Interviu su prezidente leidinys „Postimees“ publikavo pirmadienį.

„Pasakiau, kad esu pasirengusi. Taip sukūriau tam tikrą patikimą pagrindą diskusijoms, visi žino, kad jei kiti siekiai ir paieškos neduos vaisių, aš nepasakysiu „ne“ savo žmonėms“, – sakė K. Kaljulaid.

Estijos parlamentas naująjį šalies prezidentą rinks per ypatingąjį posėdį rugpjūčio 30 dieną.

Kandidatą į prezidento postą turi siūlyti ne mažiau kaip viena penktoji parlamento narių. Vienas Rygikogo narys gali siūlyti tik vieną kandidatą.

Pasakiau, kad esu pasirengusi. Taip sukūriau tam tikrą patikimą pagrindą diskusijoms.

Prezidentu gali būtu siūlomas ne jaunesnis kaip 40 metų amžiaus Estijos pilietis pagal kilmę.

Prezidentas renkamas slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs du trečdalius balsų. Jei nė vienas iš kandidatų nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, kitą dieną rengiamas naujas balsavimo turas.

Prieš antrąjį balsavimo turą pateikiamas naujas kandidatų sąrašas. Jei nė vienas kandidatas antrajame rinkimų ture nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, tą pačią dieną rengiamas trečiasis rinkimų turas tarp dviejų kandidatų, antrajame ture surinkusių daugiausiai balsų.

Jeigu trečiajame rinkimų ture prezidentas neišrenkamas, parlamento pirmininkas per vieną mėnesį šaukia rinkiminę kolegiją prezidentui išrinkti.

Rinkiminę kolegiją sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.

Prokuratūros duomenimis, C. Kullis įtariamas lėšų pasisavinimu ir reikalavimų saugoti valstybės paslaptį ir įslaptintą informaciją pažeidimu.

C. Kullis dirba Estijos diplomatinėje tarnyboje nuo 1991 metų. Nuo 1992 iki 1996 metų jis buvo Estijos ambasadorius Belgijoje ir nuolatinis atstovas prie NATO. Nuo 1992 iki 1997 metų jis atstovavo Estijai Europos Sąjungoje, 2000-2004 metais – įvairiose tarptautinėse organizacijose. 2004-2008 metais buvo Estijos ambasadorius Vokietijoje.

Estijos ambasadoriumi Paryžiuje C. Kullis buvo paskirtas 2019 metais.

Valstybės vadovė buvo paskiepyta Šiaurės Estijos regioninėje ligoninėje.

K. Kaljulaid balandį ketina vykti vizito į Afganistaną, o visi atvykstantieji į šią šalį turi būti pasiskiepiję nuo COVID-19, todėl prezidentė paprašė vakcinuoti ją ir visus delegacijos narius.

K. Kaljulaid sakė, kad visos Europos Sąjungos aprobuotos vakcinos yra kokybiškos ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kur pagamintos. Ji taip pat pabrėžė, kad pasiskiepiję asmenys turi toliau laikytis per pandemiją galiojančių taisyklių – dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis atstumo, nes nė viena vakcina neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos.

Kaimyninės šalies prezidentę Vilniaus oro uoste pasitiko užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Estijos vadovės darbo vizitas skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti.

J.Azanovo/URM nuotr.

Trečiadienį K. Kaljulaid susitikimuose su Lietuvos vadovais bus aptariama padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, Rytų partnerystės darbotvarkė, elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės klausimas, taip pat galimybės paspartinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.

Estijos vadovės vizitas skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti.

Viešnia oficialiai bus pasitikta Prezidentūros vidiniame kieme. Vėliau Estijos prezidentė kalbėsis su prezidentu Gitanu Nausėda, pasirašys Lietuvos prezidento Garbės svečių knygoje.

Kaip praneša Prezidentūra, uždarame dvišaliame prezidentų ir išplėstiniu formatu vyksiančiame šalių delegacijų susitikimuose bus kalbama apie kovą su pandemija ir priemones jos padariniams įveikti, dvišalį, Baltijos, Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimą, saugumo ir gynybos klausimus, NATO.

Taip pat bus aptariama padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, Rytų partnerystės darbotvarkė, elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės klausimas, taip pat galimybės paspartinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.

Apie tai žiniasklaida ir visuomenė bus informuota nuotolinėje prezidentų spaudos konferencijoje.

Po susitikimo su prezidentu G. Nausėda Estijos vadovė padės gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojams, lankysis Europos humanitariniame universitete, susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

Estijos prezidentės vizitas rengiamas minint Lietuvos ir Estijos de jure diplomatinių santykių 100-mečio sukaktį, pranešė Prezidentūra.

Trečiadienį į Vilnių atvykstanti Estijos vadovė su prezidentu Gitanu Nausėda aptars kovą su pandemija, NATO ir ES darbotvarkes, padėtį Baltarusijoje ir Rusijoje, regioninius infrastruktūros projektus ir Rytų partnerystę.

Vizito metu K. Kaljulaid taip pat susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

„Po konsultacijų su daugeliu EBPO valstybių narių supratome, kad jei užimčiau šį postą tik pasibaigus... prezidento įgaliojimų terminui, tai nebūtų geriausias sprendimas daugeliui šalių šiuo įtemptu metu, todėl aš atsisakau balotiruotis“, – sakė K. Kaljulaid.

Ji padėkojo Užsienio reikalų ministerijos darbuotojams ir ankstesnės Juri Ratas (Jūrio Rato) vyriausybės nariams už jų indėlį palaikant Estijos kandidatūrą.

K. Kaljulaid pažymėjo, jog „tai buvo pirmas kartas, kai Estija taip aktyviai pretendavo į tokį svarbų tarptautinį postą, ir mes, be abejo, kaip šalis dėl šio proceso daug įgijome“.

„Mano nuomone, po visų šių konsultacijų mums pavyko šiek tiek pakoreguoti EBPO darbotvarkę ir geriau suprasti skaitmenizavimo iššūkius pasaulio ekonomikai ir šalims“, – sakė prezidentė.

K. Kaljulaid taip pat padėkojo valstybėms, palaikiusioms jos kandidatūrą, ir sakė, kad silpnų kandidatų nebuvo.

Dabartinio EBPO generalinio sekretoriaus Jose Angelio Gurrios (Chosė Anchelio Gurijos) įgaliojimai baigsis šių metų birželį. Savo kandidatus į EBPO generalinio sekretoriaus postą, be Estijos, taip pat iškėlė Čekija, Lenkija, Švedija, Danija, Šveicarija, Kanada, Australija, JAV ir Graikija.

Estijos prezidentės K. Kaljulaid kadencija baigiasi 2021 metų spalį. Jeigu jos kandidatūra į EBPO vadovo postą būtų buvusi patvirtinta, ji būtų galėjusi jį užimti pasibaigus prezidento kadencijai. Anksčiau ji sakė, kad atsisakys antros kadencijos ir kels savo kandidatūrą į EBPO generalinius sekretorius.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai neatmetė galimybės, jog ji ketino trauktis iš prezidento posto todėl, kad dirbant ankstesnei koalicinei vyriausybei jos galimybės laimėti rinkimus buvo nedidelės.

Dėl įtarimų korupcija atsistatydinus premjerui J. Ratas ir jo vyriausybei, o antradienį pradėjus dirbti naujam ministrų kabinetui, palankiau vertinančiam prezidentę, jos galimybės laimėti antrą kadenciją valstybės vadovo poste išaugo.

EBPO vienija atviros ekonomikos demokratijas, gerbiančias žmogaus teises. Estija prie šios organizacijos prisijungė 2010 metais. EBPO būstinė yra Paryžiuje. Organizacijos narės glaudžiai bendradarbiauja dalindamosi patirtimi ir spręsdamos bendras problemas.

Tai ketvirtadienį Taline pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pati K. Kaljulaid tviteryje rašė esanti „pagerbta“. Kartu ji pabrėžė daugiašalškumo ir tarptautinių sprendimų būtinybę.

Dabartinis EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurría liepą paskelbė, kad nesieks dar vieno mandato. Jo įpėdinį penkerių metų laikotarpiui 2021-ųjų birželį rinks EBPO šalys narės. Kandidatai gali būti siūlomi iki spalio pabaigos.

EBPO, kurios būstinė yra Paryžiuje, priklauso 37 pramoninės valstybės.

„Labai svarbu, jog Minske sprendimus priimantys asmenys suprastų, kad Haga tikrai yra ne taip ir toli“, – pareiškė prezidentė transliuotojo ERR portalui.

Pasak jos, „kaltieji dėl smurto prieš baltarusių opoziciją privalo būti kaip įmanoma greičiau nubausti“.

K. Kaljulaid pabrėžė Baltijos šalių ir Lenkijos vaidmenį keliant klausimą dėl Baltarusijos Europos Sąjungoje, bet sakė, kad šalies likimą privalo spręsti pati tauta.

„Baltarusių tauta turi pati su tuo susitvarkyti. Kišimasis iš išorės neįmanomas ir netikslingas. Ir tai liečia tiek Rytus, tiek Vakarus“, – kalbėjo Estijos prezidentė.

Jos teigimu, Vakarų šalys jau pasimokė iš įvykių Sakartvele ir Ukrainoje.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Per demonstracijas buvo sulaikyti jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių, keli asmenys žuvo.

„Mes truputį pristabdėme kraujo praliejimą ir aš tikiuosi, kad netrukus mes jį sustabdysime visiškai“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid sakė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad gaunama signalų, jog jo pasiūlymą vertina Baltarusijos valdžia.

„Diplomatiniais kanalais taip, mes gauname tam tikrus signalus, kad mūsų pasiūlymai yra sekami, vertinami ir, dar kartą kartoju, kad geriausias atsakas yra mūsų pasiūlymus yra šiuo metu vykstantys realūs pokyčiai“, – teigė G. Nausėda.

Estijos vadovė K. Kaljulaid, pirmą kartą atvykusi oficialaus vizito į Lietuvą, sakė netoleruojanti Baltarusijos valdžios veiksmų ir nepripažįstanti prezidento rinkimų rezultatų.

„Buvusių rinkimų negalima laikyti laisvais ir demokratiškais. Deja, žinome nedaug, nes nepriklausomų stebėtojų Baltarusijoje nebuvo. Visa tai neleidžia pripažinti rinkimų rezultatų. Jėgos naudojimas prieš taikius protestuotojus yra netoleruotinas“, – žurnalistams sakė K. Kaljulaid.

Mes truputį pristabdėme kraujo praliejimą ir aš tikiuosi, kad netrukus mes jį sustabdysime visiškai.

Ji teigė, kad Estija yra pasiūliusi Europos Sąjungai susodinti Baltarusijos valdžią ir opoziciją prie derybų stalo.

Prezidentas G. Nausėda taip pat sakė, kad sankcijos galėtų būti priemonė, kuri motyvuotų Baltarusijos valdžią taikiai spręsti konfliktą, tačiau pridūrė, kad sankcijų klausimas yra papildantis jo pateiktas iniciatyvas.

„Sankcijų klausimas yra papildantis iniciatyvas, kurias teikėme mes. Aš matau tam tikrą eiliškumą. Manau, kad pirmiausia turime išbandyti visas priemones, kurios natūraliai prašosi svarstomos tokioje situacijoje, kurioje liejamas nekaltų žmonių kraujas. Tai, pirmiausia, yra taikaus susitarimo priemonės“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėdos trečiadienį pristatė trijų punktų planą, siūlantį, jog Baltarusija turi nutraukti prievartos naudojimą prieš savo piliečius, paleisti visus suimtuosius, o prezidentas Aliaksandras Lukašenka turėtų sutikti sukurti „nacionalinę tarybą“, kuri suburtų valdžios ir pilietinės visuomenės atstovus.

Baltarusijos valdžiai pirmadienį paskelbus, kad A. Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo krauju ir suėmimais pasibaigusios protesto akcijos prieš rinkimų rezultatų klastojimą.

Opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja antradienį iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą.