Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Perlas Energija“ informavo visus savo klientus, jog jie turi 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie sutarties sąlygų keitimą pateikimo dienos sutartį nutraukti. Ką reikėtų daryti gyventojams, kurie apsispręs nutraukti sutartį, priklauso nuo to į kurį elektros rinkos liberalizavimo etapą jie patenka.

Galima išskirti dvi kategorijas klientų – vartotojai, patenkantys į šiuo metu vykstantį trečią etapą ir sunaudojantys iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus, priėmę sprendimą nutraukti sutartį, jie galės toliau naudotis reguliuojama visuomeninio tiekėjo paslauga arba pasirinkti kitą nepriklausomą tiekėją.

Kita dalis klientų, kurie sunaudoja daugiau nei 1 tūkst. kWh per metus ir patenka į jau pasibaigusius pirmąjį ar antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapus, jeigu nuspręstų nutraukti sutartis, turi sudaryti naują sutartį su kitu nepriklausomu elektros tiekėju.

Pagal galiojančias taisykles, norėdami turėti naują tiekėją jau nuo rugsėjo 1 dienos, klientai turėtų apsisprendimus padaryti ir tiekėjus pasirinkti iki rugpjūčio 18 d. (t. y. likus 2 savaitėms iki kito mėnesio pradžios), tačiau įvertinus susidariusią situaciją bei didelį paliestų vartotojų skaičių, ESO sutelkė papildomas pajėgas ir suteikia šiems gyventojams daugiau laiko norimiems sprendimams priimti.

Šiuo metu elektros energiją pirkti iš „Perlo Energijos“ buvo pasirinkę apie 178 tūkst. vartotojų – 8 tūkst. iš pirmojo elektros rinkos liberalizavimo etapo, 94 tūkst. iš antrojo ir 76 tūkst. gyventojų, kurie patenka į trečiąjį etapą.

Visais aktualiais klausimais „Perlo Energijos“ klientams reikėtų kreiptis į savo nepriklausomą tiekėją, t. y. į „Perlą Energiją“, su kurio būtų galima aptarti rūpimas temas.

ESO pranešime pabrėžia, kad net įvykus tokiai situacijai elektros energija ir toliau yra bei bus tiekiama, šio tiekėjo klientai gali rinktis ir kitą nepriklausomą tiekėją. Jeigu sutartis būtų nutraukta, tačiau kitas tiekėjas nebūtų pasirinktas – elektros energiją, kaip garantinio tikimo paslaugą, laikinai užtikrintų ESO, tačiau nepriklausomą tiekėją vis vien būtų būtina pasirinkti.

Šis 110 kilovoltų (kV) galios transformatorius yra vienas iš keturių, kurie 2021 m. buvo pagaminti Ukrainoje esančioje Zaporižės transformatorių gamykloje ir yra skirti rekonstruojamoms Paberžės bei Pabradės transformatorių pastotėms.

Du transformatoriai jau atvyko į Lietuvą pernai ir yra sumontuoti pastotėse, o likusieji du turėjo atvykti dar metų pradžioje, bet dėl karo grėsmės ir po to prasidėjusio karo Ukrainoje, darbus teko atidėti, rašoma ESO pranešime.

„Zaporižės gamyklos kolegos parodė didelį ryžtą ir užsispyrimą ir sugebėjo sėkmingai pristatyti mums pirmą iš dviejų likusių transformatorių. Po Naujųjų metų geležinkelio transportas, kuriuo atvyko pirmieji transformatoriai, ir didelė dalis kelių Ukrainoje yra naudojami karinės technikos pervežimams, todėl teko daug padirbėti, kad suorganizuotume visos kelionės logistiką“, – teigia bendrovės Strateginių projektų valdymo skyriaus vadovas Gediminas Aksenavičius.

Pasak ESO atstovo, bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Ukrainos yra dvipusis, ESO ne tik perka įrangą iš Ukrainos, tačiau taip pat dovanoja itin reikalingas detales, skirtas palaikyti Ukrainos skirstomojo tinklo veiklą.

Sostinėje prie didžiausio elektros tiekėjo „Ignitis“ klientų aptarnavimo skyriaus tokių eilių, kokios buvo liepos pradžioje, nėra, tačiau žmonės vis dar eina rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo.

Žmonių prie „Ignitis“ aptarnavimo skyriaus nemažai ir Šiauliuose.

„Man anūkė tvarkė ir šiandien atėjau pati, nes žiūriu, kad nelabai sutvarkė“, – sakė eilėje kalbinta senolė.

Nepatenkinti ir tie, kurie tiekėją jau pasirinko.

„Žmonės laukia po dvi valandas. Visi pasirinkę ir niekam nepriima tų mokesčių. Jie kažką čia pridarę“, – piktinosi vyras.

„Negalime susimokėti. Nuėjome mokėti, niekas neima pinigų ir niekas neaišku“, – skundėsi šiaulietis.

Elektros tiekėjo nepasirinkusiems nuo liepos mėnesio elektrą tiekia valstybinis energijos skirstymo operatorius ESO, tačiau čia kainos – bent ketvirtadaliu didesnės. Rugpjūtį jos paaugo dar beveik trečdaliu.

Dabar, jei nebūtų valstybės skiriamos 9 euro ct. kompensacijos, už kilovatvalandę reikėtų suploti net 55 euro ct. Dabar kilovatvalandė kainuoja 12 euro ct. brangiau nei praėjusį mėnesį.

Pamatę naujas sąskaitas kai kurie pašiurpo.

„Einu aiškintis dėl elektros. Man atsiuntė tokias kainas, kad nežinau... nežmoniškas. Kai mokėjome pašte, viskas buvo gerai, dabar, kai padarė per internetą, viskas sutriko“, – samprotavo senolis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei per mėnesį suvartojate 150 kilovatvalandžių ir nesate pasirinkęs nepriklausomo elektros tiekėjo, už liepos mėnesį mokėsite kiek daugiau nei 50 eurų. O už rugpjūti teks atseikėti kur kas daugiau – 70 eurų.

„Pasirenkant bet kokį nepriklausomą tiekėją gyventojai ir mokės mažiau, ir tą sprendimą jie bet kokiu atveju turės padaryti. Garantinio tiekimo paslauga yra laikina ir brangesnė. Taigi tikrai nėra gerų priežasčių, kodėl ten vertėtų būti“, – aiškino ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Nepriklausomi tiekėjai siūlo maždaug 6–9 euro ct. mažesnę kainą nei gautumėte iš ESO, tačiau nepasirinkusių tiekėjo dar daug.

„90 proc. gyventojų sėkmingai pasirinko tiekėją ir jau gauna paslaugas iš nepriklausomo tiekėjo, likę 10 proc. – maždaug 87 tūkst. gyventojų – šį mėnesį vis dar gaus laikiną garantinio tiekimo paslaugą iš ESO“, – komentavo P. Kalmantas.

Liepos mėnesį nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko 13 tūkst. vartotojų.

„Labai ilgai tempė, buvo neaišku, kas ten bus, kokios kompensacijos. Pamenu, kai kas sakė „čia laikinai, garantinis bus pigesnis“ ir prašau – garantinis daug daug brangesnis“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Kol kas kažkokių priežasčių, dėl ko kaina turėtų sumažėti, rinkoje nėra.

Gerų žinių vartotojams dėl elektros kainų neturi ir ekonomistai.

„Kol kas kažkokių priežasčių, dėl ko kaina turėtų sumažėti, rinkoje nėra. Nebent iš Skandinavijos gautume kažkokios pigesnės elektros dėl padidėjusio vandens kiekio. Deja, matome, kad gamta tam nepadeda“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.

„Pavasarį mes galime tikėtis tam tikro atsikvėpimo, jau matome, kad ateities sandoriuose dujų kaina krenta, elektros taip pat. Sakyčiau, kad maždaug tokia kaina turėtų laikytis iki pavasario. Be abejo, gali būti ir aukštesnė, ir žemesnė. Priklauso nuo to, kokia bus žiema“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Numatyta, kad elektrą nepasirinkusiems tiekėjo ESO pardavinės pusmetį. Vėliau jos tiekimas gali būti atjungtas.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet kovą nusprendė, kad ESO 2020 metais privalomai išpirkdama akcijas nustatė teisingą jų kainą. Teismas tuomet atmetė Vytauto Petro Vaitaičio skundą dėl jam nepalankaus Vilniaus apygardos teismo pernai kovą priimto sprendimo – teismas netenkino jo reikalavimo vietoj 0,88 euro už vieną jo turėtą ESO akciją sumokėti 22,57 euro, taip pat priteisti 9 tūkst. eurų neturtinės žalos

V. P. Vaitaitis šį sprendimą apskundė LAT.

„Privalomo ESO akcijų išpirkimo metu mokėta su Lietuvos banku suderinta kaina yra teisinga, nustatyta vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis (...) ESO akcijų kaina negali būti tapatinama su grupės pirminio viešo akcijų siūlymo kaina“, – kovo 29 dienos nutartyje teigė Apeliacinis teismas.

