Šalių atstovai susitarė išplėsti esamą finansavimo mechanizmą – vadinamąją Europos taikos priemonę (EPF), pagal kurią kompensuojami karinės įrangos pirkimai, bei bendrai finansuoti pirkimus Ukrainai paremti.

Valstybės narės mėnesių mėnesius stengėsi susitarti dėl to, kaip veiktų toks išplėstinis fondas.

Didžiausias įmokas į ES biudžetą mokanti Vokietija siekė, kad jos įmokos į EPF būtų bent dalinai mažinamos, atsižvelgiant į jos pačios tiesiogiai Ukrainai siunčiamą pagalbą. Susitarimui ji pritarė po to, kai jai buvo pažadėta, kad į tokią dvišalę pagalbą bus atsižvelgta.

Tuo tarpu Prancūzija norėjo užtikrinti, kad fondo lėšos būtų naudojamos pirkti ES pagamintą ginkluotę. Pagal susitarimą, jei įmanoma, EPF lėšos visų pirma bus skiriamos pirkti ES pagamintus produktus. Tačiau, nesant galimybių įsigyti europietiškų alternatyvų, bus galima pirkti ir užsienyje pagamintas dalis bei produktus.

Apie trečiadienį pasiektą susitarimą pranešė derybose pirmininkavusi Belgijos vyriausybė.

„ES yra pasiryžusi toliau teikti ilgalaikę pagalbą Ukrainai ir užtikrinti, kad ši šalis gautų reikalingą įrangą apsiginti“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė ji.

Praėjusį mėnesį 27 valstybių narių finansų ministrai susitiko vaizdo ryšiu, kad pasiektų susitarimą, Prancūzijai ir Vokietijai išsprendus nesutarimus.

Dabar Europos Vadovų Taryba (EVT), atstovaujanti ES valstybėms narėms, ir Europos Parlamento įstatymų leidėjai bandys parengti privalomą teisės aktą iki birželį įvyksiančių rinkimų visame bloke.

„Svarbu ir neatidėliotina užbaigti šį dokumentą ir užtikrinti fiskalinės politikos aiškumą ir nuspėjamumą“, – įstatymų leidėjams sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis).

„Neišleiskime iš akių galutinio tikslo – reformuotos sistemos, kuri leistų palaipsniui mažinti skolą ir kartu suteiktų erdvės didžiulėms viešosioms investicijoms, kurių reikia Europai“, – pridūrė jis.

ES narėms nustatyti fiskaliniai suvaržymai, pagal kuriuos šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 proc., buvo sustabdyti COVID-19 pandemijos metu, kad būtų galima didinti valstybės išlaidas.

Jie toliau buvo netaikomi dėl karo Ukrainoje, bet pasibaigus praėjusiems metams vėl įsigaliojo.

Beieškant naujų taisyklių prasidėjo dvejus metus trukusios diskusijos tarp šalių, vadovaujamų Vokietijos, kuri norėjo grįžti prie griežtos kontrolės, ir kitų šalių su Prancūzija priešakyje, kurios pageidavo daugiau lankstumo.

Pastarosios norėjo leisti išlaidomis finansuoti, pavyzdžiui, perėjimą prie žaliosios energijos arba ginklų tiekimą Ukrainai.

Nors kompromisiniame susitarime dar kartą patvirtinamas 3 proc. deficito tikslas, sušvelninamos taisyklės, kaip greitai ir stipriai šalis turi sumažinti išlaidas, kad grįžtų į nustatytas ribas.

Teksto projekte numatytos taisyklės, labiau pritaikytos prie konkrečios kiekvienos šalies situacijos ir leidžiančios daug išleidžiančioms šalims lėčiau grįžti prie taupymo politikos.

Briuselis siūlo ES valstybėms narėms pateikti savo koregavimo trajektoriją bent ketverių metų laikotarpiui, kad būtų užtikrintas jų skolos tvarumas.

Už pastangas įgyvendinti reformas ir investicijas numatyta galimybė pratęsti šį biudžeto koregavimo laikotarpį iki septynerių metų, kad jis nebūtų toks griežtas.

Tikslai būtų susieti su išlaidų kitimu, kuris, kai kurių nuomone, yra tinkamesnis rodiklis nei deficitas, galintis svyruoti priklausomai nuo augimo lygio.

Kad Vokietija būtų patenkinta, bet kuri šalis, turinti perviršinį deficitą, bus priversta dėti minimalias pastangas jam sumažinti – siūloma, kad tai būtų 0,5 procentinio punkto per metus.

Dėl ūkininkų protestų anksčiau maisto produktų eksportas buvo laikinai uždraustas.

Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kelią Juodąja jūra, todėl reikėjo krovinius gabenti sausuma per Ukrainos kaimynių teritorijas.

