Infliacijos mastai
Dėl besitęsiančio energijos kainų augimo infliacija šiais metais turėtų siekti 13,3 proc., tačiau kitais metais kainų augimas mažės iki 4,3 proc., TVF prognozes pranešė Lietuvos bankas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, augimo prognozių peržiūra iš dalies atspindi karo nulemtą sukrėtimą, tačiau dėl kryptingo Lietuvos ekonominių ir energetinių ryšių su Rusija mažinimo Lietuvos situacija yra kiek geresnė, palyginti su kitomis regiono valstybėmis.
„Karo prieš Ukrainą poveikis bus jaučiamas pasaulio mastu dėl išaugusių maisto ir energijos kainų. Tarptautinė bendruomenė turės susitelkti švelnindama ekonomines karo pasekmes, tai turėtų būti ir didžiausias TVF prioritetas“, – pranešime sakė G. Šimkus.
TVF numato 3,6 proc. pasaulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiais ir kitais metais – 0,8 proc. mažiau šiemet, o 2023 m. – 0,2 proc. punkto lėčiau, nei TVF prognozavo šių metų sausį.
Priežasčių – daug
Pasak TVF, didžiausių iššūkių kels tebesitęsianti Rusijos agresija ir dėl jos paspartėjęs žaliavų kainų augimas, didėjanti besivystančių šalių skolų našta ir dalyje pasaulinių tiekimo grandinių tebesitęsiantys sutrikimai, nulemti COVID-19 pandemijos.
Šių metų euro zonos augimo prognozė sumažinta 1,1 proc., o kitų metų – 0,2 proc. ir atitinkamai sieks 2,8 ir 2,3 proc. Labiausiai augimo lėtėjimą lėmė Vokietijos ir Italijos ekonomika: mat, nemaža pridėtinės vertės dalis kuriama gamybos sektoriuose, priklausančiuose nuo energijos importo iš Rusijos.
Mūsiškės prognozės
Finansų ministerija pagal 2021 m. gruodžio ekonominės raidos scenarijų prognozavo, kad šalies ūkio plėtra 2022 m., nors ir išliks žymi (3,7 proc. BVP), bus lėtesnė nei 2021 m. Tai labiausiai skatino pandemijos nulemti žaliavų ir tiekimo grandinių trikdžiai ir augančios energijos išteklių kainos. Šios problemos pagilėjo šiemet vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą. Atnaujintame scenarijuje numatoma, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc.
Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir patvirtino kovo 31 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2022 m. programai rengti. Tačiau akcentuota išliekanti rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingus ekonominės situacijos pokyčius, scenarijus gali neišsipildyti.
Finansų ministerija pagal atnaujintą ekonominės raidos scenarijų projektuoja, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc.
Finansų ministerija pagal naują ekonominės raidos scenarijų projektuoja, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc. Numatoma, kad dėl karo Ukrainoje labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau šalies ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Neapibrėžtumas yra didelis, tačiau, stabilizuojantis geopolitinei situacijai ir perskirsčius žaliavų importo rinkas, projektuojamas realiojo BVP augimo paspartėjimas iki 2,5 proc. 2023 m. ir infliacijos sulėtėjimas iki 3 proc.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7 proc., o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4 proc., o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomas hipotetinis papildomas šokas ekonomikai: dėl to 2022 m. BVP sumažėtų 1,2 proc., o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
