Tai BNS patvirtino Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

„Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų – subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos. Tai papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.

Komisaro teigimu, jei valstybės narės pritars, iš šio fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021-2027 metais iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. eurų ES paramos, įskaičiuojant potencialas paskolas, arba 15,3 mlrd. eurų be paskolų.

Daugiausia paramos iš atsigavimo fondo numatoma skirti Italijai ir Ispanijai, kurias labiausiai paveikė koronaviruso pandemija.

Jei pritars valstybės narės, fondas bus finansuojamas Europos Komisijos rinkose pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų per porą artimiausių metų, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais.

Briuselyje svarstoma, kad pajamos skolai grąžinti gali būti surinktos sutarus dėl bendro plastiko mokesčio, įplaukų iš anglies dioksido prekybos sistemos ar bendrai apmokestinant dideles įmones, skaitmeninį sektorių.

Tačiau iki šiol valstybės nerodė didelio  entuziazmo įvesti bendrus mokesčius, ir lieka didelė tikimybė, kad nesusitarus ateityje šalys turėtų padidinti savo įnašą arba būtų mažiau finansuojamos bendros programos.

Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad Lietuvai gilesnė integracija ir solidarumas yra naudingi geopolitine prasme, bet kartu įžvelgia riziką, kad skola gali būti grąžinama sanglaudos politikos sąskaita, o tai reikštų struktūrinės paramos mažėjimą.

Jei valstybės pritars, Europos Komisija atsigavimo fondui savo vardu rinkose pasiskolintų šimtus milijardų eurų, garantuodama daugiamečiu Europos Sąjungos (ES) biudžetu.

Fondas kuriamas reaguojant pirmiausia į Italijos ir Ispanijos pagalbos prašymus, tačiau į jį galės pretenduoti ir kitos šalys. Europos Komisija trečiadienį turėtų paviešinti tikslias sumas ir formulę, pagal kurią siūlo skirstyti pinigus.

Briuselio žiniasklaidoje skelbiama, kad Komisija rinkose svarsto pasiskolinti apie 500 mlrd. eurų.

Nors fondas pirmiausia matomas kaip parama Pietų Europai, Lietuvos vadovai ir derybininkai išvakarėse akcentavo, kad naujos lėšos turi būti pasiekiamos visiems.

Galima Lietuvos dalis priklausys nuo to, kokie bus parinkti kriterijai. Lietuviai gana gerai suvaldė sveikatos krizę, bet dėl didelės priklausomybės nuo eksporto ekonomikos nuosmukis prognozuojamas kiek didesnis nei ES vidurkis. Tad jei skirstant paramą daugiau dėmesio bus skiriama sveikatos apsaugos situacijai, pyrago dalis teks mažesnė, jei didesnę įtaką turės numatomas ekonomikos nuosmukis, pasiekiamų pinigų gali būti daugiau.

Nors fondas pirmiausia matomas kaip parama Pietų Europai, Lietuvos vadovai ir derybininkai išvakarėse akcentavo, kad naujos lėšos turi būti pasiekiamos visiems.

„Svarbu vadovaujantis objektyviais ekonominiais kriterijais sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis“, – praeitą savaitę pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

Kiek kainuoja solidarumas?

Lietuvos politikos formuotojai derybose ieškos pusiausvyros tarp dviejų prioritetų. Viena vertus, geopolitiškai Lietuvos politinis elitas pasisako už gilesnę ES integraciją ir didesnį solidarumą, siekiant atsverti Rusijos įtaką. Antra vertus, kritikai gali kelti klausimus, kiek pagrįstai iš bendro iždo didinama parama turtingesniems, bet labiau prasiskolinusiems Pietų europiečiams.

Dalį skeptikų Lietuvoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse gali įtikinti tai, kad lėšas numatoma skirstyti per ES biudžeto programas, o pinigų leidimą prižiūrės Europos Komisija.

Ieškant kompromiso turbūt bus daug dėmesio skiriama deryboms, kokią dalį paramos galima skirti dotacijomis, kurių nereikia grąžinti, o kiek lėšų palikti paskoloms.

Skolintis rinkoje Europos Komisija pasiūlė, kad valstybėms narėms nereikėtų per krizę didinti savo įnašo į biudžetą, pinigus numatoma grąžinti per kelis dešimtmečius nuo 2027 metų, bet kol kas lieka atviras klausimas, kaip tai bus daroma.

Briuselyje svarstoma, kad pajamos skolai grąžinti gali būti surinktos sutarus dėl bendro plastiko mokesčio, įplaukų iš anglies dioksido prekybos sistemos ar bendrai apmokestinant skaitmeninį sektorių.

Tačiau iki šiol pažanga dėl mokesčių harmonizavimo buvo labai menka, ir lieka didelė tikimybė, kad nesusitarus ateityje šalys turėtų padidinti savo įnašą arba būtų mažiau finansuojamos bendros programos.

Kai kurie politikai perspėja, kad tai keltų riziką Lietuvos gaunamai paramai tradiciniais instrumentais, kuriais remiamos skurdesnės šalys. Visų pirma, sanglaudos politikai.

„Kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje nuo 2027 metų šalia tradicinių politikų, kaip sanglauda ar žemės ūkis, turės būti numatytas skolos grąžinimas. Tos tradicinės politikos, kurios ypač naudingos mums, dėl dabar paimtos skolos turės mažėti. Logika sako, kad dabartinį atsigavimo fondą padengs Centrinė Europa, įskaitant Lietuvą. Tai esminis klausimas, į kurį kol kas nėra atsakymo“, – BNS sakė europarlamentaras, ekspremjeras Andrius Kubilius.

Naujas senas biudžetas

Europos Komisija trečiadienį taip pat pristatys naują 2021-2027 metų biudžeto projektą, tačiau jis neturėtų iš esmės skirtis nuo vasario mėnesį pateikto pasiūlymo.

Pastarasis projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Susitikęs su Briuselyje protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

Tokią poziciją Prezidentūra paskelbė po šalies vadovo pokalbio telefonu su Slovėnijos prezidentu.

„Vertinant dabartinę situaciją, būtina svarstyti didesnį ES biudžetą bei sukurti finansinius poreikius atitinkantį Europos atsigavimo fondą. Svarbu vadovaujantis objektyviais ekonominiais kriterijais sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis“, – rašoma prezidento komunikacijos grupės pranešime.

Anot Prezidentūros, Sanglaudos politikos kryptis išlieka viena pagrindinių priemonių Europai atsigaunant po krizės, todėl šios bei Žemės ūkio politikos krypčių finansavimui reikalingas papildomas dėmesys.

Atnaujintą daugiametį ES biudžetą ir naują Europos atsigavimo fondą Europos Komisija ketina pristatyti kitą savaitę. Šią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė pritarianti, kad fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis.

Turėsime balansuoti tarp dviejų dalykų.

Daugiausia šio fondo lėšų turbūt tektų Pietų Europos šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo koronaviruso pandemijos. Už griežtą fiskalinę politiką pasakančios Europos šalys – Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija – iki šiol griežtai priešinosi, kad už bendrai skolintas lėšas šalims būtų skiriama tiesioginė parama, kurios nereikės grąžinti.

G. Nausėda ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Lietuva yra atvira diskusijoms, bet lauks detalių ir vertins Lietuvos galimybes pasinaudoti europinėmis lėšomis.

„Mes esame atviri diskusijoms, bet pirmiausia norėtume matyti detales. Sieksime tokio finansavimo modelio, kuris būtų Lietuvai naudingiausias“, – kalbėjo prezidentas.

„Turėsime balansuoti tarp dviejų dalykų – viena vertus, moralinės atsakomybės problemos, kad šalys turi didžiąja dalimi prisiimti savo problemų sprendimą ir pasekmes savo atsakomybe, bet, kita vertus, vertinti, ar sprendimai nepakenks euro zonos tvarumui ir stabilumui. Šiandien klausimai atviri“, – kalbėjo G. Nausėda.