Šalys narės sutiko leisti importuoti tam tikrus produktus iš Ukrainos be kiekybinių apribojimų ir patikrinimų.

Tačiau Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos ūkininkai kritus kainoms ėmė protestuoti ir reaguojant buvo įvesta suvaržymų ir draudimų Ukrainos maisto eksportui.

„Europos Komisija iš principo pasiekė susitarimą su Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija dėl Ukrainos... maisto produktų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prekybos eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

Pagal susitarimą bus atšauktos Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos vienašališkos priemonės, sakė jis ir nurodė, kad numatytos „išskirtinės apsaugos priemonės... kviečiams, kukurūzams, rapsams, saulėgrąžų sėkloms [ir] 100 mln. eurų paramos paketas paveiktiems ūkininkams penkiose šalyse narėse“.

„Sprendėme ir kaimyninių ES šalių, ir Ukrainos ūkininkams susirūpinimą keliančius klausimus“, – pridūrė V. Dombrovskis.

Lenkijai paskelbus savo draudimą, Ukrainos saulėgrąžų aliejaus gamintojai liovėsi pirkti sėklas, neturėdami garantijų, kad galės eksportuoti produkciją į ES.

Įtampa tarp Ukrainos ir kaimynių Europoje kilo tvyrant nežiniai dėl to, ar gegužės 18 dieną bus pratęsta vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva, užtikrinanti galimybę grūdus gabenti Juodąja jūra.

Prezidentas kartu su 3SI šalių, Vokietijos, Graikijos lyderiais ir Europos Komisija aptars geopolitinius saugumo iššūkius, 3SI regiono atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir didesnės integracijos į ES bei transatlantinio bendradarbiavimo klausimus. 3SI šalių vadovai patvirtins tolesnio bendradarbiavimo strategines gaires bendra politine deklaracija.

Trijų jūrų iniciatyva (3SI) jungia dvylika ES valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija. Tai prezidentinis formatas, kurį papildo vyriausybių, parlamentų ir verslo bendradarbiavimas.

3SI tikslas – skatinti spartesnį regiono išsivystymą ir konvergenciją su vakarine ES dalimi didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės – Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

Kaip rašoma dokumente, kurį pavyko gauti naujienų agentūrai DPA, bendras atsigavimo fondo lėšų dydis nesikeistų ir liktų 750 mlrd. eurų, tačiau, pagal naują siūlymą, keistųsi išmokų ir paskolų santykis.

Anksčiau siūlyta 500 mlrd. eurų ES valstybėms išdalinti išmokų pavidalu, o 250 mlrd. eurų – paskolinti. Naujame Ch. Michelio pasiūlyme 450 mlrd. eurų būtų išmokama ES valstybėms narėms, o 300 mlrd. eurų – skolinama.

Šiuo metu vyksta EVT plenarinė sesija, kurioje tikimasi rasti lyderių sutarimą šiuo klausimu.

Šeštadienį prasidėjo antroji EVT viršūnių susitikimo diena. Briuselyje šalių lyderiai sprendžia daugiau nei trilijono eurų dydžio 2021–2027 m. ES biudžeto ir 750 mlrd. eurų dydžio atsigavimo fondo likimą.

„Planuojame susitikti Palangoje, jeigu pandemija nepakoreguos planų. Tikiuosi, kad rugsėjo pabaigoje Palangoje susirinks aštuonių valstybių narių ministrai, atsakingi už aplinką, už žemės ūkį ir žuvininkystę, ir pasirašys bendrą susitarimą. Susitarimas labai smarkiai koreliuos su ES Žaliuoju kursu, taip pat su neseniai pristatyta bioįvairovės strategija ir ten išdėstytais tikslais“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdoje apsilankęs V. Sinkevičius.

„Mes kalbame apie susitarimą tarp Baltijos jūros valstybių, šalinant didžiausius taršos šaltinius – maistinių medžiagų patekimą į vandenį, tai būtent žemės ūkio veikla įvairiose Baltijos jūros regiono valstybėse. Mes taip pat kalbame apie geresnį mikroplastikų surinkimą visame regione, kalbame ir apie tuos faktorius, kurie mažai priklauso nuo žmogiškosios veiklos, tai yra Baltijos jūros specifika“, – kalbėjo eurokomisaras.

Pasak jo, susitarime numatyti įsipareigojimai bus labai konkretūs, planuojama kasmet susitikti su ministrais dėl susitarime numatytų tikslų įgyvendinimo.

„Antras susitikimas galimai būtų Vokietijoje ir kasmet atnaujintume informaciją, kaip mums sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė V. Sinkevičius.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.

