiga: apie tai, kad siūlomi auksiniai darbai Norvegijoje, o vieninteliu pasirinkimu lieka visai kita, ne tokia auksinė šalis.

"Rekrutos" gerai sugalvota verslo schema: ale ne jie, o darbdavys pasako, ar tinka žmogus darbui – ir jei netinki, tuomet siūlo jau dirbti Anglijoje, o jei čia tau netinka – atsisveikink su savo pinigais. Tai yra tas kabliukas, dėl kurio visi verkia", – rašoma viename atsiliepime apie "Rekrutą".

Atsiliepimų, kuriuose žmonės pasakoja juo ištikusias nesėkmes, apstu. "Rekruta" atsiliepimuose vertinama kaip aferistų, siekiančių pasipinigauti, kompanija.

Sunku būtų paneigti panašumus su "Tik darbas" pasiūlymu Rasai – neatitikai Norvegijos darbdavio reikalavimų, keliauk dirbti į Olandiją. Smalsu būtų sužinoti, kokie gi tie kvalifikaciniai reikalavimai, tarkime, žuvies konservų fabrike.

Beje, su bendrove "Tik darbas" reikalų turėję, tačiau vėliau savo jėgomis į Norvegiją išvykę žmonės tikino, kad jokių ypatingų reikalavimų tikrai nėra. Esą darbus skirstantis žmogus dažniausiai būna lietuvis, todėl kalbos barjero, norint suprasti darbdavio reikalavimus, tikrai nėra.

Dar šiek tiek apie kompaniją "Tik darbas". Registrų centro duomenimis, 2016 m. įkurta bendrovė "Tik darbas" per 2017 m. turėjo apie 2,5 tūkst. eurų grynojo pelno, o pardavimo pajamos siekė 11,5 tūkst. eurų.

Per visą gyvavimo laikotarpį "Tik darbas" vos keletą dienų nebuvo skolinga "Sodrai". Neseniai skola "Sodrai" siekė apie 1,3 tūkst. eurų. Įmonėje dirba trys apdrausti asmenys.

Turime įrodinėti, kad sandoris buvo niekinis. Bet čia nebus taip paprasta, nes visi aiškins, kad turėjo žiūrėti, kur pasirašo.

Vengia viešumo

Kodėl bendrovė "Tik darbas" atsisakė bendrauti su žiniasklaida? Kodėl neatsakė, kiek žmonių pavyko įdarbinti jų siūlomose užsienio šalyse? Daugiau moterų ar vyrų? Kodėl nevisiškai veikia "Tik darbas" internetinis puslapis?

"Tik darbas" administracijai užkliuvo, kad klausimai labiau primena statistikos departamento klausimus. O "Kauno dienos" prašymus pakomentuoti siūlomas pasirašyti sutartis bendrovės "Tik darbas" atstovai įvertino kaip neatsakančius į temą apie įdarbinimą užsienyje. Vagie, kepurė dega?

"Turėtų būti įteisinta sąvoka "piktnaudžiavimas teise", nes tai yra piktnaudžiavimas teise. Užsienyje tokie dalykai taikomi. Šito prašiau Seime, kalbėjau su Rimante Šalaševičiūte, bet – deja", – bendrovės "Tik darbas" pasiūlymais suviliotų žmonių padėtį vertino teisininkas E.Pavlovičius.

Advokato padėjėjas jau minėjo, kad tiesioginis klientų susirašinėjimas su bendrove vyksta gana familiaria forma. "Jei tik iššoka advokatas, kaip aš, nes mes jiems pateikėme pretenziją. Atgal atėjo teisine kalba surašyti grasinimai. Kai tai nesuveikė, pradėjo rašyti mano vadovui grasinančius pasakymus. Galiausiai – tiesioginis grasinimas mums, kad jie kreipsis į advokatų tarybą, neva mes jiems trukdome verslą daryti, kad mes juos šantažuojame. Tą patį, matyt, jie siunčia ir žmonėms, tuo dar labiau gąsdindami", – situaciją dėstė E.Pavlovičius.

Maskuoja pinkles?

Esą "patikimas įdarbinimo užsienyje paslaugas" teikianti kompanija, teisininko pastebėjimu, apsidraudžia dar vienu jau anksčiau paminėtu niuansu – sutartyse visur pasirašo "Tik darbas" administracija. "Nėra konkretaus asmens parašo. Ką patraukti atsakomybėn?" – pastebėjo E.Pavlovičius.

Darbo sutarties nėra, todėl Darbo inspekcijai nei vienas sutartį su bendrove "Tik darbas" pasirašęs nerūpės, nei vienas, pasirašęs su įdarbintojais sutartį, iš jų nieko negavo, todėl vartotojų teisės čia irgi neturės žodžio. Prekybą žmonėmis labai sunku įrodyti, įviliotas apgaule, jėga ar kitus neteisėtus metodus t.y. pardaviau už pinigus, priverčiau dirbti vergiškomis sąlygomis. Jie šito nenaudoja.

"Turime įrodinėti, kad sandoris buvo niekinis. Bet čia nebus taip paprasta, nes visi aiškins, kad turėjo žiūrėti, kur pasirašo", – tęsė E.Pavlovičius. – Konfidencialumo sutartyse visiška nesąmonė. Neva pasirašę sutartis konfidencialumo negali atskleisti penkerius metus. Visų pirma, ką reiškia konfidencialumo sutartis? Norint tokią pažeisti, turi atskleisti informaciją, susijusią su įmonės veikla.

Bet juk yra principas: negali iš neteisės gimti teisė. Vadinasi, jie užsiima nusikalstama veikla ir tu neturi teisės jos atskleisti, nes žmogui teks mokėti 1 000 eurų baudą", – situacijų niuansus akcentavo advokato padėjėjas.

Blogiausia tai, kad visos teisėtvarkos institucijos sutartis su "Tik darbas" pasirašiusius asmenis siųs į teismą, nes yra sutartis, apibrėžianti civilinius santykius. Nepaisant keliolikos nukentėjusiųjų prašymų, Vilniaus policija nesiėmė narplioti šios klampios istorijos.

"Ar įmanoma atsikratyti sutarties su "Tik darbas"? Praktiškai ne. Sąlygos surašytos pinklėmis", – teisinį pastebėjimą išdėstė E.Pavlovičius.