Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas (Kaja Kalas) palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.

„Žvelgiant į įvairių šalių bendradarbiavimą dėl [...] Irano atakos prieš Izraelį, matyti, kad galime padaryti daugiau“, – sakė K. Kallas – Kremliaus kritikė, aktyviai siekianti didinti Europos paramą Kyjivui.

„Galime panašiai parūpinti oro gynybą Ukrainai, kad jie galėtų užkirsti kelią atakoms“, – sakė ji.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Jordanijai, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Tai buvo Irano kerštas už balandžio 1-osios smūgį jo ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus. Atsakomybę dėl šio smūgio daug kas priskiria Izraeliui.

Po Irano atakos prieš Izraelį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.

„Tai tokie patys dronai, kokie dieną ir naktį atakuoja Ukrainą“, – panašiai kalbėjo K. Kallas, turėdama galvoje iranietiškus atakos dronus „Shahed“.

„Tad jei tos pačios sąjungininkės gali numušti juos ten, jos gali numušti juos [ir] Ukrainoje, – sakė K. Kallas. – Tai rodo, kad galime bendradarbiauti.“

Ukrainai vis skubiau reikia didesnės Vakarų pagalbos, įskaitant modernesnes oro gynybos priemones, kad būtų galima atremti niokojamas Rusijos atakas prieš ukrainiečių infrastruktūrą.

K. Kallas tai sakė vakar šalies parlamente, pranešė ERR. Per vyriausybės klausimų ir atsakymų valandą pagrindinė tema buvo reakcija į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą apie galimybę dislokuoti užsienio karius Ukrainos teritorijoje.

Estijos konservatorių Liaudies partijos (EKRE) parlamentarams dar kartą pareikalavus garantijų, kad Estijos kariuomenė nebus dislokuota Ukrainoje, K. Kallas pareiškė, kad ne ji priims tokį sprendimą. „Neduodu tokių pažadų, nes aplinkybės gali keistis“, – sakė ji.

„Pagal jūsų interpretaciją atrodo, kad bet kas gali būti įsikišimas. Mūsų karinę pagalbą Ukrainai Rusijos Federacija taip pat gali suvokti kaip kišimąsi, nes mes tikrai norime, kad Ukraina laimėtų, tikrai norime, kad Rusija pralaimėtų ir grįžtų už savo sienų, – kalbėjo K.  Kallas. – Norint pasiųsti karius kur nors už Estijos sienų, reikalingas Riigikogu (Estijos parlamento) mandatas, tad galite nuspręsti patys. Lygiai taip pat, kaip mums siunčiant karius į įvairias misijas buvo reikalingas Riigikogu mandatas. (...)  Šis klausimas be jūsų nebus išspręstas“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 d. Paryžiuje pareiškė neatmetantis galimybės, kad Europos kariai bus pasiųsti padėti Ukrainai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vakarų demokratijos turi apie tai diskutuoti ir nustoti brėžti „raudonąsias linijas“ dėl pagalbos Kyjivui.

Ji tai sakė leidiniui „Politico“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.

K. Kallas vis dar mano, kad šį postą turėtų užimti lyderis, kurio šalis atitinka Aljanso tikslinį rodiklį skirti gynybai 2 proc. BVP.

Beje, vargu ar taip nutiks, nes favoritas tarp pretendentų į šias pareigas yra Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, kurio šalis šio rodiklio dar nepasiekė.

Nors K. Kallas sutiko, kad M. Rutte turi „teigiamų savybių“, ji pažymėjo, kad jis bus ketvirtasis NATO generalinis sekretorius iš Nyderlandų, o generalinio sekretoriaus iš Estijos – ar iš bet kurios kitos Baltijos šalies – dar niekada nebuvo.

„Kyla klausimas, ar Aljanse yra pirmo ir antro rango šalys? Ar mes lygūs, ar ne? Šie klausimai lieka atviri“, – sakė K. Kallas.

Kaip jau buvo pranešta, NATO norėtų paskirti kadenciją baigiančio generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdinį iki liepos mėnesį Vašingtone įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.

Nyderlandų premjero kandidatūrą į šį postą palaiko JAV, Didžioji Britanija ir Vokietija.

„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau antradienį pranešta, kad Rusija paskelbė Estijos ministrę pirmininkę ieškomu asmeniu dėl baudžiamosios bylos.

Į Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę K. Kallas, kuri estų premjerės postą užima nuo 2021 metų, įrašyta kaip „ieškoma pagal baudžiamąjį kodeksą“, nenurodant kaltinimų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad į sąrašą Baltijos šalių pareigūnai buvo įtraukti dėl paminklų sovietų kariams griovimo.

„Už susikaltimus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą būtina bausti. Ir tai tik pradžia“, – kalbėjo ji.

Rusija taip pat paskelbė Lietuvos kultūros ministro Simono Kairio ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką, antradienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.

Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis.

Tai beprecedentis žingsnis prieš Baltijos šalis. Tai taip pat pirmas kartas, kai ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė užsienio lyderį.

Kaip pranešė nepriklausomas rusų portalas „Meduza“, Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė ir Estijos valstybės sekretorių Taimarą Peterkopą.

„Pirmą kartą istorijoje į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kitos šalies ministras pirmininkas – Estijos [...] Kaja Kallas, reiškusi paramą sovietinių paminklų nukėlimui. Be jos, Rusijos valdžia taip pat ieško Estijos valstybės sekretoriaus Taimaro Peterkopo“, – sakoma pranešime.

Įtempti santykiai

Maskvos santykiai su Estija, kur gyvena nemaža rusakalbių bendruomenė, yra įtempti nuo pat Šaltojo karo pabaigos.

Rusija ne kartą priekaištavo Estijai dėl sovietinių paminklų, kuriuos Talinas laiko nepageidautinais okupacijos simboliais, nukėlimo.

Už susikaltimus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą būtina bausti. Ir tai tik pradžia.

Estija oficialios reakcijos į šiuos pranešimus kol kas nepaskelbė.

K. Kallas tvirtai remia Ukrainą, aktyviai ragina didinti karinę pagalbą Kyjivui ir griežtinti sankcijas Rusijai.

Ji taip pat supykdė Maskvą savo siekiu nukelti paminklus sovietų kariams, dalyvavusiems Antrajame pasauliniame kare. Rusijoje galioja įstatymai, kuriais kriminalizuojamas „nacių reabilitavimas“ ir kurie apima straipsnius dėl karo memorialų išniekinimo.

Naujausias Maskvos žingsnis vertinamas kaip simbolinis Kremliaus bandymas išryškinti priešpriešą su NATO sąjungininkėmis, didėjant jų spaudimui dėl Rusijos karo Ukrainoje. Visgi praktiškai jis mažai ką reiškia, nes Rusijos ir Vakarų ryšiai dėl karo yra įšaldyti.

Anksčiau šį mėnesį Maskva iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatus apkaltinusi Vilnių, Rygą ir Taliną bandymu sabotuoti kitą mėnesį įvyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

Anot Maskvos, šios trys šalys ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo punktų, esančių jos ambasadose jų teritorijose, saugumą.

Kaltinimai rusofobija

2023-ųjų sausį Rusija sumažino diplomatinių santykių su Estija lygmenį ir įsakė šalies ambasadoriui išvykti iš Rusijos, kaltindama šią Baltijos šalį rusofobija.

Estija, Latvija ir Lietuva yra išsiuntusios rusų diplomatus, tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje.

Nors šimtai sovietmečiu pastatytų paminklų jau seniai kėlė neigiamus jausmus daugeliui Baltijos šalių gyventojų, Rusijai užpuolus Ukrainą imta aktyviau reikalauti juos pašalinti.

Karas taip pat sukėlė baimę dėl galimos ginkluotos konfrontacijos su Rusija, todėl visos trys Baltijos šalys didina išlaidas savo kariuomenėms ir stiprina sienų apsaugą.

Įtampa taip pat tvyro dėl rusų mažumų teisių šiose šalyse.

Pasak „Mediazona“, Rusija taip pat paskelbė Latvijos žemės ūkio ministro Armando Krauzės, finansų ministro Arvilo Aseradeno ir teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės (Inesės Lybinios-Egnerės), 59 Latvijos parlamentarų, 15 Rygos tarybos narių ir kitų pareigūnų paiešką.

Rusija taip pat į sąrašą įtraukė – tikėtina, kad dėl paminklų griovimo, – Lenkijos pareigūnų, įskaitant valstybės turto ministro pavaduotoją Karolį Rabendą. Kalbant apie Ukrainą, paskelbta Lucko ir Rivnės merų bei miestų tarybų narių paieška.

Į Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę K. Kallas, kuri estų premjerės postą užima nuo 2021 metų, įrašyta kaip „ieškoma pagal baudžiamąjį kodeksą“, nenurodant kaltinimų.