ESO ginčas su V. P. Vaitaičiu prasidėjo 2020 metų rugpjūtį, kai jis nesutiko su ESO privalomo akcijų išpirkimo kaina.

„Ignitis grupė“ tuomet nusprendė, kad bendrovių „Ignitis gamyba“ ir ESO smulkieji akcininkai, kurie laikosi 2020 metų kovą pasiekto susitarimo, išsaugos privilegiją įsigyti grupės akcijų pirminio viešo siūlymo (IPO) metu.

Susitarimas numatė, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkieji akcininkai turės pirmumo teisę per IPO įsigyti „Ignitis grupės“ akcijų už sumą, lygią jų valdytą akcijų skaičių padauginus iš išpirkimo kainos ir pridėjus už 2019 metus išmokėtus dividendus.

Su Lietuvos banku suderinta ESO akcijų privalomo išpirkimo kaina buvo 0,88 euro, „Ignitis gamybos“ – 0,64 euro.

Elektroninės paslaugos klientams vėl teikiamos, tačiau pati ataka prieš Grupės infrastruktūrą toliau tęsiasi. Dėl to, jei atakų mastas toliau augtų, sutrikimų gali pasitaikyti.

DDoS atakos prieš „Ignitis grupės“ viešą infrastruktūrą yra nuolatinis reiškinys, tačiau pastaruoju metu jos ypač suintensyvėjo. Pastarosiomis savaitėmis Grupės ekspertai stebėjo padidėjusį atakų mastą, tačiau iki šiol jį pavyko sėkmingai suvaldyti. Visgi, šeštadienio naktį atakų intensyvumas išaugo iki nematytų apimčių ir, anot Grupės ekspertų, buvo grandiozinis.

„Pastarąsias dvi savaites patyrėme intensyvias DDoS atakas. Matome, kad nepavykus pavienėms atakoms, programišiai mus pasirinko kaip vienintelį taikinį ir mobilizavo visus pajėgumus. Negana to, kad iš esmės tapome vieninteliu šiuo metu Lietuvoje atakuojamu taikiniu, buvo įjungti nauji, iki šiol dar nežinoti botnetų tinklai, taip užkemšant interneto tiekėjų paslaugų kanalus. Betarpiškai dirbame su interneto tiekėjais, kad pritaikytume infrastruktūrą prie pasikeitusios skaitmeninės aplinkos.

Šiuo metu prioritetas yra užtikrinti, kad Grupės svetainės ir klientų naudojamos sistemos veiktų be sutrikimų. Baigę darbus nedelsiant įsivertinsime, kaip galime pagerinti procesus ir dar labiau sustiprinti sistemas, kad net ir esant tokios didelės apimties atakoms, veikla būtų kuo mažiau trikdoma“, –  komentavo „Ignitis grupės“ verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza.

„Ignitis grupės“ ekspertai yra padidintoje parengtyje, bendradarbiauja su su atsakingomis institucijomis ir toliau deda visas pastangas užtikrinti svetainių ir elektroninių paslaugų prieinamumą.

„Mokėjimų mes nuo tada, kai pamatėme didelius skirtumus, nedarėme, nes mums kilo klausimas, kas čia vyksta. Bet gegužės 2–31 d. mes jau turime 1 397 eurus. Dar po mėnesio vėl auga – 1 872 eurai“, – sumas už šildymą skaičiavo namo savininkė Jūratė Paltarokė-Vilimė.

Anot moters, šiuo metu negyvenamoje sodyboje sunaudojama elektros daugiausia už 30 eurų, nes sunaudoja vidutiniškai 100 kW energijos vandens siurbliui, žolei laistyti ar kokiems smulkiems namo priežiūros darbams.

„Jau nuo vasario mėnesio sakome – pataisykite sąskaitą, jie toliau skaičiuoja ir toliau prideda tuos 3 tūkst. kW, kurių mes nesunaudojome“, – tvirtino namo savininkė.

Panevėžiečiai suskaičiavę, kad bendrovei permokėjo beveik 3 tūkst. eurų.

