Kultūros sostinė vadinama Europos, tačiau ji, atkreipia dėmesį tyrimo autoriai, pirmiausia finansuojama savivaldos ir nacionaliniais pinigais. Nors nominacija turi įvardytus metus (Kauno atveju tai buvo 2022-ieji), finansinė intervencija tęsiasi ilgą septynerių metų laikotarpį. Nėra apibrėžtas ir pats Europos kultūros sostinės statuso turinys: ją įkūnija konkreti programa, kuria siekiama skirtingų tikslų, priklausančių nuo konkretaus miesto siekių. Vienokie jie tais atvejais, kai Europos kultūros sostine tampa nacionalinių valstybių sostinės, kitokie – dinamiškų vadinamųjų antrosios pakopos miestų, nuosmukį išgyvenančių postindustrinių centrų ar gyventojų ir turistų pritraukti ir išlaikyti mėginančių mažų miestų.

Ištyrinėjus per 2,5 tūkst. apklausose dalyvavusių Kauno ir Kauno rajono gyventojų (bendrai šiuos žmones sociologas siūlo vadinti kaunėnais), renginių dalyvių, anketas, padarytos išvados, kurios, viena vertus, atskleidžia, ką Kaunui, Lietuvai davė šis projektas. Kita vertus, gali būti laikomos ir gairėmis tiek palaikant įdirbį Kaune, tiek formuojant kitų miestų kultūros politiką, kitų Europos kultūros sostinių projektus.

Aktualizuota atmintis

Tyrimo autoriai (T. Šarūnas, Raimundas Vaitkevičius, Jorūnė Chraptavičiūtė) projektą „Kaunas 2022“ vadina kultūrine intervencija, kuri pakeitė ne tik kaunėnų kultūrinį gyvenimą, jų santykį su savo miestu. Ar ir kaip projektas, vykdytas Kauno mieste ir rajone, t. y. teritorijoje, kurioje gyvena 14,4 proc. šalies gyventojų, pakeitė Lietuvą?

Projekto „Kaunas 2022“ programos metu buvusi aktyvuota politinė vaizduotė, diskursyviai paveikta šalies kultūros politika. Nors programa veikė ganėtinai statiškoje Lietuvos kultūros aplinkoje, pavyko pasiekti ne tik vietinės, bet ir nacionalinės reikšmės poveikio.

„Pagrindinis programos sėkmės veiksnys – gausūs mieste esantys ir šalies mastu dar nepastebėti, tinkamai neįvertinti ir nepanaudoti kultūriniai ištekliai“, – juos, anot ekspertų, programos kūrėjai ir aktyvavo.

Ekspertai pabrėžė programos metu išnaudotą Kauno, kaip buvusios tarpukario Lietuvos sostinės, kurioje didelė nacionalinės reikšmės paveldo koncentracija, potencialą: Kauno modernizmo architektūra atpažįstama kaip europinės vertės paveldas; į miesto atmintį grąžinamas žydų tautos atminimas.

„Kauno, kaip Pirmosios Respublikos sostinės, istorinis statusas, suteikė galimybių kultūrinėmis ir kūrybinėmis intervencijomis veikti ne tik miesto, bet ir nacionalinę savivoką. Miesto istoriją permąstant šiandienos vertybių šviesoje buvo stiprinama simbolinė miesto galia. Tai skatina pasitempti ir bendrą šalies savivoką, kurioje daugiataučiam pilietiškumo supratimui vietos dar trūksta“, – akcentuojama ataskaitoje, pabrėžiant: reikia ne tik tęsti panašaus pobūdžio veiklas, bet ir šalies kultūros paveldo apsaugą ir istorinės atminties politiką.

Vienu įrodymų, kad projektas „Kaunas 2022“ buvo sėkmingas, ekspertai vadina sostinės atsaką organizuojant miesto įkūrimo 700-mečiui skirtą projektą „Vilnius 700“, kuriame analogiškai kuriamas senos, bet jaunos sostinės naratyvas.

Impulsas kultūros politikai

Projekto „Kaunas 2022“ programa stiprino kaunėnų tapatinimąsi su Europa. „Didelių finansinių injekcijų iš Europos gavusio miesto ir rajono savivaldybių gyventojų skaičius po truputį, bet užtikrintai auga. Taip pritraukiama ekonomiškai aktyviausių mokesčių mokėtojų. Tiesa, kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Kaune stebimas spartus judėjimas į Kauno rajoną, kuris ir yra didžiausias šių pokyčių ekonominis laimėtojas“, – rašoma ataskaitoje. Būtent rajone nuo nominacijos paskelbimo sparčiau augo ne tik gyventojų skaičius, bet ir užimtumas.

Kovoje dėl ekonominio dominavimo Kaunui skirta Europos kultūros sostinės nominacija suteikė progą aktyvuoti miestų kultūros politikos vaizduotę. Šalyje, kurioje savivalda, ypač didžiųjų miestų, itin mažai investuoja į kultūrą, tai buvo išskirtinė proga. Išskirtinis nominacijos programos pasiekimas – išaugęs  kultūros sektoriaus vaidmuo regiono plėtros politikoje, sukurti stambūs įvietintų kultūrinių intervencijų pavyzdžiai.

„Tiesa ta, kad dalį šiandien stebimo poveikio tvarumo bus galima pasiekti tik permąstant Lietuvos kultūros politiką. Diskutuodami apie tokius dalykus kaip gyventojų savivoka, tapatinimasis su vieta, kurioje jie gyvena, jų socialinis ir kultūrinis kapitalas ir galimybės mobilizuotis bendrai veiklai, turime pripažinti, kad tai nėra vien abstrakčiai suvokiama „istoriškai susiklosčiusi“ kultūra, bet ir galimas kultūros politikos rezultatas“, – rašoma ataskaitoje.

Nors geopolitiniai įvykiai verčia susilaikyti nuo ilgalaikių prognozių, projektas „Kaunas 2022“ leido pamatyti, kas būna, kai regionų kultūra yra intensyviau finansuojama.

Įgyvendinant programą nesiekta sisteminių pokyčių. Tai, kad ji nebuvo pertekusi vietos ar centrinės valdžios dėmesio, esą atrišo rankas programą formavusiems kultūros profesionalams, kurie galėjo susitelkti įgyvendinant savo viziją.

„Jokio dėmesio kartais yra kur kas geriau nei ribojantis dėmesys. Šis principas plačiai taikomas kultūros sektoriuje, kuris geriausius kūrybinius rezultatus parodo tuomet, kai turinys apsaugotas nuo politinės įtakos. Mūsų pateikti vertinimai rodo, kad, kalbant sporto kalba, vietos kultūros sektorius parodė „aukštą formą“, o apie „Kaunas 2022“ galima kalbėti kaip apie sėkmingą programą“, – rašo ekspertai.

Politinio susidomėjimo stoką jie vadina vienu projekto „Kaunas 2022“ sėkmės receptų ir prielaida sustiprėti vietos kultūros sektoriaus ryšiams.

