„Šiandienos Europos Komisijos sprendimas, kad Ukrainai ir Moldovai nedelsiant turi būti suteikiamas ES narių kandidačių statusas – istorinis ir sveikintinas. Bet vis dar žiūriu su nerimu, kad visos Europos Sąjungos šalys narės vieningai pritartų. Rusija deda milžiniškas pastangas ne tik fiziškai naikindama Ukrainą, bet ir siekdama sutrikdyti bet kokį eurointegracinį procesą“, – feisbuke rašė TS-LKD seniūnė. 

R. Morkūnaitei-Mikulėnienei nerimą kelia ir tolesnės perspektyvos siekiant visavertės narystės Bendrijoje, mat, teigia ji, kyla klausimas, koks narystės modelis Ukrainai galėtų būti pasiūlytas. 

Rusija deda milžiniškas pastangas ne tik fiziškai naikindama Ukrainą, bet ir siekdama sutrikdyti bet kokį eurointegracinį procesą.

„Koks modelis galėtų būti siūlomas: su dalyvavimu sprendimų priėmime ar tik kažkoks dalinis variantas? Kokio tvirtumo bus sunešiojimui pasiūlytos kurpaitės? Aišku, kad reformos reikalingos, bet ar bus matomas visas paveikslas? Ukraina gina mus visus, gina Vakarų civilizaciją – tai yra pati didžiausia reforma“, – pridūrė ji. 

ELTA primena, kad penktadienį Europos Komisija rekomendavo Ukrainai ir Moldovai tapti oficialiomis kandidatėmis į Europos Sąjungos nares. 

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija vasario pabaigoje pradėjo invaziją. Moldova ir Sakartvelas pateikė tokias pat paraiškas. 

Remdamiesi Komisijos rekomendacija, ES vadovai dabar turi nuspręsti, kaip elgtis toliau. Sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę, kai vadovai susirinks į aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.

„Ukraina tapo nuožmios Rusijos karinės agresijos taikiniu tik dėl to, kad pasirinko europinės perspektyvos kelią, todėl Europos Sąjunga dabar turi parodyti kovojantiems Ukrainos  žmonėms, kad jų pasirinkimas yra teisingas, kad Ukraina yra laukiama demokratinių ES šalių šeimoje“, – BNS perduotame komentare sako prezidentas.

Europos Komisija penktadienį paskelbė siūlanti Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą, tačiau taip pat prašo įgyvendinti tam tikrus pokyčius valstybės valdyme.

Prezidentūros komentare pažymima, kad šalies vadovas kitą savaitę Europos Vadovų Taryboje pritars statuso abiem šalims suteikimui ir pažadės aktyvią paramą prasidėjusiame valstybių kelyje į ES narystę.

Europos Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką dėl kandidatės statuso suteikimo. Tačiau dėl šios šalies nuspręsta siūlymą pateikti po to, kai ji įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

„Pirminės diskusijos vyko ties kitokia koncepcija, mano supratimu, valstybės dar turi įvertinti tą pasiūlymą, – BNS penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Optimizmą reikia dar kol kas palaikyti šaldytuve, turime palaukti, kol valstybės pasakys savo nuomonę, nes gali būti labai netikėtų pareiškimų, kurie atsuktų visą procesą atgal.“

Europos Komisija penktadienį pareiškė siūlanti Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą, tačiau taip pat prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius valstybės valdyme.

Vis dėlto G. Ladsbergis teigė, kad Komisijos sprendimas yra „reikšminga pergalė Ukrainai, iškovota žmonių krauju kovos lauke“.

Tai yra pralaimėjimas Rusijai.

„Tai svarbi žinia ir pačiai ES, nes jos plėtra – vienas svarbiausių geopolitinių instrumentų. Buvo dvejojančių, ar Europa beturi šį instrumentą apskritai, ar jis yra atšipęs. Šis Komisijos sprendimas parodo, kad instrumentas egzistuoja, belieka tikėtis Europos Vadovų Tarybos patvirtinimo“, – kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad tai svarbi žinia ir agresorei Rusijai, nes „jos pradėtas neišprovokuotas karas Ukrainoje stiprina ES“.

„Tai yra pralaimėjimas Rusijai“, – sakė G. Landsbergis.

Anksčiau Vakarų šalys, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, skeptiškai vertino galimybes paspartinti Kyjivo narystę ES ir teigė, kad Ukrainos įstojimas į bloką gali užtrukti kelis dešimtmečius.

Vis dėlto šią savaitę vizito Ukrainoje metu Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai pareiškė pritariantys, kad Kyjivui nedelsiant būtų suteiktas oficialus kandidato statusas.

Pasak Lietuvos ministro, tai siunčia stiprią žinutę prieš kitą savaitę vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą, kur bus galutinai apsispręsta dėl statuso suteikimo.

„Tokio pobūdžio viešas pareiškimas yra labai stiprus ženklas, niekaip kitaip to negalima pavadinti. (...) Ar tai reiškia, kad konsensusas bus rastas? Nebūtinai“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šalys, kurios vis dar reiškia skeptišką nuomonę dėl kandidatės statuso Ukrainai suteikimo, „retai laužo Europos vienybę“. Ministras konkrečių skeptikių neįvardijo.

Reaguodama į Europos Komisijos sprendimą, Seimo pirmininkė Viktorija-Čmilytė sakė, kad Europa pagaliau realiai pradeda vertinti tai, jog Ukraina kovoja už europietiškosios demokratijos vertybes.

„Europos komisija šiandien priimdama ilgai lauktą sprendimą rekomenduoti Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą, padarė tai, ko iš jos ir tikėtasi“, – feisbuke rašė parlamento vadovė.

„Kaip ir iš Europos Vadovų Tarybos tikimasi antro žingsnio, taip pat teigiamo sprendimo“, – pridūrė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, siūlymas suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai „vienareikšmiškai iššauks Rusijos atsaką“.

„Tikiu, kad netrukus išgirsime ir naujų grasinimų Europai, nes Rusijos režimui Ukrainos ir Moldovos tapimas ES dalimi tolygu pralaimėjimui“, – sakė ji.

Europos Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką dėl kandidatės statuso suteikimo. Tačiau dėl šios šalies nuspręsta siūlymą pateikti po to, kai ji įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

Reaguodamas į Komisijos išvadą dėl Sakartvelo, G. Landsbergis teigė, jog Lietuva kartvelams turi „padėti grįžti į europinį kelią, jog jie toliau netoltų“.