„Mes deklaruojame savo rodmenis, bet jie vis tiek atsiunčia sąskaitą pagal jų kažkokius rodmenis ir mes mokame pagal jų duomenis, todėl šiandien mes jau turime labai nemažą permoką“, – teigė namo savininkas Laimis Vilimas.

Tamsus skaičių miškas Vilimams atsirado pasirašius sutartį su nepriklausomu tiekėju „Electrum Lietuva“. Bandyti rasti išeitį Vilimams nepasisekė, nes skambučiai ar laiškai internetu rezultato nedavė.

„Tada mes sakome, kad mums reikia įrašyti tikrus rodmenis, o jie sako „mes negalime pakeisti“ dėl to, kad negalima sumažinti didesnio skaičiaus“, – rezultato nedavusį kontaktą su „Electrum Lietuva“ nupasakojo J. Paltarokė-Vilimė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot sutuoktinių, situaciją sunkina, nes namas parduotas, liko tik formalumai. Todėl siunčiamos kosminės elektros sąskaitos negali būti paveldėta kitiems našta.

„Jeigu mes liktume čia toliau gyventi, galbūt mes rašytume nulinį suvartojimą ir galbūt per metus išsilygintume, bet mes čia nebegyvename, elektros nenaudojame, tai...“ – aiškino L. Vilimas.

Susidomėjus LNK žinioms, elektros tiekėjas Vilimams problemą ėmė spręsti ir žada, kad susidarius kilovatvalandžių ir eurų tūkstantiniams skirtumams delspinigiai sustabdyti ir jokių nuostolių klientas nepatirs. O priežastis, dėl kurios susidarė kosminės sąskaitos ir skaitiklių skirtumai, esą, gyventojų nedeklaruoti mėnesiai. Pasak bendrovės, negavus mėnesio skaitiklio rodmenų, energijos skirstymo operatorius arba „ESO“ automatiškai pateikia dvylikos mėnesių kliento sunaudotos energijos vidurkį.

„Labai natūralu, kad klientė žiūri į savo skaitiklius ir jai rodo vieną dalyką, o sąskaitose mato visai ką kita. Jie negali sutapti, jeigu mes siunčiame pagal vidurkius arba tai, ką gauname iš „ESO“, – sakė „Elektrum Lietuva“ komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė.

Kodėl ilgus mėnesius negyvenamo namo savininkai negalėjo su elektros tiekėjais nepagrįstų sąskaitų siuntinėjimo sustabdyti? Bendrovė dalį kaltės prisiima.

„Galbūt čia ir sutapo tas antrosios liberalizavimo bangos klientų antplūdis ir kurį laiką mums prisiskambinti buvo sunkiau, į laiškus reagavome lėčiau, bet visi šie dalykai sprendžiami“, – kalbėjo J. Rupšienė.

Atstovė priminė, kad gyventojams privalu kas mėnesį deklaruoti skaitiklių rodmenis, kad ir nulinius. Jeigu negyvenamo būsto savininkas nesutinka rašinėti nesunaudotos energijos, yra galimybė užpildyti prašymą dėl laikino nenaudojimo.

„Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu penktadienį paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris šias pareigas pradės eiti rugpjūčio 22 dieną. Naujasis vadovas pratęs grupės ilgalaikės strategijos įgyvendinimą ir joje numatytą Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimą“, – rašoma pranešime.

„Epso-G“ valdybos pirmininko Roberto Vyšniausko teigimu, naujojo vadovo laukia ambicingos užduotys plečiant nereguliuojamas grupės veiklas, koreguojant įmonių veiklos modelį bei valdant su tuo susijusius pokyčius.

„Mindaugas kartu su visa įmonių grupės darbuotojų komanda pratęs praėjusiais metais patvirtintos ilgalaikės strategijos įgyvendinimą, ji tapo dar aktualesnė karo Ukrainoje kontekste. Šiame kontekste „Epso-G“ bus itin naudinga daugiametė naujojo vadovo patirtis valdant pokyčius ir įgyvendinant strateginius projektus, taip pat puikus energetikos sektoriaus išmanymas“, – pranešime teigė R. Vyšniauskas.

M. Keizeris pareigas ESO eis iki rugpjūčio 21 dienos.

Iki rugpjūčio 22 dienos bendrovei ir toliau laikinai vadovaus finansų direktorius Algirdas Juozaponis, o Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas bus atsakingas už strateginių grupės projektų įgyvendinimą, įskaitant ir fizinio barjero įrengimą pasienyje su Baltarusija.