Pamatyta vizija

Nominacijos renginių įspūdžiams atslūgus, kultūros sektoriaus darbuotojų lūpose, o ir lankytojų atsiliepimuose tvyro netikrumas dėl kultūrinio gyvenimo Kaune ateities. Ar jis išlaikys tempą? O kokybę?

Nors geopolitiniai įvykiai verčia susilaikyti nuo ilgalaikių prognozių, projektas „Kaunas 2022“ leido pamatyti, kas būna, kai regionų kultūra yra intensyviau finansuojama. Ar šiais rezultatais galės toliau mėgautis ne tik Kauno, bet ir kitų regionų gyventojai, anot ekspertų, priklausys nuo politinių sprendimų.

Renginių perteklius parodė, kad miesto kultūrinių pajėgumų pakaktų ir jų mažiau turinčių regionų kultūriniams poreikiams tenkinti. Jei ši galimybė nebus praleista, kultūrinis pajėgumas gali būti toliau naudojamas labai įvairiems, taip pat ir socialiniams ir ekonominiams, tikslams pasiekti.

Svarbu tęsti ir diskusijas. „Galbūt darbui kultūros sektoriuje atsidavęs profesionalas programoje pasigenda dėmesio aukštajai kultūrai, o bendruomenių aktyvatorių džiugino jo kuriamos socialinės vertės pripažinimas. Galbūt atsargiam euroskeptikui kelia nerimą šios programos įtaka vietiniam tapatumui, o atsidavęs euroentuziastas joje mato naujo, taiką sėjančio europinio tapatumo pažadą. Tokių ar visiškai priešingų vertybinių pozicijų ir opozicijų galima išvardyti begales. Apie jas verta ir reikia toliau diskutuoti“, – sako ataskaitos autoriai.

Sykiu jie kviečia prisiminti faktus apie tai, kokias naujas ar kultūros sektoriuje iki tol mažai taikytas praktikas suteikė programa ir kaip jos keitė gyventojų elgseną ir nuostatas.

Nauji bendrystės metodai

Projekto „Kaunas 2022“ sukurta renginių gausa ir kokybė neliko nepastebėta mieste, rajone ir už jo ribų. Programa atsispyrė nuo miesto ir rajono vietos bendruomenėse esančių kultūrinių pajėgumų, skonių ir poreikių. Į kultūros sektorių ji atnešė iki tol Lietuvoje beveik netaikytų darbo su vietos bendruomenėmis metodų ir kūrybinių vietokūros praktikų.

Iš viso patirčių srauto išsiskiriamos naujos žinios apie kūrybines praktikas, mobilizuojančias vietos bendruomenių socialinį kapitalą; išaugęs pasitenkinimas kultūriniu gyvenimu mieste ir rajone.

Vis dėlto vertėtų pripažinti, kad jokios kultūrinės intervencijos savaime nenaikina skurdo ir socialinės neteisybės, neapsaugo nuo nepagydomų ligų ar nesustabdo karo. „Tačiau jos vis dėlto turi poveikio gyventojų mobilizacijai, lokaliam tapatumui ir gyvenimo kokybei. Projektas „Kaunas 2022“ mobilizavo ne tik miesto ir rajono auditoriją, bet ir Lietuvos ir užsienio. Nominacijos metais Kaunas tapo kultūrinio turizmo kryptimi ir tokį vaidmenį kultūros sektorius yra pajėgus išlaikyti“, – teigiama tyrime.

Rytis Zemkauskas

Vienas iš Europos kultūros sostinės paraiškos rengėjų, mitinio Kauno Žvėries idėjos autorius ir šios programos kuratorius

„Mes sukaupėme milžinišką patirtį. Esu įsitikinęs, kad „Kaunas 2022“, kaip ypač sėkmingas ir puikią vietinę bei tarptautinę reputaciją turintis projektas, gali pademonstruoti lyderystę didinant Europos kultūros sostinių prestižą ES kontekste. Manau, kiekvienas mūsų projekto narys turi, ką papasakoti ir kuo pasidalinti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, kurią myliu, kurią laikau stebuklu ir kurios vertybių mokausi. Žodžiu, jeigu ko reikės, skambinkite į Kauną.“

Virginija Vitkienė

Projekto „Kaunas 2022“ iniciatorė, Kauno paraiškos tapti Europos kultūros sostine rengimo vadovė, projektą įgyvendinusios VšĮ „Kaunas 2022“ direktorė (nuo 2018 m.).

„Mums visiems nutiko stebuklas. Sutikti vienas kitą. Susitikti su savo miesto ar vietos istorija. Susipažinti su kaimynu. Pasidalinti žiniomis, resursais ir laiku su kolega ir partneriu. Sukurti bendrą festivalį kartu su kitomis kultūros įstaigomis. Matyti, kaip užauga ir mus praauga jaunoji kultūros vadybininkų karta. Esame privilegijuoti galėdami sukurti tai, apie ką ilgus metus svajojome. Būti šios istorijos dalimi reiškia kurti istoriją, tegul ji išliks ne vadovėliuose, o miesto mitų lentynose. Mums reikėjo vieniems kitų – nuo mažiausios užduoties iki reikšmingiausio protokolinio įvykio. Negalėjome to padaryti po vieną. Mus sujungė bendros patirtys. Mus sujungė sutartis.“

Sylvainas Pasqua

Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato vyresnysis ekspertas, atsakingas už Europos kultūros sostinių atrankos, stebėsenos ir vertinimo koordinavimą

„Per šiuos metus teko didžiulė garbė ir malonumas stebėti, kaip augo „Kauno 2022“ komandos profesionalumas ir ambicijos, kaip ji įgijo pasitikėjimo, užmezgė neįtikėtinai įdomias ir drąsias kultūrines partnerystes su suinteresuotomis pusėmis ir menininkais iš viso pasaulio. Komanda itin dosniai dalijosi savo žiniomis su visa miesto kultūros bendruomene ir kitas Europos kultūros sostines įgyvendinančiomis komandomis, taip įkūnydama Europos Sąjungos projekto esmę – tautų solidarumą. Jie atvėrė duris į savo širdis ir pastatus ukrainiečiams, bėgantiems nuo 2022 m. vasarį Rusijos vienašališkai sukeltos agresijos. Keliu kepurę prieš „Kauno 2022“ kaunastišką komandą už jūsų siekius, neblėstančias pastangas ir jūsų norą eksperimentuoti ir dalintis. Mano svajonė, kad visi komandos nariai, visa miesto kultūros bendruomenė gautų visa, ko reikia, kad jie galėtų toliau veikti ir pasinaudoti neįtikėtina Europos kultūros sostinės metų sėkme.“

Daiva Parulskienė

Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo grupės vyriausioji patarėja, prižiūrėjusi Europos Komisijos vadovaujamo 2022 m. Europos kultūros sostinės atrankos konkurso įgyvendinimą Lietuvoje

Europos kultūros sostinės titulas labiau tinka ne sostinėms. Nes jose, nesostinėse, yra daugiau ambicijų, angažuotumo, didesnis savivaldos įsitraukimas. Glaudesnį bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotųjų pusių skatina ir aiškesnis 2014 m. ES mastu patvirtintas Europos kultūros sostinių 2020–2033 m. reguliavimas, kuris sąlygoja koncepcijos suformavimą bent penkeri metai iki įvykio bei privalomą patvirtintos koncepcijos įgyvendinimą. Kauno pasiūlymas buvo geriausias daugeliu požiūriu, bet visų pirma dėl to, kad pateikė scenarijus, kaip kultūra gali keisti miestą ir jo žmones. Kultūros politikos formavimo procesuose daug kalbame apie žmonių įtraukimą ir atsakomybę už kultūros paveldą, apie tautinių mažumų politiką, jaunimo įtrauktį, įgalintas bendruomenes ar kultūros darbuotojus ir jų kompetencijas. Neretai kalbėjimas ir darymas lieka nesusiliečiantys indai. „Kauno 2022“ komanda ne tik kalbėjo, bet ir padarė. Šios patirtys, mano manymu, ir bus svarbiausia, kas liks.