Pasak atstovų, K. Kallas ir Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos lyderiai anksčiau buvo drauge nusprendę nepozuoti bendrai COP28 nuotraukai, jei dalyvautų ir A. Lukašenka. K. Kallas anksčiau taip pat atšaukė savo dalyvavimą viename renginyje, nes žinojo, kad dalyvaus Baltarusija.

„Dideliuose renginiuose logistika labai sudėtinga ir reguliuojama. COP28 organizatoriai per pozavimą bendrai nuotraukai valstybių vadovams skyrė vietas priekinėse eilėse, o premjerams – galinėse eilėse. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos lyderiai į fotosesiją nuvyko drauge, Lukašenkos tuo metu ten nebuvo. Valstybių ir vyriausybių vadovus organizatoriai palydėjo į jiems paskirtas vietas“, – sakoma pranešime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Lenkijos vadovais Edgaru Rinkevičiumi bei Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) boikotavo bendrą nuotrauką JT klimato kaitos susitikime COP28, kadangi jai pozavo ir autoritarinis Baltarusijos lyderis.

„Būtų veidmainiška stovėti petys petin su valstybės, tapusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą placdarmu, vadovu ir it niekur nieko diskutuoti apie pasaulio ateitį ir klimato kaitą. Baltarusijos režimas prisideda prie pasaulio ateities naikinimo ir kartu su Rusija yra atsakingas už tai, kas vyksta Ukrainoje – nuo žmonių žūčių iki katastrofiško poveikio aplinkai“, – prezidento komunikacijos grupės BNS perduotame komentare sakė G. Nausėda.

„Tai vadinama šeimos nuotrauka. Lukašenka nepriklauso šeimai, kuriai mes norime priklausyti“, – pridūrė prezidentas.

„Kai valstybių ir vyriausybių vadovai jau buvo išrikiuoti, paskutinę minutę taip pat pasirodė Baltarusijos prezidentas. Stovėdami pirmosiose eilėse Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pamatė Lukašenką atvykstant ir išėjo. Estijos ministrė pirmininkė, kuri stovėjo galinėse eilėse tarp beveik 150 valstybių ir vyriausybių vadovų, nematė Lukašenkos atvykimo ar kolegų išėjimo ir buvo [...] nufotografuota“, – nurodė estų vyriausybės atstovai.

Vakarų valstybės kaltina A. Lukašenką leidus Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu Ukrainai pulti, leidžiant Maskvai dislokuoti taktinius branduolinius ginklus šalyje.

Dar iki 2022-ųjų Rusijos pradėto karo Ukrainoje autoritarinis lyderis buvo smerkiamas už susidorojimą su opozicija, demokratinių laisvių varžymą, migrantų antplūdį į rytines ES nares.

K. Kallas buvo vienintelė kandidatė į partijos vadovo postą rinkimuose, surengtuose per sostinėje Taline vykusį centro dešiniųjų Reformų partijos visuotinį susirinkimą. Du trečdaliai iš 931 balsavime dalyvavusio delegato ją palaikė, o trečdalis susilaikė.

46-erių teisininkė nuo 2018 metų balandžio vadovauja Reformų partijai – didžiausiai Estijos politinei grupei. 2021 metų sausį ji tapo pirmąja moterimi Estijos ministro pirmininko poste.

Anksčiau šią savaitę Vašingtone vykusioje užsienio politikos konferencijoje K. Kallas viešai pareiškė, kad sutiktų tapti NATO generaline sekretore. Dabartinis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po 10 metų darbo šiame poste kitą spalį turi atsistatydinti.

K. Kallas, buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso (Symo Kalaso) dukra, tvirtai palaiko Ukrainą ir griežtai kritikuoja ją užpuolusią Rusiją.

Jos vadovaujama Reformų partija kovą vykusiuose Estijos visuotiniuose rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę. Rusijos karas Ukrainoje tapo pagrindine rinkimų kampanijos tema, o tai, pasak politikos apžvalgininkų, smarkiai padėjo jai laimėti naują premjerės kadenciją.

Tačiau rugpjūtį jos populiarumas šalyje ir politinis pasitikėjimas smuko, Estijos žiniasklaidai pranešus, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklausė premjerės sutuoktiniui Arvo Hallikui (Arvui Halikui), pernai vasarį prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą toliau tiekė krovinius į Rusiją.