Lietuvos saugaus eismo profesionalai kartu su kitomis penkiomis valstybėmis dalyvaus 2019–2021 m. vyksiančiame ES patirties mainų projekte "EU Road Safety Exchange".

Nuo 2010 iki 2018 m žuvusiųjų keliuose skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, labiausiai sumažėjo Graikijoje (45 proc.) ir Lietuvoje (43 proc.), po jų seka Portugalija (35 proc.) ir Slovėnija (34 proc.). Tai gerokai daugiau už ES vidurkį, kuris tuo laikotarpiu siekė 21 proc. Praėjusiais metais, palyginti su 2017 m., žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo 11 proc. (ES vidurkis – 1 proc.).

Europos Komisijos inicijuotas patirties mainų projektas vyks nuo 2019 m. rudens iki 2021 m. Kartu su Lietuva jame dalyvaus Graikija, Bulgarija, Lenkija, Portugalija ir Rumunija.

Projekto metu stipriausi ES saugaus eismo profesionalai dalysis savo patirtimi kuriant efektyvią saugaus eismo strategiją ir politiką, vyks teminės kūrybinės laboratorijos, seminarai internetu, keitimosi patirtimi vizitai ir geriausios praktikos seminaras Briuselyje. Saugaus eismo specialistai sustiprins savo įgūdžius koordinuoti saugaus eismo politiką bei planuoti tiek ilgalaikes, tiek greitų apčiuopiamų rezultatų duodančias eismo saugos priemones.

Lietuvos potencialas gerinti eismo saugą buvo įvertintas atsižvelgiant į šalies pastangas, pasiekimus ir pasiūlytą priemonių paketą, kuriant ilgalaikę saugaus eismo strategiją "Vizija 0". Europos Komisija ir ETSC Lietuvą taip pat įvertino už ambicingą ir efektyvią valstybinę saugaus eismo gerinimo programą "Vizija 0". Šios programos vizija – iki 2050 m. nė vieno žuvusiojo keliuose, strateginis tikslas – nuo 2018 m. iki 2030 m. žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus. Šiuo tikslu bus siekiama mažinti Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių, sutvarkyti kelių infrastruktūrą pagal nustatytus reikalavimus, sumažinti eisme dalyvaujančių techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičių, efektyviau gelbėti eismo dalyvius po eismo įvykių ir efektyviau valdyti eismo įvykių rizikas.

Anot ministro, įgyvendinusi strategiją mūsų šalis šioje srityje mestų iššūkį didžiosioms ES valstybėms.

„Pastaruoju metu DI tampa globaliu mūšio lauku dėl šalių konkurencingumo. Jis ypač svarbus mažosioms ES valstybėms, kurios neturi didelių galimybių konkuruoti su ES senbuvėmis tradicinėse pramonės šakose. Sėkmingai įgyvendinusi dirbtinio intelekto strategiją Lietuva ne tik pagerintų sąlygas inovatyviam šalies verslui ir gyventojams, bet ir prisidėtų prie ES pastangų šioje srityje konkuruoti su JAV ir Kinija“, – Ekonomikos ir inovacijos ministerijos pranešime cituojamas V. Sinkevičius.

Per darbo vizitą ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius taip pat dalyvaus Europos Parlamente organizuojamoje konferencijoje „Dirbtinis intelektas Europoje: vyriausybių strategijos ir iššūkiai verslui“ bei „Center For Data Innovation“ organizuojamoje konferencijoje „Dirbtinio intelekto strategijos Europoje: dabartinė situacija ir perspektyvos ES valstybėse narėse“.

Kartu su kitų šalių atstovais V. Sinkevičius aptars ir visų ES valstybių narių indėlį, skatinant dirbtinio intelekto plėtrą ES lygiu, ir ES konkurencingumą šioje srityje globaliu mastu.

Nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Šio dokumento tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, sukurti prielaidas verslui ir mokslui plėtoti bei taikyti dirbtinio intelekto sprendimus maksimaliai išnaudojant jo ekonominį potencialą.

Tai - 14,6 proc. daugiau nei praeitais metais, rodo preliminarūs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinio „Agrorinka“ duomenys.

Anot leidinio, didžiausi, apie 81,6 proc. siekiantys pardavimo srautai, buvo nukreipti į Lenkiją. Į šią šalį praėjusiais metais parduota 66,58 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno. Teigiama, kad pardavimo apimtys į Lenkiją padidėjo 5 proc., o kaina sumažėjo 13,3 proc. ir siekė 308,69 euro už toną (be PVM).

Tuo metu į Latviją buvo parduota 94 proc. daugiau žalio natūralaus riebumo pieno nei 2017 metais, o kaina sumažėjo 11,6 proc. ir siekė 295,94 euro už toną (be PVM).