Albinas Vilčinskas

Žiūrint atgalios, nuo tos pirmos dienos 2012 m. rudenį, kai Kauno fotografijos galerijoje susėdome pasikalbėti apie svajonę būti kultūros sostine, iki mano pasitraukimo iš savivaldybės 2019 m. rudenį, didžiausia vertybė visgi buvo ne patirtys, kokios jos bebūtų – skanios ar karčios. Didžiausia vertybė buvo besąlygiškas pasitikėjimas ir tikėjimas tais, kurie šį projektą rašė, suklijavo, užaugino. Pasitikėjimas Virginija ir jos nuolat augančia komanda buvo būtinoji sąlyga nepadaryti žalos iš vidaus. Juk, kai pagalvoji, 2022 m. renginiuose ne tik dalyvavo, bet ir savanoriavo, dirbo, kūrė, būrė tie, kuriems anuomet tebuvo aštuoneri ar keturiolika. Mes auginome patirtis, o šalia augo nauja karta – kultūros karta, kultūros sostinės karta. Laisvi, kūrybiški, drąsūs, šviesūs kitokio miesto žmonės.

Simonas Kairys

2015–2019 m. Kauno miesto savivaldybės vicemeras, kurio atsakomybių sąraše – Europos kultūros sostinės projektas. Nuo 2020 m. – Lietuvos kultūros ministras

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nebuvo vien projektas. Be abejo, aš labai subjektyvus, bet manau, kad visa tai galima pavadinti reiškiniu. Labai svarbu suprasti – toks reiškinys negali gimti biurokratiniuose kabinetuose, tokio reiškinio neįmanoma tiesiog suplanuoti. Sėkmė įmanoma tik tada, kai viskas vyksta iš apačios į viršų. Dar be galo svarbu, jog likimas vienu metu į vieną vietą suvestų reikalingus žmones, – tokio dalyko irgi nei suplanuosi, nei racionaliai paaiškinsi. Galų gale gražiems ir įtaigiems dalykams tiesiog subręsta laikas. Jausdamas šiuos veiksnius, turi tiesiog netrukdyti, bandyti kuo labiau apsaugoti visą procesą. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ išsprūdo iš savivaldybių, kaip institucijų. „Kaunas 2022“ tapo kauniečių projektu ir pradėjo tekėti savo vaga, savo trajektorija.

Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė

Kauno žydų bendruomenės narė

Po 2022 m. Kaunas tapo kitoks, liko meno kūriniai, įvairūs leidiniai. Išaugo supratingumas, gebėjimas priimtą kitą ir kitokį, susvetimėjimą tarp žmonių keičiantys renginiai išmokė bendrauti su kaimynu, ištiesti palaikančią ranką šalia esančiam. Aš ir pati tai patiriu, jaučiu beveik kasdien dabar, kai gyvenu viena. Visos „Kauno 2022“ patirtys paskatino iš naujo apmąstyti praeitį, o mane dar ir įvertinti, kuo ypatingi mano tėvai ir broliai. Tai įgalino mane toliau gyventi, vertinti gyvenimą, išlikti stipriai.

Agnė Burovienė

Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriaus pavaduotoja rinkodarai

Tai buvo nesibaigiančių individualių susitikimų, diskusijų, idėjų gryninimo metai, per kuriuos kultūros sostinės programos įgyvendinimas palaipsniui tapo MŪSŲ projektu, o formalumą pakeitė supratimas apie GALIMYBES: galimybę dalyvauti auditorijų vystymo programoje ir tokiu būdu kelti kompetencijas, galimybę praplėsti veiklos žemėlapio kontūrus už Lietuvos ribų ir perimti geriausias užsienio teatrų patirtis ir veikimo modelius ir, pagaliau, turėti galimybę dirbti su vienu geriausių pasaulio režisierių R. Wilsonu.

Marius Pečiulis

Kauno IX forto muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas

Mano asmenine nuomone, pats svarbiausias projektas, kurį pasiūlė „Kaunas 2022“ ir kuriame aktyviai sudalyvavo Kauno IX forto muziejus, yra tinklaveika. Bendro tikslo matymas, atrasti bendri vardikliai, tęstinumas net ir pasibaigus kultūros sostinės metams – tai didžiausias „Kauno 2022“ rezultatas ir dovana visoms kultūros organizacijoms.“

Šaltinis: „Kaunas 2022“. Liudininkų parodymai (Idėjos autorė – Daiva Price, pagrindinė sudarytoja – Ana Kočegarova-Maj)

Ar tai jau pabaiga?

Rugsėjo 7 d. vykusioje diskusijoje „Kada baigiasi Europos kultūros sostinė? Palikimo strategijos“ dalyvavo programos „Golvėjus 2020“  vadovė Marilyn Gaughan Reddan (Airija), buvusi projekto „Matera 2019“ vadovė Rossella Tarantino (Italija) ir Europos Komisijos (EK) vyresnysis ekspertas Sylvainas Pasqua (Belgija). Diskusiją moderavo kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė. Visi diskusijos dalyviai taip pat yra Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos ekspertų tarybos nariai.

Diskusiją G. Giedraitytė pradėjo klausimais: ar pasibaigę EKS titulo metai yra pabaiga, o gal nauja pradžia? Kaip mes apskritai galėtume apibūdinti EKS titulo miestui paliktą palikimą?

Teisinės struktūros išlaikymas leidžia lengviau gauti paramą projekto tęstinumui.

Pirmosios į iškeltą klausimą bandė atsakyti M. Gaughan Reddan ir R. Tarantino, kurios jau išgyveno savo miestų EKS projekto pabaigą. M. Gaughan Reddan papasakojo, kad titulo metai Golvėjui apskritai buvo sudėtingi, nes 2020-aisiais visas pasaulis išgyveno COVID-19 pandemiją. Be to, titulo metų atidarymo dieną Airiją užklupo audra Ciara, dėl kurios didysis atidarymas neįvyko.

Pandemijos metu programos „Golvėjus 2020“ komanda įvykdė net 1 250 nuotolinių internetinių renginių, tačiau nepavyko kultūros paskleisti po miesto gatves, kaip buvo planuota. Vis dėlto Golvėjaus titulo metai buvo gana sėkmingi, projektas sutraukė daugybės žmonių iš viso pasaulio dėmesį.