Atrankoje į vadovo pareigas dalyvavo 25 kandidatai.

„Epso-G“ naujo vadovo buvo ieškoma nuo metų pradžios, kai nuo 2015 metų vasario jai vadovavęs Rolandas Zukas pasitraukė iš pareigų. Balandžio pabaigoje vadovo atranka buvo pratęsta, pirmajame jos etape, BNS žiniomis, nepavykus susitarti nė su vienu pretendentu. Skelbta, kad dabar vadovą tikimasi paskirti iki vasaros pabaigos.

Karjerą „Ignitis grupėje“ M. Keizeris pradėjo 2012 metais – jis buvo „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupės“) valdybos narys, taip pat dirbo antrinių bendrovių valdybose ir stebėtojų tarybose, o 2018 metais tapo ESO valdybos pirmininku ir vadovu.

„Epso-G“ valdo gamtinių dujų ir elektros perdavimo bendroves  „Amber Grid“ ir „Litgrid“, energijos išteklių biržos operatorę „Baltpool“, energijos kaupiklių įmonę „Energy cells“ ir energetikos objektų statybos bendrovę „Tetas“.

Grupės valdomos bendrovės įgyvendina strateginius šalies energetikos projektus: maždaug 1,6 mlrd. eurų vertės elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europos tinklais, 109 mln. eurų vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statybos projektą, iki rugsėjo pastatys 152 mln. eurų vertės tvorą pasienyje su Baltarusija.

Be to, šiemet ji baigė statyti Lietuvą ir Lenkiją sujungusį magistralinį dujotiekį.

„Apie 100 tūkst. gyventojų savo sprendimo dar nepadarė, tačiau tai – tikrai ne pasaulio pabaiga. Jie gali ir toliau po termino pabaigos rinktis tiekėją savo namams“, – teigė „ESO“ atstovas Paulius Kalmantas.

Nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinko mažuma.

„Dauguma gyventojų padarė tą sprendimą. Visada bus objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kodėl gyventojai to sprendimo nepriėmė. Pirmo etapo, kuris jau seniai pasibaigė, patirtis rodo, kad net ir pasibaigus terminui gyventojai toliau sėkmingai renkasi ir tikėtina, kad garantinio tiekimo padidinta kaina irgi paragins nemažą dalį tų likusių irgi priimti sprendimą artimiausiu metu“, – sakė P. Kalmantas.

Sprendimą reikės priimti visiems.

„Kiekvienas mes renkamės pagal save (...) tų priežasčių yra daugybė. Gyventojai bus toliau aktyviai informuojami tiek apie patekimą į garantinį tiekimą, tiek apie tai, kas jų laukia. Žinutė yra viena – pasirinkimą reikės padaryti bet kokiu atveju ir rekomenduojama padaryti kaip tik įmanoma greičiau“, – teigė P. Kalmantas.

Antrasis pasirinkimo etapas buvo prailgintas savaite, nes nemaža dalis gyventojų nebuvo spėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo.

„Apie 30 tūkst. gyventojų vien iš antrojo etapo pasinaudojo šita proga. Matant, kad į etapo pabaigą kasdien rinkosi labai didelis gyventojų srautas,  papildomomis „ESO“ ir tiekėjų pastangomis buvo suteikta galimybė pasirinkti tiekėją tiems, kurie norėjo laiku pasirinkti tiekėją, bet dėl kažkokių priežasčių negalėjo to padaryti“, – komentavo P. Kalmantas.

Daugiau nei pusė visų elektros vartotojų Lietuvoje jau padarė sprendimą.

„Tikrai buvo didelis kiekis klientų, gyventojų, kurie rinkosi, bet tiek tiekėjai, tiek energijos skirstymo operatorius, kurie tvarko visus klientų duomenis, visi buvo tam pasiruošę. Apie milijonas gyventojų jau pasirinko, o tai – daugiau nei pusė visų elektros vartotojų“, – kalbėjo „ESO“ atstovas.

Garantinio tiekimo paslauga yra ketvirtadaliu brangesnė negu biržos kaina.

Nespėjusiems pasirinkti elektros tiekėjo, šią paslaugą laikinai suteiks energijos skirstymo operatorius, tačiau ji bus ketvirtadaliu brangesnė nei rinkos kaina.

„Tie, kurie nepasirinko, ir yra antrajame šito projekto etape, nuo liepos 1 d. gaus garantinio tiekimo paslaugą, kurią jau teiks energijos skirstymo operatorius, o ne energijos tiekėjas. Reikės atkreipti dėmesį į atsiskaitymą, tačiau gyventojai apie tai bus informuojami. Priminsiu, kad garantinio tiekimo paslauga yra ketvirtadaliu brangesnė negu biržos kaina. Bet kokius atveju, tai yra laikina paslauga, suteikianti laiko tiems gyventojams, kurie dėl vienos ar kitos priežasties nespėjo priimti sprendimo laiku“, – aiškino P. Kalmantas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paslauga yra laikina, po šešių mėnesių elektra gali būti atjungta.

Garantinis tiekimas įsijungs liepos 1-ąją ir truks pusmetį. Po to, dar nepasirinkus elektros tiekėjo, elektra gali būti atjungta.

„Tiems, kurie pasirinko laiku, liepos 1-ąją gaus paslaugas jau iš naujo tiekėjo, o tie, kurie antrajame etape nepasirinko, gaus garantinio tiekimo paslaugą, kurią užtikrins „ESO“. Paslauga yra laikina, po šešių mėnesių elektra gali būti atjungta, taigi ir toliau raginsime gyventojus priimti tą sprendimą“, – teigė P. Kalmantas.

„ESO“ atstovas tikino, kad stengiamasi eiti ne gąsdinimo, o skatinimo keliu.

„Niekam neatjunginėjame elektros. Tikriausiai visi suprantame, kad be jos gyventi šiais laikais būtų neįmanoma. Einame ne gąsdinimo keliu, o paskatos. Informuojame gyventojus, kodėl reikėtų pasirinkti tą tiekėją, koks tas projektas. Matome iš pirmo etapo, kad gyventojai tą informaciją priima ir tikiu, kad mažės nepasirinkusiųjų skaičius“, – sakė P. Kalmantas.

Garantinio tiekimo paslaugą gausiantiems elektros kaina gali siekti 40 ct/kWh.

„Kol kas kainos yra apytikslės, reikia palaukti mėnesio pabaigos. Praeitos savaitės duomenimis, kaina galėtų siekti 40 ct/kWh. Biržoje kainos yra labai aukštos. Tiems gyventojams, kurie gaus garantinio tiekimo paslaugą, reikės mokėti tą gana aukštą kainą net ir po kompensacijos“, – komentavo P. Kalmantas.

Pirmame etape elektros tiekėjo nepasirinko tik 1 proc. visų dalyvausių gyventojų.

„Iš pirmojo etapo gyventojų, kurių yra tik apie 100 tūkst., jie yra daugiausiai energijos suvartojantys gyventojai Lietuvoje. Iš jų 99 proc. yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją. Tik apie tūkstantis gyventojų yra nepadarę to sprendimo. Su visais yra kalbamasi, jie toliau sėkmingai renkasi. Matydami, kad tai yra tik 1 proc. gyventojų ir suprasdami, kad tai gali būti įvairiausios priežastys, tikrai nedarome tokių drastiškų sprendimų, kad atjungti elektrą“, – teigė P. Kalmantas.

Grupė M. Keizerio pranešimą gavo birželio 27 dieną, jis pareigas nustos eiti nuo rugpjūčio 21 dienos, pranešė „Ignitis“ grupė. 

„Mindaugo vadovavimo laikotarpiu ESO pradėjo transformaciją į skaitmeninę, konkurenciją elektros rinkoje įgalinančią bendrovę. Linkiu visokeriopos sėkmės naujame karjeros etape“, – pranešime sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

M. Keizeris sako, jam ir komandai pavyko nuveikti daug svarbių dalykų – nuo patikimo tinklo, patenkinto kliento, išmanių skaitiklių bei sprendimų iki liberalizacijos, sektoriaus transformacijos.

M. Keizeris karjerą grupėje pradėjo 2012 metais – jis buvo „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupės“) valdybos narys, taip pat dirbo antrinių bendrovių valdybose ir stebėtojų tarybose, o 2018 metais tapo ESO valdybos pirmininku ir vadovu.

ESO stebėtojų taryba artimiausiu metu paskirs laikinai einantį ESO vadovo pareigas, taip pat skelbs naujo ESO vadovo atranką.

Vadovybės pasikeitimas ESO tikslams, strategijai ir veiklos tęstinumui vadovo pasikeitimas įtakos neturės.

Šiuo metu ESO valdyboje taip pat dirba Tinklų vystymo tarnybos direktorius Ovidijus Martinonis, Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila ir Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Birželio 13 d. VERT duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko 472 tūkst. (64 proc.) antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. 268 tūkst. vartotojų sutarties su vienu iš septynių tiekėjų dar neturi ir rizikuoja patekti tarp gaunančių 25 proc. brangesnį garantinį tiekimą.

67,5 proc. sutarčių sudaryta su visuomeninį elektros tiekimą užtikrinančia „Ignitis“, 15,7 proc. vartotojų pasirinko „Perlas energija“, 8,6 proc. – „Elektrum Lietuva“, 7,7 proc. – „Enefit“. Likusių trijų tiekėjų („Birštono elektra“, „EGTO energija“, Kauno termofikacijos jėgainė) nepasirinko nė 1 proc. visų vartotojų. Dažniausiai pasirašomos fiksuotos kainos sutartys, o didesnė dalis vartotojų renkasi vienos laiko zonos tarifus.

VERT taip pat pastebi, kad balandį tiekėją kas savaitę pasirinkdavo apie 4 tūkst. vartotojų, gegužę sprendimą priimdavo jau tris kartus daugiau gyventojų, o per pirmąsias trylika birželio dienų pasirinkusiųjų skaičius siekė beveik 86 tūkst.

Kaip Eltai komentavo ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, tiekėjo dar nepasirinkusiems vartotojams svarbu tą padaryti atsakingai, įvertinus, kurio tiekėjo sąlygos tinkamiausios, ar labiau domina sutartis fiksuotu, ar lanksčiu tarifu bei koks sutarties galiojimo terminas siūlomas.

„Pasirašant sutartį svarbu atkreipti dėmesį į jos detales, ypač – kokia galutinė kaina ir kokios sutarties nutraukimo sąlygos“, – sakė P. Kalmantas.

Jo teigimu, įvertinus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos. Anot ESO atstovo, pasirinkimą labiausiai lemia vartotojo asmeninė finansų planavimo strategija, žinios apie rinką.

„Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą bei įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, ganėtinai tiksliai žinosime ir tai, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus. Tuo metu priimti sprendimą rinktis kintamą kainą gali padėti domėjimasis elektros rinka, jos dinamika bei įtaką darančiais veiksniais, ekspertų prognozės“, – informuoja P. Kalmantas.

Liberalizavus rinką vartotojas išloš

ESO komentare Eltai taip pat pažymi, kad dalis vartotojų abejoja liberalizacijos būtinumu, esą konkurencijos tai nepadidins, o nepriklausomi tiekėjai atsakingi vien už sąskaitų išrašymą klientams. Pasak P. Kalmanto, taip vertinti elektros rinkos liberalizavimą yra klaidinga.

„Dalis gyventojų linkę manyti, kad realios konkurencijos tarp tiekėjų nėra, nes jie – tik tarpininkai tarp elektros gamintojų ir pirkėjų, o jų darbas tėra išrašyti sąskaitas klientams. Tačiau toks įsivaizdavimas yra visiškai klaidingas, mat viena pagrindinių nepriklausomų elektros tiekėjų funkcijų yra geriausiomis įmanomomis sąlygomis įsigyti elektros energiją regiono rinkose“, – aiškina ESO atstovas.

Nepriklausomi tiekėjai, ESO vertinimu, konkurenciniam pranašumui įgyti ir kuo geresnę kainą gyventojams pasiūlyti elektrą perka tiesiogiai iš saulės, vėjo, hidroelektrinių savininkų ar kitų elektros gamintojų.

„Savo konkurencingumą tiekėjai gerina ir kitomis priemonėmis – naudoja išvestines finansines priemones, investuoja į klientų aptarnavimo efektyvumą ir kokybę“, – teigia P. Kalmantas.

„Tokiomis sąlygomis laimi vartotojai. Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, visi klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų“, – argumentuoja ESO atstovas.

ELTA primena, kad antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo, kuriame nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai sudaryti sutartį su vienu iš tiekėjų privalo iki birželio 18 d. To nepadarius bus užtikrintas garantinis tiekimas, kuris bus 25 proc. brangesnis.

Šiuo metu Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas teikia septyni tiekėjai: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono Elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė.