Grūdai nekompensuotų trąšų
Pagal oficialiai pateiktus bendrovės „Birių krovinių terminalas“ duomenis, jos pajamos pernai siekė 90,8 mln. eurų. Iš jų krovos pajamos sudarė per 58 mln. eurų. Kita pajamų dalis gauta iš laivų frachtavimo ir švartavimo. Tai reiškia, kad iš esmės viskas susiję su baltarusiškų kalio trąšų krova.
Nors „Birių krovinių terminalo“ vadovas Vidmantas Dambrauskas atsisako komentuoti tai, kas susiję su Baltarusija, aišku, kad ši bendrovė Klaipėdos uoste pajustų didžiausią netektį. Didesnė dalis darbuotojų iš šiuo metu esančių 154 greičiausiai netektų darbo.
Ką ši bendrovė, įsirengusi didžiulius sandėlius, galėtų krauti vietoje trąšų? Kaip išganymas minimi grūdai, kiti birūs produktai. Kažin ar grūdai sugebėtų pakeisti apie 11 mln. tonų kalio trąšų per metus, kai visas Klaipėdos uosto grūdų srautas pernai siekė apie 4 mln. tonų ir jį dalijasi bene penkios krovos bendrovės?
Sąryšis: 60 tūkst. gyventojų Salihorsko miestas glaudžiai susijęs su „Belaruskalij“, kurio 16 aukštų kontora ir jos aplinka yra labiausiai sutvarkyta vieta mieste. (tut.bu nuotr.)
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika yra teigęs, kad uostui kompensuoti prarastų baltarusiškų krovinių greitai nepavyktų, o gal ir visai nepavyktų. Jei baltarusiškos trąšos iškeliautų į Rusijos uostus, jas susigrąžinti atgal būtų itin maža tikimybė net ir nelikus Baltarusijoje diktatoriaus.
Prasidėtų Klaipėdos uosto krovos byrėjimo procesas, panašus į tai, koks vyksta Latvijos uostuose, o prieš tai vyko Estijos Talino–Mugos uoste. Praradę Rusijos tranzito krovinius kaimyninių rytinės Baltijos šalių uostai taip ir nerado kuo juos kompensuoti.
Nauji srautai būtų menki
Dėl baltarusiškų krovinių netekties dar didesnį nuostolį patirtų Lietuvos geležinkelių sistema.
Trečdalį krovinių srauto, kuriuos geležinkeliais veža bendrovė „LTG Cargo“, sudaro baltarusiškas eksportas ir importas. Iš jų didžiausią dalį – „Belaruskalij“ trąšos.
LTG grupės ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis teigė, kad pajamos iš baltarusiškų krovinių gabenimo per metus siekia apie 100 mln. eurų.
Procesas: per Klaipėdos uostą gabenami milijonai tonų kalio trąšų specialia įranga kasama iš žemės. (belcali.by nuot)
Kuo rengiamasi pakeisti baltarusiškus krovinius? Kol kas konkrečių atsakymų nėra, tik pasvarstymai, kad galbūt padaugės krovinių iš Juodosios jūros regio- no – Ukrainos ir Turkijos. Tai yra abejotina, nes tiek Turkija, tiek Ukraina turi savo uostus. Iki šiol jų krovinių srautas į Skandinavijos šalis daugiausia gabentas laivais.
Dėl šių krovinių srauto abejoja ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V.Šileika. Jei ir bus srautas, jis bus menkutis. Nesitikima, kad baltarusiškiems kroviniams pakeisti regione greitai pavyktų rasti kokius nors kitus krovinius. Konkurencija tarp uostų Baltijos jūros regione milžiniška, visi didesni krovinių srautai išsidalinti, kiekviena šalis ir uostas stengiasi išlaikyti juos visais įmanomais būdais.
„Belaruskalij“ stumiama Rusijai
Kas vyktų su baltarusiškomis trąšomis, jei jos dėl ES sankcijų paliktų Klaipėdos uostą?
Įvardijami du galimi scenarijai. Jei „Belaruskalij“ gamykla būtų stabdoma, darbo netektų apie 16 tūkst. baltarusių.
Visi jie, jų šeimų nariai ir apie 60 tūkst. Saligorsko miesto gyventojų, kurių gyvenimas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su „Belaruskalij“, keiktų ES, Lietuvą.
„Belaruskalij“ trąšų eksporto vertė pernai siekė 2,41 mlrd. JAV dolerių. Šiemet ji beveik 18 proc. didesnė. Per keturis mėnesius sudarė 834 mln. JAV dolerių.
Pasaulinėje kalio trąšų rinkoje yra didžiulis deficitas, todėl šiemet per penkis mėnesius šių trąšų kainos gerokai kilo.
Rusija darys viską, kad itin pelningas kalio trąšų srautas iš Baltarusijos keliautų į jos uostus. Todėl antras ir realiausias scenarijus yra toks, kad baltarusiškos trąšos, kurios gabentos per Klaipėdos uostą, pajudės per Ust Lugos ir Sankt Peterburgo uostus. Tai daryti būtų brangiau ir sudėtingesnė logistika, bet tai įmanoma. Kaip greitai – kitas klausimas. Brangumą kompensuotų kalio trąšų kilimo kaina pasaulinėje rinkoje.
ES sankcijos dėl kalio trąšų būtų vertinga dovana Rusijai. Ši ypač suinteresuota rasti variantus su „Belaruskalij“ sau naudingomis sąlygomis. Vienas iš galimų variantų, kad Baltarusijos „Belaruskalij“, kuris valdo 21 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos, būtų suporuotas su Rusijos „Uralkalij“. Jų bendra pasaulinės kalio trąšų rinkos dalis siektų apie 40 proc. Jos rinkoje galėtų diktuoti sąlygas.
Galimas ir toks variantas, kad „Uralkalij“ su didžiuliais Rusijos interesais prarytų Baltarusijos kalio trąšų gamyklą. Ir jei Baltarusija atsidurtų šalies patriotų rankose, gali būti, kad jiems ir valdyti nieko nebeliks, nes vertingiausias turtas bus nusėdęs Rusijos oligarchų kišenėse.
Ar Lietuva „liks ant ledo?“
Beveik visais atvejais dėl ES sankcijų pirmiausia pralaimėtų Lietuva, nes netektų labai svarbios baltarusiškų krovinių dalies. Lietuvos valdžia šiuo metu turėtų kelti klausimą, ar ES kompensuos jai ilgalaikius nuostolius dėl kalio trąšų ir kitų baltarusiškų krovinių netekties.
Nuostoliai būtų ne tik dėl geležinkelių ir „Birių krovinių terminalo“ praradimų. Reikėtų įskaičiuoti ir valstybinio Klaipėdos uosto netektis – dėl didžiulių investicijų į „Birių krovinių terminalo“ infrastruktūrą, dėl galimų rinkliavų praradimo.
Kol kas nėra jokios oficialios informacijos, kad įvedus sankcijas „Belaruskalij“ atskirų sektorių produkcijos eksportui per ES uostus būtų skirta kompensacija dėl to ypač nukentėsiančiai Lietuvai.
Mūsų šalies premjerė prakalbo apie tai, kad verslui gali tekti skirti paramą. Jei ta parama būtų ne iš ES, o iš valstybės biudžeto, tai reikštų, kad Europoje Lietuva paliekama „ant ledo“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Lietuva yra suskaičiavusi, kokių pinigų netektų dėl ES sankcijų Baltarusijai. Jis jų nenorintis įvardyti, nes neaišku, kokioms trąšoms būtų skirtos sankcijos. Jis sakė, kad dėl ES sankcijų kai kurioms Lietuvos įmonėms gali būti šokas, bet jį jos turėtų išnaudoti diversifikavimo pokyčiams.
Dėl ES sankcijų krepšelyje atsidūrusios „Belaruskalij“ gamyklos yra ir tam tikrų nemalonių momentų. Neva ES sankcijos, konkrečiai dėl „Belaruskalij“ produkcijos, esančios naudingos Vokietijos trąšų gamintojams, nes jomis siekiama eliminuoti vieną iš jų svarbiausių konkurentų.
Sankcijos padarysiančios žalos ir pasaulinei kalio trąšų rinkai, kurioje yra šių trąšų deficitas. ES sankcijos „Belaruskalij“ gamyklos produkcijai galinčios dar labiau sukelti kalio trąšų kainas.