Bendrovė „Stark Logistics“ tada teigė turinti tik vieną Estijos klientą – bendrovę „Metaprint“, kuri uždarinėjo savo gamyklą Rusijoje. Ji teigė, kad „Stark Logistics“ vykdė pristatymus, siekdama padėti organizuoti gamyklos uždarymą.

Kilus skandalui, A. Hallikas pareiškė parduosiąs „Stark Logistics“ akcijas. Kaip skelbta, jam priklausė 24,8 proc. šios bendrovės akcijų.

K. Kallas anksčiau ragino Estijos įmones nutraukti veiklą Rusijoje.

Per parlamento komiteto posėdžius ji neigė žinojusi detalių apie savo vyro verslo veiklą Rusijoje. Ji atsisakė atsistatydinti, nors prezidentas Alaras Karis ją ragino tai padaryti. Daugiau kaip du trečdaliai estų naujausiose viešosios nuomonės apklausose teigė manantys, kad K. Kallas turėtų atsistatydinti.

Trečiadienį estų transliuotojas ERR skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui, toliau bendradarbiavo su Rusija prasidėjus invazijai į Ukrainą.

„Mano vyro įmonė neturi klientų iš Rusijos Federacijos ir neorganizuoja jokio transporto Rusijoje. Kai tik prasidėjo šis karas, jie, kaip ir kiti verslininkai, nebeturi jokių reikalų su Rusijos klientais Rusijoje, šios sutartys buvo nutrauktos“, – ERR sakė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad su vyru susijusius klausimus reikėtų adresuoti jam, nes premjerės darbas ir taip yra gana įtemptas.

„Esu ministrė pirmininkė, turiu savo darbą, – sakė K. Kallas. – Esu visiškai tikra ir įsitikinusi, kad mano vyrui priklausančios bendrovės nevykdo jokios amoralios veiklos.“

Paskolos

„Stark Logistics“ teigimu, ji turi tik vieną klientą Rusijos kryptimi, kuriam teikia krovinių vežimo paslaugas. Šis klientas yra „Metaprint“, vienas didžiausių Europoje plieninių aerozolinių talpyklų gamintojų. „Stark Logistics“ padeda bendrovei išvežti atsargų likučius iš Rusijos gamyklų ir vykdyti vis dar galiojančias sutartis.

„Stark Logistics“ ir „AS Metaprint“ yra susijusios ne tik sutartimis, bet ir organizaciniais ryšiais. Pastarosios įmonės vadovas Martti Lemendikas (Martis Lemendikas) taip pat yra didžiausias „Stark Logistics“ naudos gavėjas ir stebėtojų tarybos vadovas.

Premjerės vyrui priklauso 24,8 proc. „Stark Logistics“ akcijų. Kaip paaiškėjo vasaros pradžioje, K. Kallas suteikė daugiau kaip 350 tūkst. eurų paskolą A. Halliko įmonei „Novaria Consult OU“.

Laiške savo Reformų partijos nariams K. Kallas sakė visą šią paskolą jau atgavusi.

„Skaidrumo dėlei taip pat turėčiau pabrėžti, kad liepą suteikiau dar vieną 20 tūkst. eurų paskolą bendrovei „Novaria Consult“, kuri skirta investicijoms“, – rašė ji.

Esu visiškai tikra ir įsitikinusi, kad mano vyrui priklausančios bendrovės nevykdo jokios amoralios veiklos.

„ERR paskelbė naujieną, kad su mano vyru Arvo Halliku susijusi įmonė esą vykdo verslą Rusijoje. Norėčiau šiek tiek paaiškinti situaciją iš savo pusės. Mano vyrui priklauso logistikos bendrovės „Stark Logistics“ akcijų paketas. Ši bendrovė savo ruožtu turi klientą – Estijos bendrovę „Metaprint“, kuriai atliekami minėti pristatymai“, – rašė K. Kallas savo partiečiams ketvirtadienį.

„Mano vyras paaiškino, kad „Metaprint“ iš „Stark Logistics“ užsakė pervežimų, siekdama nutraukti savo gamybinę veiklą Rusijoje pagal įstatymus ir sankcijas“, – teigė premjerė.

„Esu tikra, kad abi bendrovės gali paaiškinti savo sprendimus ir veiksmus šiuo klausimu. Pats Arvo neturi klientų Rusijos Federacijoje“, – pridūrė ji.