Viešnia iš Airijos atskleidė, kad, pasibaigus Golvėjaus titulo metams, projekto „Golvėjus 2020“ komandos nariai įkūrė naują organizaciją, kuri atsakinga už EKS metų palikimą. Tad ir projekto „Kaunas 2022“ komandai M. Gaughan Reddan patarė neišsiskirstyti.

„VšĮ „Kaunas 2022“ turi didžiulę penkerių metų patirtį, o tai yra labai svarbu kreipiantis į Europos fondus ir prašant finansavimo. Teisinės struktūros išlaikymas leidžia lengviau gauti paramą projekto tęstinumui, – pabrėžė ji. – Nuo praėjusių metų rugsėjo aš pati kreipiausi į devyniolika fondų, kurie sutiko mus paremti daugiau nei 23 mln. eurų vien dėl to, kad išlaikėme programos „Golvėjus 2020“ organizacijos esybę. Užbaigdami Golvėjaus Europos kultūros sostinės metus, mes neuždarėme ir savo internetinio puslapio, nes tai svarbus skaitmeninis EKS metų palikimas. Mūsų tinklalapyje yra paviešinta daugiau nei 79 veiklos ataskaitos, kiti svarbūs dokumentai ir archyvinė medžiaga. Tad tai gyvas miesto pasiekimų archyvas. Nepamirškite to.“

Marilyn Gaughan Reddan / M. Plepio nuotr.

Palikimas – po dešimtmečio

M. Gaughan Reddan manymu, tikrąjį EKS palikimą Kaunas galutinai suvoks tik po kelerių metų, gal net dešimtmečio.

„Galbūt patys to dar nesuprantate, bet projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ miestui ir jo žmonėms jau paliko didžiulį, svarbų palikimą, – neabejoja ji. – Kaune auga visa jaunų žmonių karta, kuri po dešimties metų su nostalgija prisimins Kauno mitinio žvėries paieškas ir kitus EKS metų įvykius. Šiandien apibūdinti EKS palikimą yra sudėtinga ir netgi neįmanoma, nes tikrąjį palikimą pamatysite tik praėjus daugiau laiko. Dabar esate dar tik ilgos, bet nuostabios kelionės pradžioje, kuri net ypatingesnė už pačius EKS metus.“

Europos kultūros sostinės metų palikimą ji sako suprantanti ne kaip visų projekto veiklų tęstinumą. „Kultūros sostinės metai yra renginys, kuris atlieka savo paskirtį, o EKS metų palikimas priklauso nuo to, ar sugebėsite įvertinti šio įvykio miestui suteiktas naudas, užmegztus ryšius ir jais pasinaudoti ateityje. Iš tikrųjų mes visi žvelgiame į Kauną su susižavėjimu ir nekantriai laukiame išvysti kitus jūsų žingsnius. Mano nuomone, Kauno EKS projektas buvo itin sėkmingas“, – sakė viešnia iš Airijos.

Svarbiausia neprarasti vietinių gyventojų įsitraukimo, juos remti ir skatinti prisiimti atsakomybę už bendro palikimo tęstinumą.

R. Tarantino pritarė, kad apibūdinti EKS metų palikimą yra sudėtinga, nes kiekviename mieste jis vis kitoks. Kad ir kaip būtų, pasibaigus titulo metams, miestas dažniausiai būna labai sustiprinęs savo tarptautines partnerystes ir vietos bendruomenę.

„Pasibaigus EKS metams, galima naujai pažvelgti į muziejus ar kitas kultūros erdves. Pavyzdžiui, Materoje vienas muziejus tapo bendruomenės susibūrimo vieta. Įvertinkite ir tai, kad Kaunas dabar atsidūrė platesniame Europos kultūriniame žemėlapyje, tad išnaudokite šią galimybę. Jau nebesate įstrigę antrojo pagal dydį miesto vaidmenyje, turite ką pasakyti Europai. Titulo metais užmezgėte daugybę tarptautinių partnerysčių, Kaune pasirodė gausybė įvairių menininkų. Tad ir ateityje juos pakviesti į Kauną bus lengviau“, – tikina ji.

R. Tarantino ragino nepamiršti ir vietos gyventojų, ypač tų, kuriuos sunkiau pasiekia kultūra. „Prisiminkite įgytą patirtį buriant bendruomenę ir ją panaudokite. Per pastaruosius penkerius metus Kaune užsimezgė daug naujų gražių ryšių tarp miesto centro, mikrorajonų ir užmiesčio rajonų. Tad nepamirškite jų išnaudoti. Labai svarbu, kad miesto bendruomenė jaustųsi įgalinta veikti. Iš tikrųjų vienas gražiausių ir smagiausių Materoje vykusių renginių buvo ne projekto „Matera 2019“ organizuotas renginys, bet pirmosios mieste LGBT eitynės, kuriose dalyvavo daugybė įvairaus amžiaus žmonių“, – pasakojo italė.

Pakitęs statusas

Diskusijos moderatorės G. Giedraitytės nuomone, miestas, kuris buvo tapęs Europos kultūros sostine, niekada ja nenustoja būti. Tai tarsi prezidento titulas, kuris išlieka. G. Giedraitytė pastebėjo, kad EKS projektas miestui suteikia puikią reputaciją, ypač jei titulo metai buvo sėkmingi. Miestui tampa lengviau teikti paraiškas įvairiems Europos fondams ir organizuoti kitus didžiulius renginius mieste. Tad ar EKS titulą būtų galima laikyti palikimu savaime?

EK vyresnysis ekspertas S. Pasqua pritarė, kad EKS titulas išties yra svarbus prekės ženklas, kuris miestui suteikia didesnį žinomumą ir atpažįstamumą. Tad tampa lengviau bendradarbiauti su partneriais iš kitų šalių, gauti finansavimą. Todėl galima teigti, kad tapimas Europos kultūros sostine savaime palieka tam tikrą svarbų palikimą.

„2007 m. tapęs Europos kultūros sostine, Liuksemburgo miestas į projektą įtraukė ir aplinkinius Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos regionus. Visi šie regionai iki šiol bendradarbiauja kaip stiprūs partneriai. 2002-ųjų Europos kultūros sostinė Briugė Belgijoje ir 2013 m. titulą gavusi Košicė Slovakijoje iki šiol turi stiprias organizacijas, besirūpinančias miesto kultūra. Visa tai – EKS metų palikimas“, – akcentavo jis.

Rosella Tarantino / M. Plepio nuotr.

Svarbiausia – bendruomenė

G. Giedraitytė atskleidė, kad rugsėjo pabaigoje VšĮ „Kaunas 2022“ bus likviduota. „Kaip Matera ir Golvėjus reagavo į šią pabaigą? Kas, jūsų nuomone, yra atsakingas už EKS metų palikimo tęstinumą?“ – klausė diskusijos moderatorė.