Daugiau paaiškinimų

K. Kallas teigė mananti, kad visa prekyba ir verslas su Rusija turėtų būti sustabdyti, kol tęsiasi Maskvos invazija į Ukrainą.

Ji pridūrė, kad jei kam nors kiltų klausimų, ji pasirengusi atvirai kalbėti apie viską, kas susiję su jos veikla. „Užtikrinu, kad neturiu ko slėpti“, – pabrėžė K. Kallas.

Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį pareiškė, kad laukia iš premjerės detalesnių paaiškinimų.

Jis sakė, kad liūdna kalbėti šia tema, ypač šią dieną, kai Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Jis pridūrė, kad visuomenė laukia premjerės pasiaiškinimo, o kai jis bus pateiktas, prezidentas sakė turėsiąs pagalvoti ir pasitarti su savo patarėjais, ką daryti toliau.

A. Karis pridūrė, kad stebima vis daugiau atvejų, kai dėl invazijos paskelbtos sankcijos neveikia, taip pat ir Estijoje. Jis sakė manąs, kad šie atvejai turėtų būti viešinami.

K. Kallas ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją dar kartą pareiškė, kad, jos nuomone, jos vyras nepadarė nieko neetiško, turint omenyje sąsajų su verslu Rusijoje kontekstą.

„Visada stengiausi atskirti darbą ir šeimyninį gyvenimą, bet dabar jie susikirto, tiksliau, iškilo klausimas dėl mano vyro verslo partnerio veiklos. Tačiau pažvelkime į šią istoriją. Tiesa ta, kad esu ištekėjusi, laimingai ištekėjusi, už Arvo Halliko. Tačiau neturiu jokio supratimo apie jo verslo veiklą“, – sakė Estijos vyriausybės vadovė.

„Tiesa ir tai, kad mano vyras turi logistikos įmonės akcijų paketą. Tai buvo visa informacija, kurią šiuo klausimu turėjau iki šios savaitės pradžios. Kai žiniasklaida kreipėsi į mane su klausimais, žinoma, šiuos klausimus uždaviau ir savo vyrui. Kaip jis sakė, viena iš bendrovės verslo krypčių prieš karą buvo ir logistikos paslaugų teikimas Rusijoje, kuris buvo nutrauktas dar 2022-ųjų kovą dėl prasidėjusių karo veiksmų“, – paaiškino ji.

„Kaip patvirtino mano vyras, jie teikia paslaugas tik vienai Estijos įmonei, ir šis projektas taip pat yra nutraukiamas. Taigi ši bendrovė nepažeidė nei Rusijai įvestų sankcijų, nei nerašytų taisyklių“, – teigė K. Kallas.

„Mano vyro teigimu, jie net yra nustatę taisyklę, kad kai vykdo pervežimą, jiems net neleidžiama įsipilti degalų Rusijoje, kad Rusijoje nebūtų paliktas nė vienas euras, doleris ar rublis“, – pridūrė premjerė.

J. Stoltenbergo įgaliojimai baigiasi kitų metų rudenį ir Aljanso nariai jau rimtai galvoja apie tai, kas galėtų tapti jo įpėdiniu. „The New York Times“ rašo, kad, atsižvelgiant į eskalacijos ir didesnio masto karo riziką, naujasis generalinis sekretorius pareigas pradės eiti neabejotinai vienu kritiškiausių momentų Aljanso 73 metų istorijoje.

Pasak JAV leidinio, Vašingtone aktyviai svarstoma idėja šį postą patikėti 54 metų Chrystiai Freeland (Kristijai Friland), Kanados vicepremjerei ir finansų ministrei, tačiau jos šansus gali sumažinti tai, kad Kanados išlaidos gynybai yra kur kas mažesnės už 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o būtent tokį rodiklį Aljanso valstybės narės yra įvardijusios kaip tikslą, kurį norima pasiekti iki 2024 metų.

Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) nori, kad kitas NATO generalinis sekretorius atstovautų kuriai nors iš ES valstybių narių, nes 21-a iš 27 ES šalių taip pat yra NATO narės. Nors Europa dar nesusitarė dėl kandidatūros, kurią palaikys, tarp galimų kandidatų svarstoma ir K. Kallas, rašo JAV laikraštis.

Pasak „The New York Times“, K. Kallas tvirtai ir aktyviai palaiko Ukrainą. Ji ne kartą buvo pareiškusi, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neturi būti deramasi, ir kaltino Rusiją ukrainiečių genocidu.

Tačiau, kaip rašo leidinys, griežta antirusiška pozicija gali sutrukdyti ir K. Kallas, ir bet kokiam kitam Baltijos šalių ar Lenkijos kandidatui, nes Vakarų Europos šalys, kaip antai Prancūzija ir Vokietija, teikia pirmenybę tokiam Aljanso vadovui, kuris po karo galėtų užtikrinti stabilesnius santykius su Maskva.

Tarp galimų Europos kandidatų taip pat minima Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir buvusi Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič.

„The New York Times“ mano, kad Didžioji Britanija, kuri pasitraukė iš ES, bet liko NATO, į Aljanso vadovus gali pasiūlyti savo gynybos sekretorių Beną Wallace'ą (Beną Volesą).

Jungtinės Valstijos amerikiečių kandidato nesiūlo, nes vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado (SACEUR) postas – o jį užimantis asmuo yra atsakingas už bendrą Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje – tradiciškai priklauso amerikiečiams.

Taip pat neatmetama galimybė, kad valstybės narės, atsižvelgusios į dabartinę sudėtingą saugumo situaciją, sutiks dar metams pratęsti J. Stoltenbergo įgaliojimus.

Tačiau, pasak leidinio, yra aišku, kad ir Vašingtonas, ir Briuselis kitą NATO generalinį sekretorių nori paskirti iki 2024 metų lapkričio, kuomet JAV įvyks prezidento rinkimai.

„Džiaugiuosi, kad Narvos miesto tarybos nariai taip pat supranta tokių sprendimų būtinybę, nes situacija iš esmės pasikeitė“, – sakė premjerė per vizitą šiame šiaurės rytiniame pasienio mieste, kur sprendžiamas viešai eksponuojamo SSRS laikų tanko likimas.

Pasak K. Kallas, vasarį prasidėjęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą atvėrė Estijos visuomenėje egzistuojančias žaizdas, o karas vėl išryškino sovietų okupacijos metu Estijoje padarytus nusikaltimus.

Premjerės nuomone, sovietinių paminklų likimas yra vidaus saugumo klausimas, todėl šiuos objektus būtina greitai perkelti, kol neišaugo įtampa visuomenėje.

„Svarbu, kad ši problema būtų išspręsta vieną kartą ir visiems laikams. Dėl to su Narvos miesto tarybos nariais buvo pasiektas bendras sutarimas“, – sakė K. Kallas.

Anot jos, buvo sutarta, kad minėtas tankas T-34 būtų perkeltas iš dabartinės eksponavimo vietos.

„Taip pat galiu patvirtinti, kad paminklų su sovietine simbolika perkėlimas bus vykdomas gerbiant tų žmonių, kurie gali būti su jais susiję, atminimą. Istorija turi būti ne tik prisimenama, bet ir aiškinama – tai padeda mums suprasti vieniems kitus“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Pasak jos, vyriausybė pasirūpins, kad istorinę ir kultūrinę vertę turintys paminklai keliautų į muziejus.

„Nesiruošiame nieko naikinti – tai darysime oriai“, – patikino K. Kallas.

Jos teigimu, kad ir kaip Estijos žmonės suprastų savo praeitį, visi šalies piliečiai turi bendrą ateitį.

„Estija yra mūsų visų bendri namai. Niekas nenori, kad namuose kiltų problemų ir kad namuose kiltų sumaištis ar destrukcija. Taigi, neturime leisti, kad mus provokuotų, kad kiltų įtampa“, – pabrėžė K. Kallas.

Narvos merė Katri Raik savo ruožtu sakė, kad pastaruoju metu mieste buvo agituojama už kontroversiško monumento nukėlimą.

„Narvos miesto taryba nori išvengti konfrontacijos“, – sakė K. Raik ir pridūrė, kad dar prieš dvi savaites merijai nebūtų užtekę politinio sutarimo tankui pašalinti.

Miesto vadovė patikino, kad nukėlimo procesas bus įvykdytas artimiausiu metu.

„Tai nėra dalykas, kurį mes tebespręsime spalio ar lapkričio mėnesį, – teigė merė ir pridūrė, kad kol kas tankas bus eksponuojamas. – Narvos gyventojams svarbu, kad tankas liktų Narvoje.“

Ji išreiškė viltį, kad įtampa mieste nedidės, ir pridūrė, kad tankas nebeturėtų būti saugomas. Pasak merės, tai būtų įmanoma, jei gyventojai būtų tikri, kad po nakties priedanga tankui niekas neatsitiks.