M. Gaughan Reddan pasakojo, kad buvusi projekto „Golvėjus 2020“ komanda šiuo metu rengia ilgalaikę EKS metų palikimo strategiją. Ateityje ketinama glaudžiai bendradarbiauti su visomis svarbiausiomis Vakarų Airijos kultūrinėmis organizacijomis, universitetais. Taip, pasak M. Gaughan Reddan, Golvėjaus kultūrinis gyvenimas ir EKS palikimo tęstinumas tampa visų organizacijų atsakomybe.

„Mano nuomone, neverta stengtis tęsti visas EKS metų veiklas. Kultūros sostinės metai ir jų palikimas yra du skirtingi dalykai. Svarbiausia – įvertinti didžiausias EKS metų naudas miestui ir stengtis jas išnaudoti. Šiam tikslui mes iškart po titulo metų užsakėme nepriklausomos audito kompanijos įvertinimą, – akcentavo ji. – Dabar turime tris svarbiausius tikslus: tęsti tarptautines partnerystes, remti Golvėjaus kultūros sektorių ir vietos bendruomenę. Patariu per daug rimtai nežvelgti į EKS metų palikimo tęstinumą. Užteks išsigryninti kelias svarbiausias sritis.“

Pasak R. Tarantino, sunku kitam miestui patarti ką nors konkretaus, nes visų patirtys yra skirtingos. „Neįmanoma tęsti visko, kas buvo vykdoma EKS metais. Tad patarčiau pasirinkti vos keletą svarbių projektų. Svarbiausia neprarasti vietinių gyventojų įsitraukimo, juos remti ir skatinti prisiimti atsakomybę už bendro palikimo tęstinumą. Materoje mes labai daug dėmesio skyrėme savanoriams, tad šiandien savanorių judėjimas čia itin stiprus. Pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, vietos savanoriai nusprendė, kad jie nori tęsti palikimą savo jėgomis. Mes jiems suteikėme savo patirtį, rėmėme ir padėjome, tad šiandien būtent jie svariai prisideda prie to, kad EKS metų palikimas nebūtų prarastas“, – atskleidė ji.

Viešnios iš Italijos teigimu, Materai laimėti titulą nebuvo lengva, nes paraiškas pateikė ne vienas kur kas didesnis Italijos miestas.

Kaunas tapo gyvybingu europietišku miestu, kuriame gausu kultūros. Tai ir yra svarbi EKS projekto palikimo dalis.

„Nepaisant to, organizaciją „Matera 2019“ įkūrėme dar gerokai prieš pateikiant paraišką EK. Norėjome, kad, net nelaimėjus titulo, būtų pasirūpinta miesto kultūra. Tad pasirašėme sutartį su regiono savivaldybe, kuri sutiko dalį projekto įgyvendinti, net jei negausime titulo. Sutarėme, kad organizacija gyvuos dar trejus metus po titulo metų, tad turėjome laiko reflektuoti ir įvertinti savo darbą ir pasiruošti tęsti palikimą. Šiandien organizaciją toliau finansiškai remia regiono savivaldybė, – pasakojo ji. – Nemanau, kad Kaunui finansavimas taps problema. Turint tokią nuostabią patirtį ir gausybę įgyvendintų projektų, galima drąsiai kreiptis į ES fondus.“

Pasekmės akivaizdžios

Kalbėdamas apie EKS palikimą, EK vyresnysis ekspertas S. Pasqua pateikė Liuksemburgo miesto pavyzdį, kuris Europos kultūros sostine tapo 2007 m.

„Metų pabaigoje Liuksemburgo šūkis buvo: Europos kultūros sostinė 2008-aisiais prasideda iš naujo. Iš tiesų titulo metų pabaigoje viskas tik prasideda. EKS metai yra baigtinis įvykis, bet kartu tai ir procesas, atnešantis daugybę naujų idėjų, darbo metodų, tarptautinių partnerysčių ir leidžiantis apgalvoti, kaip miestas galėtų toliau tobulinti savo kultūros politiką. Tad EKS nesibaigia gruodžio 31-ąją. Metų pabaigoje tiesiog reikia atrasti būdus, kaip EKS palikimą tęsti toliau, – pastebėjo ekspertas. – Manau, kad visa tai Kaune jau vyksta. Mane sužavėjo  „Kaunas 2022“ bandymas atgaivinti atmintį apie sudėtingą Antrojo pasaulinio karo laikotarpį jūsų mieste, Holokaustą. Kaip suprantu, šie skauduliai iki tol nebuvo išdiskutuoti pakankamai. Tai labai svarbu, nes, nepripažinus praeities, bus sudėtinga pasiruošti ateičiai. Nepamirškite to.“

S. Pasqua pasakojo Kaune pirmą kartą apsilankęs 2017 m., prieš pat galutinį būsimos 2022 m. Europos kultūros sostinės paskelbimą.

„Pamačiau gražų miestą su nuostabia modernistine architektūra, kuri 2015 m. jau buvo gavusi Europos paveldo ženklą. Žinojau ir apie Kauno bienalę, kuri vadovauja kūrybiškos Europos projektui „Stebuklingi kilimai“. Tačiau atrodė, kad miestas snaudžia ir neišnaudoja viso turimo potencialo, – prisiminė jis. – Kaunui tapus Europos kultūros sostine, laikui bėgant, pamatėme, kad miesto ambicijos, pasitikėjimas savimi ir bendradarbiavimas su partneriais Europoje sparčiai auga. Galiausiai Kaunas tapo gyvybingu europietišku miestu, kuriame gausu kultūros. Tai ir yra svarbi EKS projekto palikimo dalis. Tikiuosi, kad ja džiaugiatės, ją vertinate ir ketinate tęsti.“

Šimtai skvarbių žvilgsnių, stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymo renginius gyvai, ir tūkstančiai reakcijų į tiesiogines Europos kultūros sostinės forumo transliacijas tapo įkvėpimu didiesiems 2022-iesiems metams besiruošiančiai komandai.

„Jaučiuosi kaip tada, prieš beveik penkerius metus, kai stovėjome prieš dešimt Europos Komisijos ekspertų Vilniuje, Kultūros ministerijoje“, – prieš imdamasi didžiosios programos, prie kurios kūrimo prisidėjo 80 organizacijų, 500 prodiuserių, 4000 atlikėjų ir menininkų, atskleidimo prisiminė V. Vitkienė. Ji prisiminė, kad tuomet pažadėjo žiuri, jog kultūra gali padaryti pokytį žmonių sąmonėse, savitarpio supratime, taip pat – pagydyti miestą nuo amnezijos.

Atminties temos aktualios nepaisant valstybių ribų

Būtent nuo programos „Atminties biuras“ pristatymo prasidėjo Europos kultūros sostinės forumas. Į dvi ekskursijas po miesto centrą ir Ramybės parką pakvietusios programos kuratorė Daiva Citvarienė ir Justina Petrulionytė-Sabonienė įsitikinusios, kad į meno kalbą išversti žmonių liudijimai gali pasiekti daug daugiau, nei sausai beriami faktai.

Tokiu būdu ir konstruota „Atminties biuro“ programa – 1972 m. Kauno pavasario įvykiai kitąmet bus pristatyti net dviejuose spektakliuose, tikrais prisiminimais paremtas „Istorijų festivalis“ truks visą mėnesį, šimtus įvairių tautų ir konfesijų atstovų suvienys įspūdingos apimties kūrinys „Kauno kantata“, o į protėvių žemę sugrįšiančių pasaulio litvakų kongresas taps akstinu kalbėti ne tik apie skaudžią praeitį, bet ir apie visų mūsų bendrą ateitį. Itin daug susidomėjimo iš tarptautinės žiniasklaidos sulaukusį programos pristatymo renginį praturtino ir žinia apie ką tik pasirodžiusią iliustruotą knygą „Kauno žydai“ – tai pirmasis toks bandymas papasakoti daugiasluoksnę miesto istoriją.

M. Plepio nuotr.

Partneriai, kuriantys vertę sau ir miestui

„Šis forumas pradėtas kaip proga ir vieta mokytis ir pasisemti įkvėpimo iš miestų ir organizacijų sėkmės istorijų“, – pristatydama „Kaunas 2022“ partnerysčių programos diskusiją kalbėjo Šiuolaikinės sostinės programos vadovė Ana Kočegarova. Anot jos, šiemet, patvirtinus drąsią ir ambicingą kitų metų programą, paremtą bendrakūrybos principu, pasirodė natūralu savo patirtimi dalintis su kitais – miestais, kurie planuoja Europos kultūros sostinėmis tapti ateityje, bei šio kultūrinio fenomeno dalimi norinčiais būti kūrėjais.

Be kitų prelegentų, diskutuoti apie partnerystės ir bendradarbiavimo prasmę A. Kočegarova pakvietė Kaune ir Kauno rajone sėkmingai augančio festivalio „ConTempo“ vadovę Gintarę Masteikaitę. Ji pabrėžė, kad 2022-ieji – unikali galimybė į Kauną atvežti visą pasaulį, o pasauliui – atrasti Kauną. Kultūros profesionalė taip pat džiaugėsi scenos menais kaip vienu efektingiausių būdų veikti kartu, o į „ConTempo“ sėkmės formulę įtraukė į Lietuvą dėl šio festivalio grįžtančius užsienyje kuriančius mūsų šalies atstovus.

Architektūra kaip katalizatorius

„Modernizmas ateičiai“ – viena ambicingiausių „Kaunas 2022“ programų, siekianti kitąmet žmonėms, idėjoms, renginiams atverti 360 tarpukariu Kaune ir Kauno rajone iškilusių pastatų. Šis siekis sutampa su sparčiu Kauno modernizmo, vadinamo „optimizmo architektūra“, žingsniu UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Neatsitiktinai programos pristatyme modernistinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus auditorijoje dalyvavo ir UNESCO atstovai.

„Modernizmas ateičiai“ – tai architektūros kaip jausmo suvokimas, asmeninio santykio su paveldu mezgimas, istorijos dekonstravimas ir tarptautiniame kontekste aktualių idėjų mezgimas pasitelkiant vietos ir užsienio patirtis bei požiūrius. Visa tai per dirbtuvių, parodų, šiuolaikinio šokio pastatymų, kitų kultūros renginių, ekskursijų ir kelionių prizmę atsivers 2022-aisiais.

M. Plepio nuotr.

Suprasti save ir pasaulį per mitą

Nemuno ir Neries santakoje temstant susirinkusius žmones pasveikino vienas „Kaunas 2022“ programos autorių, „Kauno žvėries“ mito kuratorius ir istorijų pasakotojas Rytis Zemkauskas. Jis pakvietė panirti į metaforą ir pabrėžė, kad viskas, ką žinome apie šį pasaulį ir dar sužinosime, yra čia ir dabar, o pasakotojas yra kiekvienas mūsų.

„Esame tai, ką pasakojame“, – dėstė R. Zemkauskas, pakvietęs suvaldyti aplink tvyrantį chaosą neriant vieną bendrą istoriją, o Europos kultūros sostinės programą atrasti per šiuolaikinį Kauno mitą. Būtent drauge kuriamo mito koncepcija paremta didžioji 2022-ųjų trilogija „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.). Šie renginiai drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų, jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės bei šių idėjos.

Visi kaip vienas istorijoje ir ateityje

Nuo pristatymo metu Kauno kultūros centro terasą užtvindžiusių tradicinės muzikos garsų ir papročių iki drąsių šiuolaikinio meno pareiškimų – Kauną ir Kauno rajoną vienijanti bendruomenių programa siekia atskleisti visapusišką šio regiono veidą, sudarytą iš daugybės vienodai svarbių bruožų, legendų, įsitikinimų bei troškimų.

M. Plepio nuotr.

Švęsti bendruomeniškumą – vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ tikslų. Bendruomenių laboratorijos mikrorajonuose „Fluxus Labas!“ ir „Šiuolaikinių seniūnijų“ programa Kauno rajone – tai jau įvykę renginių, daugiau nei 18000 dalyvių ir per 55000 žiūrovų. Prie ketverius metus trunkančios kelionės jau prisidėjo daugiau nei 350 užsienio ir Lietuvos menininkų, sukurta daugiau nei 70 įvietinto meno kūrinių. Apie savo asmenines keliones ir bendrus žingsnius tikslo link susirinkę Kaune pasakojo bei savo identitetą atskleidžiančius pasirodymus pristatė tradicines ir šiuolaikines vertybes suvieniję bendruomenių atstovai, o Kauno rajoną „apkeliauti“ susirinkusieji buvo pakviesti vaizdo klipo pagalba. Be abejo, tai buvo tik kvietimas 2022-aisiais šią kelionę įgyvendinti ir gyvai.

Laimingo miesto formulė – neatsiejama nuo dizaino

Nuo auditorijų plėtros iki žalesnio miesto – dizainas kaip įrankis svarbus iš esmės visuose Europos kultūros sostinės veiklos sferose. Programa „Dizainas laimei“, kaip platforma kurti laimingesnį, tvaresnį, žalesnį miestą, gimė kartu su idėja Kaunui tapti Europos kultūros epicentru. „Jau ruošiant programos paraišką mums buvo aišku, kad norime Kauną matyti ir pristatyti ne tik kaip modernistinės architektūros, bet ir kaip šiuolaikinio dizaino miestą“, – atidarydama penktadienio ryto sesiją verslo centre „Magnum“ kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

V. Vitkienė ir partneriai susirinkusiems bei sesiją stebėjusiems internetu pristatė lyg vešlus medis išsišakojusį „Dizaino laimei“ veiklų žemėlapį, kuriame – ir naujas prieinamumo gidas bei ženklinimo sistema plačiau auditorijoms atsiverti siekiančioms kultūros įstaigoms, ir kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemsiurbė Nemune prie Zapyškio, ir itin skalsus bendradarbiavimas su Kauno bičiuliu UNESCO dizaino miestų tinkle – Kortreiku Belgijoje, ir tvari mada, ir landšafto dizaino atgimimas, ir, be abejo, Tarptautinė laimės diena, ryškiai įrašyta į svarbiausių tradicinių miesto renginių kalendorių.

M. Plepio nuotr.

Kauno ateitis pristatė ugningą užtaisą ne tik 2022-iesiems

Ne tik platus vietos ir užsienio profesionalų tinklas, bet ir jaunojo Kauno atstovai aktyviai dalyvauja formuojant Europos kultūros sostinės programą. Urbanistiniais ritmais pradėta paskutinioji šių metų forumo sesija pristatė būtent šiuos – „Kylančio Kauno“ – programos akcentus. Apie pokyčius, kuriamus savo galvose ir savo rankomis, kalbėjo nuo pat titulo gavimo metų augantys su Kauno Europos kultūros sostine, jaunuoliai. Dalis jų, pradėję savo kelią kaip mokymų dalyviai, jau dirba „Kaunas 2022“ organizacijoje, kiti aktyviai vysto šio projekto dėka startavusias menines idėjas, kurios taip pat buvo pristatytos Kauno kultūros centro terasoje. Užsiminta ir apie kitąmet vyksiantį jaunimo festivalį „Audra“, jo erdves, nuotaikas ir mastelius, prisimintas šiemet įvykęs „Audros“ pirmtakas – „Per_kūnija“, renginys, kurio programa patikėta išskirtinai jauniesiems. Kuriantys tokį miestą, kuriame patogu ir įdomu gyventi patiems, „Kylančio Kauno“ dalyviai – didžiausias įrodymas to, kad 2022-aisiais Kaunas įžengs į naują kultūrinį ir vertybinį etapą.

Visos Europos kultūros sostinės forumo sesijos buvo transliuojamos tiesiogiai, jų įrašus galima peržiūrėti „Kaunas 2022“ feisbuko ir „YouTube“ paskyrose.

Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų.

Jau trečius metus apie kultūros svarbą diskutuoti kviečiantis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas Europos kultūros sostinės forumas, gegužės 20 – 22 d. grįžta trečią kartą ir šiemet keliasi į virtualią erdvę.

Organizuojamas kartu su „Kūrybiškos Europos“ biuru Lietuvoje, Forumas pakvies Europos menininkus, kultūros kūrėjus, privatųjį ir viešąjį sektorius aptarti kultūros lauko iššūkius, pokyčius, inovacijas krizės akivaizdoje ir ateitį postpandeminiame pasaulyje.

„Progresyvūs kultūros veikimo ir prisitaikymo pavyzdžiai teikia viltį, kad galime įveikti šį kritinį laiką sustiprėję. Virtualaus forumo dalyvius kviesime kartu su pranešėjais diskutuoti apie kritinėje situacijoje susiformavusią kultūros sektoriaus patirtį ir išryškėjusias galimybes. Svarstysime, kokias įžvalgas apie kultūrą atvėrė mūsų akistata su krize, kaip karantiną ir jo pasekmes išgyvena Europos kultūros kūrėjai ir organizatoriai, kokie galimi meno ir kultūros persiorientavimo scenarijai“, – sako „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Čižauskienė.

Pasak A. Čižauskienės, forumo programą sudarys ryškių kultūros atstovų pranešimai: dalyviai bus kviečiami į keturias diskusijas, į kurias bus galima jungtis virtualioje erdvėje bei užduoti savo klausimus pranešėjams. Pirmoji Forumo diena bus skirta kultūros reikšmei kriziniu laikotarpiu, trečioji – kultūros ir meno raidos ir ateities scenarijams aptarti. Antrąją Forumo dieną organizuojame kartu su Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje, šią dieną bus diskutuojama apie kultūrą finansuojančių institucijų reakciją į krizę ir galimybės išsaugoti tarptautinę tinklaveiką“.

Visos forumo diskusijos bus transliuojamos tiesiogiai. Forumas vyks anglų kalba, išskyrus sesiją „Kultūra ekonominės krizės valdymo priemonėse“, kuri vyks lietuviškai.

Forumo programa:

Gegužės 20 d., 15 val.

Kultūros rolė įveikiant krizę

Gegužės 21 d., 10 val.

Kultūra ekonominės krizės valdymo priemonėse. Sesiją pristato „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje

Gegužės 21 d., 15val.

Kultūros tarptautiškumo rėmėjų forumas (sesiją pristato „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje)

Gegužės 22 d., 15 val.

Postpandeminės ateities kultūros. Persiorientavimas

Renginio tema

Forumas skirtas žinioms, įkvėpimui, naujoms pažintims ir bendradarbiavimo galimybėms atrasti. Vienas svarbiausių šios iniciatyvos tikslų – paskatinti kultūros ir kitų sričių, tokių kaip verslas, mokslas, politika, bendradarbiavimą. Šių metų forumo tema – „Žmogiškasis faktorius“.

Forumo dalyviai dvi dienas kels klausimus, ar veikdami nepamirštame svarbiausio, kad nepaisant mūsų profesijos ar visuomeninio vaidmens – pirmiausia esame žmonės. Renginio metu netrūks paieškų, kaip išeiti iš savo socialinio burbulo ir iš tiesų suprasti kitą.

2019 m. forumo pranešimai, sesijos ar provokacijos apims aktualias meno ir verslo bendradarbiavimo, auditorijų įtraukimo ir socialinio verslo temas. Forumo organizatoriai pažadėjo, jog renginio metu bus keičiamas nusistovėjęs mąstymas ir įprastos sampratos ne tik į kultūrą, bet ir į žmones.

„Man labiausiai įdomu, kaip kultūra gali suvienyti žmones, kokią reikšmę jiems ji turi, todėl ketinu išklausyti tuos pranešėjus, kurie kalbės šia tema. Žinoma, pats žmogiškasis faktorius labai daug visko sujungia, tad manau, kad šiemet tikrai forume išgirsiu įdomių minčių“, – kalbėjo renginio dalyvė Kristina.

Šis forumas puikus reginys, atskleidžiantis, kad Kaunas yra savitas, kūrybingas, veržlus, atsinaujinantis miestas, kartu skatinantis mąstyti, kokius aktualius poslinkius miestui gali suteikti kultūra.

Kviečia atvykti

Ketvirtadienį, forumo atidarymo dieną sveikinimo žodį tarė tiek miesto, tiek valstybės atstovai, akcentavę, jog renginio metu siekiama kartu ir pristatyti Kauną bei dar kartą visus pakviesti į miestą atvykti 2022-ais metais, kuomet Kaunas bus Europos kultūros sostine.

„Šis forumas puikus reginys, atskleidžiantis, kad Kaunas yra savitas, kūrybingas, veržlus, atsinaujinantis miestas, kartu skatinantis mąstyti, kokius aktualius poslinkius miestui gali suteikti kultūra. Didžiausi miestai iškyla ten, kur ištikimiausia draugystė. Ši mintis atliepia ir šių metų temą, nes žmogiškieji ryšiai, draugystė, meilė yra svarbūs veiksniai kuriant gyvybingą miestą“, – teigė Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Esu nemažai apkeliavęs pasaulio ir pastebėjęs, kaip skiriasi miestai. Vieni – gyvybingi ir pilni energijos, kiti – tokie, į kuriuos nesinori sugrįžti. Miestams turinį suteikia kultūra. Kaune esate labai įdomiu laiku, kai jis keičiasi beprotišku tempu ir dabar yra gerame kelyje. Europos kultūros sostinė nėra vien tik apie skaičius, pirmiausia tai yra apie pokyčius, tad turiu nuojautą, kad į Kauną sugrįšite dar ne kartą. Tegu vienas iš tų kartų būna 2022-ais metais“, – sveikinimo kalboje atvykti į Kauną kvietė miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Nuo kabų, prie darbų

Pirmąją Europos kultūros sostinės forumo dieną „Žalgirio“ arenoje dalyviai pasirengę diskutuoti apie dalyvavimą kultūroje, kūrybinį mąstymą. Bus kuriamos prasmingos kultūros ir verslo bendradarbiavimo gijos.

Pasitelkus muzikantus ir intuicijos galią, bus tobulinamos vadybos strategijos.

Svarbioje kultūros diplomatijos forumo sekcijoje dalyviai ieškos atsakymų, kas lemia, atrodo, vis didėjančią visuomenės ir institucijų takoskyrą, taip pat ir gilėjančius politinius bei pilietinius nesutarimus Europoje.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai galės išbandyti savo fantazijos, intuicijos ribas, kartu atrasti geriausių idėjų kultūros puoselėjimui. Pirmos dienos renginius vainikuos „Kiemų šventė“, kuri vyks Nepriklausomybės aikštėje.

Antroji forumo diena taip pat nusimato įdomi ir intensyvi. Įvairūs pranešėjai sieks auditorijai perteikti savo kultūrinę patirtį, atskleis muziejaus mados paslaptis bei tai, kas yra nežmoniška vaizduotės galia. Po pietų dalyviai susipažins su kultūros ir bendruomenių sąsajomis.

Mato perspektyvą

Gegužės 23–24 d. "Kaunas 2022" komandos organizuojame Europos kultūros sostinės forume dalyvaus socialinių ir bendruomeninių įmonių ekspertas Philas Tulba, ilgiau nei aštuoniolika metų šią veikla užsiimantis Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos ir Pietryčių Azijos šalyse. Jau šešerius metus P.Tulba savo veiklą plėtoja ir Lietuvoje.

Su P.Tulba kalbamės apie socialinio verslo tendencijas Europoje ir tokio verslo perspektyvas Lietuvoje.

Turėdamas daug patirties šioje srityje, pašnekovas mato didžiulį socialinio verslo plėtros potencialą. Anot jo, Europa šiuo metu susiduria su daug iššūkių, tokių kaip migracija iš išorės ir šalių viduje, kai žmonės palieka provincijos miestelius ir keliasi gyventi į didmiesčius. Šis reiškinys smukdo regionus ekonomiškai. Vis daugiau problemų kelia klimato kaitos padariniai, visuomenės senėjimas ir nepakankamai efektyvios viešosios paslaugos. P.Tulba nuomone, šiuos iššūkius galima įveikti bendromis valstybių, privataus verslo ir socialinio verslo įmonių pastangomis.

Pasiektą progresą socialinio verslo srityje lėmė tai, kad vyriausybės laiku įžvelgė socialinį potencialą, antrepreneriai suprato, kad galima uždirbti darant gerus darbus.

Sėkmės istorijos

Pranešėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija nuosekliai skatina bendradarbiavimą tarp šalių socialinio verslo srityje, taip pat daug nacionalinių vyriausybių remia tokio verslo steigėjus. Vis dėlto P.Tulba įžvelgia, kad bendrai Europoje, taip pat ir Lietuvoje, paramos socialinėms iniciatyvoms trūksta, o nemažai šiam tikslui sukurtų akseleratorių, deja, nepasižymi ilgalaike veikla. Jo nuomone, socialinio verslo infrastruktūros finansavimas daug kur yra per mažas, nes esą tai nepakankamai patraukli ar inovatyvi sritis, tačiau profesionalios konsultacinės pagalbos užtikrinimas, pranešėjo įsitikinimu, socialinio verslo naujokams yra būtinas.

P.Tulba mato daug socialinio verslo sėkmės istorijų, kurių galima rasti visoje Europoje, daugelyje bendruomenių ir sektorių – nuo sėkmingų kooperatyvų Ispanijos Baskų krašte iki socialinio verslo pagrindais veikiančios kavinės "Pirmas blynas", veikiančios Vilniuje (čia įdarbinti žmonės, turintys negalią).

Naujausiomis socialinio verslo tendencijomis ar galimybėmis socialinio verslo antrepreneriams pašnekovas įvardija technologijų pasitelkimą socialinei gerovei kurti ir, žinoma, klimato kaitos keliamų problemų sprendimą bei ekologinio tvarumo poreikį daugelyje ūkinės veiklos sričių.

Pasiekta pažanga

P.Tulba sako, kad socialinio verslo išsivystymo lygiu gali didžiuotis Nyderlandai, jau minėtas Ispanijos Baskų kraštas, taip pat Jungtinė Karalystė, kurioje socialinis verslas nuosekliai remiamas jau du dešimtmečius. Ši parama apima mokesčių lengvatas, paramos infrastruktūrą socialinio verslo įmonėms ir profesionalią konsultacinę pagalbą, pavyzdžiui, pritraukiant investicijas.

Jo nuomone, pasiektą pažangą socialinio verslo srityje lėmė tai, kad vyriausybės laiku įžvelgė socialinį potencialą, antrepreneriai suprato, kad galima uždirbti darant gerus darbus, o privatus verslas ar didelės bendrovės įtraukė paramą socialinio verslo iniciatyvoms į savo socialinės atsakomybės veiklas. Be abejo, prie sektoriaus klestėjimo prisidėjo tiksliniai tyrimai, pagrindžiantys, kad tai veikia ir duoda konkrečių rezultatų. Visos šios iniciatyvos kartu sudarė sąlygas, palankias socialinio verslo ekosistemai vystytis.

Pirmieji žingsniai

Paklaustas, kaip jis vertina socialinio verslo aplinką Lietuvoje, pašnekovas pripažįsta, kad pas mus šis sektorius dar tik žengia savo pirmuosius žingsnius. "Pažanga vyksta lėtai, netolygiai, o dažnai apie ją ir nežinoma. Daugiausia socialinio verslo įmonių koncentruojasi Vilniuje, o bendras šalies paveikslo šioje srityje netgi neegzistuoja", – sako Europos kultūros sostinės svečias.

P.Tulba nuomone, norint paskatinti socialinio verslo plėtrą, reikalingos investicijos ir parama vietinėms socialinio verslo iniciatyvoms, taip pat patikima dabartinės situacijos analizė, dėl kurios rastųsi aiškesnis paveikslas, kokios paramos labiausiai reikia ir kokį vaidmenį šis sektorius galėtų vaidinti kaip darbdavys, gerovės kūrėjas ar socialinių paslaugų teikėjas.

Svarbi informacija

"Kaunas 2022" Europos kultūros forumo programa ir registracija skelbiama forumas.kaunas2022.eu.

Renginys nemokamas.